Byla 1-24-377/2017
Dėl dešinio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje ir galvos sumušimo, R. J. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu dėl muštos žaizdos kaktos kairėje pusėje ir dubens sumušimo. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje

1

2Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė, sekretoriaujant Militai Balandienei, dalyvaujant prokurorui Raimundui Aukštakalniui, kaltinamajam Z. T., jo gynėjui advokatei Stanislavai Jorudienei, nukentėjusiajai R. J., jos atstovui advokatui Vygantui Sladaičiui, nukentėjusiajai K. K., jos atstovui advokatui Romualdui Juščiui, civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui D. B.,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. T., a. k. ( - ) gim. ( - ) Tauragė, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), vedęs, dirbantis ( - ) direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

4Teismas

Nustatė

5K. Z. T. 2016 m. balandžio 12 d., apie 13 val. 10 min. T. T. mieste, Gedimino gatvėje, ties daugiabučiu namu Nr. 24, vairuodamas automobilį „Audi A8“, valst. Nr. ( - ), esant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „ Stop“ liniją ir įvažiavęs į pėsčiųjų perėją partrenkė ja ėjusias R. J., gim. ( - ) ir K. K., gim. ( - ), tuo pažeisdamas KET 4, 29, 165 punktus. Š. Z. T. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. K. K. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl dešinio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje ir galvos sumušimo, R. J. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu dėl muštos žaizdos kaktos kairėje pusėje ir dubens sumušimo. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

6Z. T. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad važiuodamas Gedimino gatve įmonei ( - ) priklausančiu automobiliu “Audi A8”, valst. Nr. ( - ), vairavo blaivus, nevartojęs jokių psichiką veikiančių vaistų. Tuo metu buvo stipriame emociniame susijaudinime ir nepastebėjo, kad artėjant prie pėsčiųjų perėjos, ties “IKI” parduotuve dega raudonas šviesoforo signalas. Įvažiavus į pėsčiųjų perėją partrenkė dvi pėsčiųjų perėja ėjusias moteris. Moterys atsitrenkė į jo automobilio priekį ir variklio dangtį, po smūgio abi moterys sukniubo ant žemės. Jis iškart sustojo, išlipo iš automobilio ir padėjo moterims atsikelti. Viena moteris skundėsi galvos, o kita rankos skausmu. Atvažiavo iškviesta greitoji med. pagalbą, policija. Moterys greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtos T. T. ligoninės priėmimo skyrių. Dėl įvykusio eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, tačiau tuo metu buvau stipriai susijaudinęs ir paprasčiausiai nepastebėjo raudono šviesoforo signalo, įvažiavo į pėsčiųjų perėją. Po įvykio buvo pas nuketėjusias, atsiprašė, norėjo susitaikyti geruoju. Tačiau nukentėjusioji R. J. paprašė žalos atlyginimo 10000 Eur, tokių sumų jis neturi. Draudimas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiosioms jau atlygino, vienai 300 Eur, kitai 1500 Eur žalos. Jis mano, kad privalomasis draudimas turi atlyginti patirtus nuostolius, o neturtinė žala turi būti atlyginta tik iki 5000 Eur. R. J. šiuo metu prašo 5000 Eur žalos atlyginimo. Jis tokių sumų neturi, tačiau jeigu teismas priteis, mokės dalimis. Eismo įvykio metu automobilis buvo techniškai tvarkingas ir draustas privalomuoju draudimu.

7K. Z. T visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (( - ) straipsnis).

