Byla 1A-62-491/2015
Dėl 2014 m. lapkričio 17 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago, Sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant : prokurorui Broniui Šiaudiniui, gynėjui Nikolaj Semionov,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl 2014 m. lapkričio 17 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., prie šios bausmės iš dalies pridėta Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmė, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

4Nuosprendžiu iš Ž. Ž. konfiskuoti 14,73 Lt gauti iš nusikalstamos veikos pardavus narkotines medžiagas.

5Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir I. A. (I. A.), tačiau jis teismo nuosprendžio neskundžia.

6Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Nustatė

7Ž. Ž. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 7 d. apie 15 val., ( - ), ( - ) g. ( - ) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, už 3 latus (14,73 Lt) pardavė I. A. nenustatytą kiekį, bet ne mažiau 1,2900 g, narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

8Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. Ž. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį, nuosprendį. Nurodo, kad byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Liudytojai N. V., R. P. ir V. Č. nematė, kad jis būtų perdavęs kokias nors narkotines medžiagas I. A. ar su pastaruoju buvęs kaltinime nurodytoje automobilių stovėjimo aikštelėje – jie nurodė tik matę jį ir I. A. prie parduotuvės. Liudytojai V. V. ir D. O. išvis nematė, kad jis ir I. A. būtų susitikę. Apeliantas nurodo, jog nei automobilio apžiūros, nei kratų, nei kitų procesinių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys neįrodo, kad jis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymi, jog aplinkybė, kad jo ir I. A. kraujyje buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis tik patvirtina jo paaiškinimus, kad jis kartu su I. A. rūkė „žolę“, tačiau jokių narkotinių medžiagų jam nepardavė. Pažymi, jog byloje nesant jokių kitų įrodymų, jo kaltė realiai pagrįsta tik kito kaltinamojo parodymais.

9Apeliantas pabrėžia, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai neaptarė ir nepasisakė dėl policijos pareigūnų atlikto slapto sekimo, kuris pagal byloje esančius duomenis yra neteisėtas. Apylinkės teismas visiškai nieko nepasisakė dėl argumentų, jog ikiteisminio tyrimo metu faktiškai buvo atlikta ne automobilio „( - )“ apžiūra, o krata. Pažymi, jog atsižvelgiant į jo parodymus, išdėstytus ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminį tyrimą atlikę policijos pareigūnai nepagrįstai neišreikalavo įvykio dienos vaizdo kamerų įrašų, kurie yra reikšmingi tiriant ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Kartu tokie pareigūnų veiksmai pažeidė ir BPK 172 str. 2 d. 1 p. reikalavimus. Apeliantas nurodo ir tai, jog apylinkės teismas taip pat visiškai nevertino ir nieko nepasisakė dėl jo išdėstytų argumentų apie „žolės“ rūkymą kartu su I. A., kuriuos patvirtina byloje esančios aplinkybės – jo ir I. A. kraujyje bei pastarojo asmens automobilyje buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodydamas jokių motyvų ir argumentų dėl visų šių pirmiau išdėstytų aplinkybių padarė BPK 305 str. 1 d. 2 p. pažeidimą, kadangi teismo nuosprendis neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų.

10Nuteistasis nurodo ir tai, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi I. A. parodymais, kadangi šio asmens veiksmai susiję su galimai nelegalaus krovinio vežimu per Lietuvos Respubliką bei galimai nelegaliu darbu, dėl ko yra pagrindas kritiškai vertinti šio asmens parodymus. Be to, I. A. parodymai nebuvo tikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, kas sustiprina pagrindą juos vertinti kritiškai. Apeliantas pabrėžia, jog skundžiamame nuosprendyje yra nepagrįstai nurodyta, jog tam tikru telefono numeriu naudojosi būtent I. A., nors jokių objektyvių duomenų apie šio numerio priklausomybę, naudojimąsi juo bei kitas reikšmingas aplinkybes, surinkta nebuvo. Taigi teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, juo labiau, kad pas I. A. telefono kortelės su teismo nurodytu numeriu rasta nebuvo. Tokiu būdu lieka nepaneigta versija, kad I. A. narkotines medžiagas galėjo įgyti ir kitur.

11Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai vertino įrodymus. Pabrėžia, jog pas jį nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų bei latų, kas patvirtina jo išdėstytus parodymus, kuriuos teismas nepagrįstai atmetė. Be to, apeliantas pabrėžia, jog nagrinėjant šią baudžiamąją byla visiškai nepagrįstai buvo atmesti jo prašymai nustatyti, už kokius pažeidimus I. A. buvo baustas administracine tvarka Latvijoje; nustatyti I. A. užimamų pareigų bei atliekamų darbų aplinkybes; nustatyti byloje esančio telefono numerio, kuriuo neva naudojosi I. A., priklausomybę bei įvykio dieną šiuo numeriu atliktas operacijas.

12Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

13Apeliacinis skundas atmetamas.

14Iš skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir nurodo, kad byloje, išskyrus nuteistojo I. A. parodymus, nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę pardavus I. A. narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų sąvoka, jiems keliami reikalavimai bei jų vertinimo taisyklės yra reglamentuotos BPK 20 str. Įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu įvertina teisėjai (BPK 20 str. 5 d.). Kalbant apie įrodymus neabejotina ir tai, kad surašydamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį teismas turi vadovautis BPK 305 str. 1 d. 2 p., pagal kurį tokio nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Bet kuris teismo nuosprendis turi būti maksimaliai konkretus, logiškas, aiškus, teisėtas ir pagrįstas. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nuosprendyje įrodymų turi būti tiek, kad jų pakaktų neabejotinai išvadai apie kaltininko kaltumą ar nekaltumą. Perteklinis įrodymų kiekis daro nuosprendį neaiškų, sukelia rimtų abejonių dėl jo pagrįstumo, o atskirais atvejais – ir dėl jo teisėtumo. Taigi, tik teismas konkrečioje byloje turi nuspręsti kiek byloje surinktų įrodymų yra būtina pagrįsti ar paneigti konkretaus asmens kaltę, juos išdėstyti nuosprendyje, aiškiai suformuluoti savo išvadas dėl konkrečių įrodymų priimtinumo, jų pagrįstumo bei ryšio su įrodinėjamomis aplinkybėmis. Aprašinėti ir vertinti faktinius duomenis, kurių teismas nelaiko esminiais, kiekvienoje byloje nėra būtina, kaip nėra būtina ir atsakinėti į visus proceso dalyvių argumentus, jei teismas jų nelaiko svarbiais.

15Apeliaciniame skunde keliami du esminiai, vienas su kitu betarpiškai susiję klausimai : 1) ar patikimi nuteistojo I. A. parodymai (užfiksuoti jo apklausų metu, parodymų patikrinimo vietoje, atpažinimo bei akistatos protokoluose), kurie buvo vienas pagrindinių įrodymų pripažinti Ž. Ž. kaltu pagal BK 260 str. 1 d.; ir 2) ar jų pakanka pagrįsti apelianto kaltę pardavus I. A. narkotines medžiagas. Į abu šiuos klausimus, kolegijos nuomone, galima atsakyti teigiamai, t.y. daryti išvadą, kad I. A. parodymai, kuriuos jis ne kartą patvirtino atliekant paminėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nekelia abejonių, nes juos patvirtina kiti bylos įrodymai. O būtent, iš bylos matyti, kad įvykio dieną, apie 15 val., jis paskambino Ž. Ž. norėdamas iš jo nusipirkti „žolės“, t. y. kanapių. Kad tokie kontaktai telefonu su Ž. Ž. tądien buvo, matyti iš skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų, kurių apeliantas skunde plačiau neanalizuoja. I. A. paimtų telefonų apžiūros protokolai įrodo, kad jo telefone „( - )“, kurio IMEI numeris ( - ), adresatų knygoje yra telefono numeris ( - ), užvardintas „( - )”. Įvykio dieną Ž. Ž. automobilyje ( - ), valstybinis numeris ( - ) ir jo asmens kratos metu buvo išimti mobilaus ryšio telefonai „( - )“, kurio IMEI numeris ( - ), ir „( - )“, kurio IMEI numeris ( - ), su kortele „( - )“. Byloje esanti pažyma dėl IMEI kontrolės patvirtina, kad Ž. Ž. telefono aparate, kurio IMEI numeris ( - ), t.y. aparate „( - )“ nuo 2013-11-06 00:01 val. iki 2013-11-08 23:59:59 val. buvo naudojama SIM kortelė su abonento numeriu ( - ). Telefono abonento, kurio numeris ( - ), pokalbių išklotinės apžiūros protokolo duomenys rodo, kad šis abonento naudotojas 2013-11-07 13:50:51 val. gavo trumpąją SMS žinutę iš abonento, kurio numeris ( - ) (akivaizdu, jog tai abonentas su ( - ) valstybės kodu), be to tą pačią dieną užfiksuoti ir du įeinantys skambučiai bei dar dvi SMS žinutės iš to paties abonento numerio. Tai rodo ne tik, kad I. A. ir Ž. Ž. įvykio dieną kontaktavo, tačiau ir patvirtina I. A. parodymus, jog jis naudojo jo turėtą ( - ) abonentą bei kad iniciatyvą susitikti ( - ) su apeliantu parodė būtent jis, ketindamas iš jo įsigyti narkotinių medžiagų. Toliau I. A. pasakojo, kad su Ž. Ž. jis susitiko ( - ), prie parduotuvės „( - )“, persėdo į pastarojo automobilį, pasakė Ž. Ž., kad nori „žolės“ už 3 latus. Po to jie nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur Ž. Ž. išlipo, nuėjo į kažkokius namus ir po 10 minučių grįžęs atnešė „žolę“. Jis atsiskaitė su apeliantu, tuo pačiu automobiliu kartu grįžo prie „( - )“ parduotuvės, kur jis atsisėdo į savo automobilį, paketėlį su „žole“ padėjo automobilio kabinoje, daiktadėžėje, kur jis vėliau ir buvo rastas. Šiuos jo parodymus pilnai patvirtina teismo nuosprendyje išdėstyti ir aptarti bylos įrodymai – liudytojų N. V., R. P., V. Č. parodymai, I. A. vairuoto automobilio apžiūros protokolas, specialisto išvada apie narkotinių medžiagų rūšį ir kiekį. Čia pažymėtina, kad ir pats apeliantas taip pat iš esmės neginčijo šių I. A. parodymų, išskyrus tai, kad jis pardavė šiam kanapes. Pasak Ž. Ž., pats I. A. atvežė ir pasiūlė jam parūkyti „žolės“, ką jie ir padarė prieš tai užvažiavę pas jį į namus ir pasiėmę specialaus popieriaus pasidaryti suktinėms. Tačiau, šie apelianto parodymai prieštarauja ne tik iš esmės nuosekliai I. A. pozicijai, tačiau ir byloje esančio jo asmens kratos protokolo duomenims – pas pastarąjį asmens kratos metu buvo rastas ir išimtas specialus cigarečių sukimo popierius „( - )“ (1 t., 112 b.l.). Tai rodo, kad jei pats I. A. būtų norėjęs su pažįstamu Ž. Ž. parūkyti „žolės“, kaip kad tvirtina apeliantas savo skunde, jam visiškai nebuvo būtina važiuoti ieškoti tokio popieriaus, nes jis jo turėjo savo automobilyje. Tai šiuo atveju esminis nuteistųjų parodymų nesutapimas, į kurį visiškai pagrįstai dėmesį atkreipė ir apylinkės teismas, ir apie kurį visiškai nutylima apeliaciniame skunde. Abiejų nuteistųjų šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis patvirtina tik tai, kad abu jie galimai naudojo kanapes ir jų dalis, ko jie iš esmės ir patys neneigė. Tačiau ši aplinkybė, kolegijos nuomone, besąlygiškai nerodo, kad abu jie rūkė kanapes įvykio dieną, betarpiškai prieš I. A. sulaikymą, kaip kad savo parodymuose teigė Ž. Ž.. Iš I. A. parodymų seka, kad jis kanapes rūkė prieš kelias dienas iki įvykio, todėl jų pėdsakų (tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties) radimas jo šlapime tokiems jo parodymams iš esmės neprieštarauja. Esamoje situacijoje kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, padaryta vertinant I. A. parodymus, kad šio nuteistojo parodymais nėra pagrindo abejoti, nes jie iš esmės nuoseklūs, vieni kitus papildantys, o duomenų apie jo nusiteikimą tyčia apkalbėti Ž. Ž. ir kaltinti jį sunkiu nusikaltimu byloje nėra.

16Apeliantas kaip skundžiamo teismo nuosprendžio turinio trūkumą įvardina tai, kad teismas neįvertino ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų R. P. ir V. Č. neva tai neteisėtai atlikto slapto I. A. automobilio „( - )“ sekimo bei vėliau jame kitų policijos pareigūnų atliktos neteisėtos kratos. Apeliantas siūlo šių tyrimo veiksmų metu gautų įrodymų nepripažinti teisėtais, nes jie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Šie argumentai nėra pagrįsti. Visų pirma pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2013-11-07 dėl to, kad tą pačią dieną, apie 15.20 val., ( - ) rajono PK kieme detaliai patikrinus automobilį „( - )“, valstybinis numeris ( - ), kurį vairavo I. A., jo salone buvo rastas maišelis su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis (1 t., 1 b.l.). Tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas jau esant pagrįstam įtarimui, kad I. A. vairuotame automobilyje rastos narkotinės medžiagos. Be to, liudytojas N. V. parodė, kad Ž. Ž. jam buvo žinomas kaip asmuo, prekiaujantis narkotinėmis medžiagomis, jis bendravo su Latvijos piliečiu. To pilnai pakanka situaciją vertinti potencialiai atitinkančią galimos nusikalstamos veikos požymius ir imtis tam tikrų veiksmų, siekiant patikrinti įtarimų pagrįstumą. Pagal BPK 168 str. 1 d. nedraudžiama gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su procesinių prievartos priemonių taikymu, tame tarpe – ir įvykio vietos apžiūrą, apklausas ir pan. Taigi, tiek įtariamųjų stebėjimas, tiek automobilio apžiūra šiuo atveju buvo atlikti iki tol, kol realiai buvo įsitikinta, kad pas nuteistąjį I. A. automobilyje iš tiesų yra narkotinių medžiagų, t.y. prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, ir tokie veiksmai BPK nėra draudžiami. Todėl BPK 145 str. nuostatos, reglamentuojančios kratos atlikimo pagrindus ir tvarką, ir neturėjo būti taikomos. Analogiška situacija ir dėl įtariamųjų bei minimo automobilio stebėjimo. Iš byloje esančių R. P. ir V. Č. parodymų seka, kad jie 2013-11-07 savo viršininko nurodymu kurį laiką stebėjo, o ne slapta sekė, paminėtą automobilį bei jo buvusius abu nuteistuosius. Slaptą sekimą, ką visiškai teisingai nurodo ir apeliantas, galima vykdyti tik BPK 160 str. numatyta tvarka. Tam, be kita ko, taip pat turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gauti atitinkami sutikimai, ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas ir pan. Šiuo atveju policijos pareigūnai iš vienos vietos tik stebėjo jiems kaip narkotinėmis medžiagomis prekiaujantį asmenį žinomą Ž. Ž. ir su juo bendraujantį I. A., kas nelaikytina slaptu sekimu, kuris vykdomas BPK 160 str. pagrindu. Toks įtartinų asmenų stebėjimas, kolegijos nuomone, yra visiškai suprantama ir kasdienė kriminalinės policijos pareigūnų veikla, nedraudžiama jokiais teisės aktais.

17Kolegija su apeliantu nesutinka ir dėl to, kad tyrimo metu neva sąmoningai nebuvo gauti ( - ) miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kurie patvirtintų Ž. Ž. nekaltumą. Čia pažymėtina, kad tiek tyrimo metu, tiek jau bylai esant teisme buvo bandyta gauti šiuos vaizdo įrašus, tačiau tas nebuvo padaryta dėl pateisinamos priežasties – vaizdo įrašai yra saugomi tik 14 dienų, todėl jų tiesiog nebuvo galimybės pateikti (1 t., 78 b.l.; 3 t., 86 b.l.). Kita vertus, su abiem nuteistaisiais buvo atliktas jų parodymų patikrinimas vietoje, kuomet jie patikslino su jų parodymais susijusias vietas, jie užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose. Tokiu būdu apelianto prašomą nuteistųjų judėjimą ( - ) įvykio metu pilnai galima atsekti pagal šių protokolų duomenis.

18Apeliaciniame skunde daug dėmesio skirta argumentams, kad I. A. įvykio dieną dirbo galimai nelegaliai ir iš ( - ) į ( - ) galimai nelegaliai vežė krovinį. Nustačius tokias aplinkybes, apelianto nuomone, tai leistų kritiškai vertinti ir jo parodymus. Tačiau, kolegijos vertinimu, šie argumentai ir su tuo susiję gynėjo reikšti prašymai yra pertekliniai, niekaip tiesiogiai nesusiję su įvykiu, t.y. su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ( - ), dėl kurio byloje yra pakankamai įrodymų. Be to, apylinkės teismas apsvarstė šiuos prašymus, juos motyvuotai atmetė. Apeliacinės instancijos teisme dalyvavęs nuteistojo Ž. Ž. gynėjas nereiškė analogiškų prašymų ir atnaujinti įrodymų tyrimą šioje baudžiamojoje byloje neprašė.

19Kolegija taip pat kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad tyrimo metu nebuvo rastas I. A. mobilaus ryšio telefonas, kuriame jis naudojo SIM kortelę su estišku abonentu Nr. ( - ), nebuvo išreikalauta šio abonento 2013-11-07 skambučių išklotinė ir pan. Visų pirma, iš paties I. A. parodymų, kuriais kaip jau minėta nėra pagrindo netikėti, matyti, jog telefoną su šia SIM kortele jis galėjo pamesti ( - ), bendraudamas su Ž. Ž., keisdamas automobilius. Jis parodė, kad Ž. Ž. įvykio dieną skambino ir SMS rašė būtent iš šio telefono abonento. Tokie kontaktai yra užfiksuoti Ž. Ž. mobilaus ryšio telefone „( - )“, ko beje ir pats Ž. Ž. neneigė nei tyrimo metu, nei teisme. Taigi, apelianto prielaida, kad minėtas abonentas galimai galėjo priklausyti bet kokiam nusikalstamo pasaulio atstovui ir tėra niekuo nepamatuota prielaida, į kurią argumentuotai atsakinėti nereikia.

20Prašydamas išteisinti, savo skunde apeliantas nenurodė jokių argumentų dėl jam skirtos bausmės. BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. Apeliantui skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t.y. bausmė, gerokai mažesnė nei jos vidurkis, nežiūrint į tai, kad jis apibūdinamas pakankamai neigiamai, anksčiau kelis kartus teistas, nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kolegijos vertinimu, mažinti šią ir taip pakankamai švelnią bausmę nėra dėl ko.

21Esant tokioms aplinkybėms kolegija pripažįsta, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, motyvuotas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

23Nuteistojo Ž. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., prie šios bausmės iš dalies pridėta... 4. Nuosprendžiu iš Ž. Ž. konfiskuoti 14,73 Lt gauti iš nusikalstamos veikos... 5. Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir I. A. (I. A.), tačiau jis... 6. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas... 7. Ž. Ž. nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio 7 d. apie 15 val., ( - ), ( -... 8. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. Ž. prašo panaikinti skundžiamą... 9. Apeliantas pabrėžia, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje... 10. Nuteistasis nurodo ir tai, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi I. A.... 11. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos... 12. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras... 13. Apeliacinis skundas atmetamas.... 14. Iš skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo... 15. Apeliaciniame skunde keliami du esminiai, vienas su kitu betarpiškai susiję... 16. Apeliantas kaip skundžiamo teismo nuosprendžio turinio trūkumą įvardina... 17. Kolegija su apeliantu nesutinka ir dėl to, kad tyrimo metu neva sąmoningai... 18. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skirta argumentams, kad I. A. įvykio dieną... 19. Kolegija taip pat kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl... 20. Prašydamas išteisinti, savo skunde apeliantas nenurodė jokių argumentų... 21. Esant tokioms aplinkybėms kolegija pripažįsta, kad skundžiamas teismo... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d.... 23. Nuteistojo Ž. Ž. apeliacinį skundą atmesti....