Byla A-930-261/2015
Dėl akto panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elrenas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Corpus A“, dėl akto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – ir UAB „Vilniaus energija“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2012 m. sausio 5 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. PA-4510(V11) (b. l. 1-12). Taip pat pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Šilumos ūkio įstatymo (2009 m. gegužės 12 d. redakcija Nr. XI-250) 15 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Šilumos ūkio įstatymo (2011 m. rugsėjo 29 d. redakcija Nr. XI-1608) 20 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių (energetikos ministro 2011 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1-265 redakcija) 5 punktui.

5Paaiškino, kad nesutinka su ginčijamu aktu, kuriame padaryta išvada, jog daugiabučiame pastate, adresu ( - ), nesilaikoma Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetrinio) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ (toliau – ir Įsakymas) nuostatų, name naudojamos matavimo sistemos su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu neatlikta patikra ir pažeisti Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

6Nurodė, kad įvadiniai šilumos skaitikliai yra su galiojančia metrologine patikra. Nuotoliniai duomenų perdavimo įrenginiai „Rubisafe“, skirti perduoti rezultatus, ir negali būti apibrėžiami kaip matavimo sistema ar priemonė, kaip nurodoma Metrologijos įstatyme. Pagal teisinį reglamentavimą matavimo sistema laikoma kelių matavimo priemonių sujungimas į vieną sistemą, skirtą tam tikriems matavimams atlikti. Matavimo priemonių reikalavimus ir jų atitikties įvertinimo procedūras, tiekimo Lietuvos rinkai ir naudojimo pradžios sąlygas reguliuoja Matavimo priemonių techninis reglamentas, tačiau šis teisės aktas taikomas tik jo 1 punkte išvardintoms matavimo priemonėms, t. y. vandens skaitikliams, dujų skaitikliams, tūrio perskaičiavimo įtaisams, aktyviosios elektros energijos skaitikliams, šilumos skaitikliams, matavimo sistemoms, skirtoms nepertraukiamam ir dinaminiam skysčių, išskyrus vandenį, kiekiui matuoti, automatinėms svarstyklėms, taksometrams, matams, matmenų matavimo priemonėms ir išmetamųjų dujų analizatoriams. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas prieštarauja Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 15 daliai, 17 daliai, 15 straipsniui, 16 straipsniui, Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos 2004/22/EB 1 straipsniui, Matavimo priemonių techninio reglamento 6 punktui. Pabrėžė, kad pastate yra trys šilumos punktai, o patiektas šilumos kiekis apskaitomas 3 įvadiniais šilumos skaitikliais. Nurodė, kad pastate esančių skaitiklių ir šilumos punktų bei perdavimo sistemų pareiškėjas neįrenginėjo. Pastato administratorius UAB „Corpus A“ 2006 m. kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pradėti tiesioginį atsiskaitymą su pastato gyvenamosios dalies butų savininkais. Komercinės ir parduotuvės patalpų įvadinių šilumos skaitiklių rodmenis teikia UAB „Elrenas“, gyvenamosios dalies įvadinio šilumos skaitiklio rodmenis rankiniu būdu nurašo pareiškėjo vadybininkas ir įrašo į Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalą, laikomą šilumos punkte, o buitinių šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenis pateikia pastato bendraturčiai nuotoliniu būdu. Pastate bendraturčiams nuosavybės teise priklausantiems karšto vandens skaitikliams teisinis metrologinis reglamentavimas netaikomas.

7Pažymėjo, kad dalyje Vilniaus miesto daugiabučių namų, kur pareiškėjas yra karšto vandens tiekėjas, o namų gyventojai pasirinko 1-ą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, įrengti daugiau nei 8000 vnt. atsiskaitomųjų karšto vandens skaitiklių, už kurių eksploataciją nuo karšto vandens tiekėjui priklausančio skaitiklio įrengimo momento yra skaičiuojamas aptarnavimo mokestis; kitoje dalyje skaitikliai dar neįrengti. Pereinamuoju laikotarpiu suvartotą karštą vandenį deklaruoja patys gyventojai pagal jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius. Už jų techninę priežiūrą ir patikrą atsakingi skaitiklių savininkai. Pareiškėjas kelis kartus siūlė visiems Vilniaus buitiniams karšto vandens vartotojams perduoti pareiškėjui vartotojams priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus, tačiau gyventojai su siūlymais nesutiko. Nei vienam iš patikrinimo akte nurodyto namo butų savininkams nesutikus perduoti skaitiklių, be jų sutikimo pareiškėjas negali imtis jokių veiksmų.

8Pažymėjo, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimams, pareiškėjas nebegali būti karšto vandens tiekėju, o daugiabučio namo šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginių nuosavybės teise turėjimas nesuteikia įmonei teisės užsiimti karšto vandens tiekimo veikla ar teisės tęsti karšto vandens tiekimo veiklą. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalis ir nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios šio įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalys ir Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių 5 punkto nuostatos nesuderintos.

9Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 98-104) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Nurodė, kad visi namo karšto vandens ir šilumos skaitiklių rodmenys nuotoliniu būdu perduodami į namo šilumos punkte sumontuotą šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo įrangą „Rubisafe“, kuri nuotoliniu būdu juos perduoda pareiškėjui. Remiantis Įsakymo 2 bei 3 punktais, matavimo priemonė su nuotoliniu duomenų perdavimu yra vertinama kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, o matavimo priemonės, kurios sukonstruotos su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, bet kurių tipai patvirtinti be šios funkcijos įvertinimo, negali būti naudojamos nuotoliniam duomenų perdavimui. Patikrinimo metu nustatyta, kad įrenginys „Rubisafe“ naudojamas nuotoliniam duomenų perdavimui, nors matavimo sistemos su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija metrologinė patikra neatlikta. Tai, kad karšto vandens skaitiklių ir namo įvadinio šilumos skaitiklio nuotoliniu būdu gaunami duomenys naudojami atsiskaitymams su gyventojais, patvirtina ir Seimo kontrolieriaus 2011 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. 4D-2011/4-1553/3d-3345. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jis nenaudoja nuotolinės nuskaitymo sistemos, neatitinka tikrovės.

11Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ir Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių 163 punktą karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Pagal minėtų taisyklių 175 punktą, vartotojui atsisakius perduoti karšto vandens skaitiklį, tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Taigi, pareiškėjas pažeidžia teisės aktų reikalavimus pirmiausia tuo, kad neįrengia skaitiklių. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010 tenkino Inspekcijos apeliacinį skundą dėl analogiškų nurodymų. Teismas nurodė, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji, jiems taikomas teisinis metrologinis reglamentavimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad namo butuose sumontuoti karšto vandens skaitikliai buvo butų savininkų nuosavybė.

12Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad jei matavimo priemonės rodmenys panaudojami apskaičiuoti suvartoto karšto vandens kiekį ir nuo šio kiekio priklauso mokesčio už karštą vandenį dydis, tai tokia matavimo priemonė negali būti laikoma neatsiskaitomąja, todėl neaišku, kodėl pareiškėjas teigia, kad atsiskaitymams su vartotojais naudoja tik įvadinius šilumos skaitiklius. Pareiškėjas pirmiausia turi vadovautis įstatymų nuostatomis, kuriose aiškiai nustatyta pareiga pareiškėjui atlikti metrologinę karšto vandens skaitiklių, naudojamų atsiskaitymams su vartotoju, patikrą. Pareiškėjas, remdamasis Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių pakeitimu, teigia, kad jis negali būti karšto vandens tiekėju. Pažymėjo, kad Įsakyme nurodyta, jog iki kol bus įgyvendintas teisėtas šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginio valdymo būdas (išskyrus nuosavybės teise), karšto vandens tiekimo veiklą vykdo tuo metu ja užsiimantis asmuo. Taigi, karšto vandens tiekimo veiklą, iki kol bus įgyvendintas teisėtas šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginio valdymo būdas, vykdo tuo metu ja užsiimantis asmuo, šiuo atveju pareiškėjas. Remiantis Taisyklių 185.4 punktu, kol buitiniai vartotojai nepateikia atskirai tiekėjams nurodytų dokumentų ir nesudaro sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu yra įgyvendintas netinkamai. Taisyklių 185 punkte nustatytas baigtinis veiksmų sąrašas, kuriuos turi įgyvendinti vartotojai, pasirinkę apsirūpinimą karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu. Netinkamai įgyvendinus šią tvarką, laikoma, kad aprūpinimas karštu vandeniu vyksta pagal 1-ą būdą, t. y. su karšto vandens tiekėju. Vadovaujantis Įstatymo ir Taisyklių reikalavimais, visais atvejais už suvartotą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pagal karšto vandens apskaitos prietaisus vartotojai atsiskaito tiesiogiai tik su karšto vandens tiekėju (1-as būdas), jei jo nėra – su paskirtu teisėtu valdytoju, o ne su geriamojo vandens tiekėju (2-as būdas). Šiuo atveju už sunaudotą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti, tiek už sunaudotą šilumą karštam vandeniui pašildyti yra atsiskaitoma su karšto vandens tiekėju ne pagal bendrą įvadinį skaitiklį, bet pagal kiekvieno vartotojo bute įrengtus karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Corpus A“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. l. 118-119). Nurodė, kad ginčo name įrengti buitiniai šilumos skaitikliai, kurie priskiriami prie matavimo, bet ne atsiskaitomųjų šilumos prietaisų, todėl jiems netaikomas teisinis metrologinis reglamentavimas ir metrologinė priežiūra. Ginčo prietaisai naudojami ne atsiskaitymams, bet šilumos išdalijimo proporcijoms nustatyti, šilumos kaina tiesiogiai pagal jų parodymus negali būti nustatoma.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 18 d. sprendimu (b. l. 157-163) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Teismas nustatė, jog 2011 m. gruodžio 14 d. Seimo kontrolierius kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti išvadą, ar name ( - ), Vilniuje, kurio savininkas yra BUAB „Elrenas“, administratorius UAB „Corpus A“, įrengta nuotolinė duomenų nuskaitymo sistema atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 105-107).

17Inspekcija, vykdydama Seimo kontrolieriaus prašymą, 2011 m. gruodžio 20 d. patikrino, kaip vykdoma karšto vandens ir šilumos apskaita gyvenamajame name ( - ), Vilniuje, ir nustatė, kad UAB „Vilniaus energija“ šiame name yra šilumos ir karšto vandens tiekėjas. Visuose namo butuose karšto vandens apskaitai įrengti karšto vandens skaitikliai WFH 36 su nuotoliniu duomenų perdavimo funkcija, jų patikra atlikta 2005 m. gegužės mėn. Šilumos punkte šilumos apskaitai naudojamas įvadinis šilumos skaitiklis SKM-1M-U2, jo patikra atlikta 2010 m. gegužės mėn. Įvadinio šilumos skaitiklio rodmenys kartą per savaitę užrašomi į Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalą, kuris saugomas namo šilumos punkto patalpoje. Atskiro buto sunaudotos šilumos apskaitai naudojami butuose įrengti šilumos skaitikliai WFP 26 su nuotoliniu duomenų perdavimo funkcija, jų patikra atlikta 2005 m. Visų namo karšto vandens ir šilumos skaitiklių rodmenys nuotoliniu būdu perduodami į namo šilumos punkte sumontuotą šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinę įrangą „Rubisafe“, o iš ten sukaupti duomenys nuotoliniu būdu (telemetriniu) perduodami UAB „Vilniaus energija“.

18Inspekcija 2012 m. sausio 5 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte Nr. PA-4510(V11) konstatavo, kad: 1) nesilaikoma Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ nuostatų. Name naudojamos matavimo sistemos su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu neatlikta metrologinė patikra; 2) pažeisti Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Asmenys, kurie tiekia rinkai, įrengia ir naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Ginčo namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai, naudojami kiekvieno buto sunaudoto karšto vandens kiekiui nustatyti ir už jį atsiskaityti, neturi galiojančių patikros žymenų ir kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgusi į tai, Inspekcija nurodė: 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“, atlikti name naudojamos matavimo sistemos su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinę patikrą, atitinkamai įforminant patikros rezultatus; 2) nenaudoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduotų šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenų atsiskaitymams, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šios matavimo sistemos metrologinė patikra; 3) atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų įvadinių šilumos ir karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenis; 4) apie nurodymų įvykdymą iki 2012 m. sausio 20 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių (b. l. 14-16).

192012 m. sausio 20 d. UAB „Vilniaus energija“ raštu Nr. 013-01-1520 Inspekcijai pateikė paaiškinimą dėl nurodytų aplinkybių, paaiškino, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso tik įvadiniai šilumos skaitikliai, namo bendraturčiams nuosavybės teise priklauso karšto vandens skaitikliai, kurie neturi atsiskaitomųjų skaitiklių statuso, todėl jiems metrologinė patikra netaikoma (b. l. 33-36).

20Vadovaudamasis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-121 patvirtinto Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašo ir laiko intervalų tarp patikrų 6.6.2 punktu, teismas sprendė, kad ginčo namo butuose įrengtų skaitiklių patikra galiojo iki 2009 m. birželio 1 d. Namo šilumos punkte sumontuotas automatinis įrenginys „Rubisafe“ naudojamas nuotoliniam duomenų perdavimui, tačiau jo metrologinė patikra neatlikta. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas naudojo nuotolinę nuskaitymo sistemą (imamas telemetrinio ryšio priežiūros mokestis, sąskaitoms parengti naudojami karšto vandens skaitiklių nuotoliniu būdu gautų rodmenų duomenys (b. l. 116-117), taigi už karšto vandens tiekimą atsiskaitoma pagal šių prietaisų rodmenis, todėl už jų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos ir karšto vandens tiekėjas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis nurodytų teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui kilo imperatyvi pareiga dėl metrologinės karšto vandens skaitiklių, įrengtų butuose, ir nuotolinio duomenų perdavimo kanalo, patikros.

21Teismas rėmėsi Energetikos ministro 2011 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-265 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu, kuriame nustatyta, kad karšto vandens tiekimo veikla gali užsiimti asmenys (išskyrus tuos, kuriems tai daryti tiesiogiai neleista įstatymais), teisėtais pagrindais valdantys (išskyrus nuosavybės teise) pastato šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginį. Iki kol bus įgyvendintas teisėtas šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginio valdymo būdas (išskyrus nuosavybės teise), karšto vandens tiekimo veiklą vykdo tuo metu ja užsiimantis asmuo. Daugiabučio namo patalpų savininkai, nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais valdantys pastato šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginius, gali pasirinkti teisės aktuose numatytą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir jį įgyvendinti, nepažeidžiant kitų šių Taisyklių nuostatų. Pažymėjo, kad iki 2011 m. lapkričio 1 d. galiojo tvarka, pagal kurią vartotojai pasirenka apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Taisyklių 1185.4 punktas numatė, kad kol buitiniai karšto vandens vartotojai nepateikia šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 185.1 punkte nurodytų dokumentų, ir nesudaro Taisyklių 185.2 ir 185.3 punktuose nustatytų sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai, o atsiskaitymas tarp šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų bei šių karšto vandens vartotojų vyksta pagal 185.3.3 punkto nuostatas, t. y. vadovaujamasi Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis karšto vandens tiekėjo veiklą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012 padarė išvadą, kad sistemiškai analizuojant šio įsakymo 1 punkto turinį, matyti, kad karšto vandens tiekimo veiklą, iki kol bus įgyvendintas teisėtas šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginio valdymo būdas, vykdo tuo metu ja užsiimantis asmuo. Nurodytos aplinkybės patvirtino, kad nagrinėjamu atveju už šilumos ir karšto vandens tiekimą atsako pareiškėjas.

22Taigi, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas aktas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

23Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo ginčo ribas, atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Šilumos ūkio įstatymo (2009 m. gegužės 12 d. redakcija Nr. XI-250) 15 straipsnio 2 dalies atitikimo Šilumos ūkio įstatymo (2011 m. rugsėjo 29 d. redakcija Nr. XI-1608) 20 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių (energetikos ministro 2011 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1-265 redakcija) 5 punktui, kadangi prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 111 str. 2 d. 1 p.).

24III.

25Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 169-177), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat skunde prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo su prejudiciniais klausimais: (1) ar teisės normas, įtvirtintas 2004/22/EB Europos Tarybos direktyvoje dėl matavimo priemonių (1 str.) reikia aiškinti taip, kad jos taikytinos ir duomenų perdavimo nuotoliniam ryšiui, kuris turi būti metrologiškai kontroliuojamas; (2) ar teisės normos, įtvirtintos 2004/22/EB direktyvoje, jos 1 priedo 10.4 ir 10.5 punktuose, reikalaujančiuose, kad abi sandorio šalys galėtų matyti matavimo rezultatą ir kad matavimo priemonėje būtų metrologiškai kontroliuojamas displėjus, tačiau nenurodo, jog duomenų perdavimas nuotoliniu būdu turi būti metrologiškai kontroliuojamas, gali būti aiškinamos taip, kaip numato Lietuvos nacionalinės teisės normos, apibrėžtos Valstybinės metrologijos tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 preambulėje ir 1, 2 ir 3 punktuose, nustatančiuose metrologinę kontrolę nuolatiniam duomenų perdavimo kanalui.

26Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįtraukus į administracinės bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ( - ), Vilniuje, butų gyventojų (savininkų), kaip to reikalauja administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. A525-232/2009).
  2. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai neįvertino ir netyrė aplinkybių, kad:
  1. UAB „Vilniaus energija“ nėra ( - ), Vilniuje, namo nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos, kurią Lietuvos Metrologijos inspekcija nurodė metrologiškai įteisinti, savininkė ar naudotoja, todėl negali būti skundžiamo patikrinimo akto, kaip individualaus administracinio akto, suformuojamo teisinio santykio subjektas (adresatas).
  2. Pagal Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių, patvirtintų 1999 m. gruodžio 24 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 424, 10.2., 10.4 punktus, visi naujai statomų ar rekonstruojamų namų butuose įrengiami šilumos ir karšto vandens skaitikliai privalo turėti įtaisus vienodus visam namui, kuriais būtų galima duomenis perduoti į vieną duomenų surinkimo sistemą, t. y. pagal nuo 2000 m. galiojančiuose teisės aktuose yra įtvirtinta ne tik galimybė, bet ir pareiga įrengiant šilumos ar karšto vandens skaitiklius kartu su šiais apskaitos prietaisais įrengti ir skaitiklių rodmenų perdavimo sistemas. UAB „Vilniaus energija“ neįrenginėjo ir investicinėmis lėšomis neprisidėjo prie ( - ), Vilniuje, namo nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos įrengimo. Ši sistema buvo įrengta šio namo bendrasavininkių realizuotomis investicijomis. Vadovaujantis 2006 m. sausio 18 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 96498 8 punktu už suvartotą šilumą Vartotojas moka Šilumos tiekėjui pagal pastato šilumos punkte įrengto įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis.
  3. Inspekcijos skyrius patikrinimo aktu patvirtino, kad tiek atsiskaitymams su daugiabučio namo ( - ), Vilniuje, vartotojais naudojamas įvadinis šilumos skaitiklis, tiek statytojo butuose 2005 m. įrengti karšto vandens skaitikliai WFH 36 yra su galiojančia metrologine patikra (t. y. patys skaitikliai be sąsajos su perdavimo sistema). Teisinė metrologinė priežiūra taikoma tik įvadiniam šilumos skaitikliui, o šilumos daliklių rodmenys taikomi šilumai paskirstyti, jiems teisinė metrologinė priežiūra netaikoma (nėra reikalavimo tikrinti daliklius metrologiškai tiek sąsajoje su ryšiu, tiek ir be jo).
  4. Remiantis tuo, kad butuose esantys karšto vandens WFH modifikacijos skaitikliai metrologiškai yra įteisinti Valstybinės metrologijos tarnybos 2005 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-88 „Dėl šalto ir šilto vandens skaitiklių metrologinio įteisinimo“, kuriame nustatyta, kad šių skaitiklių tipas yra patvirtintas su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija (tipo aprašyme yra patvirtinta, kad elektroninis vandens skaitiklis WFH gali būti nuskaitomas nuotoliniu būdu naudojant optinę sąsają arba duomenų perdavimą radijo ryšiu, kaip tai ir numato Akte minimo Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymo Nr. V-107 trečiasis punktas bei įrašomas į Lietuvos matavimo priemonių registrą, o matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimas galioja iki 2015 m. birželio 1 d., papildomo metrologinio įteisinimo jiems nereikia.
  5. 2012 m. sausio 5 d. atsakovo atlikto patikrinimo dieną pareiškėjas objektyviai negalėjo atlikti jokio, kad ir perteklinio, matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetrinio) duomenų perdavimu papildomo įteisinimo, kadangi Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. V-107 priimtas be jokio pereinamojo laikotarpio ir be įgyvendinamųjų teisės aktų (tvarkų, metodikų), patikrinimo dienai jokios metodikos dar nebuvo patvirtintos, metodika atsirado tik 2011 m. gruodžio mėnesį, o realiam patikrų atlikimui VĮ „Vilniaus metrologijos centras“ pasiruošė tik 2012 m. sausio mėn.
  6. Vykdant Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. kovo mėn. nurodymą – atsiskaitymams su vartotojais nenaudoti šiluminės energijos reguliavimo ir duomenų perdavimo sistemos „Rubisafe“, kol nebus atliktas sistemos teisinis metrologinis patvirtinimas, UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai rankiniu (ne nuotoliniu) būdu visame Vilniaus mieste nuskaito/nurašinėja įvadinio šilumos apskaitos prietaiso parodymus, užrašydami juos į specialų šilumos punkte laikomą apskaitos prietaisų rodmenų žurnalą, ką Inspekcijos skyrius konstatavo patikrinimo akte. Inspekcija tą pripažįsta ir to neginčija: „įvadinio šilumos skaitiklio rodmenys karštą per savaitę užrašomi į Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalą, kuris laikomas šilumos punkte. Namo gyventojų atstovas turi teisę kontroliuoti užrašų atitikimą skaitiklio rodmenims.
  7. Apie komercinės ( - ), Vilniuje, namo dalies įvadinių skaitiklių parodymus rašytines pažymas pareiškėjui teikia BUAB „Elrenas“ atstovai. Todėl sąskaitų išrašymui buvo naudojami tik rašytiniai pareiškėjo darbuotojų surinkti arba iš BUAB „Elrenas“ gauti duomenys nuo UAB „Vilniaus energija“ nuosavybėje esančių įvadinių šilumos skaitiklių, nuotoliniu būdu gauti rodmenys komerciniams atsiskaitymams nenaudojami.
  1. Pagal galiojantį ir teisinius metrologinius santykius reguliuojantį Matavimo priemonių techninį reglamentą, patvirtintą Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31, „skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą“ (priedo Nr. MP-001 „Vandens skaitikliai“ 24 p.). Akte nurodyti karšto vandens skaitikliai su pasibaigusia metrologine patikra nuosavybės teise priklauso ne UAB „Vilniaus energija“. Remiantis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3052-121/2011 nagrinėjant daugiabučio namo ( - ) patikrinimo atvejį (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti šį sprendimą nepakeistą), pareiškėjas, nebūdamas šių matavimo prietaisų savininku, negali daryti įtakos jų patikros atlikimui pagal teisės aktų reikalavimus.
  2. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai įvertino, išaiškino bei pritaikė 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/ES dėl matavimo priemonių bei 2006 m. kovo 30 d. Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymu Nr. V-31 patvirtinto Matavimo priemonių techninio reglamento ir Metrologijos įstatymo nuostatas, taip pat neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes.
  1. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 163 punkte numatyta, kad karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo funkcija. Sutartiniai ( - ) ir UAB „Vilniaus energija“ santykiai dėl paskirstymo sistemos įdiegimo sudaryti dar 2006 m. Skaitiklio montavimo metu vartotojas pasirašė karšto vandens skaitiklių įrengimo (plombavimo) aktą kuriame nurodyta, kad vartotojas dėl montavimo darbų pretenzijų neturi. Iki 2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymo Nr. V-107 buvo laikoma pažanga atsisakyti rankinio deklaravimo automatizuojant ši darbą, naudojant pažangias modernias technologijas. Todėl Inspekcija neturi teisinio pagrindo nurodyti pareiškėjui išmontuoti ar uždrausti naudoti gyvenamojo namo ( - ) butuose įrengtų elektroninių karšto vandens skaitiklių WFH36 su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, kadangi jie yra įrengti vadovaujantis įrengimo momentu galiojusiais teisinę metrologiją ir šilumos ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Taisyklių 227.4 punktas numato buitinio karšto vandens vartotojui pareigą pateikti karšto vandens skaitiklių rodmenis. Teisės aktuose nėra nustatyta, kokiais (aktyviais ar pasyviais) veiksmais pasireiškia vartotojo duomenų pateikimas. Kliento sąskaitoje buvo nurodyta, kad sąskaitoje pateikti karšto vandens skaitiklių rodmenys gali būti tikslinami kliento pareiškimu. Tokiu būdu, nesant atskiro vartotojo pranešimo dėl sąskaitoje nurodomų karšto vandens kiekio netikslumų, manytina, kad duomenys atitinka vartotojo suvartotus karšto vandens kiekius bei atitinka karšto vandens skaitiklio displėjuje matomų rodmenų skaitinę išraišką. Esant ginčui, visada remiamasi skaitiklio parodymais.
  2. Pirmosios instancijos teismo sprendime dėstomi argumentai nėra pagrįsti Europos Sąjungos teise, o tik remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. sprendime konstatuotais teiginiais. Pareiškėjo nuomone, apskaitos prietaisų su nuotolinio duomenų nuskaitymo klausimų tiek teisinis, tiek ekonominis-praktinis 2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymo Nr. V-107 įgyvendinimo aspektai privalo būti sprendžiami įvertinant tiek atitikimą Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 15 daliai, 15 straipsniui, 16 straipsniui, 2 straipsnio 7 daliai, 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB (toliau – ir Direktyva 2004/22/EB) 1 straipsniui bei 1 priedo 10.4 ir 10.5 punktams, Matavimo priemonių techninio reglamento 6 punkto 1 daliai, tiek ir šilumos ir/ar karšto vandens vartotojų interesui būti aprūpintiems energija ir modernia jos apskaita mažiausiomis sąnaudomis, sutaupant lėšas, išleidžiamas apskaitos duomenų surinkimui, didelio skaičiaus papildomų darbuotojų pagalba.
  1. Matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas yra visuotinai jau ilgą laiką Europos Sąjungoje taikomas modernus techninis sprendimas, optimizuojantis ir supaprastinantis šilumos bei karšto vandens skaitiklių duomenų perdavimą. Ant kiekvieno skaitiklio, kuriam teisės aktu nustatyta tvarka taikoma atskira įstatyminė metrologinė patikra, sumontuojami radijo moduliai, skaitiklio parodymus persiunčiantys bevieliu ryšiu. Įdiegus matavimo priemones su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija, duomenys iš vartotojo skaitiklio displėjaus nuotoliniu (telemetriniu) būdu yra perduodami į specialų duomenų surinkimo funkciją atliekantį aparatą. Tokiu būdu išsprendžiama nemažai problemų, kurios kyla patiems gyventojams deklaruojant savo skaitiklių parodymus (vengimo deklaruoti suvartotą vandenį, gyventojo išvykimo ilgam laikui ir pan.). Be to, kaip yra patvirtinusi Komisija, nustatydama karšto vandens kainas (pvz. Komisijos Šilumos skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. 05-341, http://www.regula.lt/lt/posedziai/index.php?full=yes&id=4266), matavimo priemonių su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija diegimas suteikia galimybę šilumos ir karšto vandens tiekimo įmonėms sumažinti šilumos/karšto vandens apskaitos kaštus (atitinkamai ir galutines šilumos/karšto vandens kainas vartotojams), sutaupant lėšas, išleidžiamas apskaitos duomenų surinkimui priimamo didelio skaičiaus papildomų darbuotojų, vaikštančių į vartotojų butus, pagalba. Pažymėtina, kad (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija niekaip nelemia vartotojui prieinamo ir matomo skaitiklio displėjuje rodomo rezultato, yra skirta būtent skaitiklio displėjuje esančių duomenų perdavimui nuotoliniu būdu ir nepakeičia įstatymuose (Civilinio kodekso 6.388 str. 1 d.; Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d.) įtvirtintos nuostatos, kad atsiskaitymai už patiektą energiją (šilumą karštą vandenį) yra vykdomi pagal skaitiklių rodmenis. Nuotolinio duomenų surinkimo, nuskaitymo ir perdavimo sistema yra universali, ji naudojama išskirtinai duomenų surinkimui, tai yra, skaitiklių, esančių šilumos punkte ir laiptinėse, apskaičiuotų ir pateikiamų skaitiklių displėjuose duomenų perdavimui ir neatlieka jokios matavimo funkcijos ar matavimo veiksmo. Ši sistema yra telekomunikacijos, o ne matavimo priemonė. Sistemos veikimo rezultatas yra atskirų skaitiklių (matavimo priemonių) rodmenų antrinis atvaizdas, šių rodmenų nesumuojant ar kitaip netransformuojant; rodmenys perduodami be jokių perskaičiavimų ar pakeitimų, netaikant, pvz., tarifikavimo laike (kaip elektros skaitikliams) ar kitokio apdorojimo (2011 m. vasario 10 d. Kauno technologijos universiteto Telekomunikacijų katedros Telematikos mokslo laboratorijos vadovo, Kauno technologijos universiteto metrologijos mokslo krypties komisijos nario prof. dr. A. R. paaiškinimai Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijai). Europos Sąjungoje toks duomenų perdavimas naudojamas be papildomo metrologinio įvertinimo, kurį turi elektroninis skaitiklis su nuotolinio nuskaitymo funkcija, nes tokio reikalavimo nėra numatyta Europos Sąjungos narių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Direktyvos 2004/22/EB dėl matavimo priemonių preambulėje nurodyta, kad teisinė metrologinė kontrolė neturėtų sudaryti kliūčių matavimo priemonių laisvam judėjimui, o atitinkamos nuostatos turėtų būti vienodos visose valstybėse narėse. Vokietijoje nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemų gamintojai, vadovaudamiesi Vokietijos valstybinės įstaigos – Physikalisch-Technische Bundesanstalt Berlin (federacinė fizikos-technikos įstaiga Berlyne (PTB) yra Vokietijos metrologijos institutas, teikiantis mokslines-technines paslaugas; ji yra Europos Bendrijoje notifikuota įstaiga Nr. 0102, notifikuota teikti atitikties vertinimo paslaugas pagal direktyvas; ji atlieka matavimo priemonių sertifikavimą (atitikties vertinimą) ir išduoda EB tipo tyrimo sertifikatus pagal Direktyvą 2004/22/EB dėl matavimo priemonių) – metrologų gautu išaiškinimu, nurodo, kad Vokietijoje nuotoliniam duomenų perdavimo kanalui metrologinė patikra neatliekama – tik pačiam skaitikliui. Didelė dalis prie sistemos Rubisafe jungiamų prietaisų yra pagaminti Vokietijos įmonėse Qundis GmbH ir Hydrometer GmbH. Vokietijoje taip pat plačiai naudojamas nuotolinis duomenų surinkimas iš šių gamintojų apskaitos prietaisų. Minėtų gamintojų patvirtinimu Vokietijoje metrologinis įteisinimas taikomas tik apskaitos prietaisams ir nekeliami metrologinio įteisinimo reikalavimai duomenų surinkimo sistemoms. Lietuvos rinkai duomenų perdavimo sistemas tiekiančios bendrovės siuntė užklausimus tiek apskaitos bei kitus prie sistemos Rubisafe jungiamus prietaisus gaminančioms Vokietijos įmonėms Qundis GmbH ir Hydrometer GmbH, tiek pačiai Physikalisch-Technische Bundesanstalt Berlin (PTB), ir tiek gamintojai, tiek pati PTB patvirtino, kad nėra pagrindo daryti EB-tipo tyrimo sertifikato duomenų perdavimo kanalų sistemoms.
  2. 2004/22/EB direktyva taikytina matavimo priemonėms, o ne ryšiui; ryšys, nebūdamas matavimo priemone, negali būti metrologinės patikros objektu. Lietuvos metrologinės tarnybos, reikalaujančios metrologiškai įteisinti nuotolinį ryšį, duodama nuoroda į 2004/22/EB 1 priedo 10.4 ir 10.5 punktus yra teisiškai nekorektiška, nes šiuose punktuose kalbama apie matavimo priemones, kurios turi būti suprojektuotos taip, kad įrengus jas pagal paskirtį, matavimo rezultatas būtų pateiktas abiem sandorio šalims, t. y. kalbama apie matavimo priemones (skaitiklius), pagal kurių displėjaus rodmenis yra apskaitomas patiektos šilumos energijos kiekis, o ne apie nuotolinį ryšį, kuris nėra matavimo priemonė. Direktyvos 1 priedo 10.5 punktas sako, kad neatsižvelgiant į tai, ar komunalinėms paslaugoms skirtos matavimo priemonės rodmenis galima ar negalima skaityti nuotoliniu būdu, joje turi būti metrologiškai kontroliuojamas displėjus, kurį vartotojas galėtų pasiekti be įrankių; šio displėjaus rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma mokama kaina. Loginis, lingvistinis, sisteminis šios teisės normos aiškinimas rodo, kad šia teisės norma negalima grįsti reikalavimų metrologiškai įteisinti nuotolinį ryšį (nieko nematuojantį duomenų perdavimo kanalą), nes kalbama apie matavimo priemonės displėjaus rodmenų, o ne apie nuotolinio ryšio metrologinę kontrolę.
  3. Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad matavimo priemonių, priskirtų teisinei metrologijai, atitikties įvertinimas gali būti atliekamas įvairiais įteisintais būdais, pasirenkant tam tikrai matavimų kategorijai tinkamą procedūrą. Įvertindama tai, kad kai kurių matavimo priemonių atitiktis nustatytiems reikalavimams gali būti įvertinta be ilgai trunkančios ir brangios tipo patvirtinimo procedūros, Valstybinė metrologijos tarnyba yra leidusi daugybę matavimo priemonių naudoti net be tipo patvirtinimo procedūros. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, į matavimo priemonių registrą turi būti įrašytos tik Lietuvoje pagamintos matavimo priemonės, visos kitos – naudojamos pagal gamintojų pateiktus kokybės, atitikties sertifikatus. Šiame kontekste 2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymas Nr. V-107 yra ne tik perteklinis, priimtas nenumačius jokio pereinamojo laikotarpio ir be jokių įgyvendinančiųjų teisės aktų (tvarkų, metodikų), tačiau ir tiesiogiai prieštaraujantis Metrologijos įstatymui (2 str. 15 d., 15 str., 16 str., 2 str. 7 d.), Direktyvos 2004/22/EB 1 straipsniui, Matavimo priemonių techninio reglamento 6 punkto 1 daliai ir kt. Pažymėtina, kad elektroninio karšto vandens skaitiklio WFH36 tipo skaitiklio ženklinimas „CE“ ženklu parodo, kad jis atitinka tiek teisinės metrologijos, tiek ir kitų direktyvų reikalavimus.
  4. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktus, tarp kurių ir Direktyvą 2004/22/EB dėl matavimo priemonių. Direktyvoje 2004/22/EB dėl matavimo priemonių perdavimo kanalas nėra interpretuojamas kaip matavimo priemonė, kuriai turi būti taikoma metrologinė kontrolė. 2004/22/EB Direktyvos 1 priedo 10.4 ir 10.5 punktai reikalauja, kad abi sandorio šalys galėtų matyti matavimo rezultatą ir kad matavimo priemonėje būtų metrologiškai kontroliuojamas displėjus, tačiau nenurodo, jog duomenų perdavimas nuotoliniu būdu turi būti metrologiškai kontroliuojamas. Tuo tarpu 2010 m. lapkričio 15 d. Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymas Nr. V-107, jo preambulė ir 1, 2 bei 3 punktai grindžiami nuostata, jog „nuotolinio duomenų perdavimo kanalas, naudojamas atsiskaitymo duomenų surinkimui, turi būti metrologiškai kontroliuojamas“. Kilus konfliktui pirmenybė turi būti teikiama ES, o ne nacionalinei teisei. Todėl prašoma kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo su prejudiciniais klausimais: (1) ar teisės normas, įtvirtintas 2004/22/EB Direktyvoje dėl matavimo priemonių (1 str.) reikia aiškinti taip, kad jos taikytinos ir duomenų perdavimo nuotoliniam ryšiui, kuris turi būti metrologiškai kontroliuojamas; (2) ar teisės normos, įtvirtintos 2004/22/EB Direktyvoje, jos 1 priedo 10.4 ir 10.5 punktuose, reikalaujančiuose, kad abi sandorio šalys galėtų matyti matavimo rezultatą ir kad matavimo priemonėje būtų metrologiškai kontroliuojamas displėjus, tačiau nenurodo, jog duomenų perdavimas nuotoliniu būdu turi būti metrologiškai kontroliuojamas, gali būti aiškinamos taip, kaip numato Lietuvos nacionalinės teisės normos, apibrėžtos Valstybinės metrologijos tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 preambulėje ir 1, 2 ir 3 punktuose, nustatančiuose metrologinę kontrolę nuolatiniam duomenų perdavimo kanalui.

27Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 184-189) prašo šį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia matavimo priemonės sąvoką – tai įrankis, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais. 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad matavimo sistema – kartu sujungtų matavimo priemonių ir kitokių įrenginių grupė tam tikriems matavimams atlikti. Taigi, matavimo priemonė su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija yra matavimo sistema, kurią sudaro pati matavimo priemonė, duomenų iš matavimo priemonės nuėmimo jutiklis, informacijos kodavimo įrengimas, informacijos perdavimo sistemos imtuvui linija, informacijos priėmimas. Matavimo priemonės rodmenų perdavime dalyvauja daug sistemos elementų, programinė įranga, todėl sumarinė paklaida gali būti nebūtinai tokia pati kaip matavimo priemonės, kas gali lemti prekės (šilumos, karšto vandens) kainą. Norint, kad nuotolinio duomenų perdavimo kanalu perduoti ir priimti rodmenys būtų teisėtai naudojami atsiskaitymo operacijoms, imtuvo rodmenys turi visiškai atitikti skaitiklio rodmenis. Tuo įsitikinti galima tik suformavus norimą metrologiškai įteisinti sistemą, jos sudedamąsias dalis, paveikias sąlygas, parengus bandymų programą ir atlikus reikiamus bandymus, patvirtinus sistemos tipą bei periodiškai atliekant metrologines patikras. Todėl Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus Įsakymo 1 ir 2 punktuose yra nustatyta, kad matavimo priemonės su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo funkcija tipas turi būti patvirtintas tik atlikus reikiamus bandymus ir įsitikinus, kad telemetrinio kanalo duomenys visiškai atitinka matavimo priemonės parodymus bei tokia matavimo priemonė yra vertinama kaip matavimo sistema, todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant patikros rezultatus.
  2. Skaitiklis, kurio tipas patvirtintas su nuotolinio duomenų perdavimo funkcija ir kuriam atlikta patikra, gali būti naudojamas ir savarankiškai, t. y. ne kaip matavimo sistemos elementas. Tačiau, kaip nustatyta patikrinimo akte, name, esančiame ( - ), Vilniuje, sąskaitoms išrašyti ir atsiskaityti su vartotojais naudojami metrologiškai neįteisintos šiluminės įrangos reguliavimo ir duomenų perdavimo automatinės sistemos „Rubisafe“ nuotoliniu būdu gauti įvadinio šilumos skaitiklio ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų duomenys. Vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus Įsakymo 2 punktu, šilumos energijos ir (ar) karšto vandens tiekėjo įrengiami skaitikliai su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu, tais atvejais, kai yra naudojamasi nuotolinio duomenų perdavimo funkcija, turi būti vertinami kaip matavimo sistema ir todėl metrologinė patikra turi būti atliekama kaip matavimo sistemai, atitinkamai įforminant metrologinės patikros rezultatus.
  3. Patikrinimo akto nurodymų vykdymas yra susijęs su Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina bei su Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie patiekia rinkai, įrengia bei naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas techninių reglamentų ar kitų teisės aktų nustatytas metrologinis patvirtinimas. Tai, kad Namo įvadinio šilumos skaitiklio ir butuose esančių karšto vandens skaitiklių nuotoliniu būdu gaunami rodmenys naudojami atsiskaitymams su gyventojais nurodyta ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 4D-2011/4-1553/3d-3345. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jis nėra nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos naudotojas, neatitinka tikrovės. Tuo labiau, kad iš 2011 m. gruodžio 31 d. pateikto mokomojo pranešimo akivaizdžiai matyti, kad imamas telemetrinio ryšio priežiūros mokestis, o iš pareiškėjo 2011 m. sausio 31 d. sąskaitos Nr. 112/176294 matyti, kad sąskaitoms parengti naudojami karšto vandens skaitiklių nuotoliniu būdu gauti rodmenys.
  4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 16 straipsnio 4 dalimi ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488) (toliau – ir Taisyklės) (Taisyklių redakcija, galiojusi patikrinimo metu) 163 punktu, karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Todėl pareiškėjas, kaip subjektas, atsakingas už teisinės metrologijos reikalavimų laikymąsi, privalo vykdyti imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Be to, karšto vandens tiekėjui Taisyklių 175 punkte įtvirtinta pareiga įrengti savo karšto vandens skaitiklį – vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje.
  5. Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje atsakomybė metrologiškai tikrinti matavimo priemonę nustatyta matavimo priemonės naudotojui. Remiantis teisės aktų hierarchija pareiškėjas, kaip ir Inspekcija, savo veikloje pirmiausia turi remtis įstatymų nuostatomis, kuriose aiškiai nustatyta pareiga pareiškėjui atlikti metrologinę karšto vandens skaitiklių, naudojamų atsiskaitymams su vartotojais, patikrą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai (2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas), todėl pareiškėjas negali remtis techniniu reglamentu, jei tą patį teisinį santykį reguliuoja įstatymas.
  6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1722/2012 dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo akcentavo, kad „aplinkybė, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra įrengti pačių butų savininkų, vertintina kaip sudaranti tam tikras objektyviai sudėtingesnes sąlygas artimiausiu metu pakeisti ar organizuoti metrologinę patikrą didelio kiekio apskaitos prietaisų, tačiau nėra atleidžianti pareiškėją nuo šių teisės aktuose nustatytų pareigų įvykdymo“ (analogiška išvada išsakyta ir 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012). Be to, šis teismas yra pažymėjęs, kad vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji (2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1178/2010), vandens skaitiklis turi buti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas (2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1288/2012), butuose esantys skaitikliai yra atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisais; kadangi byloje nustatyta, kad už karšto vandens tiekimą atsiskaitoma pagal šių prietaisų rodmenis, todėl už jų įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas (2012 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-l585/2012, 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2249/2012, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1340/2012).
  7. Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius, vadovaudamasis teisinės metrologijos reikalavimus ir šilumos ūkio veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, pagal savo kompetenciją pagrįstai ir teisėtai surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo akto nurodymai yra pagrįsti bei teisėti, motyvai adekvatūs, aiškūs ir pakankami, todėl pareiškėjas turėjo juos įvykdyti bei Patikrinimo akte nustatytais terminais informuoti Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių apie jų vykdymą.
  8. Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo prašoma apeliacinės instancijos teismą spręsti savo nuožiūra. Tačiau bet koks Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas (jei bus nuspręsta į jį kreiptis) neturėtų keisti Inspekcijos patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, nes patikrinimo aktas surašytas nepažeidžiant galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų, neperžengiant Inspekcijos kompetencijos ribų, taip pat jis neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Inspekcija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Bylos ginčas yra dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2012 m. sausio 5 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto Nr. PA-4510(V11), kuriuo nurodyta pareiškėjui atlikti name, esančiame ( - ), Vilniuje, naudojamos matavimo sistemos su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinę patikrą, atitinkamai įforminant patikros rezultatus; nenaudoti nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduotų šilumos ir karšto vandens skaitiklių rodmenų atsiskaitymams, kol nustatyta tvarka nebus atlikta šios matavimo sistemos metrologinė patikra; atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik metrologiškai įteisintų įvadinių šilumos ir karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologine patikra deklaruotus rodmenis; apie nurodymų įvykdymą iki 2012 m. sausio 20 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių.

32Pareiškėjas su tuo nesutinka ir nurodo, kad įvadiniai šilumos skaitikliai yra su galiojančia metrologine patikra. Nuotoliniai duomenų perdavimo įrenginiai „Rubisafe“ skirti perduoti rezultatus ir negali būti apibrėžiami kaip matavimo sistema ar priemonė, kaip nurodoma Metrologijos įstatyme.

33Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui kilo imperatyvi pareiga dėl metrologinės karšto vandens skaitiklių, įrengtų butuose, ir nuotolinio duomenų perdavimo kanalo patikros.

34Tokiu būdu esminė šio ginčo aplinkybė yra ta, ar gali būti pripažinti nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduoti karšto vandens skaitiklio matavimo rezultatai, kol nustatyta tvarka nebus atlikta visos perdavimo sistemos metrologinė patikra.

35Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Šiam ginčui yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. A858–46/2014. Teisėjų išplėstinė kolegija 2015 m. sausio 5 d. sprendimu minėtoje byloje nustatė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. prejudiciniame sprendime nagrinėjamoje byloje nusprendė, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnis ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir dėl šios aplinkybės negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su šiuo įtaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai. Šiame prejudiciniame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas inter alia pažymėjo, kad visus šios direktyvos reikalavimus atitinkančio karšto vandens skaitiklio, sujungto su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, nauja patikra yra nebūtina vartotojų apsaugos tikslui pasiekti. Šis tikslas gali būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis nei tomis, kurių imtasi pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą nacionalinį reguliavimą ir praktiką, pavyzdžiui, vien šio įtaiso metrologine patikra. Be to, net jeigu atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, t. y. pagrindinėje byloje – Metrologijos inspekcija, vėliau nuspręstų metrologinę patikrą taikyti tik nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisams, šios institucijos bet kuriuo atveju negali be reikalo reikalauti techninių tyrimų, kurie jau buvo atlikti kitoje valstybėje narėje ir kurių rezultatai joms prieinami ar, pateikus prašymą, gali būti pateikti (šiuo klausimu žr. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija / Portugalija, C‑432/03, EU:C:2005:669, 46 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

36Remiantis minėtu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnis ir Direktyva 2004/22 turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir yra taikomas reikalavimas atlikti visos sistemos (skaitiklio ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso) patikrą. Todėl atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2012 m. sausio 5 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr. PA-4510(V11) yra neteisėtas iš esmės, t. y. prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui ir dėl to yra pagrindas jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

37Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

38Pareiškėjo prašymas prašyti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimo metrologinio įteisinimo“ 1, 2 ir 3 punktai, nustatantys metrologinę kontrolę nuotoliniam duomenų perdavimo kanalui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalims, 15 ir 16 straipsniams netenkintinas, kadangi remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, 21 ir 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C-187/00, 73 p.; 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo sujungtose bylose Berluskoni ir kt., C-387/02, C-391/02 ir C-403/02, 72 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, 81 p.). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-12/2011). Esant šioms aplinkybėms, šis ginčas gali būti išspręstas neginčijant pareiškėjo nurodomų teisės aktų.

39Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą patenkinti.

41Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

42Patenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą ir panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus 2012 m. sausio 5 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-4510(V11).

43Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau –... 5. Paaiškino, kad nesutinka su ginčijamu aktu, kuriame padaryta išvada, jog... 6. Nurodė, kad įvadiniai šilumos skaitikliai yra su galiojančia metrologine... 7. Pažymėjo, kad dalyje Vilniaus miesto daugiabučių namų, kur pareiškėjas... 8. Pažymėjo, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Šilumos ūkio... 9. Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą... 10. Nurodė, kad visi namo karšto vandens ir šilumos skaitiklių rodmenys... 11. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį ir Šilumos tiekimo... 12. Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad jei... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Corpus A“ atsiliepime į pareiškėjo... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 18 d. sprendimu (b.... 16. Teismas nustatė, jog 2011 m. gruodžio 14 d. Seimo kontrolierius kreipėsi į... 17. Inspekcija, vykdydama Seimo kontrolieriaus prašymą, 2011 m. gruodžio 20 d.... 18. Inspekcija 2012 m. sausio 5 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi... 19. 2012 m. sausio 20 d. UAB „Vilniaus energija“ raštu Nr. 013-01-1520... 20. Vadovaudamasis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo... 21. Teismas rėmėsi Energetikos ministro 2011 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1-265... 22. Taigi, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas aktas yra teisėtas ir... 23. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo ginčo ribas, atmetė pareiškėjo... 24. III.... 25. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ pateikė... 26. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    27. Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo... 28. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Metrologijos... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Bylos ginčas yra dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities... 32. Pareiškėjas su tuo nesutinka ir nurodo, kad įvadiniai šilumos skaitikliai... 33. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui kilo imperatyvi... 34. Tokiu būdu esminė šio ginčo aplinkybė yra ta, ar gali būti pripažinti... 35. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi,... 36. Remiantis minėtu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu,... 37. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas,... 38. Pareiškėjo prašymas prašyti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą... 39. Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 40. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“... 41. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d.... 42. Patenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“... 43. Sprendimas neskundžiamas....