Byla 2-926-823/2016
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Eko trade“, uždarosios akcinės bendrovės „Eurovudas“ ir individualios D. B. įmonės atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3929-585/2016, kuria buvo tenkintas ieškovės Nyderlandų bendrovės Tuindeco International B.V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė Nyderlandų bendrovė Tuindeco International B.V. kreipėsi į teismą, reikalaudama uždrausti atsakovams ieškinyje nurodytų prekių (atsakovų gaminamų ir parduodamų medinių namelių), kurių modelių dizaino bendras įspūdis yra tapatus ieškovės vardu registruotiems Bendrijos dizainams, gamybą, siūlymą ir pateikimą prekybai, uždrausti atsakovams jų valdomose interneto svetainėse ir kituose sklaidos kanaluose internetinėje erdvėje viešinti ieškinyje nurodomų modelių namelių fotografijas ir skaitmenines vizualizacijas.

4Ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nurodomo modelio dizaino namelių, kuriais prekiauja atsakovai, gamybos, siūlymo prekybai ir prekybos draudimą, taip pat ieškinyje nurodomų namelių modelių, kuriems naudojamas dizainas, fotografijų ir skaitmeninių vizualizacijų viešinimo atsakovų valdomose interneto svetainėse ir kituose sklaidos kanaluose internetinėje erdvėje draudimą.

5Atsakovai su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Nurodė, kad ginčo namelių dizainus naudoja apie 10 metų, jų naudojimas yra ankstesnis, nei ieškovės dizainų registracija, kuri atlikta tik 2014-2015 metais. Atsakovų nuomone, ieškovės nurodomų atsakovų namelių modelių dizainas nėra tapatus ar klaidinamai panašus į ieškovės gaminamų namelių modelių dizainą. Ginčo namelių modeliai turi bendrus bet kokiam sodo ar poilsio paskirties namelio vaizdui būdingus bruožus, neturi individualių savybių, išsiskiriančių vaizdo ypatumų.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinai uždraudė UAB „Eko trade“ atgaminti, siūlyti ir pateikti prekybai medinius namelius, kurių modelių dizainas yra tapatus Tuindeco International B.V. vardu registruotiems Bendrijos dizainams, t. y. medinius namelius, kurių modeliai žymimi gamykliniais kodais Nr. ( - ), taip pat atsakovo valdomose internetinėse svetainėse ir kituose sklaidos kanaluose internetinėje erdvėje publikuoti šių namelių modelių fotografijas ir skaitmenines vizualizacijas; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinai uždraudė UAB „Eurovudas“ atgaminti, siūlyti ir pateikti prekybai medinius namelius, kurių modelių dizainas yra tapatus Tuindeco International B.V. vardu registruotiems Bendrijos dizainams, t. y. medinius namelius, kurių modeliai žymimi gamykliniais kodais Nr. ( - ), taip pat atsakovo valdomose internetinėse svetainėse ir kituose sklaidos kanaluose internetinėje erdvėje publikuoti šių namelių modelių fotografijas ir skaitmenines vizualizacijas; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinai uždraudė IĮ D. B. įmonei atgaminti, siūlyti ir pateikti prekybai medinius namelius, kurių modelių dizainas yra tapatus Tuindeco International BV. vardu registruotiems Bendrijos dizainams, t. y. medinius namelius, kurių modeliai žymimi gamykliniais kodais Nr. ( - ), taip pat atsakovo valdomose internetinėse svetainėse ir kituose sklaidos kanaluose internetinėje erdvėje publikuoti šių namelių modelių fotografijas ir skaitmenines vizualizacijas.

8Teismas nurodė, kad ieškovė yra ieškinyje įvardintų registruotų Bendrijos dizainų savininkė. Su ieškiniu pateikti tai patvirtinantys preliminariam vertinimui pakankami įrodymai - Vidaus rinkos derinimo tarnybos (toliau – VRDT) registravimo pažymėjimai. Taip pat su ieškiniu pateikti įrodymai – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, iš kurių matyti, kad atsakovai savo komercinėje veikloje naudoja namelių modelius, kurių vaizdas (kaip ši sąvoka naudojama Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo (toliau – ir DĮ) 2 straipsnio 1 dalyje ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos dizainų (EB) Nr. 6/2002 (toliau – ir Reglamentas) 3 straipsnio a punkte) labai panašus į ieškovės registruoto dizaino modelius. Tokią išvadą teismas darė preliminariai įvertinęs pateiktus byloje įrodymus - VRDT pažymėjimuose ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose esančias nuotraukas, kartu įvertindamas ir atsakovų atsikirtimus dėl vaizdo nepanašumo bei juos atmesdamas dėl preliminariai nustatyto neatitikimų nereikšmingumo.