8Be kaltinamojo Z. T. kaltės visiško pripažinimo, jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

9Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J. teisme parodė, kad 2016 m. balandžio 12 d. su drauge važiavo į Tauragę pas daktarus. Prie pėsčių perėjos Gedimino gatvėje joms degė žalias šviesoforo signalas, todėl su drauge žengė į perėją. Atsimena, kad dvi mašinos sustojo, o trečia jas partrenkė. Ji tikriausiai buvo praradusi sąmonę, atsigavo sėdėdama ant perėjos, jai buvo sužalota galva, žaizda, plėšinė žaizda ausyje, stiprus dubens kaulų sutrenkimas, buvo mėlynės, stipriai skaudėjo koja, nėjo paeiti. Iš įvykio vietos nuvežė greitosios pagalbos automobilis. Į ligoninę neguldė, peršvietė dubens kaulus, rankas, pasakė, kokie sužalojimai, lūžių nebuvo, į namus paleido tą pačią dieną. Dar lankėsi ligoninėje dėl galvos perrišimo apie 4-5 kartus, leido vaistus nuo stabligės, dėl kojos patinimo lankėsi pas gydytoją, du mėnesius vartojo vaistus nuo skausmo. Šiuo metu dar jaučia baimę einant per pėsčiųjų perėją, keičiantis orams skauda dubens kaulus, kojas. Iki įvykio turėjo 3-ią neįgalumo grupę dėl širdies susirgimų, draudimas atlygino 330 Eur žalos, šiai dienai reiškia ieškinį už moralinę žalą 2000 Eur, 30,15 Eur turtinės žalos už vaistus, bilietėlį. Prašo neturtinę žalą priteisti iš draudimo bendrovės.

10Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. K. teisme parodė, kad 2016 m. balandžio 12 d. su drauge važiavo pas gydytojus išsirašyti vaistų. Nutarė nueiti į parduotuvę ,,IkI‘‘, esančią Gedimino gatvėje. Stovėjo prie perėjos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui ėjo per perėją ir pajuto smūgį į koją, atsijungė. Automobilio vairuotojas jai padėjo atsistoti, skaudėjo ranką, galvoje buvo guzas. Nuvežė į ligoninės priėmimą, jai buvo sužalota ranka, jos stipinkaulio lūžis, galvos stiprus sumušimas. Buvo padaryta kompiuterinės tomografijos nuotrauka ir rankos nuotrauka. Gydytojai sakė, kad stipriai sutrenkta galva, vidinio kraujavimo nematė. Ranką sugipsavo ir reikėjo atvykti po trijų savaičių pas traumatologą. Nuvykus po trijų savaičių nuo veido mėlynės jau buvo pradėjusios dingti, galvoje guzas pradėjo mėlynuoti, gydytojas paaiškino, kad tai kraujo krešulys, išsivaikščios, sužalojimus gydėsi apie 2-3 mėn., ranka buvo sugipsuota, langetė uždėta iki alkūnės sąnario, lūžis buvo ties riešu, mėnesį laiko, ją vis pykino, todėl išvežė į Klaipėdą, išrašė tepaliuką, dėl galvos gydėsi iki sausio 11 d. Tą dieną buvo pas gydytoją R, iš galvoje esančio guzo traukė skysčius, gydytojas dar pasiuntė pas nervų gydytoją, nes labai skaudėjo galvą; gydytoja C išrašė vaistų. Anksčiau vaistai nebuvo išrašyti. Po įvykio nieko negalėjo dirbti, vyras ėmė nedarbingumo pažymėjimus, nes reikėjo prižiūrėti ją bei jų mažametę dukrą. Ji negalėjo nei apsirengti, nei pati pavalgyti, ar susitvarkyti buitį. Iki įvykio nedirbo, augino dukrą, gydėsi pogimdyvinę depresiją. Šiuo metu dėl įvykio jaučia baimę einant per perėją, kojos dreba, tik padedama vyro pereina perėją. Po įvykio liko didelė baimė. Keičiantis orams skauda galvą. Dėl patirtų sužalojimų reiškia 4000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl patirtų išgyvenimų, bei 5,60 Eur turtinės žalos, kurią patyrė pirkdama gydytojos paskirtus vaistus. Draudimas jai atlygino 1584,50 Eur žalos. Taip pat prašo pripažinti proceso išlaidomis sumas, sumokėtas už advokato pagalbą – už atstovavimą 200 Eur už ieškinio surašymą 150 Eur, viso 350 Eur proceso išlaidų. Ji prašė pradžioje 10000 Eur neturtinei žalai, tačiau kaltinamasis nepasiūlė kitos sumos dėl žalos atlyginimo, net nepaskambino, nepaklausė apie sveikatą, todėl neturtinę žalą prašo priteisti iš kaltinamojo.

11Civilinio atsakovo UAB ERGO Incurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, atstovas advokatas D. B. teisme parodė, kad atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes teise išdėstytus argumentus, laikosi pozicijos, kad nuketėjusioms R. J. bei K. K. yra atlyginta visa teisiškai pagrįsta turtinė ir neturtinė žala, todėl jų civiliniai ieškiniai turi būti atmesti.

12T. T. apskrities vyriausiojo policijos T. T. rajono kriminalinės policijos skyriaus (toliau T. T. T. T. rajono KPS) 2016-04-13 pranešimų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2016-04-T. T. T. T. rajono KPS padėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17169-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (I t., b.l. 6-7).

13Iš 2016-04-12 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. balandžio 12 d., 13.30 val. apžiūrėta eismo įvykio T. T. mieste, Gedimino gatvėje Nr. 29, pėsčiųjų perėja, automobilis „Audi A8“, valst. Nr. ( - ) stovi už pėsčiųjų perėjos ženklinimo, priekiu į pietinę kelio pusę (I t., b.l. 8-9).

14Iš 2016-04-T. T. AVPK eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Audi A8“, valst. Nr. ( - ), draustas UAB ERGO Incurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, apgadintas jo priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, sužalotos pėsčiosios R. J., gim. ( - ) ir K. K., gim. ( - ) (I t., b.l. 10-13).

15Iš asmens blaivumo testo 2016-04-12, 13.37 val., matyti, kad Z. T., gim. ( - ) , nustatytas 0.00 prom. blaivumas (I t., b.l. 19).

16Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A-2854/2016 (01) nurodyta, jog Z. T. kraujyje, kuris paimtas 2016-04-12, 13.55 val., etilo alkoholio nerasta (I t., b.l. 21).

17Iš 2016-11-28 K. K. civilinio ieškinio matyti, jog ji prašo pripažintą ją šioje byloje civiliniu ieškovu (I t., b.l. 31-32).

18Iš 2016-12-T. T. T. T. rajono KPS nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, jog K. K. pripažinta civiliniu ieškovu (I t., b.l. 29).

19Iš 2016-12-13 R. J. ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, jog R. J. prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (I t., b.l. 45).

20Iš 2016-12-T. T. T. T. rajono KPS nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, jog R. J., gim. 1980 m. pripažinta civiliniu ieškovu (I t., b.l. 49-5).

21Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 100/16(11) matyti, jog R. J. padaryti šie sužalojimai: mušta žaizda kaktos kairėje pusėje, dubens sumušimas, sužalojimai galėjo atsirasti ją kliudant automobilio detalėmis ir griūvant ant kietos kelio dangos. R. J. padarytas nežymus nesunkus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 91).

22Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 99/16(11) matyti, jog K. K. padaryti šie sužalojimai: dešinio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, galvos sumušimas.Šie sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto autoįvykio metu, kliudant ją automobilio detalėmis ir griūvant ant kietos kelio dangos. K. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko, dėl dešinio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje, galvos sumušimo (I t., b. l. 94).

23Iš 2016- 08-17 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK -197/2016 matyti, jog Z. T. nusikalstamos veikos, kuria jis įtariamas metu, psichikos sutrikimu nesirgo, nusikalstamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu psichikos sutrikimas nenustatytas; jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; su juo galima atlikti procesinius veiksmus, kviesti į teismą; jam nereikalingas priverstinis gydymas (I t., b.l. 129-130).

24Iš 2017-01-25 civilinio atsakovo - UAB ERGO Incurance SE, veikianti per Lietuvos filialą teisinės pozicijos baudžiamojoje byloje Nr.1-24-377/2017 matyti, jog civilinis atsakovas patvirtina, kad 2016-04-12 eismo įvykio metu kaltinamojo Z. T. civilinė atsakomybė, susijusi su automobilį „Audi A8“, valst. Nr. ( - ) valdymu, buvo apdraustas ERGO Insurance SE, veikiančiame per Lietuvos filialą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo sutartis Nr. 02-2961300). N. R. J. išmokėta 30,15 Eurt turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur išmoka neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai K. K. išmokėta 84,50 Eur išmoka turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti (I t., b.l. 179-182).

25Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo sužalojus K. K. bei R. J., pasitvirtino. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis Z. T., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir šie Z. T. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta K. K. sveikata dėl dešinio stipinkaulio lūžimo tipinėje vietoje ir galvos sumušimo, bei nežymiai sutrikdyta R. J. sveikata dėl muštos žaizdos kaktos kairėje pusėje ir dubens sumušimo sveikata.

26Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis Z. T. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (dėl BK 281 straipsnio 1 dalies). Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 29 punkto reikalavimus tuo, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau‘‘; 165 punkto reikalavimus tuo, ,,kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui‘‘. Z. T. vairuojamas automobilis „Audi A8“, valst. Nr. ( - ), esant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „Stop“ liniją ir įvažiavęs į pėsčiųjų perėją partrenkė ja ėjusias R. J., gim. ( - ) ir K. K., gim. ( - ), ko pasekoje jas parbloškė ir sužalojo, nesunkiai bei nežymiai sutrikdydamas jų sveikatą. Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta Z. T. kaltė padarius minėtus KET pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvadomis, tiek ir priežastinį ryšį tarp Z. T. KET nurodytų punktų pažeidimo ir kilusių pasekmių. Z. T. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis Z. T. padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, todėl jam tikslinga taikyti švelniausią bausmę - baudą.

27Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

28Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis Z. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog Z. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

29Dėl civilinių ieškinių.

30N. R. J. ir K. K. šioje byloje yra pareiškusios civilinius ieškinius: R. J. iš bendraatsakovų Z. T. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti jai solidariai 30,15 eurus turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 45). K. K. iš bendraatsakovų Z. T. ir ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti jai solidariai 84,50 eurus turtinės ir 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidas apmokėti (I t., b.l. 31-32).

31Nukentėjusiosioji K. K. teisiamojo posėdžio metu patikslino savo reikalavimą dėl žalos priteisimo ir teisiamojo posėdžio metu prašė iš kaltinamojo Z. T. priteisti jai 5,60 eurus turtinės ir 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidas apmokėti (II t., b. l. 20-21).

32Nukentėjusioji R. J. teisminio posėdžio metu taip pat patikslino savo reikalavimą dėl žalos priteisimo ir prašė iš draudimo bendrovės priteisti jai 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (II t., b. l. 20-21).

33Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. ( - ) straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

34Pagal Lietuvos Respublikos ( - ) str., 111 str. 1 d. nuostatas, baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Šioje byloje už turtinę ir neturtinę žalą mokėjo draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos Filialas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), t. y. ja draudikas nustatytų draudimo sumų ribose prisiima už draudėją nuostolių atsiradimo riziką dėl eismo įvykiu nuketėjusiems asmenims padarytos žalos. Draudimo bendrovės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuo 2012 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Šiame eismo įvykyje dėl žalos atlyginimo nukentėjusioms draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos Filialas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, todėl negali būti tenkintinas civilinės ieškovės K. K. reikalavimas neturtinę žalą priteisti iš kaltininko Z. T., kurio vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo draustas privalomojo civilinės atsakomybės draudimu. Atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tais atvejais, kada ieškinio suma dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neviršija įstatymo nustatytos žalos dydžio privalomo atlyginti draudikui.

35Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

36Turtinė žala.

37Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (( - ) straipsnis).

38Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji K. K. nurodė, jog jos patirtą turtinę žalą sumoje 84,50 eurų, atlygino draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos Filialas dar 2017-01-24. Iš 2017-01-24 civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos Filialas pranešimo apie draudimo išmoką matyti, kad išlaidos sumoje 84,50 Eur nukentėjusiajai yra apmokėtos, tai išlaidos už vaistus, vykstant į gydymo įstaigą (I t., b. l. 185- 186).

39Civilinė ieškovė nurodė, kad jai ilgą laiką po patirtų sužalojimų skaudėjo galvą, lankėsi pas gydytoją Cholomskienę, kuri jai paskyrė vaistus nuo skausmo. Iš mokėjimo kvito matyti, kad už gydytojos paskirtus vaistus K. K. sumokėjusi 5,60 Eur (II t., b.l. 17). Teismas mano, kad turtinė žala nukentėjusiajai apskaičiuota ir atlyginta tinkamai, atsižvelgiant į medicininių dokumentų išrašus, pateiktus kvitus už vaistus, keliones, vykstant į gydymo įstaigas ir atgal. Civilinės ieškovės K. K. pateiktas papildomas reikalavimas dėl 5,60 Eur turtinės žalos atlyginimo laikytinas realiomis gydymo išlaidomis, jis pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl turi būti tenkintinas ir 5,60 Eur turtinė žala priteistina iš draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

40Neturtinė žala.

41Iš 2017-01-24 civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pranešimo apie draudimo išmoką matyti, kad nukentėjusiajai R. J. draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atlygino 300,00 Eur neturtinės žalos (I t., b. l. 183-184). Civilinė ieškovė R. J. teisminio nagrinėjimo teisme metu prašė neturtinei žalai atlyginti priteisti 2000 Eur sumą ( II t., b. l. 20).

42Iš 2017-01-24 civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pranešimo apie draudimo išmoką matyti, kad nukentėjusiajai K. K. draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išmokėjo 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 185-186). Civilinė ieškovė K. K. teisminio nagrinėjimo teisme metu sumažino savo reikalavimus ir prašo neturtinei žalai atlyginti priteisti 4000,00 Eur sumą (II t., b. l. 21).

43Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas nurodo, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmę bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi iš pat pradžių, padėjo nustatyti ir išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, jis dirbantis, padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai – nukentėjusiajai R. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai K. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Abi nukentėjusios sveikatos sužalojimus gydėsi ambulatoriškai, ligoninėje negulėjo. Akivaizdu, kad jos patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo institute svarbu nustatyti žalos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. N. R. J. padaryti šie sužalojimai: mušta žaizda kaktos kairėje pusėje, sumušti dubens kaulai. Jai sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau kaip 10 dienų. Dėl šio įvykio sukeltų pasekmių R. J. operuota nebuvo, stacionare gydoma taip pat nebuvo, gydėsi ambulatoriškai, gydymas užtruko apie du mėnesius, nukentėjusioji vartojo vaistus, jai teko apie 4-5 kartus lankytis gydymo įstaigoje. Dėl eismo įvykio patyrė didelius emocinius išgyvenimus, baimę eiti per pėsčiųjų perėja patiria iki šios dienos. Nukentėjusiajai K. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jai buvo sumušta galva bei dešinio stipinkaulio lūžimas. Jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko. Dėl rankos lūžio 4 savaitėms buvo uždėta gipso langetė. Dėl sveikatos bei patirtos galvos traumos ji buvo nedarbinga mėnesį laiko. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios patyrė ne tik fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusioms buvo apribotos galimybės judėti, nukentėjusių gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo, šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Nukentėjusioji K. K. galvos skausmus gydosi iki šios dienos, tai patvirtina gydytojos V. C. 2017-01-11 išrašas iš medicininių dokumentų bei paskirti vartoti vaistai nuo galvos skausmų (išrašyta 60 tablečių x 2 k. per dieną). Tačiau daugiau byloje jokių įrodymų, patvirtinančių šiai dienai nukentėjusiųjų sveikatos būklę nėra. Įvertinus pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad neturtinės žalos atlygintinas dydis turi būti mažintinas. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 2 000 iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013).

44Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkintinas iš atsakovo Z. T., nes pareiga atlyginti neturtinę žalą tenka draudikui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, ir jis jau atlygino nukentėjusioms atitinkamai po 300 Eur ir 1500 Eur . Atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas konstatuoja, kad pareikštas R. J. 2000 Eur dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus dėl nukentėjusiosios sveikatai sukeltų pasekmių, todėl atsižvelgdamas į sužalojimo pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus išgyvenimus ir kitus nepatogumus, teismas laiko, kad nukentėjusiajai padaryta 2000 Eur dydžio neturtinė žala mažintina iki 400 Eur. Nukentėjusios K. K. 4000 Eur dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti taip pat mažintinas atsižvelgus į aukščiau nurodytus kriterijus, sužalojimo mąstą, jo sukeltas pasekmes bei gydymosi trukmę, kompensacija šiuo atveju nukentėjusiajai neatitinka padarytos veikos pavojingumo, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo ir pobūdžio, nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos reikalaujamas dydis dėl 4000 Eur dydžio neturtinė žala mažintina iki 1000 Eur. Teismo nuomone, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

45Pagal ( - ) straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji K. K. bei jos atstovas advokatas R. Juščius teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas. Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito matyti, jog K. K. advokatui R. Juščiui už teisines paslaugas sumokėjo 150,00 Eur (II t., b. l. 34) bei 200 Eur (II t., b. l. 13). Baudžiamoji byla nagrinėta keliuose teisiamuosiuose posėdžiuose, nukentėjusios advokatas dalyvavo tik viename teismo posėdyje, parengė ir teismui pateikė procesinius dokumentus (civilinį ieškinį bei jį pagrindžiančius dokumentus). Nukentėjusiosios K. K. atstovas advokatas R. Juščius dėl ligos 2017-01-25 teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas laiko, kad šios turėtos išlaidos viršija 2001-01-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 69 14.4 p. (su atitinkamais pakeitimais) advokatui apskaičiuojamą darbo užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurio bendras laikas, atstovaujant nukentėjusiąją bylose dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, dalyvavimo ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio surašymo, atstovavimo pirmosios instancijos teisme sudarytų 16 val. ir sudarytų apie 180 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes ir į tai, kad advokato teisinės paslaugos buvo teikiamos iš susitarimo, o be to, ši baudžiamoji byla yra nedidelės apimties, laikytina, jog darbo valandų skaičius nebuvo didelis, todėl išlaidos, susijusios su nukentėjusiosios atstovui teikiamomis teisinėmis paslaugomis, yra akivaizdžiai neproporcingai per didelės ir turi būti mažintinos iki 200 Eur. Josyra pripažįstamos kaip procesinės advokato atstovavimo išlaidos, todėl turi būti priteistinos iš kaltinamojo, kalto dėl nusikaltimo padarymo ( ( - ) str. 1 d. 6 p.104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

46Iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiajai R. J. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal 2016 m. gruodžio 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos Klaipėdos skyriaus Sprendimą Nr. 2.3. -(NTP-2)-16-T-2658-20903, (II 2, b.l. 48), valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-02-27 pažymos Nr. NTP-7-2380 nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 124,49 Eur advokato užmokestis. Paskirtas advokatas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatas V. Skladaitis (II t., b.l. 24). Byloje nustatyta, jog atstovas dalyvavimo ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio surašymo, atstovavimo pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina, kad pažymoje nurodyta 124,49 Eur suma yra reali atlygintina suma, kuri turi būti priteitina iš kaltinamojo

47Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, paliktina nepakeista.

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Nutarė

49Z. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL, tai yra 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 centų) baudą.

50Vadovaujantis BK 641 str., paskirtą baudą sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 40 MGL, tai yra 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 centų baudą.

51Nustatyti, kad 40 MGL (1506,40 eurų) bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „ Swedbank “, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas “, įmokos kodas 6801. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą T. T. rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

52Išaiškinti, kad nesumokėjus baudą, ji bus išieškoma priverstinai, o ją sumokėjus baudos įmokos kvitą pristatyti nuosprendį priėmusiam teismui.

53Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą.

54Nukentėjusiosios K. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

55priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, į.k. 302912288, nukentėjusiosios K. K., a.k. ( - ) naudai 5,60 Eur (penkis eurus 60 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

56priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, į.k.302912288, nukentėjusiosios R. J., a.k. ( - ) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

57Priteisti Z. T., a.k. ( - ) nukentėjusiajai K. K., a.k. ( - ), 200 Eur (du šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

58Priteisti Z. T., a.k. ( - ) valstybei 124,49 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 49 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB ,,Swedbank‘‘, LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN 0DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

59Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 4. Teismas... 5. K. Z. T. 2016 m. balandžio 12 d.,... 6. Z. T. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam... 7. K. Z. T visiškai pripažinus... 8. Be kaltinamojo Z. T. kaltės... 9. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė 10. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. K. teisme... 11. Civilinio atsakovo UAB ERGO Incurance SE, veikianti per Lietuvos filialą,... 12. T. T. apskrities vyriausiojo policijos 13. Iš 2016-04-12 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad... 14. Iš 2016-04-T. T. AVPK eismo įvykio schemos matyti, kad... 15. Iš asmens blaivumo testo 2016-04-12, 13.37 val., matyti, 16. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos... 17. Iš 2016-11-28 K. K. civilinio ieškinio matyti, jog ji... 18. Iš 2016-12-T. T. T. T. rajono KPS... 19. Iš 2016-12-13 R. J. ieškinio dėl žalos atlyginimo... 20. Iš 2016-12-T. T. T. T. rajono KPS... 21. Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 100/16(11) matyti, 22. Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 99/16(11) matyti, jog 23. Iš 2016- 08-17 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto... 24. Iš 2017-01-25 civilinio atsakovo - UAB ERGO Incurance SE, veikianti per... 25. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20... 26. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 27. Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja... 28. Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog 29. Dėl civilinių ieškinių.... 30. N. R. J. ir K.... 31. Nukentėjusiosioji K. K. teisiamojo posėdžio metu... 32. Nukentėjusioji R. J. teisminio posėdžio metu taip pat... 33. Lietuvos Respublikos ( - ) straipsnyje nustatyta, kad... 34. Pagal Lietuvos Respublikos ( - ) str., 111 str. 1 d.... 35. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų,... 36. Turtinė žala.... 37. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai)... 38. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji K. K.... 39. Civilinė ieškovė nurodė, kad jai ilgą laiką po patirtų sužalojimų... 40. Neturtinė žala.... 41. Iš 2017-01-24 civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pranešimo... 42. Iš 2017-01-24 civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pranešimo... 43. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas nurodo, kad CK... 44. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad ieškinys dėl... 45. Pagal ( - ) straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį... 46. Iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusiajai R.... 47. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106... 49. Z. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką,... 50. Vadovaujantis BK 641 str., paskirtą baudą sumažinti trečdaliu ir paskirti... 51. Nustatyti, kad 40 MGL (1506,40 eurų) bauda turi būti sumokėta per šešis... 52. Išaiškinti, kad nesumokėjus baudą, ji bus išieškoma priverstinai, o ją... 53. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki... 54. Nukentėjusiosios K. K. pareikštą civilinį ieškinį... 55. priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, į.k. 302912288,... 56. priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, į.k.302912288,... 57. Priteisti Z. T., a.k. 58. Priteisti Z. T., a.k. 59. Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti...