Byla 2-1268/2013
Dėl bankroto bylos atsakovui J. R. įmonei iškėlimo; bendraatsakoviai – J. R. ir B. R.; trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dalies, kuria areštuotas visas atsakovės B. R. turtas, civilinėje byloje Nr. B2-13845-567/2013 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui J. R. įmonei iškėlimo; bendraatsakoviai – J. R. ir B. R.; trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui J. R. įmonei bankroto bylą. Teismas į bylą bendraatsakoviais įtraukė J. R. įmonės savininką J. R. (2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis) ir J. R. buvusią sutuoktinę B. R. (2012 m. spalio 5 d. nutartis). J. R. įtraukimą į bylą teismas motyvavo tuo, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, todėl jos savininkui kyla pareiga atsakyti už įmonės skolas. B. R. į bylą bendraatsakove įtraukta motyvuojant tuo, kad J. R. įmonė įsteigta J. R. ir B. R. santuokos metu, todėl laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi iškėlė J. R. įmonei bankroto bylą, paskyrė administratorių, areštavo visą J. R. įmonės turtą, visą atsakovui J. R. priklausantį turtą ir visą atsakovei B. R. priklausantį turtą. Teismas atmetė atsakovės B. R. prašymą panaikinti 2012 m. spalio 5 d. o nutarties dalį, kuria teismas B. R. pripažino bendraatsakove, taip pat prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti liudytojus. Teismo nuomone, tokie prašymai yra nepagrįsti, be to, jų tenkinimas užvilkintų bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių bendrąja jungtine nuosavybės teise įgyto turto padalijimo sąraše J. R. įmonės nėra, todėl nepaneigta prezumpcija, kad J. R. įmonė priklauso J. R. ir B. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kaip įsteigta santuokos metu.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovė B. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria areštuotas visas atsakovės turtas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti liudytojus: V. A., M. P. ir J. R., išreikalauti duomenis apie įmonės įsiskolinimo atsiradimo laiką. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino apeliantę bendraatsakove ir areštavo visą jai priklausantį turtą. Apeliantė prašė teismo apklausti liudytojus ir išreikalauti duomenis apie J. R. įmonės įsiskolinimų atsiradimo laiką. Teismas atmetė šiuos prašymus ir tokiu būdu apribojo apeliantei teisę būti išklausytai, teisę teikti įrodymus ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Skundžiama nutarties dalis dėl turto arešto naikintina kaip priimta be motyvų. Apeliantės nuomone, prievolės, kurios atsirado iš individualios įmonės veiklos, gali būti pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis tik tuomet, kai, pirma, individualios įmonės veikla buvo šeimos verslas, antra, pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Šių aplinkybių teismas netyrė. J. R. įmonė buvo įsteigta 1999 m. kovo 15 d., t. y. apeliantės ir J. R. santuokos metu. Apeliantė įmonės veikloje nedalyvavo, nes jos specialybė yra susijusi su maisto pramone, o įmonė užsiiminėjo metalo konstrukcijų projektavimu, derinimu ir gamyba. Nors apeliantės ir J. R. santuoka buvo nutraukta 2008 m. balandžio 15 d. teismo sprendimu, nuo 2000 m. buvę sutuoktiniai nevedė bendro ūkio ir gyveno atskirai, faktiniai šeimos santykiai buvo iširę. Šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojai. Tai reiškia, kad nuo 2000 m. įmonės veikla nebuvo šeimos verslas ir gautos pajamos buvo naudojamos išimtinai tik J. R. asmeniniams poreikiams tenkinti. Apeliantė nuo 2000 m., t. y. nuo gyvenimo su J. R. skyrium pradžios, gyvenamąjį būstą išlaikė ir rūpinosi buitimi pati iš savo pajamų. Apeliantė pažymi, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios iki santuokos nutraukimo joks turtas kartu su buvusiu sutuoktiniu nebuvo įsigytas. Visas nekilnojamasis turtas (butas ir garažas) buvo įsigytas iki gyvenimo skyrium pradžios ir buvo padalytas santuokos nutraukimo metu. Nors individualioji įmonė santuokos nutraukimo metu nebuvo padalyta, teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte nurodyta, kad buvę sutuoktiniai patvirtina, jog jokių kreditorinių įsiskolinimų neturi. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą teismo posėdyje J. R. patvirtino, kad individuali įmonė kreditorinių įsiskolinimų neturi. Tai galėtų patvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos apeliantė prašė išreikalauti, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Kadangi visi įmonės įsiskolinimai atsirado po santuokos nutraukimo, apeliantės nuomone, ji be teisinio pagrindo pripažinta bendraatsakove J. R. įmonės bankroto byloje. Be to, kasacinis teismas pakeitė iki šiol egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas buvo preziumuojamas ir iš tokios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės savaime pripažintinos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, remiantis CK 3.109 straipsniu. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisių kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad išieškojimas pagal įmonės kreditorių reikalavimus gali būti nukreipiamas tiek į individualiai įmonei nuosavybės teise priklausantį turtą, tiek ir (subsidiariai) į įmonės savininko turtą. J. R. įmonė įregistruota apeliantės ir J. R. santuokos metu. Santuokos nutraukimo metu įmonė nebuvo padalyta. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai apeliantę į J. R. įmonės bankroto bylą įtraukė bendraatsakove ir areštavo jos turtą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės B. R. turtą areštavo motyvuodamas tuo, jog apeliantė pagrįstai šioje byloje patraukta bendraatsakove, nes J. R. individuali įmonė priklauso J. R. ir B. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dėl ko iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, kurios tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto.

12Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutarties dalimi dėl jai pritaikyto turto arešto grindžia tuo, kad ji nepagrįstai šioje byloje patraukta bendraatsakove, nes J. R. įmonė nebuvo bendras šeimos verslas ir iš įmonės veiklos gautos pajamos nebuvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl ji neatsako už įmonės prisiimtus įsipareigojimus.

13Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl to, ar B. R. pagrįstai patraukta bendraatsakove J. R. individualios įmonės bankroto byloje, nes teismo nutartis dėl B. R. patraukimo bendraatsakove yra neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliantės argumentai, kuriuos ji nurodo nesutikdama su jos patraukimu byloje bendraatsakove, yra susiję su sutuoktinio pareiga atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, todėl yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl apeliantės turto arešto, pritaikyto skundžiama nutarties dalimi.

14Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad J. R. individuali įmonė priklauso J. R. ir B. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, dėl ko iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, kurios tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, grindė kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinis teismas buvo suformavęs praktiką, pagal kurią individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas buvo preziumuojamas ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės savaime buvo pripažintinos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, remiantis CK 3.109 straipsniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005; 2008 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2009, 2011 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012 pakeitė iki šiol egzistavusią minėtą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad individualios įmonės turto teisinis režimas (kuris reiškia, kad individualios įmonės valdomas turtas, sukurtas santuokos metu, kol neįrodyta priešingai – kad yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe) ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles. Individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Kaip teisingai atskirajame skunde pažymėjo apeliantė, individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto.

15Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju dar nėra aišku, ar J. R. individualios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas apskritai bus nukreiptas į individualios įmonės savininko sutuoktinės B. R. turtą, turint omenyje, jog bankroto procese kreditoriai dar turės įrodyti apeliantės prievolę atsakyti už J. R. individualios įmonės įsipareigojimus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje bankroto bylos stadijoje areštuoti apeliantės turtą pagrindo nėra.

16Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutarties dalis dėl apeliantės turto arešto yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

17Dėl liudytojų iškvietimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

18Apeliantė prašymą dėl liudytojų iškvietimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad nurodyti liudytojai teismo posėdyje galės patvirtinti aplinkybes, susijusias su tuo, jog J. R. individuali įmonė nėra bendroji jungtinė J. R. ir B. R. nuosavybė. Šioje byloje konstatavus, kad individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti už individualios įmonės prievoles negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, apeliantės nurodomos aplinkybės, kurias gali patvirtinti į teismo posėdį iškviesti liudytojai, neturi teisinės reikšmės šioje byloje nagrinėjamam klausimui dėl turto arešto panaikinimo, todėl prašymas netenkintinas.

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

20Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria areštuotas visas bendraatsakovei B. R. (asmens kodas ( - )) nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi iškėlė J. R.... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atskiruoju skundu atsakovė B. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 11. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 12. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutarties dalimi dėl jai pritaikyto... 13. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl to, ar B. R. pagrįstai... 14. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad J. R. individuali įmonė... 15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju dar nėra... 16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 17. Dėl liudytojų iškvietimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 18. Apeliantė prašymą dėl liudytojų iškvietimo ir bylos nagrinėjimo žodinio... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 20. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį,...