9Atsakovų atsikirtimus dėl ankstesnio naudojimo teismas pripažino teisiškai nereikšmingais ir nurodė, kad pagal Reglamento 22 straipsnio 1 dalį ir DĮ 38 straipsnį numatyta pirmalaikio naudojimo teisė, tačiau, atsižvelgiant į atsakovų paaiškinimus, kad namelių modeliai 2005-2006 metais buvo pradėti naudoti atsakovų veikloje vykdant ieškovės Lietuvoje pateiktus užsakymus gamybai ir į tą faktą, kad atsakovai savo veikloje naudoja, preliminariai vertinant, labai panašaus dizaino modelius, mažai tikėtina, kad tokių modelių dizainai nėra nukopijuoti ir atsakovų buvo sukurti savarankiškai ir nepriklausomai, kaip tai apibrėžta Reglamento 22 straipsnio 1 dalyje ir DĮ 38 straipsnio 1 dalyje.

10III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Atsakovas UAB „Eurovudas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės Tuindeco International B.V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121) Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir siekia tik pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip nepagrįstai suvaržydama atsakovų veiklą. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, kurie leistų padaryti ieškinio prima facie vertinimą apie galimą ieškovės teisių pažeidimą.

132) Ieškinyje nurodyti ieškovės dizainai negali būti saugomi vien dėl to, kad jie neatitinka naujumo reikalavimų. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovės dizainai neturi individualių savybių, kurios taip pat būtinos norint turėti dizaino apsaugą.

143) Teismas visiškai nevertino, ar yra reali grėsmė ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui. Ieškovė nenurodė jokių argumentų ir nepagrindė, kokiu būdu atsakovai galėtų išvengti sprendimo įvykdymo, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos.

154) Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimais, ne tik pažeidė ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principus, bet ir išsprendė bylą iš esmės. Uždrausdamas UAB „Eurovudas“ ir kitiems atsakovams atlikti atitinkamus veiksmus, teismas faktiškai sustabdė jų normalią ūkinę - komercinę veiklą ir suteikė galimybę ieškovei iki bylos nagrinėjimo pabaigos užsitikrinti didesnes pajamas (pelną). Teismas pažeidė proceso šalių interesų pusiausvyrą.

16Atsakovai UAB „Eko trade“ ir IĮ D. B. įmonė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171) Priimdamas ginčijamą nutartį teismas nesilaikė DĮ numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir savo paties suformuluotos teisinės išvados apie privalomą preliminarų įrodymų vertinimą. Neturėdamas informuotam vartotojui prilyginto vertinimo dėl ginčo dizainų tapatumo, teismas neleistinai perėmė informuoto vartotojo funkcijas ir sprendė, kad sodo namelių vaizdai yra vizualiai panašūs. Tokiu būdu teismas sukūrė teisiškai neleistiną situaciją už ieškovę įrodinėdamas/nustatinėdamas faktines aplinkybes, kurias ieškovė tik galimai rengiasi pagrįsti. Net ir preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą turi būti, o priimant ginčijamą nutartį – turėjo būti, išskiriami kriterijai, kurie rodytų dizaino tapatumą ne pagal bendrą įspūdį, bet tik atsižvelgus į esminiais laikytinų dizaino elementų sutaptį, t. y. savybes, dėl kurių prašoma dizaino teisinės apsaugos. Tokio pobūdžio vertinimas šioje byloje, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo atliktas. Atsakovų nuomone, jų dizainai negali būti laikomi tapačiais ieškovės dizainams dėl esminių dizaino detalių skirtumų. Teismas laikinąsias apsaugos priemones in corpore taikė visiems atsakovų nameliams, nors yra visiškai akivaizdu, kad dauguma namelių yra nepanašūs į ginčo dizainus.

182) Ieškovei pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovai teismo posėdžio metu motyvuotai nurodė, kad ginčo dizainai negali būti saugomi jau vien todėl, kad jie akivaizdžiai neatitinka naujumo kriterijaus. Tačiau šios aplinkybės teismas nevertino ir dėl jos nepasisakė. Reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodoma, kad dizainas saugotinas tik tada, kai jis atitinka naujumo ir individualių savybių reikalavimus. Naujumo kriterijus tiek Reglamente, tiek pagal DĮ yra aiškiai apribotas laiku: dizainui teisinė apsauga netaikoma, jei jis tapo prieinamas visuomenei anksčiau nei prieš 12 mėnesių iki paraiškos padavimo. Vadinasi, ieškovės dizainai negali būti saugomi, jei jie buvo paviešinti visuomenei anksčiau nei 2014 m. kovo 2 d. ir 2013 m. rugpjūčio 21 d. Ieškovė nuo pat 2005 m. pasirodžiusių pirmųjų sodo namelių fotografijų iki pretenzijų atsakovams pateikimo dienos nesiėmė veiksmų (išskrus Kauno apygardos teisme nagrinėtą civilinę bylą dėl autorinių teisių, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas) ginčo dizainams apsaugoti, todėl darytina išvada, kad atsakovų veiksmai negalėjo kelti grėsmės ir juo labiau tokia grėsmė nepadidėjo vien dėl ieškinio padavimo.

194) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkuruojančioms įmonėms ieškovei potencialiai suteikia neteisėtą konkurencinį pranašumą ir daro neproporcingą žalą teisėtiems atsakovų verslo interesams.

20Atsakovas UAB „Eurovudas“ atsiliepimu į atsakovų UAB „Eko trade“ ir IĮ D. B. įmonės atskirąjį skundą nurodo, kad palaiko UAB „Eko trade“ ir IĮ D. B. įmonės atskirąjį skundą.

21Ieškovė Tuindeco International B.V. atsiliepimu į atsakovų UAB „Eko trade“, IĮ D. B. įmonės ir UAB „Eurovudas“ atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti ieškovei bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Atsakovų argumentai dėl modelių naudojimo pirmumo teisės, dėl kitų gamintojų tariamai turimos modelių naudojimo pirmumo teisės, nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Nei atsakovai, nei kiti gamintojai nėra licencijuoti atgaminti ieškovės dizainus, jie nėra įregistravę savo teisių į atgaminamus dizainus nei VRDT nei Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure, todėl dizainų savininke laikytina ieškovė. Atsakovų argumentai dėl ieškovės registruotų bendrijos dizainų ir atsakovų gaminamų/parduodamų modelių skirtumų yra nereikšmingi šioje bylos stadijoje, kadangi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, modelių dizaino tapatumas yra vertinamas tik preliminariai. Dizainų individualių savybių vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Atsakovų pateiktame namelių dizaino palyginime nėra duomenų, kurie paneigtų teismo atlikto preliminaraus vertinimo išvadą, kad „atsakovai naudoja labai panašaus dizaino modelius“. Atsakovų argumentai dėl Bendrijos registruotų dizainų naudojimo ieškovės veikloje 2005-2013 m. yra laikytini neteisėtais, kadangi dizaino registracijos teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bendrijos dizaino registracijos suteikiama teisė uždrausti atgaminti be dizaino savininko leidimo yra galiojanti ir yra vykdytina. Ieškovės modelių dizaino registracija VRDT yra galiojanti, todėl nėra pagrindo varžyti esminės dizaino registracijos suteikiamos teisės įgyvendinimą.

222016 m. gegužės 3 d. apeliantė UAB „Eurovudas“ pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis). Apeliacijos ribas apibrėžia atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Ši nuostata yra specialioji bendros byloje dalyvaujančių asmenų teisės teikti teismui rašytinius paaiškinimus atžvilgiu. Apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, tuo tarpu terminas, per kurį galima keisti (pildyti) atskirąjį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima ir grąžina juos apeliantei (CPK 323 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis). Kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti nauji įrodymai teismo priimami, kadangi jie atitinka CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo sąlygas.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

25Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio preliminarų pagrįstumą, laikinąsias apsaugos priemones taikė nenustatęs grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ieškinio reikalavimais, be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesilaikė ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacijos ribų, pasisakys dėl nurodytų apeliantų argumentų.

26Dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus vertinimo

27Teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jei, atlikęs tokį vertinimą, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro galimybę įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir išnagrinėjus bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Preliminarus ieškinio pagrįstumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose. Taigi, nepagrįstais pripažintini atsakovų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą.

28Teismo atliktą preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą apeliantai ginčija remdamiesi šiais argumentais: 1) ieškovo dizainas negali būti saugomas, nes neatitinka naujumo ir individualių savybių reikalavimų; 2) neturėdamas įrodymų, patvirtinančių informuoto vartotojo poziciją, teismas negalėjo savarankiškai vertinti dizainų panašumo; 3) teismas neįvertino tarp šalių vykstančių ginčų kitose bylose ir tose bylose priimtų teismų procesinių sprendimų; 4) teismas neatsižvelgė į atsakovų turimą pirmalaikio dizaino naudojimo teisę.

29Pagal DĮ 4 straipsnio 2 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 4 straipsnį, dizainas registruojamas ir saugomas jeigu jis yra naujas ir turi individualių savybių. Pagal Reglamento 85 straipsnį, nagrinėdami ieškinius dėl registruotojo Bendrijos dizaino teisių pažeidimo arba dėl teisių pažeidimo grėsmės, Bendrijos dizainų teismai Bendrijos dizainą laiko galiojančiu. Galiojimo klausimą galima ginčyti tik padavus priešpriešinį reikalavimą dėl negaliojimo paskelbimo. Taigi, prezumpcija, kad dizainas atitinka naujumo ir individualių savybių reikalavimus, galioja tol, kol dizaino registracija nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, o teismas negali ex officio kelti dizaino registracijos galiojimo klausimo. Kadangi ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu ieškovės dizaino registracija nebuvo nuginčyta ir atsakovai net nebuvo pareiškę priešinio reikalavimo dėl dizaino registracijos panaikinimo, teismas neturėjo pagrindo, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertinti ieškovės dizaino naujumą ir individualumą, t.y. preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą atlikti remdamasis argumentais, kurie negalėtų būti vertinami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

30Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovai 2016 m. gegužės 11 d., t.y. jau po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, pateikė pirmosios instancijos teismui priešieškinį dėl ieškovės dizaino registracijos panaikinimo. Duomenų, ar pateiktas priešieškinys teismo priimtas, nėra. Apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikti duomenys, kad atsakovai kreipėsi į Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą dėl ieškovės dizainų pripažinimo negaliojančiais. Esant byloje priimtam priešieškiniui dėl dizaino registracijos panaikinimo, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo ar panaikinimo klausimą, turėtų prima facie įvertinti ir priešieškinio argumentus, kadangi jie tiesiogiai susiję su ieškovės reikalavimų tenkinimo galimybėmis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nurodyti atsakovų procesiniai veiksmai buvo atlikti jau po ginčijamos nutarties priėmimo, priešieškinio argumentų prima facie vertinimas teismui priimant ginčijamą nutartį objektyviai negalėjo būti ir nebuvo atliktas, toks vertinimas negali būti atliekamas ir apeliacinės instancijos teismo. Nurodytos aplinkybės (priešieškinio byloje priėmimas) gali būti pagrindu šalims kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnio nustatyta tvarka.

31Apeliantai pagrįstai nurodo, kad dizaino tapatumas vertinamas atsižvelgiant į informuoto vartotojo kategoriją. Reglamente Nr. 6/2002 pateikiama informuoto vartotojo sąvoka yra tarpinė tarp prekių ženklų srityje taikomos paprasto vartotojo, iš kurio nereikalaujama, kad jis turėtų kokių nors specialiųjų žinių ir kuris paprastai tiesiogiai nelygina prekių ženklų, dėl kurių kyla ginčas, sąvokos ir specialisto – eksperto, turinčio išsamių techninių žinių. Tačiau teismas nesutinka su apeliantų teiginiu, kad kilusio teisminio ginčo metu teismas negali atlikti informuoto vartotojo vaidmens ir savarankiškai vertinti dizaino individualių savybių, ypač atlikdamas preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą. Toks aiškinimas lemtų situaciją, kai į bylą teikiami įrodymai, atspindintys informuoto vartotojo poziciją, taptų teismui privalomais, o tai akivaizdžiai prieštarautų CPK 185 straipsnio nuostatoms. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismo turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, patvirtinantys informuoto vartotojo poziciją, tačiau galutinį dizaino tapatumo vertinimą visais atvejais atlieka bylą nagrinėjantis teismas. Tuo pačiu vien ta aplinkybė, kad kartu su ieškiniu įrodymai, atspindintys informuoto vartotojo poziciją, teismui nebuvo pateikti, nesudaro kliūčių teismui atlikti preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą ir savarankiškai spręsti dėl galimo ieškovės kaip dizaino savininkės teisių pažeidimo.

32Kaip jau minėta, teismo taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas negali būti sutapatinamas su įrodymų vertinimu teismui priimant sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja apeliantų argumentų, susijusių su ginčo dizainų skirtumais, kadangi į tokio pobūdžio argumentus atsakyti šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės ir į juos bus atsakyta tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės registruoti ir atsakovų naudojami dizainai tiek akivaizdžiai skiriasi, kad jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų galima konstatuoti preliminarų ieškinio nepagrįstumą.

33Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Nyderlandų bendrovės Tuindeco International B.V. ieškinį atsakovams UAB „Eko trade“, R. K., tretieji asmenys BUAB „Eurodita“ ir UAB „P. Varkojis ir Ko“ dėl teisių į dizainą pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Be to, nurodytoje byloje nespręsta dėl ieškovės kaip registruoto dizaino savininkės teisių apsaugos. Spręsdami dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytoje byloje teismai priėmė atitinkamus procesinius sprendimus atsižvelgdami į aplinkybes, neaktualias šiai civilinei bylai, t.y. ieškovei nepagrindus, kad jai priklauso autoriaus teisės į dizainą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos kitoje civilinėje byloje. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai vertindamas ieškinio reikalavimus, nepagrįstai nesivadovavo nurodytoje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais.

34Pagal Reglamento 22 straipsnį, pirmalaikio naudojimo teisę turi bet kuris trečiasis asmuo, galintis įrodyti, kad iki paraiškos padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos, jis Bendrijoje pradėjo sąžiningai naudoti arba rimtai ir veiksmingai pasirengė naudoti dizainą, kuris priklauso registruotojo Bendrijos dizaino apsaugos sričiai ir nebuvo nukopijuotas nuo to Bendrijos dizaino. Priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, analizavo su pirmalaikio naudojimo teise susijusius atsakovų argumentus ir sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo teigti, kad atsakovų naudojamas dizainas nebuvo nukopijuotas nuo ieškovės dizaino, t.y. kad nėra pagrindo konstatuoti preliminarų ieškinio reikalavimų nepagrįstumą dėl atsakovų pirmalaikio naudojimo teisės. Atskirojo skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

35Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamai atliko preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą.

36Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, sutampančių su ieškinio reikalavimais, ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

37Pagal Reglamento 90 straipsnį, valstybių narių teismams, įskaitant ir Bendrijos dizainų teismus, galima paduoti prašymą pritaikyti Bendrijos dizainui tokias laikinas priemones, įskaitant ir apsaugos priemones, kokias tos valstybės įstatymai leidžia taikyti nacionalinio dizaino teisėms. Pagal DĮ 47(3) straipsnį, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, inter alia: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimą; 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimą. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantai, bylose dėl dizaino savininko teisių pažeidimo galimas laikinųjų apsaugos priemonių, sutampančių su ieškinio reikalavimais, taikymas. Tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, užkertant kelią ieškovo subjektinių teisių pažeidimui bei žalos atsiradimui. Atsižvelgiant į tai nepagrįstais pripažintini apeliantų argumentai, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybėmis ir todėl teismo negalėjo būti taikomos.

38Tai, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ieškinio reikalavimais, nereiškia, kad teismas neleistinai pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje pasisakė dėl bylos esmės. Laikinosios apsaugos priemonės – tik laikino pobūdžio procesinės priemonės, kuriomis siekiama užkirsti ir galimą teisių pažeidimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, taikomos teismui tik preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Bylos nagrinėjimo metu, taip pat teismui išnagrinėjus bylą, teismo pozicija ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimu gali kisti. Tokiu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

39Dėl proporcingumo ir ekonomiškumo principų taikymo

40Net ir egzistuojant byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi laikytis proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Tuo atveju, jeigu dėl tokių priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-918-516/2016; ir kt.). Apribojimų taikymo trukmė yra vienas svarbių veiksnių, vertinant proporcingumo klausimą (Žr. pvz., EŽTT 2012 m. sausio 12 d. sprendimą byloje Pek?rny a cukr?rny Klatovy, a.s. prieš Čekijos Respubliką).

41Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais susijęs su tam tikrais suvaržymais asmeniui, kurio atžvilgiu tokios priemonės taikomos, todėl suvaržymų faktas per se nesudaro pagrindo spręsti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Apeliantai, teigdami, kad jų teisės ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo neproporcingai suvaržytos, privalo įrodyti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės trikdo jų ūkinę komercinę veiklą, ir kad dėl tokių suvaržymų jie patiria/gali patirti nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai šios aplinkybės neįrodė.

42Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė bylą nagrinėjančiam teismui, kad ginčo dizaino nameliai yra tik dalis produkcijos, kuria prekiauja atsakovai (b.l. 47, t. I). Kartu su atskiraisiais skundais atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kad ginčo dizaino nameliai sudaro esminę jų platinamos produkcijos dalį, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jų ūkinė – komercinė veikla buvo praktiškai sustabdyta. Apeliantai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jų patiriama žala galėtų būti sunkiai atlyginama ieškinio atmetimo atveju. Pažymėtina, kad pagal CPK 146 straipsnį šalies prašymu teismas gali pareikalauti, kad ieškovė pateiktų galimų atsakovų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Ieškovės atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad, esant tokiam įpareigojimui, sutiktų pateikti banko garantiją nuostolių atlyginimui užtikrinti (b.l. 43, t. I).

43Kaip jau minėta, vienas svarbių kriterijų, vertinant laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo klausimą, yra apribojimų taikymo trukmė. Apeliacinės instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi pagrindo spręsti, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovams bus taikomos ypač ilgą laiko tarpą. Nurodytai aplinkybei pasikeitus (atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas priešieškinys dėl dizainų registracijos panaikinimo), atsakovai turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo įvertinimo iš naujo proporcingumo principo aspektu (CPK 149 straipsnis).

44Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šių teisės normų pažeidimą, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovų atskirieji skundai atmetami.

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė Nyderlandų bendrovė Tuindeco International B.V. kreipėsi į... 4. Ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 5. Atsakovai su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovės prašymą... 8. Teismas nurodė, kad ieškovė yra ieškinyje įvardintų registruotų... 9. Atsakovų atsikirtimus dėl ankstesnio naudojimo teismas pripažino teisiškai... 10. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Atsakovas UAB „Eurovudas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. 1) Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas.... 13. 2) Ieškinyje nurodyti ieškovės dizainai negali būti saugomi vien dėl to,... 14. 3) Teismas visiškai nevertino, ar yra reali grėsmė ieškovei palankaus... 15. 4) Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės... 16. Atsakovai UAB „Eko trade“ ir IĮ D. B. įmonė atskiruoju skundu prašo... 17. 1) Priimdamas ginčijamą nutartį teismas nesilaikė DĮ numatytų laikinųjų... 18. 2) Ieškovei pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,... 19. 4) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkuruojančioms įmonėms... 20. Atsakovas UAB „Eurovudas“ atsiliepimu į atsakovų UAB „Eko trade“ ir... 21. Ieškovė Tuindeco International B.V. atsiliepimu į atsakovų UAB „Eko... 22. 2016 m. gegužės 3 d. apeliantė UAB „Eurovudas“ pateikė apeliacinės... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 25. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų... 26. Dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus vertinimo... 27. Teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones,... 28. Teismo atliktą preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą apeliantai... 29. Pagal DĮ 4 straipsnio 2 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 4... 30. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovai 2016... 31. Apeliantai pagrįstai nurodo, kad dizaino tapatumas vertinamas atsižvelgiant... 32. Kaip jau minėta, teismo taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas... 33. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos... 34. Pagal Reglamento 22 straipsnį, pirmalaikio naudojimo teisę turi bet kuris... 35. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 36. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių, sutampančių su ieškinio reikalavimais,... 37. Pagal Reglamento 90 straipsnį, valstybių narių teismams, įskaitant ir... 38. Tai, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su... 39. Dėl proporcingumo ir ekonomiškumo principų taikymo... 40. Net ir egzistuojant byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms,... 41. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais susijęs su tam... 42. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai pirmosios instancijos teismo... 43. Kaip jau minėta, vienas svarbių kriterijų, vertinant laikinųjų apsaugos... 44. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 46. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą....