Byla 2-827-370/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1536-413/2015, pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NBR“ ieškinį atsakovams V. G. ir V. K. (V. K.) dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliamas teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

5Ieškovas bankrutavusi UAB „NBR“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. G. ir V. K. 68 592,50 Eur žalos atlyginimo bankrutavusios UAB „NBR“ naudai už padarytą žalą bankrutavusiai UAB „NBR“ ir jos kreditoriams.

6Ieškovas ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų V. G. ir V. K. nekilnojamojo turto bei kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą neviršijant 68 592,50 Eur ieškinio sumos. Prašymą grindė didele atsakovų padarytos žalos suma, dėl to esant didelei tikimybei, kad patenkinus ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir nutarė areštuoti atsakovams V. G. ir V. K. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis 68 592,50 Eur dydžio sumai, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimo dydžio, areštuoti atitinkamą piniginių lėšų, esančių atsakovams priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, dalį, leidžiant atsakovams disponuoti ta areštuotų piniginių lėšų dalimi, kuri sudaro jų mėnesinį darbo užmokestį ar jam prilygstančias pajamas.

9Teismas nurodė, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, o ieškinio suma yra didelė, tai sudaro pagrindą laikyti realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas yra bankrutavusi įmonė, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje reikalauja viešasis interesas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atsakovas V. G. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-02-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovui V. G. ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – jį atmesti. Nurodo, kad teismui preliminariai nustačius, jog ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl ieškinio patenkinimo, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovas V. G. atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

121. Ieškovas nenurodė ieškinyje aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus. Iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokią žalą padarė kiekvienas iš atsakovų atskirai, todėl apeliantas mano, kad ieškovas neįrodo nei atsakovų neteisėtų veiksmų dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei žalos dydžio.

132. Solidarus žalos atlyginimo priteisimas iš abiejų atsakovų, kaip buvusių ieškovo BUAB „NBR“ vadovų, yra negalimas, kadangi įmonei faktiškai esant nemokiai, skirtingais laikotarpiais jai vadovavo skirtingi vadovai, todėl atsakovai negali būti laikomi bendraskoliais, kiekvieno jų atsakomybė turėtų būti individualizuota. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, jog jis gali būti laikomas atsakingu tik už tą žalą, kuri atsirado jo vadovavimo laikotarpiu.

143. Kadangi solidarus žalos atlyginimo priteisimas iš ieškovės vadovų negalimas, todėl šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės atsakovams turėtų būti taikomos atskirai, t. y. kiekvienam iš jų tik tai sumai (žalos dydžiui), už kurią kiekvienas iš jų atsakingas, o ne visai kreditorių susidariusių finansinių reikalavimų ieškovui sumai.

15Ieškovo BUAB „NBR“ bankroto administratoriaus UAB „Kirkiliavas“ įgaliotas asmuo G. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo taikyti atskirojo skundo padavimo termino praleidimo taisyklę (CPK 75 str. 1 d.) ir tuo pagrindu atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą iš esmės motyvavo tuo, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl nėra jokių pagrindų skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad gautas tik atsakovo V. G. atskirasis skundas, todėl atsakovui V. K. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinis teismas nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

18Nepagrįstu laikytinas ieškovo argumentas, kad teismas turi atmesti atskirąjį skundą, kadangi yra praleistas skundo padavimo terminas. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo sprendžia skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsprendžia atsisakymo priimti skundą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui klausimą tais atvejais, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Taigi būtent pirmosios instancijos teismas sprendžia skundo priėmimo ir praleisto termino atnaujinimo klausimus (CPK 78 str. 2 d., 335 str.). Nagrinėjamos bylos atveju teisėjo rezoliucija buvo priimtas atskirasis skundas, todėl darytina išvada, kad teismas praleistą terminą apeliantui yra atnaujinęs. Toks procesinis veiksmas atitinka CPK 78 str. 5 d. reikalavimus. Teismo rezoliucijos atnaujinti terminą motyvavimo būtinumas, skirtingai nei nutarties atsisakyti atnaujinti praleistą procesinį terminą priėmimo atveju, įstatyme nenumatytas. Apeliacinės instancijos teismas neturi jurisdikcijos kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo atnaujinti skundų padavimo terminą. Kadangi pirmosios instancijos teismas atnaujino atskirojo skundo padavimo terminą, nėra procesinio pagrindo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal šį atskirąjį skundą.

19Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra šios: tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas jį įvykdyti.

20Nagrinėjamoje byloje ieškovas BUAB „NBR“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. G. ir V. K. 68 592,50 Eur žalos atlyginimo, kadangi atsakovai, kaip buvę įmonės vadovai, laiku nevykdė savo pareigos kreiptis į teismą dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo teigimu, atsakovas V. K., būdamas įmonės vadovas nuo 2006-01-24 iki 2013-11-05 nevykdė įstatyme numatytų bendrovės vadovo pareigų ir nešaukė visuotinių akcininkų susirinkimų, neinicijavo bendrovės mokumo atkūrimo ar bankroto procedūros, nesudarydavo įmonės metinių balansų ir pan. Atsakovas V. G. UAB „NBR“ įmonei vadovavo nuo 2003-06-27 iki 2006-01-24; be to, tuo pačiu laikotarpiu jis buvo ir vienas pagrindinių įmonės akcininkų (valdė 98 proc. akcijų). Laikotarpiu nuo 2006-01-24 iki 2013-11-05 atsakovas V. G. buvo faktinis įmonės vadovas, nors tuo laikotarpiu įmonei vadovavo atsakovas V. K.. Būtent atsakovas V. G. formaliai nedirbdamas bendrovėje veikė UAB „NBR“ vardu, pasirašydavo kasos pajamų orderius, atstovavo bendrovei bankuose, sudarydamas sutartis, disponavo bendrovės grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, išimdavo iš bendrovės sąskaitos dideles grynųjų pinigų sumas, nors oficialiai tuo metu įmonėje nedirbo, atliko fiktyvias ūkines operacijas UAB „NBR“ vardu, neteikė privalomų dokumentų LR Valstybinei mokesčių inspekcijai, tvarkė buhalterinę apskaitą pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, nemokėjo privalomų mokesčių LR Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pan. Nors apeliantas teigia, kad šie ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, todėl teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Todėl atmestini apelianto atskirojo skundo argumentai, kad pirmos instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nevertino ieškinio pagrįstumo klausimo.

21Vadovaujantis CPK 144 straipsniu, teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju jei asmuo, prašantis tokių priemonių taikymo, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Ši įstatymo nuostata reikalauja iš laikinąsias apsaugos priemones taikančio teismo preliminariai įvertinti ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog ieškinys remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, galėtų būti patenkintas. Preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti tapatinamas su pareikšto reikalavimo vertinimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Apelianto dėstomi argumentai, susiję su ieškovo ieškinio nepagrįstumu, pagal savo pobūdį yra argumentai, kuriuos teismas analizuoja nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, tokie argumentai teismo negali būti iš esmės vertinami priimant tarpinius procesinius sprendimus – taikant laikinąsias apsaugos priemones ar atsisakant jas taikyti. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo teigti, kad pagal atsakovo dėstomus argumentus ieškovo reikalavimas yra prima facie nepagrįstas, ir kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra.

22Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo metu, remdamasis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp BUAB „NBR“ ir atsakovo V. G., kuria susitarė, jog atsakovas V. G. sumoka ieškovui BUAB „NBR“ 14 481 Eur sumą iki 2015 m. lapkričio 1 d. dalimis. Teismas taip pat nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki šios nutarties visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinio atsakovui V. K. atsisakė.

23Pažymėtina, kad ekonomiškumo, kaip ir teisingumo, bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas su jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2012; 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014). Atsižvelgiant į ekonomiškumo principą bei įvertinus aplinkybę, jog šalys taikos sutartimi susitarė, kad atsakovas V. G. ieškovui sumoka ne ieškiniu reikalautą visą 68 592,50 Eur, bet tik 14 481 Eur sumą, atitinkamai mažintinas ir atsakovui V. G. taikytas lėšų arešto mastas iki 14 481 Eur sumos, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl apelianto V. G. lėšų arešto yra keistina (CPK 145 str. 2 d., 337 str. 1 d. 4 p.).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

Nutarė

25Pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą atsakovo V. G. (asmens kodas ( - ) turtui, jį sumažinant iki 14 481 Eur sumos.

26Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

27Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliamas teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos... 5. Ieškovas bankrutavusi UAB „NBR“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 6. Ieškovas ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovo prašymą... 9. Teismas nurodė, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, o ieškinio suma yra... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atsakovas V. G. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 12. 1. Ieškovas nenurodė ieškinyje aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo... 13. 2. Solidarus žalos atlyginimo priteisimas iš abiejų atsakovų, kaip buvusių... 14. 3. Kadangi solidarus žalos atlyginimo priteisimas iš ieškovės vadovų... 15. Ieškovo BUAB „NBR“ bankroto administratoriaus UAB „Kirkiliavas“... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. Nepagrįstu laikytinas ieškovo argumentas, kad teismas turi atmesti... 19. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas BUAB „NBR“ prašė priteisti solidariai iš... 21. Vadovaujantis CPK 144 straipsniu, teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones... 22. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo metu, remdamasis... 23. Pažymėtina, kad ekonomiškumo, kaip ir teisingumo, bei kiti civilinio proceso... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 25. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi taikytų... 26. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.... 27. Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui –...