Byla 2-911/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Naujapilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. rezoliucijos sujungtoje civilinėje byloje pagal ieškovų V. G. , V. G. ir V. G. įmonės „Fundus“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Naujapilė“ ieškinius atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamam Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovų V. G. , V. G. ir V. G. įmonė „Fundus“ bei UAB „Naujapilė“ ieškiniais prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos žalos, kuri, ieškovų teigimu, atsirado dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismų veiksmų 1995 m. V. G. atžvilgiu pradėtoje baudžiamojoje byloje, atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 4 d. nutartimi šias tris civilines bylas sujungė į vieną.

6Ieškovas UAB „Naujapilė“ (toliau – ir bendrovė) pateikė prašymą išskirti jo ieškinį į atskirą bylą ir išskirtą bylą sustabdyti iki bus išnagrinėti V. G. bei V. G. įmonės „Fundus“ ieškiniai. Bendrovės teigimu, ieškovas V. G. yra vienintelis jos dalyvis ir vienasmenis valdymo organas, todėl jos civilines bylas gali vesti tik V. G. . Pastarasis veda ir kitas dvejas, į vieną sujungtas civilines bylas. Bendrovės nuomone, tarp jos ir ją atstovaujančio V. G. yra akivaizdus interesų konfliktas. Teisinis įvertinimas procesinių veiksmų, taikytų V. G. , kaip fizinio asmens, atžvilgiu baudžiamojoje byloje, turės įrodomąją prejudicinę galią nagrinėjant bendrovės ieškinį, dėl ko šie teismo nustatyti faktai turės tiesioginę įtaką vertinant pagrįstumą ir teisėtumą procesinių prievartos priemonių, taikytų tiesiogiai bendrovei, atitinkamai, ir šių procesinių prievartos priemonių taikymu bendrovei padarytos žalos dydį. Tai reiškia, kad teismui priėmus sprendimą, jog procesiniai veiksmai, atlikti V. G. , kaip fizinio asmens, atžvilgiu baudžiamojoje byloje yra pagrįsti ir teisėti, atsirastų tiek netiesioginio, tiek tiesioginio ieškinio V. G. , kaip bendrovės administracijos vadovui, pareiškimo pagrindai. Bendrovės teigimu, nurodytas interesų konfliktas negali varžyti materialiosios tiesos nustatymo proceso. Nesant kitų asmenų, turinčių teisę vesti bendrovės vardu jos pradėtą civilinę bylą, ši byla turi būti išskirta iš sujungtos bylos ir sustabdyta iki bus išnagrinėtos kitos sujungtos civilinės bylos. Tik toks civilinių bylų nagrinėjimo būdas nepažeis bendrovės procesinės teisės pačiai vesti bylą, kartu išvengiant interesų konflikto. Išdėstytus argumentus apie V. G. negalėjimą besti bylą bendrovės vardu patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

7II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. rezoliucija ant aptariamo bendrovės prašymo nurodė jo netenkinantis.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10Apeliantas UAB „Naujapilė“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Apelianto teigimu, kadangi prašymas buvo išspręstas ne nutartimi, o rezoliucija, be to, teismo procesinis sprendimas yra be motyvų, tuo suvaržyta apelianto teisė į apeliaciją, toks teismo sprendimas pripažintinas absoliučiai negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str. 2 d. 4 p.). Kadangi dėl aptariamame prašyme nurodytų motyvų V. G. negali vesti apelianto vardu jo pradėtos bylos ar įgalioti ją vesti kitą asmenį, apeliantas, neišskyrus jo bylos, objektyviai negali joje dalyvauti ir dėl to negali vykti ir pats bylos nagrinėjimas. Todėl skundžiamas teismo procesinis sprendimas užkirto kelią tolesnei apelianto inicijuotos bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.).

11Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Generalinė prokuratūra prašo nutraukti apeliacinį procesą. Atstovo teigimu, pagal įstatymą teisėjo rezoliucija nėra skundžiama. Net sutikus, kad apelianto prašymas turėjo būti išspręstas teismo nutartimi, tokia nutartis pagal įstatymą taip pat negalėtų būti skundžiama, nes neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

12Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Policijos departamentas prašo atmesti atskirąjį skundą. Atstovo teigimu, apelianto prašymas buvo išnagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka. Nei skundžiama teisėjo rezoliucija, nei ankstesnė teismo nutartis dėl civilinių bylų sujungimo į vieną neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl šie teismo procesiniai sprendimai nėra skundžiami apeliacine tvarka.

13Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Teisingumo ministerija prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsakovo teigimu, nėra jokių svarbių priežasčių išskirti apelianto ieškinį į atskirą bylą. Prielaida, kad ieškovų pozicijos byloje gali skirtis, yra tik numanoma. V. G. yra ir ieškovo V. G. įmonės „Fundus“ atstovas, tačiau nesilaiko nuomone, kad iš šiuo atveju galimas interesų konfliktas. Argumentas apie galimą apeliantui padarytos žalos išieškojimą iš V. G. yra nepagrįstas, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, o ne dėl V. G. , einančio apelianto direktoriaus pareigas, teisių ir pareigų. Bylų išskyrimas užvilkintų procesą ir sudarytų prielaidas atskirose bylose ginčyti tas pačias aplinkybes.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo – rezoliucijos – atsisakyti išskirti apelianto ieškinį iš sujungtos civilinės bylos į atskirą bylą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

16Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašymas išskirti jo ieškinį į atskirą bylą, visų pirma, be kita ko, turėtų būti sprendžiamas remiantis CPK 136 straipsnio 2 ir 3 dalimis, reglamentuojančiomis ieškinyje sujungtų kelių reikalavimų išskyrimą (CPK 3 str. 6 d.).

17Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą išsprendė rezoliucija. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 290 straipsnio 5 dalį teisėjo rezoliucija procesiniai klausimai gali būti išspręsti tik šiame įstatyme numatytais atvejais, o nei pagal analogiją taikytinos CPK 136 straipsnio 2 ir 3 dalies normos, nei kitos normos nenumato galimybės aptariamą prašymą išspręsti rezoliucija, tokia teismo pasirinkta procesinio sprendimo forma yra neteisėta. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo priimti rašytinę nutartį (CPK 245 str. 2 d., 290 str. 1, 4 d.).

18CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio įstatymo numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Minėtos CPK 136 straipsnio 2 ir 3 dalies normos tiesiogiai nenustato tokio pobūdžio nutarčių apskundimo atskiruoju skundu galimybės, taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima spręsti, kad atsisakymas išskirti apelianto ieškinį į atskirą bylą užkirstų kelią bylos eigai, kas sudarytų kitą pagrindą atskirajam skundui paduoti.

19Apelianto prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad tarp apelianto ir V. G. , kaip fizinio asmens, egzistuoja akivaizdus interesų konfliktas: teisinis įvertinimas procesinių veiksmų, taikytų V. G. , kaip fizinio asmens, atžvilgiu baudžiamojoje byloje, turės įrodomąją prejudicinę galią nagrinėjant apelianto ieškinį, dėl ko šie teismo nustatyti faktai turės tiesioginę įtaką vertinant pagrįstumą ir teisėtumą procesinių prievartos priemonių, taikytų tiesiogiai apeliantui, atitinkamai, ir šių procesinių prievartos priemonių taikymu apeliantui padarytos žalos dydį; teismui priėmus sprendimą, kad procesiniai veiksmai, atlikti V. G. , kaip fizinio asmens, atžvilgiu baudžiamojoje byloje yra pagrįsti ir teisėti, atsirastų tiek netiesioginio, tiek tiesioginio ieškinio V. G. , kaip apelianto administracijos vadovui, pareiškimo pagrindai. Teisėjų kolegija tokio interesų konflikto nagrinėjamoje sujungtoje civilinėje byloje neįžvelgia.

20Tiek apeliantas, tiek kiti ieškovai – V. G. ir V. G. įmonė „Fundus“ – šioje byloje siekia prisiteisti žalos atlyginimą, kuris, jų nuomone, atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pradedant V. G. baudžiamąjį persekiojimą, jo ir kitų ieškovų atžvilgiu taikant procesines prievartos priemones bei priimant apkaltinamuosius teismų nuosprendžius (T. 1, b. l. 1-13; T. 2, b. l. 1-20; T. 3, b. l. 1-10). Taigi visų ieškovų interesai sutampa, o visi ieškiniai grindžiami būtent teisėtais V. G. ir neteisėtais atsakovo veiksmais. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas nei dėl V. G. atsakomybės prieš apeliantą, nei prieš apelianto kreditorius, todėl apelianto prielaida apie galbūt būsimus tokio pobūdžio ieškinius ateityje neleidžia įžvelgti įrodinėjamo interesų konflikto šioje byloje. Priešingai nei teigia apeliantas, jo pozicijos skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje UAB „Optimalūs finansai“ v. G. P. , bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. byloje BUAB „Barklita“ v. G. B. , J. K. , bylos Nr. 3K-3-528/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-76; 2012 m. vasario 1 d. nutartis byloje „UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. A. B. , V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012) nepatvirtina, nes šiose bylose buvo sprendžiami bendrovių ar jų kreditorių ieškiniai buvusiems bendrovės vadovams ar dalyviams.

21Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą išsprendė netinkama teismo procesinio sprendimo forma, tačiau net, kaip ir numato įstatymas, prašymą išsprendus tinkama forma – rašytine nutartimi, ši nutartis nagrinėjamu atveju negalėtų būti skundžiama atskiruoju skundu, ir todėl pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 301 str. 1 d., 315 str. 2 d. 3 p., 315 str. 5 d., 338 str.).

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi ir 338 straipsniu,

Nutarė

23Nutraukti apeliacinį procesą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovų V. G. , V. G. ir V. G. įmonė „Fundus“ bei UAB „Naujapilė“... 6. Ieškovas UAB „Naujapilė“ (toliau – ir bendrovė) pateikė prašymą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. rezoliucija ant aptariamo... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 10. Apeliantas UAB „Naujapilė“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios... 11. Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Generalinė prokuratūra prašo... 12. Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Policijos departamentas prašo atmesti... 13. Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Teisingumo ministerija prašo atmesti... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo procesinio... 16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašymas išskirti jo ieškinį į... 17. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą išsprendė rezoliucija.... 18. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis... 19. Apelianto prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, kad tarp apelianto ir V. G. ,... 20. Tiek apeliantas, tiek kiti ieškovai – V. G. ir V. G. įmonė „Fundus“... 21. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Nutraukti apeliacinį procesą....