Byla e2S-189-280/2017
Dėl kreditavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja L. S.

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB DNB bankas atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-650-420/2016 pagal AB DNB banko ieškinį atsakovui S. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo S. M. priešieškinį ieškovei AB DNB bankui, atsakovams L. K., D. K. dėl kreditavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia

Nustatė

3I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pagal 2008 m. gegužės 30 d. sutartį priteisti iš atsakovo S. M. 9906,70 Eur, 752,17 Eur palūkanų 1560,46 Eur delspinigių, 7,99 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovas nesilaikė sutarties sąlygų ir kredito nustatytu terminu negrąžino (2013 m. balandžio 30 d.), todėl skolą prašo priteisti.
  2. Atsakovas priešieškiniu prašė 2008 m. gegužės 30 d. sutartį dalyje dėl kredito gavėjo pripažinti negaliojančia, pripažinti kredito gavėjais atsakovus L. K., D. K.. Nurodė, kad jis nėra kredito gavėjas, nes pinigų pagal šią sutartį realiai nėra gavęs, nemokėjo įmokų bankui. Kredito sutarties dokumentus atsakovas pasirašė liepiamas darbdavio D. K..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir nutarė sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Utenos apskrities VPK esančioje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 89-2-00038-11 dėl dokumentų suklastojimo ir sukčiavimo.
  2. Teismas sprendė, jog pagal pareikštus šalių reikalavimus negalima nagrinėti civilinės bylos ir pilnai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes kol nebus išspręsta iškelta baudžiamoji byla dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo L. K. atžvilgiu.
III.Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Ieškovas AB DBN bankas atskiruoju skundu prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti.
  2. Nurodo, kad įtariamoji L. K., kuri įtariama piktnaudžiavus S. M. pasitikėjimu, įgijo didelės vertės svetimą turtą – 11548,80 Eur, sudarant kredito sutartį su banku nedalyvavo, todėl jos atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas negali turėti įtakos sutarties galiojimui arba negaliojimui. Ikiteisminio tyrimo metu nebus nustatinėjamas sudarytos kredito sutarties teisėtumas.
  3. Jei pinigus atsakovas perdavė tretiesiems asmenims, atsakovas turi teisę reikšti šiems asmenims reikalavimą dėl neteisėtu būdu gautų lėšų grąžinimo, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti sutarties negaliojančia.
  4. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar ieškovo pateikti įrodymai atsakovo atžvilgiu yra pakankami, kad patenkinti ieškinio reikalavimus, todėl atitinkamos pareigos perkėlimas ikiteisminį tyrimą atliekantiems subjektams, sustabdant bylos nagrinėjimą yra nepagrįstas ir neteisėtas.
  5. Ikiteisminio tyrimo atliekančio pareigūno sprendimai ir nutarimai neturės civiliniame procese prejudicinės reikšmės, o bus tik vieni iš rašytinių įrodymų, kuriuos galima surinkti ir ištirti civilinėje byloje.
  6. Teismas, sustabdydamas civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punktu, neatskleidė šios teisės normos taikymo būtinybės, todėl civilinės bylos sustabdymas, nesant kliūčių nagrinėti bylą, pažeidžia ieškovo teisę į operatyvų teismo procesą.
  7. A. S. M. atsiliepimu prašo ginčijamą nutartį palikti nepakeistą.
  8. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas L. K. atžvilgiu patvirtina, kad ji itin aktyviai dalyvavo sudarant 2008 m. gegužės 30 d. kreditavimo sutartį.
  9. Jeigu baudžiamajame procese bus nustatyta, jog kreditą įgijo atsakovė L. K., o kredito sutartis suklastota, tai ieškovo reikalavimas priteisti skolą iš atsakovo negalės būti tenkinamas.
  10. Nagrinėjamu atveju civilinė byla ir ikiteisminio tyrimo byla susijusios taip, kad baudžiamojo proceso nustatyti faktai turės įrodomąją galią nagrinėjamai civilinei bylai. Teismas negali civilinio proceso tvarka nustatyti visų reikšmingų faktų. Be to , visa su kredito gavimu susijusi medžiaga yra ikiteisminio tyrimo byloje.
  11. Pirmosios instancijos teismas negali spręsti dėl skolos priteisimo pagal kredito sutartį, kai yra požymių, jog ši sutartis suklastota, o atsakovas nėra kredito gavėjas.
  12. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai vienoje byloje pareiškiamas ieškinys dėl atsiskaitymo pagal sutartį, o kitoje sutartį prašoma pripažinti niekine, byla dėl mokėjimų pagal sutartį turėtų būti stabdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016). Analogiškai turėtų būti daroma, jei sutarties suklastojimo faktas nustatinėjamas baudžiamojo proceso tvarka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
  1. Atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas, byla perduodama nagrinėti iš esmės (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 2 p.).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.
  4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne viename savo sprendime yra išaiškinęs, kad vien ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas, nesant surašyto kaltinamojo akto, kuris apibrėžtų baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas, ir nesant baudžiamosios bylos perduotos teismui, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punkto; kad ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai ir prokuroras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-339/2007 ir kt.). Taigi, esant tokiai teismų praktikai, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti šią CPK 163 straipsnio 3 p. normą.
  6. Materialine prasme civilinių teisinių padarinių, kaip sandorių negaliojimo, jų panaikinimo ikiteisminio tyrimo faktas ar jo metu priimami sprendimai, paprastai nesukuria, o daugiausia turi procesinę reikšmę – atsiranda naujų įrodymų, gali būti nustatytas dokumentų klastojimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008).
  7. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas, atliekamas atsakovės L. K. atžvilgiu, negali turėti įtakos reikalavimui kreditavimo sutarties pripažinimui negaliojančia, ikiteisminiame tyrime nebus sprendžiamas sutarties teisėtumo klausimas. Bus nustatoma, ar teisėtai L. K. užvaldė atsakovui S. M. priklausančias lėšas.
  8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei L. K. dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas yra reikšminga aplinkybė, sudaranti pagrindą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, nes civilinės bylos pilnai ir visapusiškai negalima išnagrinėti, kol nebus išspręsta baudžiamoji byla.
  9. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės L. K. atžvilgiu yra tik pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis nėra baigtas, nes L. K. slapstosi, taigi neaišku, kiek laiko jis truks, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nėra nagrinėjama teisme. Teismas nemotyvavo ir nenurodė, kokie konkrečiai duomenys yra reikalingi pilnam civilinės bylos išnagrinėjimui, taip pat nepagrindė, kodėl šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka, tik abstrakčiai nurodė, kad kol nebus išspręsta baudžiamoji byla, negalima išnagrinėti civilinės bylos.
  10. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
  11. Pažymėtina, kad S. M. neįrodinėja, kad kredito sutartį jis pasirašė dėl atsakovės L. K. apgaulės. Priešieškinyje jis nurodo, kad kredito sutartį jis pasirašė liepiamas darbdavio L. K..
  12. Taigi civilinėje byloje priešieškinio įrodinėtinos aplinkybės yra susijusios su tuo, kad S. M. kredito sutartį pasirašė dėl D. K. poveikio, kad paskolos jis realiai negavo, nes gautas kreditas buvo pervestas į L. K. sąskaitą. L. K. kaltinama tuo, kad piktnaudžiaudama atsakovo S. M. pasitikėjimu, apgaule įgijo 11 548,80 eurų jam suteiktą kreditą.
  13. Šias aplinkybes galima nustatyti civilinio proceso tvarka bei tai padaryti operatyviau. Minėta, jog ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais teismas gali vadovautis kaip papildomais įrodymais nagrinėjant civilinę bylą, todėl dėl reikiamos medžiagos suteikimo teismas gali kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją.
  14. Taigi konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 163 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos ir neteisingai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, skundžiama teismo nutartis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės, atsakovo S. M. prašymas dėl bylos sustabdymo atmetamas.
  15. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

4Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo D. K. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai