Byla 3K-3-339/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovui UAB „Tarp kitko“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Pareiškimo esmė

4Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB ,,Tarp kitko“ 185 502,29 Lt žalos atlyginimo, 747,65 Lt ekspertizės išlaidų, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. gruodžio 13 d. atliekant UAB „Tarp kitko“ patalpose elektros apskaitos patikrinimą buvo nustatyta, kad elektros apskaitos „A“ ir „C“ fazių srovės transformatorių transformuojama srovė antrinėse grandinėse neatitinka jų transformacijos koeficiento. Perskaičiavus suvartotos elektros energijos kiekį nuo 2005 m. kovo 17 d. iki 2005 m. gruodžio 29 d., nustatyta, kad neapskaitytos elektros energijos buvo suvartota už 185 502,29 Lt.

5Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad 2003 m. gegužės 14 d. ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ filialas Vilniaus elektros tinklai ir atsakovas UAB „Tarp kitko“ sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. 2005 m. gruodžio 13 d. atlikus elektros apskaitos patikrinimą atsakovui UAB „Tarp kitko“ priklausančiose patalpose, surašytas Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas ir nustatyta, kad komercinės apskaitos „A“ (Nr. 022071) ir „C“ (Nr. 010982) fazių srovės transformatorių transformuojama srovė antrinėse grandinėse neatitinka jų transformatorių koeficiento. Srovės matavimo transformatoriai buvo pateikti ekspertizei atlikti. 2006 m. sausio 30 d. transformatorių kokybės patikrinimo akte nurodyta, kad transformatoriai, jų plombos neturi matomų mechaninių pažeidimų žymių, gnybtų dangteliai priveržimo vietose įskilę. Transformatorių Nr. 022071 ir Nr. 010982 plombų žymenų užrašų (raidžių bei skaičių) dydis ir forma skiriasi, techninių duomenų lentelėse neteisingai nurodyta vardinė pirminė srovė. 2003 m. gegužės 14 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad tiekėjas aptarnauja išorinius elektros tinklus, tikrina apskaitos prietaisų būklę. Elektros energijos skaitikliai yra tiekėjo nuosavybė. Už apskaitos prietaisų, apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako patalpų, valdomos teritorijos ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai (nuomininkai), turintys pasirašytą sutartį su operatoriumi ar tiekėju, arba šias patalpas, valdomą teritoriją ir (ar) įrenginius eksploatuojantys fiziniai ar juridiniai asmenys (jei sutartyje nenustatyta kitaip). Pagal Sutarties 3.3 punktą vartotojas įsipareigojo stebėti apskaitos prietaisų būklę ir veikimą jų negadindamas, saugoti visus prietaisus ir plombas. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas nenustatė atsakovo kaltės dėl srovės transformatorių techninių duomenų neatitikties, todėl ieškinį atmetė.

6Vilniaus apygardos teisme 2006 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovas nurodė, kad pranešimas apie parengiamąjį teismo posėdį, įvyksiantį 2006 m. rugsėjo 19 d., 9 val., buvo gautas 2006 m. birželio 7 d. Atstovavimo sutartis, pagal kurią advokato padėjėjui E. Raulynaičiui pavesta atstovauti šioje byloje ieškovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“, pasirašyta 2006 m. rugsėjo 16 d. Ieškovo atstovas parengiamajame teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos. Tinkamai ir laiku informuoti teismą apie atstovo nedalyvavimo priežastis nebuvo galimybių, nes atstovo susirgimas diagnozuotas 2006 m. rugsėjo 19 d., t. y. teismo posėdžio dieną. Pareiškime pažymėta, kad priimtas sprendimas už akių turi būti panaikintas, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CPK 230 straipsnio 2 dalies nuostatomis, dėl neatvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, esant atvykusios šalies prašymui, teismas priima sprendimą už akių. 2006 m. rugsėjo 19 d. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas, kuriam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Iš ieškovo (jo atstovo) negauta pareiškimo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, atsakovo atstovas prašė priimti sprendimą už akių, todėl buvo pagrindas priimti tokios rūšies sprendimą. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį sprendimas už akių naikinamas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas tik konstatavus, jog šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“, siekdamas sprendimo už akių peržiūrėjimo, pareiškime nurodė tik aplinkybes, dėl kurių teismo posėdyje nedalyvavo jo atstovas - advokato padėjėjas. Ieškovas visiškai nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas konstatavo, kad sprendimas už akių gali būti panaikintas tik įrodžius abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, ir ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime už akių nurodyta pakankamai motyvų, pagrindžiančių šį sprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad CPK 288 straipsnio 4 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti, ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad priimant sprendimą už akių tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Paduodamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Kolegijos nuomone, įvertinęs šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kolegija, remdamasi tuo, kad ieškovo atskirasis skundas taip pat nėra grindžiamas įrodymais, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą, kad šis sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, padarė išvadą, jog atskirasis skundas atmestinas.

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. 2006 m. kovo 30 d. ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pareiškė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui UAB „Tarp kitko“ prašydamas priteisti 185 502,29 Lt žalos. 2006 m. gegužės 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, nustačius, kad atsakovui neteisėtai vartojant elektros energiją ieškovui buvo padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad prašoma priteisti žala yra atsiradusi dėl galimos nusikalstamos veikos ir yra vykdomas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju buvo privalu civilinę bylą sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (baudžiamojoje byloje) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-942/2000; 2001 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002). Civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005). Šiuo atveju kartu su atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateiktas 2006 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos raštas, kuriame nurodyta, kad tiriant baudžiamąją bylą Nr. 10-G-1-3757 buvo nustatyta, jog UAB „Tarp kitko“ neteisėtai vartodama elektros energiją padarė AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 185 502,29 Lt turtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas priėmė šį rašytinį įrodymą civilinėje byloje, tačiau nepasisakė dėl privalomojo civilinės bylos sustabdymo, pažeisdamas CPK 163 straipsnio 3 punktą. Teismas, nustatęs, kad yra vienas iš įstatyme nurodytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, privalo sustabdyti bylą ex officio bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos prejudicijos, pirmiausia turi būti įvertinta, kokios aplinkybės, nustatinėjamos baudžiamojo proceso tvarka, yra svarbios konkrečiai civilinei bylai. Šiuo atveju civilinis ieškinys buvo pareikštas dėl neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tuo pačiu pagrindu pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Pradėjus ikiteisminį tyrimą visi daiktiniai įrodymai, susiję su žalos ieškovui padarymu, buvo perduoti ikiteisminį tyrimą vykdžiusiai institucijai, todėl nebuvo galimybės jų pateikti civilinėje byloje. Baudžiamojo proceso tvarka yra sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, t. y. ar atsakovas atliko tam tikrus veiksmus, kurie jų padarymo metu buvo laikomi nusikalstamais, ar jam gali būti paskirta baudžiamoji sankcija ir kiti su tuo susiję klausimai. Šie faktai yra susiję su atsakovo galimais nusikalstamais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą. Kasatoriaus nuomone, akivaizdu, kad tarp šių bylų yra tiesioginis prejudicinis ryšys, nes kitoje baudžiamojoje byloje yra tiriamas atsakovo galimų neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų padarymo faktas, galintis turėti tiesioginės įtakos, priimant sprendimą šioje byloje, ir toks faktas šioje byloje negali būti nustatytas.

132. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad ieškovas byloje surinktais įrodymais neįrodė atsakovo poveikio elektros energijos apskaitos prietaisams ir nėra pagrindo elektros energijos naudojimo fakto pripažinti neapskaitiniu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji civilinės atsakomybės prielaida - civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad yra svarbu nustatyti, ar atsakovo faktinis elgesys atitinka tam tikrą elgesio standartą, t. y. tvarkingo elektros naudotojo (pirkėjo), kuris rūpinasi elektros įrenginiais, jam nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001). Šiuo atveju naudodamas ieškovo tiekiamą elektros energiją be apskaitos prietaisų atsakovas elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, ir dėl to ieškovas patyrė nuostolių - jam buvo padaryta žala. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu pakanka konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovų pareigos elgtis rūpestingai nevykdymo ir ieškovui atsiradusios žalos. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikoma, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad civilinėje teisėje svarbus žalą padariusio asmens faktinio elgesio ir tam tikro elgesio standarto santykis. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikroje situacijoje standartų, nes jis nesugebėjo pasielgti taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus. Taigi sprendžiant, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas, būtina vertinti jo elgesį remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001). Šioje byloje nustatytas nerūpestingas atsakovo elgesys - naudojimasis suklastotais elektros energijos apskaitos prietaisais. Atsakovo nepakankamas rūpestingumas sudarė sąlygas neapmokėti už gaunamą elektros energiją tiekėjui - ieškovui, ir atsirasti nuostoliams.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Kasacine tvarka skundžiamais teismų sprendimais buvo išnagrinėtas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje yra proceso normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą ir civilinės bylos sustabdymą, aiškinimas ir taikymas.

17Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas atsakovui dėl 185 502,29 Lt žalos atlyginimo. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas atliko formalų pateiktų byloje įrodymų vertinimą, išanalizavo civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo pagrindus ir konstatavo, kad nenustatyta atsakovo kaltė dėl srovės transformatorių techninių duomenų neatitikties, todėl atsakovui nekyla civilinės pareigos mokėti už nustatytą neapskaitinį elektros energijos suvartojimą.

18Priėmus sprendimą už akių, neatvykusi į teismo posėdį šalis negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis), tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl šio sprendimo peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir 2006 m. spalio 31 d. sprendime konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pareiškime nenurodė aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Taigi pagal CPK nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 31 d. nutartimi pagrįstai ieškovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (CPK 288 straipsnio 3, 4 dalys), o apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

19Nepanaikinus sprendimo už akių ir neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti sprendžiamas civilinės bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 4 punktą klausimas. Atsakovui pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodžius aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo spręsti ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo sustabdymo klausimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006) CPK 163 straipsnio 4 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Tokiu atveju, teismui konstatavus svarbias aplinkybes, teismas turi diskrecijos teisę sustabdyti bylą (CPK 164 straipsnio 4 punktas), bet ne pareigą, įtvirtintą CPK 163 straipsnio 4 punkte.

20Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.248 straipsnio 3 dalies taikymo nesudaro pagrindo naikinti priimtas teismų nutartis. Šie kasatoriaus argumentai galėjo (turėjo) būti išdėstyti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir, jiems pasitvirtinus, tai galėtų būti pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tačiau jų neišdėsčius pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, šių aplinkybių kėlimas kasaciniame skunde negali būti pagrindu naikinti teisėtus procesinius sprendimus byloje.

21Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimus.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistas.

24Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Pareiškimo esmė... 4. Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašė teismo priteisti iš... 5. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 19 d. sprendimu už akių ieškinį... 6. Vilniaus apygardos teisme 2006 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas ieškovo AB... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 31 d. nutartimi ieškovo AB „Rytų... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašo... 12. 1. 2006 m. kovo 30 d. ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ pareiškė... 13. 2. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad ieškovas byloje... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Kasacine tvarka skundžiamais teismų sprendimais buvo išnagrinėtas... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas... 18. Priėmus sprendimą už akių, neatvykusi į teismo posėdį šalis negali šio... 19. Nepanaikinus sprendimo už akių ir neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės,... 20. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir... 21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio... 24. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...