Byla 2K-644/2012
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

2sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

4nuteistajai R. L.,

5nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. J., jos atstovui advokatui Jonui Klipštui,

6teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. J. ir jos atstovo advokato Jono Klipšto kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutarties.

7Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžiu R. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 12 MGL (1560 Lt) bauda. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. J. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

8Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi nuteistosios R. L. apeliacinis skundas atmestas, o nukentėjusiosios G. J. – patenkintas iš dalies: Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. J. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, pakeista – nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies ir iš nuteistosios R. L. jai priteista 1368 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei jos atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios ir prokurorės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10R. L. nuteista už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d., apie 10.00 val., vairuodama automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. ( - ), važiuodama Kaune, Savanorių pr., nuo P. Lukšio g. link S. Žukausko g., ties namu Nr. 349 pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 38 punkto reikalavimus, t. y. artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią gretimose eismo juostose sustojo automobiliai, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jos važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusios pėsčiosios G. J., ją parbloškė ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

11Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. J. ir jos atstovas prašo: panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (BPK 382 straipsnio 3 dalis); arba panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 5 dalis); arba pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartį – paskirti nuteistajai R. L. griežtesnę bausmę, pripažinus jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas), ir, pritaikius BK 68 straipsnį, uždrausti vairuoti transporto priemones įstatymo nustatytą šio draudimo terminą, taip pat patenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį (BPK 382 straipsnio 6 dalis).

12Kasatoriai skundžia abiejų instancijų teismų sprendimus dėl šališko bylos išnagrinėjimo, neteisingos per švelnios bausmės nuteistajai paskyrimo, neteisingo civilinio ieškinio išsprendimo ir teigia, kad teismai netinkamai taikė BK nuostatas – 281 straipsnį, 41, 54, 59 straipsnius, 60 straipsnio 11 punktą, 68 straipsnį ir padarė esminius BPK 44 straipsnio l0 punkto, 28, 109 straipsnių, 110 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 1 ir 2 dalių, 305 straipsnio 5 dalies, 307 straipsnio 6 dalies l punkto pažeidimus.

13Argumentuodami per švelnios, neteisingos ir BK 41 straipsnio reikalavimų neatitinkančios bausmės nuteistajai paskyrimą, kasatoriai nurodo, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog R. L. nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, ir vertino tai kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kasatoriai pažymi, kad nuteistoji nesistengė sušvelninti dėl jos veiksmų kilusių padarinių ir kalta prisipažino tik formaliai. Ji nė karto neaplankė nukentėjusios ligoninėje, nesidomėjo sveikata bei gydymu, neteikė jokios paramos ir tik po pusantro mėnesio vienintelį kartą aplankė namuose. Jeigu nuteistoji ir skambino nukentėjusiajai ar jos vyrui, tai nėra toks jos elgesys, kurį galima būtų vertinti kaip gailėjimąsi. Be to, nuteistoji R. L. tuoj po įvykio 2011 m. rugpjūčio 29 d. rašydama paaiškinimą buvo nenuoširdi (b. l. 17) ir bandė įvykio priežastimi įvardyti neva tai pėsčiųjų perėjoje netinkamai sustojusį kitą automobilį, kurį nukentėjusioji neva tai turėjo apeiti, nors byloje surinkti įrodymai to nepatvirtina.

14Kasatorė mano, kad nuteistajai buvo paskirta neadekvati kilusiems padariniams bausmė (1560 Lt dydžio bauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones) tarsi ji būtų padariusi mažareikšmį KET pažeidimą. Net administracinėje teisenoje už KET pažeidimą, kai kaltas asmuo nestoja stabdomas ar pasišalina iš įvykio vietos, yra skiriama didesnė bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Kasatorės nuomone, teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus ir parinkdami bausmę, buvo šališki.

15Apeliacinės instancijos teismo šališkumą įrodo ir tai, kad teisėjų kolegija besąlygiškai patvirtino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas, nes teisėjų kolegijos nariai – buvę Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai. Akivaizdžiai šališkos ir šio teismo išvados, padarytos pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, taip pat atsisakant pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktą (dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių) bei pagal BK 68 straipsnį taikyti teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą. Be to, teismas padarė neatitinkančią tikrovės išvadą, kad nukentėjusioji visiškai nemotyvavo savo prašymo pripažinti nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog dėl padarytos veikos kilo sunkių padarinių. Savo apeliaciniame skunde kasatorė net septyniais punktais buvo apibūdinusi dėl nusikaltimo kilusius padarinius ir prie skundo pridėjusi nurodytas aplinkybes patvirtinančias nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matomas jos kūno subjaurojimas. Kita vertus, išvadai apie patirtus sunkius padarinius pakanka byloje esančių medicinos dokumentų.

16Taip pat kasatorė tvirtina, kad, neuždraudę nuteistajai naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, teismai nukrypo nuo teismų praktikos dėl BK 68 straipsnio taikymo. Anot kasatorių, pagal šią praktiką draudimo naudotis šia specialia teise teismai netaiko tik tada, jei naudojimasis tokia teise yra susijęs su profesine darbine veikla.

17Toliau skunde kasatoriai ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadas, padarytas sprendžiant jos civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Kasatoriai tvirtina, kad nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti 40 000 Lt dydžio neturtinę žalą yra visiškai pagrįstas atsižvelgiantį į kilusius padarinius ir kitas bylos aplinkybes. Dalį šios sumos – 8632 Lt – atlygino draudimo bendrovė, todėl pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą (31 368 Lt) privalo atlyginti apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą – šiuo atveju nuteistoji R. L. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu padaryto sveikatos sužalojimo ir gydymo patyrė didelį fizinį skausmą, kuris kamuoja ją iki šiol. Ji ilgą laiką turėjo vaikščioti su ramentais, dar ir dabar negali normaliai judėti, pavargsta, sutriko miegas, susilpnėjo nervų sistema, sumažėjo savivertės pojūtis, bendravimo galimybės, tarp jų – ir su mažamečiu vaiku, dėl blogos savijautos ir tęsiamo gydymo nukentėjusioji negali pradėti dirbti. Būdama jauno amžiaus (23 metų) ji labai išgyvena dėl eismo įvykio metu patirtų traumų liekamųjų reiškinių ir subjaurotos kojos.

18Kasatoriai pažymi, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada Nr. G 2636/11(02) dėl kairio šeivikaulio galvutės ir kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio lūžių bei kairės plaštakos nykščio išnirimo nukentėjusiajai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau tai yra tik formalus patirtų traumų vertinimas. 2011 m. rugsėjo 9 d. G. J. buvo operuota – sujungti blauzdos kaulai, įdėta metalinė plokštelė, kurią reikės išimti vėl operuojant po pusantrų metų, koja susiūta dešimčia siūlių, ji buvo įtverta gipso langete ir atstatytas nykščio išnirimas, įmobilizuojant jį be galimybes pajudinti bet kuria kryptimi. Tik po trijų mėnesių nukentėjusiajai buvo leista judėti su ramentu, nuimtas gipsas, tačiau 2012 m. gruodžio 7 d. einant lygiu paviršiumi namuose įvyko spontaniškas kairės pėdos penkto padikaulio lūžis dėl ilgo kaulų nejudrumo ir kairė koja vėl buvo įmobilizuota gipso langete, kuri 2012 m. sausio 17 d. pakeista į ortopedinį įtvarą, tačiau koja minti nebuvo leidžiama, buvo nustatytas 120 dienų nedarbingumas iki 2012 m. balandžio 2 d., po to turėjo būti sprendžiama dėl operacinio kairės pėdos gydymo. Gydytojų komisija nedarbingumą pratęsė iki 2012 m. liepos 31 d. ir gydymas tęsiamas toliau.

19Taigi byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad dėl eismo įvykio atsiradę fiziniai sužalojimai yra ilgalaikio pobūdžio, dalis jų neatkuriami. Po eismo įvykio G. J. yra likęs 10 cm randas, subjaurojęs koją, kairė blauzda nejautri, apie randą jaučiamas nutirpimas, brinksta kairė pėda. Kairės rankos nykščio funkcija iki galo neatsistatė, spaudžiant pirštą jis skausmingas, įtariamos susidariusios kontraktūros, t. y. žymus sąnario judrumo apribojimas dėl pokyčio audiniuose, gali prireikti operacinio rankos nykščio gydymo. Kasatorių teigimu, išdėstytos aplinkybės įrodo, kad dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų kilo sunkių padarinių ir tai turėjo būti įvertinta kaip R. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte.

20Taip pat kasatoriai mano, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą ir priteisdamas papildomai tik 1368 Lt, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nesilaikė teismų praktikoje pateikto išaiškinimo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju, ir atsižvelgė į nuteistosios R. L. turtinę padėtį. Beje, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai sureikšmino nuteistosios R. L. turtinę padėtį. Teismo išvada, kad nukentėjusioji yra pasiskolinusi 15 000 Lt, nepagrįsta jokiais įrodymais. Kita vertus, nukentėjusioji gauna nemažą atlyginimą ir turi automobilį, tačiau teismas to tinkamai neįvertino.

21Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo atsižvelgė ir į nuteistosios asmenybę. Neteisingas šio teismo teiginys, kad nuteistoji R. L. yra sumokėjusi kasatorei 1000 Lt. neturtinės žalos. Nuteistoji sąmoningai prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį išsiuntė 1000 Lt ankstesniu nukentėjusiosios gyvenamuoju adresu ir tai pateikė kaip įrodymą, tačiau po posėdžio pinigus iš pašto ji atsiėmė. Tai neigiamai apibūdina nuteistąją ir dar kartą patvirtina, kad atsižvelgti į jos asmenybę nebuvo jokio pagrindo.

22Kasacinis skundas atmestinas.

23Dėl BPK 58 straipsnio taikymo

24Iš kasaciniame skunde suformuluotų alternatyvių prašymų (panaikinti skundžiamus žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismuose) matyti, kad kasatoriai mano, jog bylą išnagrinėjo šališkas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas. Anot kasatorių, teismų šališkumą parodo šališkas įrodymų vertinimas, švelnios bausmės nuteistajai paskyrimas, tik dalinis ieškinio patenkinimas. Nė vienos iš BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių, dėl kurių R. L. bylą nagrinėję teisėjai nebūtų galėję dalyvauti procese, kasatoriai skunde nenurodė. Tokių aplinkybių buvimo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pats žemesnių instancijų teismų priimtų galutinių procesinių sprendimų (nuosprendžio ir nutarties) turinys (sprendimai dėl veikos kvalifikavimo, bausmės, civilinio ieškinio ir kt.) nėra BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta aplinkybė, nes nuosprendžių ir nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti BPK yra numatyta instancinė bylų nagrinėjimo tvarka. Todėl kasatorių prašymai panaikinti skundžiamus nuosprendį ir nutartį dėl juos priėmusių teisėjų šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.

25Dėl nuteistajai R. L. paskirtos bausmės

26Pirmosios instancijos teismas nuteistajai R. L. paskyrė BK 281 straipsnio 1 dalies (normos, pagal kurią buvo kvalifikuota nusikalstama veika) sankcijoje numatytą bausmę – 12 MGL (1560 Lt) baudą. Šį sprendimą nukentėjusioji ir jos atstovas skundė apeliacine tvarka dėl to, kad, jų nuomone, R. L. paskirta bausmė yra aiškiai per švelni. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad R. L. paskirta teisinga bausmė, t. y. kad ta bausmė nėra aiškiai per švelni, todėl apeliantų prašymą bausmę sugriežtinti atmetė. Tuo pačiu pagrindu sugriežtinti bausmę nuteistajai nukentėjusioji ir jos atstovas prašo ir kasaciniame skunde. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimas, ar nuteistajam paskirta teisinga bausmė (ar ji nėra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni), nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Todėl kasatorių argumentai, skirti pagrįsti teiginiui, kad R. L. paskirta aiškiai per švelni bausmė, paliekami nenagrinėti. BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasatoriai skunde ginčija, jų nuomone, nepagrįstą BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkto nepritaikymą. Anot kasatorių, teismas privalėjo nustatyti šioje normoje numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes dėl nuteistosios padarytos veikos atsirado sunkių padarinių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatydami tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, nes BK 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. BK 281 straipsnyje numatytos materialios nusikaltimų sudėtys, atskirose šio straipsnio dalyse atsakomybės griežtumas reglamentuojamas būtent pagal atsiradusius padarinius. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju atsiradę padariniai – dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų atsiradęs nesunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas yra nuteistajai inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis.

27Aptartos aplinkybės patvirtina, kad BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų keisti bausmę kasacinės instancijos teisme nėra. Todėl kasatorių prašymas sugriežtinti bausmę nuteistajai R. L. atmetamas.

28Dėl BK 68 straipsnio taikymo

29Prašymą uždrausti nuteistajai vairuoti kelių transporto priemones, pritaikius BK 68 straipsnį, kasatoriai grindžia iš esmės tik teiginiu, kad sprendimas tokio draudimo netaikyti prieštarauja teismų praktikai.

30Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių. BK 67 straipsnio 3 dalyje išvardytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būtį skiriamos kartu su bausme. To paties straipsnio 1 dalyje nuodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Iš sisteminės BK 67 straipsnio turinio analizės darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės neatleistam pilnamečiui asmeniui, t. y. asmeniui, kuriam paskirta bausmė, nėra privalomas. Tai reiškia, kad teismas turi apsvarstyti, ar asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, pakanka taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, ar BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti dar reikia jam paskirti ir BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

31Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 24 punkte nurodyta, kad pritartina teismų praktikai, kai BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

32Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas BK 68 straipsnio taikymo klausimą svarstė ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, o apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tokia išvada yra pagrįsta. Šioje byloje nustatyta, kad R. L. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka (tai reiškia, kad KET sistemingai nepažeidinėja), dirba, turi šeimą, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą padarė būdama blaivi, neapsvaigusi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, automobilis nuteistajai būtinas nuvykti į užmiestyje esančią darbovietę.

33Įvertinusi šioje nutarties dalyje išdėstytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad žemesnių instancijų teismai padarė pagrįsta išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti pakanka taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės; žemesnių instancijų teismų priimti procesiniai sprendimai atitinka tiek aktualių BK normų nuostatas, tiek teismų praktiką, todėl tenkinti aptariamo kasatorių prašymo nėra pagrindo.

34Dėl G. J. civilinio ieškinio

35Kasatoriai skunde tvirtina, kad teismas neteisingai nustatė G. J. padarytos neturtinės žalos dydį. Pagrįsdami šį teiginį kasatoriai skunde analizuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir teigia, kad teismas: netinkamai įvertino žalos pasekmes, be pagrindo sureikšmino neatsargų nusikaltimo pobūdį, kai kurias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios turtinę padėtį, nukrypo nuo teismų praktikos.

36Byloje nustatyta, kad neturtinė žala G. J. buvo padaryta nesunkiai sutrikdant jos sveikatą. Įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį bei kitą bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog kasatorių argumentai apie, jų nuomone, netinkamą CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą, nustatant G. J. padarytos neturtinės žalos dydį, yra nepagrįsti. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje teismas aptarė G. J. padarytos neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, nuteistosios asmenybę, jos turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taikė sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas į visus įstatyme nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus atsižvelgė tinkamai, pagrindinį dėmesį paskirdamas žalos pasekmėms ir nesureikšmindamas, ką nepagrįstai savo skunde teigia kasatoriai, kaltininkės turtinės padėties, jos asmeninių savybių ir kt. Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas G. J. padarytą neturtinę žalą įvertino 10 000 Lt. Įvertinęs tai, kad 8632 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai yra atlyginusi draudimo bendrovė, apeliacinės instancijos teismas nutarė priteisti nukentėjusiajai iš nuteistosios 1368 Lt neturtinei žalai atlyginti (8632 Lt + 1368 Lt = 10 000 Lt).

37Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes aktualios teisės normos pritaikytos tinkamai. Kolegija pažymi, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010, 2K-280/2010 ir kt.). Todėl kasatorių skundo argumentas, kad skundžiamas teismo procesinis sprendimas prieštarauja teismų praktikai, taip pat nepagrįstas.

38Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dėl nukentėjusiosios ir jos atstovo kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

40Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. J. ir jos atstovo advokato Jono Klipšto kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Ritai Bartulienei,... 3. dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,... 4. nuteistajai R. L.,... 5. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. J., jos atstovui advokatui Jonui... 6. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 7. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nuosprendžiu R. L.... 8. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,... 10. R. L. nuteista už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d., apie 10.00 val.,... 11. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. J. ir jos atstovas... 12. Kasatoriai skundžia abiejų instancijų teismų sprendimus dėl šališko... 13. Argumentuodami per švelnios, neteisingos ir BK 41 straipsnio reikalavimų... 14. Kasatorė mano, kad nuteistajai buvo paskirta neadekvati kilusiems padariniams... 15. Apeliacinės instancijos teismo šališkumą įrodo ir tai, kad teisėjų... 16. Taip pat kasatorė tvirtina, kad, neuždraudę nuteistajai naudotis specialia... 17. Toliau skunde kasatoriai ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadas,... 18. Kasatoriai pažymi, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada Nr. G... 19. Taigi byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad dėl eismo įvykio... 20. Taip pat kasatoriai mano, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas... 21. Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas be pagrindo atsižvelgė ir... 22. Kasacinis skundas atmestinas.... 23. Dėl BPK 58 straipsnio taikymo... 24. Iš kasaciniame skunde suformuluotų alternatyvių prašymų (panaikinti... 25. Dėl nuteistajai R. L. paskirtos bausmės... 26. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai R. L. paskyrė BK 281 straipsnio 1... 27. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatytų... 28. Dėl BK 68 straipsnio taikymo... 29. Prašymą uždrausti nuteistajai vairuoti kelių transporto priemones,... 30. Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš baudžiamojo poveikio... 31. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių... 32. Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad pirmosios... 33. Įvertinusi šioje nutarties dalyje išdėstytas aplinkybes, kasacinės... 34. Dėl G. J. civilinio ieškinio... 35. Kasatoriai skunde tvirtina, kad teismas neteisingai nustatė G. J. padarytos... 36. Byloje nustatyta, kad neturtinė žala G. J. buvo padaryta nesunkiai sutrikdant... 37. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą... 38. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamų... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio... 40. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. J. ir jos atstovo advokato Jono...