Byla 2-4681-880/2018
Dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei, dalyvaujant ieškovės F. K. atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui, atsakovo J. M. B. atstovei advokatei Irinai Kizinai, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Dangirai Bareikienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės F. K. ieškinį atsakovui J. M. B. ir pagal atsakovo J. M. B. priešieškinį ieškovei F. K. dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama jai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo 4,5307 ha žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), atidalyti 1300 m2 žemės sklypo dalį, „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schema M 1:2000, sklypo plotas 45307 m2“ atlikta 2017-11-03 UAB „GeoSieksnis“ nužymėtą daugiakampiu „B“ apibrėžtu taškais 3 (koordinatės x 6093939.70, y 549937.97), 4 (x 6094036.37, y 550017.48), 32 (x 6094102.05, y 550085.95), 31 (x 6094080.27, y 550116.15), 30 (x 6094078.00, y 550118.74), 29 (x 6094072.03, y 550120.54), 28 (x 6094068.43, y 550119.48), 27 (x 6094052.69, y 550110.90), 26 (x 6093897.71, y 549980.89) ir priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad ji su atsakovu nuosavybės teise valdo 4,5307 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Šiame sklype jai nustatyta 130/453, o atsakovui atitinkamai 323/453 dalis. Atsakovas šiame sklype, po jų motinos mirties, paveldėjo gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Gyvendamas namų valdoje esančioje jų sklypo pakraštyje atsakovas siekia užvaldyti ir visą bendrą žemę. Ji negali naudotis savo nuosavybės dalimi. Atsakovas vienais metais deklaruoja, kad jis parduos žemę, kitais metais jau aiškina, kad išsikas kūdrą, dar kitais, kad užsiims žemdirbyste, tačiau tai yra tik jo žodžiai, bet bent kokiu atveju jai neleidžiama naudotis jos nuosavybe. Galiausiai atsakovas jai pareiškė, kad jis čia gyvena ir viskas turi priklausyti jam. Siekdama išspręsti susidariusią problemą, apginti atsakovo pažeidžiamas jos, kaip bendraturčio teises, 2018-01-08 išsiuntė jam pasiūlymą bei Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą, tačiau ikiteisminis ginčo sprendimo būdas nedavė jokių rezultatų. Jų valdomas turtas yra dalus. Gali pasidalinti žemės sklypą nepadarydami jokios žalos nei naudotojų interesams nei pačiam žemės sklypui. Pagal ieškovės siūlomą planą ieškovės ir atsakovo atidalijamų sklypų dydžiai atitinka VĮ Registrų centras nurodytas bendraturčių žemės sklypo ploto dalis. Padalijimas neriboja atsakovo galimybes patekti į namus ir jo sklypo dalyje užsiimti bet kokia, jo pasirinkta, ūkine veikla. Patekimas tiek į vieną, tiek į kitą atidalijamą sklypą galimas esančiu keliuku, kiekvienam tenka tiek ariamos žemės, tiek ir miškelio, kiekvieno iš jų žemės sklypą kerta melioracijos griovys. Pateiktas teismui tvirtinti padalijimas palankiausiai užtikrins šalių interesus ir nepadarys jokios žalos sklypo paskirčiai.

5Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad iš esmės sutinka su ieškiniu, jeigu ieškovė patikslintų privažiavimo iki žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir kelio servituto sprendinius tarp naujai formuojamų ir pertvarkomų žemės sklypų „A“ ir „B“ bei aptartų privažiavimo (patekimo) į sklypo dalį, esančią už griovio, sprendinius. Pažymėjo, kad tiek formuojant du žemės sklypus pagal atsakovo ir R. C. parengtą ir suderintą 2018 m. sausio 25 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tiek pagal 2017 m. lapkričio 3 d. ieškovės ir UAB „Geosieksnis“ parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą, nėra aiškūs privažiavimo iki žemės sklypo ir kelio servituto sprendiniai.

6Atsakovas priešieškiniu prašo atidalinti atsakovui dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškove, paskiriant bendraturčiams turtą pagal R. C. IĮ parengtą žemės sklypo projektą: suformuotas sklypas pažymėtas ženklu A 32306 kv. m ploto, atitenka atsakovui, o suformuotas sklypas pažymėtas ženklu B 13002 kv. m ploto, atitenka ieškovei F; įvažiavimas į žemės sklypą pažymėtu ženklu B bus įrengtas per žemės sklypą pažymėtu ženklu A projektuojamu 5 m servitutiniu keliu (S-5), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausanti žemė ribojasi su atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančia namų valdos žeme, kurioje yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuo 2016-02-25 priklausantys gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Namų valda, esanti šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, lyg šiolei neatskirta ir yra bendrame plote. Ieškovė nuolat gyvena Jonavos rajone, turimos žemės nedirba ir nenaudoja. Atsakovas nuolat dirba ariamą žemės plotą, kurio didesnį plotą ieškovė prašo paskirti jai, o atsakovui paskirti arčiau jo pastatų esantį ariamą žemę bei pievą. Tokiu būdu atsakovui atiteks žemės sklypas iki griovio, ieškovei - už griovio. Atsakovo užsakytas ir R. C. IĮ bendraturčių turimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo atliktas projektas atitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Širvintų rajono savivaldybės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Vienas iš šių reikalavimų yra suformuoti atskirų sklypų racionalias ribas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės siūlomas atidalinimo projektas neatitinka ne tik šio reikalavimo, bet ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punkto dėl numatytų įvažiavimu į šalių sklypus bei dėl kelio servituto. Kaip jau minėta, atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu ir teigia, kad ieškovės siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas suvaržys jo teisę dirbti ir naudoti nekilnojamąjį daiktą pagal paskirtį. Ieškovė neatskleidžia savo planų: ką ji planuoja po atidalijimo daryti su žeme. Atsakovo nuomone, kad ieškovė perleis žemę tretiesiems asmenims, tuomet šalia jo namų valdos nauji savininkai dirbs arba kitaip naudos įgytą žemę, o jam teks iš naujo įdirbti žymiai toliau esančią pievą. Atsakovas siūlo padalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą žemės sklypą pagal jau R. C. IĮ sudarytą formavimo ir pertvarkymo projektą. Kaip matyti iš žemės sklypo brėžinio, tuomet atsakovui atiteks vientisas žemės sklypas, kuriame yra jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas ir pastatai, jis toliau galės dirbti jo įdirbtą ariamą žemę, o ieškovės sklypas nebus iš visų pusių ribojamas atsakovo žeme ir bus toliau nuo kitam asmeniui priklausančių pastatų. Pažymėtina, kad atsakovo projekte numatytas privažiavimas ne tik į atsakovo žemę, bet į ieškovės žemę už griovio. Atsakovo siūlomas bendrosios dalinės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kito bendraturčio teises ir teisėtų interesų ir nepadarys neproporcingos žalos nekilnojamajam daiktui ir jo paskirčiai.

7Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Atsakovo pateiktas brėžinys neturi jokių taškų koordinačių, linijos ilgių ir neįmanomas patikrinti. Patvirtinus tokį sprendinį tarp šalių kiltų ginčai, kurie būtų neišsprendžiami jokios institucijos, nes neįmanoma specialistams patikrinti sprendimo. Su atsiliepimu į priešieškinį pateikiamos jų žemės sklypo fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad jokios ariamos ar bent panašios į per paskutinius kelis metus ariamą žemės plotą, šiame sklype nėra. Atsakovas nurodo, kad jis planuoja ieškovei nustatyti 5 m. servitutinį kelią per atsakovo žemės sklypą. Jeigu atsakovas turėjo omenyje, kad jis įrengs 5 m pločio kelią, nenurodė kada tai galėtų atlikti. Kelio įrengimas yra brangus, tuo labiau kai jis kerta pelkėtą vietovę. Atsakymo, kas įrengs servitutinį keliuką, kokiomis lėšomis, kada priešieškinyje nėra. Be to nustačius kelio servitutą iš apyvartos išimama apie 2300 kv. m. žemės sklypas. Finansiškai tai nenaudingas tiek jai, tiek ir atsakovui variantas. Vertinant ieškovės pateiktą atsidalijimo schemą matyti, kad jokio papildomo keliuko įrenginėti nereikės, įvažiavimas per jau esamą kelią. Pagal atsakovo siūlomą variantą ieškovei atitektų tik menkaverčiai krūmynai. Ieškovės pasiūlytas variantas atitinka šiuo metu bendrai naudojamų sklypo dalių proporcijas.

8Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad neprieštarautų atsakovo priešieškiniui, patikslinus privažiavimo iki žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir kelio servituto sprendinius.

9Teismas

konstatuoja:

10Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmetamas.

11Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teisėmis priklauso 4,5307 ha žemės ūkio paskirties sklypas, ( - ). Ieškovei priklauso 130/453 dalis žemės sklypo, o atsakovui 323/453 ha žemės sklypo dalis. Iš procesinių dokumentų matyti, kad abu bendraturčiai sutinka atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės objektą – žemės sklypą natūra ir pateikė skirtingus žemės sklypo padalijimo siūlomus variantus.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J., R. V. ir kt. v. S. B., Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. L. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011). Šie išaiškinimai patvirtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas turi atitikti bendraturčių interesus ir nepažeisti jų nuosavybės teisių į atidalijamus daiktus.

13Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad labiau abiejų bendraturčių interesų pusiausvyrą atitinka ieškovės pateiktas žemės sklypo padalijimo variantas, nes atsakovo – neproporcingai pažeistų ieškovės teises. Iš ieškovės pateikto atidalijimo plano (b.l. 9) matyti, kad ieškovei tenka dalis ariamos žemės ir dalis apaugusios mišku ir krūmais, analogiškai ir atsakovui tenka dalis ariamos žemės, pievų ir mišku bei krūmais apaugusios žemės. Vertinant proporcingai abiem bendraturčiams maždaug po 1/5 tenka prastesnio, apaugusio medžiais ir krūmais žemės sklypo. Vertinant atsakovo pateiktą padalijimo schemą (b.l. 64), akivaizdu, jog ieškovei tenkanti žemės sklypo dalis yra ženkliai prastesnė, nes jos sklypo didžiąją dalį sudarytų krūmai ir pelkėtos vietovės, o atsakovui atitektų visa gera žemė. Tai patvirtina ir ieškovės pateiktos žemės sklypo nuotraukos. Šiuo atveju, skirtingai nei ieškovės siūlomame variante, nesilaikoma bendraturčių interesų pusiausvyros principo.

14Be to, iš pateiktų žemės sklypo padalijimo planų matyti, kad ieškovės siūlomas padalijimo planas yra kur kas geresnis ir privažiavimo atžvilgiu, t. y. pagal jos planą tiek atsakovo žemės sklypas, tiek ieškovės žemės sklypas yra prie įvažiavimo į nepadalintą žemės sklypą ir padalinus sklypus nereikia daryti jokio naujo kelio. Visiškai priešinga situacija yra pagal atsakovo siūlomą planą, nes pagal jį ieškovei reikėtų beveik per visą žemės sklypą daryti naują 5 m kelią, kurio ilgis būtų apie 200 metrų. Atsižvelgiant į tai, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu (b.l. 6-7) viso šalių žemės sklypo rinkos vertė 2015 metais buvo 4720 Eur, manytina, kad ieškovei tenkančio sklypo kelio statybos darbų išlaidos būtų neproporcingai didelės jai tenkančio žemės sklypo vertei. Juolab, kad atsakovas nenurodo, jog kelias būtų daromas abiejų šalių lėšomis.

15Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovės siūlomas žemės sklypo padalijimo planas labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo principus, jis yra priimtinesnis nei siūlomas atsakovo, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas, o atsakovo priešieškinys atmetamas.

16Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atsakovo teiginys, jog jis dirba ariamą žemę, todėl ją atidalinus ieškovei bus pažeistos jo teisės. Iš byloje atsakovo pateiktos Panaudos sutarties matyti, jis nuo 2014 m. pats žemės nedirba ir yra neatlygintinai davęs 2 ha ariamos žemės naudoti ūkininkui S. B.. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas pats žemės nedirba ir jeigu jam atiteks kita žemės sklypo dalis jo teisės neproporcingai nebus pažeistos, o trečiasis asmuo galės dirbti žemę ir kitoje žemės sklypo vietoje.

17Paminėtina ir tai, kad Panaudos sutartis nedaro įtakos teismui sprendžiant dėl bendraturčių turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes panaudos gavėjo teisės apima daikto valdymo ir naudojimosi teises, kurios negali paneigti kurio nors iš bendraturčių nuosavybės teisių į daiktą. Be to, panaudos sutartis sudaryta tik vieno iš žemės sklypo bendraturčių ir nėra registruota registre, todėl ji negali turėti jokios įtakos ieškovės teisėms.

18Nesutiktina su atsakovo argumentu, jog jam turėtų būti skiriama geresnė žemė nei ieškovei, nes ieškovė žemės nedirba ir gyvena kitame rajone. Kaip jau minėta, žemė tarp bendraturčių turi būti padalijama kiek įmanoma proporcingiau, nepažeidžiant jų teisių, o tai, kad vienas iš bendraturčių dirba žemę ar ne, jos padalijimui reikšmės neturi. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas jai žemės dirbti neleido ir kad ji po žemės pasidalijimo ketina ją dirbti.

19Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog padalinus žemės sklypą pagal ieškovės siūlymą bus suvaržytos atsakovo teisės ir jis negalės naudoti žemės sklypo pagal paskirtį. Iš žemės sklypo plano aiškiai matyti, kad atsakovas netrukdomas galės naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, t. y. sklypas yra vientisas, sklype yra atsakovo pastatai, yra normalus privažiavimas, todėl visiškai neaišku, kaip dalies žemės sklypo išskyrimas sklypo krašte gali apsunkinti atsakovo naudojimąsi žemės sklypu pagal paskirtį.

20Nors atsakovas nurodo, kad jam priklauso 1,3 ha namų valda, byloje nėra patikimų tai patvirtinančių įrodymų. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra jokių įrašų apie namų valdą. Išraše nurodyta, kad užstatytas žemės sklypo plotas užima tik 9,15 aro žemės. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kuriuose būtų nurodyta, kurioje vietoje yra atsakovo namų valda. Paminėtina ir tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog iš dokumentų nematyti kur yra namų valda bei tai, kad paprastai kaimuose namų valdos būna 50-60 arų, o atsakovo nurodoma namų valda kur kas didesnė.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų.

22CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies (50 Eur) žyminio mokesčio mokėjimo ji buvo atleista. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 100 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo iš dalies atleista, iš atsakovo priteisiama 50 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai ir 50 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Taip pat ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos yra 353,60 Eur. Šios išlaidos patenkinus ieškinį ir priešieškinį atmetus, taip pat priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo.

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais, teismas

Nutarė

24Ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.

25Atidalyti iš bendrosios nuosavybės 4,5307 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pagal 2017 m. lapkričio 3 d. UAB „GeoSieksnis“ atliktą „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo schemą M 1:2000, sklypo plotas 45307 m2“ ieškovei F. K., kurios asmens kodas ( - ) paskiriant 1300 m2 žemės sklypo dalį, pažymėtą daugiakampiu „B“, apibrėžtu taškais 3 (koordinatės x 6093939.70, y 549937.97), 4 (x 6094036.37, y 550017.48), 32 (x 6094102.05, y 550085.95), 31 (x 6094080.27, y 550116.15), 30 (x 6094078.00, y 550118.74), 29 (x 6094072.03, y 550120.54), 28 (x 6094068.43, y 550119.48), 27 (x 6094052.69, y 550110.90), 26 (x 6093897.71, y 549980.89), atsakovui J. M. B., kurio asmens kodas ( - ) paskiriant 32307 m2 žemės sklypo dalį, pažymėtą schemoje daugiakampiu „A“, apibrėžtu taškais 1 (x 6093813.68, y 550133.12), 2 (x 6093856.29, y 550023.23), 26 (x 6093897.71, y 549980.89), 27 (x 6094052.69, y 550110.90), 28 (x 6094068.43, y 550119.48), 29 (x 6094072.03, y 550120.54), 30 (x 6094078.00, y 550118.74), 31 (x 6094080.27, y 550116.15), 32 (x 6094102.05, y 550085.95), 5 (x 6094127.67, y 550112.66), 6 (x 60941668.01, y 550172.49), 7 (x 6094086.03, y 550204.41), 8 (x 6094083.33, y 550205.47 ), 9 (x 6094062.60, y 550184,63 ), 10 (x 6094038.72, y 550163.29 ), 11 (x 6094029.05, y 550152.23), 12 (x 6094006.59, y 550135.61 ), 13 (x 6093999.29, y 550135.97), 14 (x 6093991.38, y 550137.93), 15 (x 6093990.41, y 550141.98), 16 (x 6093987.79, y 550147.98), 17 (x 6093982.71, y 550153.77), 18 (x 6093972.51, y 550162.85), 19 (x 6093969.99, y 550164.44 ), 20 (x 6093965.64, y 550165.57), 21 (x 6093961.49, y 550163.63), 22 (x 6093957.70, y 550159.27), 23 (x 6093954.79, y 550150.03 ), 24 (x 6093950.30, y 550149.31), 25 (x 6093873.92, y 550137.10).

26Priteisti ieškovei F. K., kurios asmens kodas ( - ) iš atsakovo atsakovui J. M. B., kurio asmens kodas ( - ) 50 Eur žyminį mokestį.

27Priteisti valstybės naudai iš atsakovo atsakovui J. M. B., kurio asmens kodas ( - ) 50 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo paskirtis - žyminis mokestis. Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

28Priteisti valstybės naudai iš atsakovo J. M. B., kurio asmens kodas ( - ) 353,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

29Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama jai iš bendrosios nuosavybės teise... 5. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad iš... 6. Atsakovas priešieškiniu prašo atidalinti atsakovui dalinės nuosavybės... 7. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu... 8. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba atsiliepime į priešieškinį... 9. Teismas... 10. Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmetamas.... 11. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei ir atsakovui nuosavybės teisėmis... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios... 13. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad labiau abiejų bendraturčių... 14. Be to, iš pateiktų žemės sklypo padalijimo planų matyti, kad ieškovės... 15. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovės siūlomas žemės... 16. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atsakovo teiginys, jog jis dirba... 17. Paminėtina ir tai, kad Panaudos sutartis nedaro įtakos teismui sprendžiant... 18. Nesutiktina su atsakovo argumentu, jog jam turėtų būti skiriama geresnė... 19. Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog padalinus žemės sklypą pagal ieškovės... 20. Nors atsakovas nurodo, kad jam priklauso 1,3 ha namų valda, byloje nėra... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 22. CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441... 24. Ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.... 25. Atidalyti iš bendrosios nuosavybės 4,5307 ha žemės sklypą, kurio unikalus... 26. Priteisti ieškovei F. K., kurios asmens kodas ( - ) iš atsakovo atsakovui J.... 27. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo atsakovui J. M. B., kurio asmens kodas... 28. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo J. M. B., kurio asmens kodas ( - )... 29. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo...