Byla 2A-14-264/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

2dalyvaujant apeliantės (atsakovės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui T. Š., ieškovui V. S. ir jo atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,

3teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-33-829/2015 pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį dėl administracinių aktų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, pareikštą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriui, UAB „Jundula“, UAB „Minpenta“, UAB „Scanprekyba“, R. S., R. S., trečiaisiais asmenimis esant AB „Swedbank, AB „Šiaulių bankas“,

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovas patikslintu ieškiniu (I tomas b. l. 76-80) prašė panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2006 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. ŽŠ-212 „Dėl leidimo nuomoti naudojamus žemės sklypus“ ir jo priedą; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 18VĮ-(14.18.2)-1045 „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ir nekilnojamojo turto registro įrašų patikslinimo“; pripažinti negaliojančia 2006 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, išnuomojo dalimis 0,2092 ha valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), nuomininkams UAB „Minpenta“, UAB „Jundula“, D. M., D. S. įmonei „Vuorė“. Nurodė, kad ieškovas 2005 m. liepos 4 d. iš varžytynių įsigijo BUAB „Šilupė“ kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartimi atsakovams buvo išnuomotas 0,2092 ha žemės sklypo, esančio ( - ), dalys. Atsakovai nuomos sutartimi įgijo teisę 50 metų laikotarpiu naudotis valstybine žeme, esančia po ieškovui nuosavybės teise priklausančiu statiniu - kiemo aikštele, dėl to buvo nepagrįstai apribotos ieškovo, kaip statinio – kiemo aikštelės savininko teisės. Ieškovo nuomone, valstybinės žemės sklypo dalys atsakovams nepagrįstai buvo nustatytos vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 32 punktu, nukreipiančiu į 7 punktą. Kadangi atsakovams priklausantys objektai yra įregistruoti kaip atskiri, savarankiškai funkcionuojantys objektai, todėl suformuoto valstybinės žemės sklypo dalys atsakovams turėjo būti nustatytos vadovaujantis Taisyklių 33 punktu nukreipiančiu į 8 punktą tvarka. Kiekvienam objektui išnuomotos žemės sklypo dalies dydis turėjo būti nustatytas pagal 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 534 nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

7Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį ( I tomas b. l. 99 – 103) prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas R. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį ( I tomas b. l. 93) nurodė, kad nesutinka su ieškovo pareikštu patikslintu ieškiniu.

9Atsakovė UAB „Minpenta“ atsiliepime į patikslintą ieškinį ( I tomas b. l. 94) nurodė, kad nesutinka su ieškovo pareikštu patikslintu ieškiniu.

10Atsakovė UAB „Scanprekyba“ atsiliepime į patikslintą ieškinį ( I tomas b. l. 96 – 97) nurodė, kad dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.

11Atsakovė UAB „Jundula“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškovo ieškiniu nesutinka.

12Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ patikslintame atsiliepime į patikslintą ieškinį ( II tomas b. l. 9 – 12) prašė patikslintą ieškinį atmesti.

13Trečiasis asmuo „Swedbank“ AB atsiliepime į patikslintą ieškinį ( I tomas b. l. 157 – 158) prašė patikslintą ieškinį atmesti.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Panaikino Marijampolės apskrities viršininko 2006-03-24 įsakymą Nr. ŽŠ-212. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šakių skyriaus 2012-10-12 įsakymą Nr. 18VĮ-(14.18.2.)-1045. Panaikino 2006-03-29 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N 84/06-121. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, UAB „Jundula“, UAB „Minpenta“, UAB „Scanprekyba“, R. S., R. S. 115,85 Eur žyminio mokesčio bei 347,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui V. S.. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, UAB „Jundula“, UAB „Minpenta“, UAB „Scanprekyba“, R. S., R. S. 25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

16Teismas nurodė, kad teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių ar įrenginių valdymas. Pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Tai, jog betonuota kiemo aikštele galima naudotis privažiuoti ir prie ieškovui priklausančio pastato-sandėlio, nesančio ginčo sklype, savaime nereiškia, kad sklype gali būti tik vienas pagrindinis daiktas, o kiti – jo priklausiniai. „Pagrindinio pastato“ ir „Kitų statinių ir jų dalių“ sąvokos, naudojamos Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, nėra tapačios ir nereiškia, kad pagrindinis pastatas pagal kadastrinių matavimų bylą yra pagrindinis, o Kiti statiniai - antraeiliai daiktai ir Lietuvos Respublikos CK 4.12 str.-4.13 str. prasme. Teismas sprendė, kad ieškovui priklausanti betonuota kiemo aikštelė kartu su skysto kuro rezervuaru, tvora yra nuolatiniai inžineriniai statiniai, kurie nėra pastatai ir nėra ieškovo nupirkto pastato-sandėlio priklausiniai ir jų eksploatavimui būtinas žemės sklypas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.551 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) patvirtintų „Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ 28 str. 1 d. žemė po ieškovui priklausančiais kiemo statiniais turėjo būti išnuomota savininkui. Adresu: ( - ), Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri savarankiški nekilnojamieji daiktai yra registruoti penki pastatai bei kiemo statiniai, kurie priklauso skirtingiems savininkams, tačiau ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis yra sudaryta ne su visais savininkais. Teismas darė išvadą, kad 2006-03-29 valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas žemės sklypas buvo suformuotas nesilaikant Taisyklių reikalavimų, tai yra 0,2092 ha žemės sklypo naudojamų dalių dydis buvo nustatytas tik nekilnojamąjį turtą – pastatus, turintiems asmenims. Toks 0,2092 ha žemės sklypo, esančio ( - ), į kurio plotą įeina ir ieškovui priklausantys kiemo statiniai, naudojamų dalių dydžio nustatymas, prieštarauja Lietuvos Respublikos CK 4.39 str. 1 d., nes nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl teismas patikslintą ieškinį tenkino visiškai.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde (III tomas b. l. 2 – 6) prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-33-829/2015 panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

191. Teismas savo nutartimi nepagrįstai ir, neatsižvelgdamas į kitų Žemės sklypo nuomininkų teises, visa apimtimi patenkino ieško ieškinį ir panaikino Marijampolės apskrities viršininko 2006 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. ŽŠ-212, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 18VĮ-(14.18.2.)-l 045 ir 2006 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 84/06-121. Tokiu būdu buvo paneigtos kitų Žemės sklype esančių pastatų savininkų subjektinės teisės nuomotis Žemės sklypo dalį pagal Taisyklių 28 punkto 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškovas, nei kiti proceso dalyviai neginčija kito Žemės sklype esančiu pastatų savininkų teisės išsinuomoti jiems priklausančias Žemės sklypo dalis. Todėl teismo sprendimas tenkinti ieškovo reikalavimus visa apimtimi ir panaikinti minėtus administracinius aktus bei Žemės sklypo nuomos sutartį laikytinas pertekliniu ir neproporcingu kitų proceso dalyvių atžvilgiu.

202. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, vertindamas ieškovui priklausančių kitų kiemo (inžinerinių) statinių statusą kaip savarankiškų turto objektų, kuriems eksploatuoti turi būti be aukciono išnuomojama Žemės sklypo dalis. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte skiriamaisiais požymiais yra apibūdinti ir tie statiniai bei įrenginiai, kurių eksploatacijai atskiri valstybinės žemės sklypai neformuojami ir neišnuomojami. Pagal šio teisės akto nuostatas negali būti išnuomojami žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, turi teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, tarp jų ir Taisyklėmis.

213. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką asfalto danga priskiriama prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008 ir 2013-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013). Taip pat teismai konstatavo, kad tvora buvusi įregistruota kaip kitas statinys ir įrodymų visumos pagrindu, taikytinu teisiniu reglamentavimu sprendė, kad šis objektas priskirtinas inžineriniams statiniams, ir negali būti vertinamas kaip pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002). Todėl, nepaisant to, kad Žemės sklype esantys kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip statiniai, jie priskiriami neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie turėtų tarnauti pagrindiniam statiniui ar įrenginiu, t. y. savarankiška veikla eksploatuojant asfalto dangą (kiemo aikštelę), tvorą (ar kitus minėtus statinius) nevykdoma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.1 punktu reglamentuojama, kad žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams. Sistemiškai aiškinant minėtas teisės aktų nuostatas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų praktika, darytina išvada, kad minėti ieškovui priklausantys kiemo statiniai nesukuria subjektinės teisės nuomotis žemės sklypo dalį šiems statiniams eksploatuoti.

224. Civilinė byla nelaikytina sudėtinga, joje nagrinėtos aplinkybės yra aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų, o ieškovo atstovas tik rengė ieškinį teismui, bylos nagrinėjime tiesiogiai ir aktyviai nedalyvavo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje neanalizavo bylos aplinkybių pagal minėtus kriterijus, ir nepagrįstai iš atsakovų priteisė 347,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

23Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į apeliacinį skundą ( III tomas b.l. 18 –19) prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti 2015 m. vasario 5 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

241. Teismo sprendimas nepakankamai objektyvus, priimtas tinkamai neįvertinus visų svarbių bylai aplinkybių bei byloje esančių įrodymų. Nurodytas teismo sprendimas pažeidžia atsakovų bei trečiųjų asmenų teises.

252. Teismas nepagrįstai panaikino administracinius teisės aktus bei 2006 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.84/06-121 ir taip pažeidė kitų žemės sklype esančių pastatų savininkų subjektines teises nuomotis žemės sklypo dalį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos teisinius santykius.

263. Teismo sprendimu pažeidžiami ne tik atsakovų, bet ir trečiojo asmens (hipotekos kreditoriaus) AB Šiaulių banko interesai, nes atsiranda tikimybė, kad atsakovai šioje byloje - UAB „Scanprekyba“ ir UAB „Minpenta“ negalės tinkamai vykdyti įsipareigojimų bankui pagal kreditavimo sutarčių nuostatas. Tokiu būdu, būtų pažeistas tarp banko ir nurodytų atsakovų susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas bei atsirastų galimybė kilti naujiems ginčams. Šiuo metu nei atsakovo UAB „Scanprekyba“ įsipareigojimai pagal 2013 m. gegužės 10 d. kredito sutartį Nr. ( - ), nei kito atsakovo - UAB „Minpenta“ įsipareigojimai pagal 2012 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. ( - ) nėra įvykdyti. Šių įsipareigojimų įvykdymas be kitų užtikrinimo priemonių yra užtikrintas ir įkeista žemės sklypo, u/Nr. ( - ) esančio ( - ), nuomos teise.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

29Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetenciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo būdai, kitos žemės nuomos sąlygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.). Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

30Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 str.). Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Iš minėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Tai, kad pastatų savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą yra ne karta akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-550/2013 ir kt.).

31Aptartos teisės normos numato, jog pagrindinis teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Taip pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą.

32Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.10 punkte (taisyklių redakcija, galiojusi 2006 metais) įtvirtinta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą išnuomojamo žemės sklypo planą.

33Taisyklių 31 punktas numatė, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti jų naudojimui žemės sklypus be aukciono, atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui arba žemėtvarkos skyriui pateikia: prašymą; sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus; pagal patvirtintą detalųjį planą ar žemėvaldų projektą (planą) (kai išnuomojamas žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje) pageidaujančių išsinuomoti sklypą asmenų lėšomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtą naudojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose bei pažymėtais tame žemės sklype esančiais statiniais ir įrenginiais. Tais atvejais, kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys bei nustatytas šių dalių plotas.

34Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, motyvuodamas tuo, kad 2006-03-29 valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas žemės sklypas buvo suformuotas nesilaikant 8, 30.10 p reikalavimų, t.y. 0,2092 ha žemės sklypo naudojamų dalių dydis yra nustatytas tik pastatus turintiems asmenims (atsakovams). Teismas sprendė, kad ieškovui priklausanti kiemo aikštelė kartu su skysto kuro rezervuaru, tvora yra nuolatiniai inžineriniai statiniai, kurie nėra pastatai ir nėra ieškovo nupirkto pastato-sandėlio priklausiniai, o suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys unikalius numerius, galintys funkcionuoti savarankiškai ir jų eksploatavimui būtinas žemės sklypas. Nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri savarankiški nekilnojamieji daiktai yra registruoti penki pastatai bei kiemo statiniai, kurie priklauso skirtingiems savininkams, tačiau ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis yra sudaryta ne su visais savininkais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, motyvams bei išvadoms.

35Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo žemės sklype esantys ieškovo kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, nepaisant to, kad yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip statiniai, jie priskiriami neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie turėtų tarnauti pagrindiniam statiniui ar įrenginiu, t. y. savarankiška veikla eksploatuojant asfalto dangą (kiemo aikštelę), tvorą (ar kitus minėtus statinius) nevykdoma.

36Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai nepaneigia ieškovo nuosavybės teisių į kiemo statinius, įregistruotus nekilnojamojo turto registre Nr. ( - ) (CK 4. 37 str.), byloje nėra duomenų, kad ieškovas nuosavybės teises į kiemo statinius būtų apribojęs savo valia (CK 4. 39 str. 1 d.). Iš apeliacinės instancijos teisme pateiktos ieškovo namų valdos, esančios ( - ), techninės apskaitos bylos matyti, kad byloje 1998-02-25 duomenimis nurodytas asfaltuotas plotas 589 kv. m.. Detalusis valstybinės žemės sklypo, kurio plotas - 2092 kv. m., ant kurio stovi ir ieškovui priklausantys statiniai (kiemo aikštelė, rezervuaras), planas buvo parengtas ir patvirtintas 2005 metais, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, pažymėtas kiemo aikštelės plotas – 2734 kv. m. viršija viso žemės sklypo plotą (2092 kv. m.), todėl akivaizdu, kad žemės sklypo plane nurodytas kiemo aikštelės plotas neteisingai ir neatitinka tikrosios padėties (1 t. b. l. 43, 2 t. b. l. 134, 153-154). Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose bei apeliantės atstovas teisme neginčijo aplinkybės, kad žemės sklypo plane pažymėtas kiemas (13, 37 x 7, 03 kv. m. ploto tarp taškų 9, 1, 2, 3, 10 ) yra ta pati kiemo aikštelė, kurios unikalus Nr. Nr. ( - ) , ir ja galima privažiuoti iki ieškovui priklausančio pastato, nepatenkančio į ginčijamą žemės sklypą.

37Pagal CK 4.12 ir 4.13 straipsnius daiktai skirstomi į: 1) pagrindinius; 2) antraeilius (esminės pagrindinio daikto dalys; vaisiai, produkcija ir pajamos; priklausiniai). Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kiemo aikštelė ne tik gali būti, bet ir yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas. Tai reiškia, kad CK 4.12 straipsnio norma nesudaro teisinių kliūčių spręsti dėl kiemo aikštelės, kaip pagrindinio daikto, statuso. Antra, remiantis NTKĮ 5 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi: 1) žemės sklypas; 2) statiniai; 3) patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypas; 2) statiniai; 3) butai; 4) patalpos. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. To paties straipsnio 9 dalyje inžineriniai statiniai apibrėžiami kaip susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ statiniai pagal naudojimo paskirtį klasifikuojami į pastatus ir inžinierinius statinius. Inžineriniai statiniai klasifikuojami į susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, hidrotechnikos statinius ir kitus inžinierinius statinius. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad ginčo statinys – kiemo aikštelė (klasifikuojama kaip inžinerinis statinys) gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam suteiktas unikalus numeris. Tai patvirtina ir byloje esantys duomenys – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo registro duomenų banko išrašas ( 1 t., b. l. 10), iš kurių matosi, kad ginčo kiemo aikštelė 1998-02-25 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip Nekilnojamojo turto kadastro objektas, jai suteiktas unikalus numeris. Šie duomenys nėra nuginčyti.

38Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir atmestini apeliantės teiginiai, kad ieškovui priklausanti kiemo aikštelė nesukuria subjektinės teisės nuomotis žemės sklypo dalį šiems statiniams eksploatuoti (CPK 185 str.).

39Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, jog teismo sprendimas tenkinti ieškovo reikalavimus visa apimtimi ir panaikinti minėtus administracinius aktus bei Žemės sklypo nuomos sutartį yra perteklinis ir neproporcingas kitų proceso dalyvių atžvilgiu atmestini, nes apeliantė šių savo teiginių nepagrindė, neišdėstė kokia dalimi ir kokiais atliktais skaičiavimais būtų galimas skundžiamų aktų bei nuomos sutarties panaikinimas tik iš dalies. Įvertinus tai, kad žemės sklypo plane pažymėtas kiemo aikštelės plotas – 2734 kv. m. lyginant su viso žemės sklypo plotu (2092 kv. m. ), pažymėtomis kiemo ribomis (13, 37 x 7, 03 kv. m. ploto tarp taškų 9, 1, 2, 3, 10 ), visiškai nesutampa, akivaizdžiai klaidinantys, todėl yra nepatikimi ir jais negalima vadovautis (CPK 185 str.).

40Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė 347,54 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios yra aiškiai per didelės.

41CPK 98 str. straipsnyje reglamentuojamas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

42Byloje ieškovą atstovavo advokato padėjėjas D. Ramanauskas (1 t. b. l. 19), kuris parengė patikslintą ieškinį (1 t. b. l.76-80), dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (4 teismo posėdžiuose, jų bendra trukmė -3 val.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, ieškovo turėtos 1200 Lt (t.y. 347 Eur) išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą pirmosios instancijos teisme neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija galiojusi iki pakeitimo 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77) 5 p. , 8. 2 p., 8.18 p. nustatytų dydžių (nuo 2014-10-01 - 1 MMA -1035 Lt arba 300 Eur). Todėl kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistos iš atsakovų lygiomis dalimis 347,54 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ieškovui pagrįstai.

43Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšminti ir neturi tiesioginės įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, todėl jie nevertinami.

44Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

45Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Pažymi, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Todėl nesant pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

46Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

47LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

48Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės ieškovo prašymu, priteistinos ieškovo turėtos advokato pagalbos išlaidos. Ieškovas pateikė 2016 04 07 kvitą Nr. 864205, patvirtinantį 400 Eur sumokėjimą už advokato atstovavimą pagal atstovavimo sutartį (3 t. b. l. 96, 99-100). Ieškovo atstovas dalyvavo 1 teismo posėdyje (trukmė – 1 val.), pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.19 p.- už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, – 0,1 koeficientas, maksimalus dydis 75,69 Eur/val. (756,90 x 0,1 = 75,69 Eur), 8.17p. -už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8. 16 p. punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylos procese parengimą - 0,1 koeficientas, maksimalus dydis 75,69 Eur/val. (756,90 x 0,1 = 75,69 Eur). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad tas pats advokatas atstovavo ieškovą pirmosios instancijos teisme, į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, pagrįstomis ir kompensuotinomis pripažintinos 120 Eur išlaidos už advokato teiktas teisines paslaugas, kurios priteistinos iš apeliantės ieškovui (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

49LR CPK 92 str. numatyta, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamos 31, 82 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

50Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

51Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 120 Eur (šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui V. S. (a.k. ( - ) .

53Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 31, 82 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 82 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ),bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį - „bylinėjimosi išlaidos“).

54Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. dalyvaujant apeliantės (atsakovės) Nacionalinės žemės tarnybos prie... 3. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovas patikslintu ieškiniu (I tomas b. l. 76-80) prašė panaikinti... 7. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Atsakovas R. S. atsiliepime į patikslintą ieškinį ( I tomas b. l. 93)... 9. Atsakovė UAB „Minpenta“ atsiliepime į patikslintą ieškinį ( I tomas b.... 10. Atsakovė UAB „Scanprekyba“ atsiliepime į patikslintą ieškinį ( I tomas... 11. Atsakovė UAB „Jundula“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu... 12. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ patikslintame atsiliepime į... 13. Trečiasis asmuo „Swedbank“ AB atsiliepime į patikslintą ieškinį ( I... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu patikslintą... 16. Teismas nurodė, kad teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 19. 1. Teismas savo nutartimi nepagrįstai ir, neatsižvelgdamas į kitų Žemės... 20. 2. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė materialiosios teisės... 21. 3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką asfalto danga... 22. 4. Civilinė byla nelaikytina sudėtinga, joje nagrinėtos aplinkybės yra... 23. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepime į apeliacinį skundą (... 24. 1. Teismo sprendimas nepakankamai objektyvus, priimtas tinkamai neįvertinus... 25. 2. Teismas nepagrįstai panaikino administracinius teisės aktus bei 2006 m.... 26. 3. Teismo sprendimu pažeidžiami ne tik atsakovų, bet ir trečiojo asmens... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 29. Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos Civilinio kodekso... 30. Valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka,... 31. Aptartos teisės normos numato, jog pagrindinis teisės nuomoti valstybinę... 32. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos... 33. Taisyklių 31 punktas numatė, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę... 34. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino,... 35. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo žemės sklype esantys ieškovo kiti... 36. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai nepaneigia ieškovo nuosavybės... 37. Pagal CK 4.12 ir 4.13 straipsnius daiktai skirstomi į: 1) pagrindinius; 2)... 38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir atmestini apeliantės teiginiai,... 39. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, jog teismo... 40. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 41. CPK 98 str. straipsnyje reglamentuojamas išlaidų advokato ar advokato... 42. Byloje ieškovą atstovavo advokato padėjėjas D. Ramanauskas (1 t. b. l. 19),... 43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai... 44. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 45. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 46. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 47. LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 48. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės ieškovo prašymu, priteistinos... 49. LR CPK 92 str. numatyta, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 50. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 51. Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti... 52. Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 53. Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 54. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo....