Byla 1A-209-417/2019
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Pociaus, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorui Linui Kiaurakiui, nuteistajam P. J., jo gynėjui advokatui Romanaui Lupeikai, nuteistajam Š. B., nuteistajam P. S., jų gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui, nuteistojo V. Z. gynėjui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. J., Š. B., P. S. ir V. Z. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

3Š. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Š. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas Š. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. 14.30 val. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. 08.29 val. (viena diena). Š. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

4P. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas P. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 20.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. 10.13 val. (dvi dienos). P. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

5Šiuo nuosprendžiu P. S. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotine medžiaga 30,789 g kanapių (antžeminių dalių) neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6P. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Jis taip pat pripažintas kaltu ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas psichotropine medžiaga 0,614 g amfetamino, neturint tikslo ją parduoti ar kitaip platinti) ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas P. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. 17.40 val. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. 8.56 val. (viena diena). P. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7P. J. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotine medžiaga 106,949 g kanapių (antžeminių dalių) neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8V. Z. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. Z. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. 19.25 val. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. 22.40 val. (viena diena). V. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

9Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš P. S. konfiskuota 10 Eur ir automobilis „Lexus IS200“, valstybinis Nr. ( - ) iš P. J. konfiskuota 420 Eur, iš V. Z. konfiskuotas telefonas „HONOR“, IMEI Nr. ( - ).

10Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir M. R., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

13

1.

14Š. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją platinti, ir platino narkotinę medžiagą: 2018 m. rugpjūčio 26 d., laikotarpiu nuo 13.37 val. iki 14.20 val., prie daugiabučio namo ( - ), Š. B. susitiko su P. S. ir pastarojo vairuojamu automobiliu LEXUS IS200, valstybinis Nr. ( - ) atvyko prie pastato ( - ). P. S. perdavus 420 Eur narkotinėms medžiagoms pirkti, Š. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14 val. 20 min., prie pastato ( - ), iš P. J. už 420 Eur įsigijo narkotinę medžiagą – 30,789 g kanapių (antžeminių dalių) ir tą pačią dieną, apie 14 val. 30 min., toje pačioje vietoje įsigytą narkotinę medžiagą 30,789 g kanapių (antžeminių dalių) perdavė P. S..

151.1.

16P. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno, laikė narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją parduoti ir narkotinę medžiagą pardavė: 2018 m. rugpjūčio 26 d., laikotarpiu nuo 13.37 val. iki 14.20 val., prie namo ( - ), P. S. susitiko su Š. B. ir P. S. vairuojamu automobiliu LEXUS IS200, valstybinis Nr. ( - ) nuvežė jį, prie pastato ( - ), kur perdavė Š. B. pinigus – 420 Eur – narkotinei medžiagai nupirkti. 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14.20 val., prie pastato ( - ), Š. B. iš P. J. už 420 Eur įsigijo 30,789 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – ir tą pačią dieną, apie 14 val. 30 min., toje pačioje vietoje šią narkotinę medžiagą perdavė P. S.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. rugpjūčio 26 d. P. S. įsigytą narkotinę medžiagą automobiliu LEXUS IS200, valstybinis Nr. ( - ) atgabeno į savo gyvenamąjį būstą ( - ), paruošė parduoti: pasvėrė ir supakavo į atskirus plastikinius maišelius ir narkotinę medžiagą laikė turėdamas tikslą ją platinti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 19 val. 20 min., prie garažo ( - ), P. S. 0,691 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) už 10 Eur pardavė V. Z.. Likusią dalį įsigytos narkotinės medžiagos laikė iki 2018 m. rugpjūčio 27 d., kol policijos pareigūnai kratos, atliktos 20. 15 val.–20.45 val., metu garaže, ( - ), surado ir paėmė 2,123 g kanapių (antžeminių dalių), minėtame garaže stovinčiame automobilyje LEXUS IS200, valstybinis Nr. ( - ) surado ir paėmė 4,843 g kanapių (antžeminių dalių), ir kratos, atliktos 21.05 val.–21.35 val., P. S. gyvenamojoje vietoje, ( - ), surado ir paėmė 23,132 g kanapių (antžeminių dalių).

171.2.

18P. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti: nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. 20 val. 46 min. iki 2018 m. rugpjūčio 26 d. 13 val. 37 min. iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. 8 616 25133, bendraudamas su Š. B. per pastarojo mobiliojo ryšio telefoną, kurio SIM kortelės abonentinis Nr. ( - ), sutarė, kad Š. B. už P. S. pinigus pastarajam 2018 m. rugpjūčio 26 d., Klaipėdos mieste nupirks narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), ir vykdant šį susitarimą, 2018 m. rugpjūčio 26 d., nuo 13 val. 37 min. iki 14 val. 20 min., P. S. susitiko su Š. B. prie daugiabučio namo ( - ), iš kur P. S., vairuodamas jam priklausantį automobilį LEXUS IS200, valstybinis Nr. ( - ) nugabeno Š. B. prie pastato ( - ), P. S. perdavė Š. B. 420 Eur narkotinėms medžiagoms pirkti. Vykdant šį susitarimą, 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14 val. 20 min., prie pastato ( - ), Š. B. iš P. J. už 420 Eur įsigijo narkotinę medžiagą – ne mažiau kaip 30,789 g kanapių (antžeminių dalių) ir 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14 val. 30 min., ten pat šią įsigytą narkotinę medžiagą perdavė P. S.. Tuoj po to P. S. nusinešė su savimi įsigytą narkotinę medžiagą į jam priklausantį automobilį LEXUS IS200, valstybinis Nr. ( - ) stovėjusį automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato ( - ), ir vairuodamas minėtą automobilį, 2018 m. rugpjūčio 26 d., pavakary, tiksliau laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pargabeno įsigytą narkotinę medžiagą iš Klaipėdos m. į savo gyvenamąją vietą, butą, esantį adresu ( - ). Po to P. S. laikė įsigytas narkotines medžiagas minėtame bute iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. 19 val., tiksliau laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, po to nunešė dalį laikytos savo gyvenamojoje vietoje narkotinės medžiagos – 4,843 g – kanapių (antžeminių dalių) į automobilį LEXUS IS200, valstybinis Nr. ( - ) laikomą garaže, esančiame ( - ), ir ten neteisėtai laikė. Kitą dalį narkotinės medžiagos, ne mažiau kaip 2,123 g kanapių (antžeminių dalių), nunešė į minėtą garažą ir ten laikė, o likusią dalį narkotinės medžiagos – 23,132 g kanapių (antžeminių dalių) – toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), turėdamas tikslą dalį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos suvartoti pats.

191.3.

20P. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ir kitaip platinti, ir pardavė narkotinę medžiagą: 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14.20 val., atgabeno su savimi pėsčiomis prie pastato ( - ), pardavė Š. B. 30,789 g kanapių (antžeminių dalių) už 420 Eur. Tęsdamas nusikalstamą veiką, P. J. laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., 18 val., savo gyvenamojoje vietoje, ( - ), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 106,949 g kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą ją platinti, iki tol, kol 2018 m. rugpjūčio 29 d. 18 val. kratos metu narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

211.4.

22Be to, P. J. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti: laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. 18 val. savo gyvenamojoje vietoje ( - ), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą – 0,614 g amfetamino, kol policijos pareigūnai kratos metu ją paėmė.

231.5.

24P. J. buvo kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti: laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. 18 val. savo gyvenamojoje vietoje, nuomojamame bute, esančiame adresu ( - ), neteisėtai laikė narkotines medžiagas, 106,949 gramo kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą dalį narkotinės medžiagos suvartoti pats, tačiau 2018 m. rugpjūčio 29 d. 18 val., policijos pareigūnai atliko kratą minėtame bute ir surado bei paėmė šiame bute neteisėtai laikomas narkotines medžiagas – 106,949 gramo kanapių (antžeminių dalių).

251.6.

26V. Z. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją platinti bei platino narkotinę medžiagą: 2018 m. rugpjūčio 27 d., laikotarpiu nuo 19.08 val. iki 19.13 val., M. R. vairuojamu automobiliu AUDI A6, valstybinis Nr. ( - ) nuvyko į ( - ), kur 19.13 val. M. R. banko „Swedbank“ bankomate išgrynino 10 Eur ir perdavė šiuos pinigus V. Z. narkotinei medžiagai pirkti. Po to V. Z. M. R. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į ( - ), ir, vykdydamas susitarimą su M. R. pastarajam nupirkti narkotinių medžiagų, 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 19.20 val., iš P. S. už 10 Eur įsigijo narkotinę medžiagą – 0,691 g kanapių (antžeminių dalių), kurią atnešė į automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. ( - ) stovėjusį ( - ), prie garažo ( - ), ir perdavė M. R..

27II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

282.

29Apeliaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo pakeisti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 9 d nuosprendį – taikyti jam BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos galutinės subendrintos vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams. Taip pat prašo jam pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė dėl beviltiškos padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

302.1.

31Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis visiškai sutinka ir pripažįsta, kad jis įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, mano, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, teisingai paskyrė jam bausmę ir teisingai konfiskavo iš jo pinigines lėšas, gautas iš nusikalstamų veikų. Tačiau, nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nors ir neprivalėjo, tačiau įvertinęs visų aplinkybių visetą, turėjo diskrecijos teisę paskyręs bausmę, taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistasis nurodo, kad jis neskundžia nuosprendžio dalių, pagal kurias buvo pripažinti kaltais ir nuteisti kiti nuteistieji – Š. B., P. S., V. Z. ir M. R..

322.2.

33Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo nuteistasis teigia, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nesistengė išvengti baudžiamosios atsakomybės, duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek teisme paaiškino visas aplinkybes dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ir jų realizavimo, teismas tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui pateikti P. J. charakterizuojantys dokumentai rodo, kad jis serga sunkiai pagydoma odos liga. Nuteistasis visiškai supranta, kad disponuoti narkotinėmis medžiagomis yra draudžiama, nes narkotinės medžiagos uždraustos civilinėje apyvartoje. Tačiau nematydamas kitos išeities, iš viešos erdvės žinodamas, kad kanapės padeda jo ligą kontroliuoti, net ir ją gydyti, P. J. pradžioje įsigydavo nedideliais kiekiais kanapių, iš jų pagamindavo „sviestą“, kurį tepdavo ant ligos pažeistos odos. Tai jam padėdavo. Tačiau poreikis įsigyti kanapių pradėjo viršyti jo materialines galimybes, daryti įtaką ir taip sunkiai turtinei padėčiai, todėl P. J. nusprendė, kad įsigijęs kanapių, jis dalį parduos, o kitą dalį naudos kaip vaistus. Kitos išeities jis neturėjo, todėl ir rizikavo įsigydamas bei platindamas narkotines medžiagas. Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę pripažinti, jog jis nusikalstamas veikas įvykdė ir dėl beviltiškos padėties, nes narkotinių medžiagų įsigijimas ir platinimas ar ketinimas jas platinti buvo susijęs su jo sveikata. Nuteistasis pažymi, kad dėl šio sveikatos sutrikimo jis sunkiai gali save realizuoti darbo rinkoje, nes kai potencialūs darbdaviai pamato jo pažeistą rankų ar kitų kūno dalių odą, vengia su juo sudaryti darbo sutartis, dėl to nuteistasis labai išgyvena. Todėl apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, jis įvykdė būdamas beviltiškos padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

342.3.

35Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam P. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, ir nors jis įvykdė sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau yra pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Iš bylos duomenų matyti, kad P. J., kai pas jį namuose buvo atliekama krata, pareigūnams, kai šie uždavė klausimą, ar jis neturi draudžiamų daiktų, narkotinių medžiagų, pats pateikė šias narkotines medžiagas. Nuteistasis pažymi, kad narkotinės medžiagos nebuvo paslėptos ir laikomos specialiai tam įrengtose slaptavietėse. Kaip minėta anksčiau, narkotines medžiagas – kanapes – P. J. naudojo gydymo tikslams. Negana to, P. J. nuo pirmosios apklausos momento savo kaltę pripažino visiškai ir galėjosi dėl to, ką padarė. Teismas į tai atsižvelgė, priimdamas nuosprendį ir skirdamas mažiausią bausmę, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pateikti P. J. charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad jis buvo ir yra charakterizuojamas tik teigiamai. Nusikalstamų veikų padarymo momentu jis tarnavo Lietuvos kariuomenėje, turėjo tikslą ir toliau tęsti tarnybą, suprato, kad turi odos ligą, dėl kurios jis realiai galėjo netekti šios tarnybos, todėl jis siekė bet kokiu būdu, kad ir nepateisinamu, ligą išgydyti. P. J. anksčiau nebuvo teistas, nėra buvęs ir dalyvavęs jokiuose ikiteisminiuose tyrimuose, dabar kartu gyvena su mergina, su kuria sieja savo ateitį. P. J. visiškai supranta, kad jo viltys gali ir žlugti, jeigu teks vykti į laisvės atėmimo vietą ir atlikti bausmę. Nuteistasis mano, kad įvertinus byloje sunkinančias ir lengvinančias atsakomybę aplinkybes, jį charakterizuojančius duomenis, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę atidėti maksimaliam laikotarpiui, per kurį jis įrodys, kad nėra ta asmenybė, kuri linkusi daryti nusikalstamas veikas, kad jau padarė visas išvadas dėl savo neigiamo poelgio, kad ateityje niekada teisėsaugos pareigūnams neteks domėtis juo, kaip linkusiu daryti nusikaltimus.

363.

37Apeliaciniu skundu nuteistieji Š. B. ir P. S. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendį dėl netinkamo įrodymų vertinimo, teisės į tinkamą gynybą užtikrinimo pažeidimo, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės – taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, ir taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžiu taikytą turto konfiskavimą P. S. automobiliui „Lexus IS200“, valstybinis Nr. ( - ).

383.1.

39Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamo įrodymų vertinimo, teisės į tinkamą gynybą užtikrinimo pažeidimo, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Nors Š. B. ir P. S. pripažino kaltę dėl inkriminuojamos veikos, tačiau byloje įrodymai buvo surinkti pažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pradėtas pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. Č. 2019 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinį pranešimą (IBPS sistemoje suformuotas 2018 m. rugpjūčio 27 d.), suteikiant ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 1–2). Minėtame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. 19.17 val. ( - ), P. S. pardavė V. Z. nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. B. 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl narkotinių medžiagų platinimo prie ikiteisminio tyrimo bylos pridėjo CD laikmeną su vaizdo įrašu, kuri, remiantis 2018 m. lapkričio 27 d. daiktų apžiūros protokolu, apžiūrėta Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. Č., daiktų apžiūros protokole nurodant, jog BPK 179 straipsnio pagrindu naudotas fotoaparatas CANON (t. 1, b. l. 43–48). Taigi ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pradėtas taikant Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytus veiksmus ir priemones, tai yra sekimą bei techninių priemonių naudojimą. Tačiau, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I- 383 patvirtintos rekomendacijos „Dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese“, 15 punkto reikalavimai, kad sprendimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese priima kriminalinės žvalgybos subjekto vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas, ikiteisminio tyrimo byloje duomenų nėra. Byloje nepateikiama duomenų ir apie nurodytų rekomendacijų 19 punkte numatytų reikalavimų, susijusių su kriminalinės žvalgybos panaudojimo būdais, taikymą. Tokie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai sudaro pagrindą išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas Š. B. ir P. S., neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalies bei 4 dalies nustatytų reikalavimų, o tai sąlygoja ir tolimesnių procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje abejotiną patikimumą renkant įrodymus.

403.2.

41Š. B. ir P. S. buvo kaltinami ir nuteisti už sunkaus nusikaltimo padarymą. Byloje tiek laikinai sulaikant Š. B. ir P. S., tiek viso tolimesnio proceso metu atliekant procesinius veiksmus teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolai pildyti tyrėjo P. Č. kompiuteriniu, Š. B. ir P. S. tik padedant parašus protokoluose. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-228 „Dėl baudžiamojo proceso dokumentų formų patvirtinimo“, protokolai dėl gynėjo išaiškinimo neatitinka baudžiamojo proceso dokumentų formos, nes dokumente, kaip to reikalaujama, nėra paties Š. B. ir P. S. rankraštinių įrašų (vardas, pavardė, valios išreiškimas, kad gynėjo nepageidauja). Tai pagrindžia išvadą, kad viso ikiteisminio tyrimo metu Š. B. bei P. S. nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į gynyba, todėl būdami suklaidinti tyrėjo P. Č. nuo gynėjo atsisakė ir tolimesnio proceso metu, išskyrus P. S. formaliai 2019 m. sausio 7 d. tyrėjo nutarimu paskyrus gynėją, kuris dalyvavo procesiniuose veiksmuose – 2019 m. sausio 7 d. įteikiant pranešimą apie įtarimą bei P. S. duodant paaiškinimus įtariamojo apklausos metu (t. 3, b. l. 92–107). Dėl tyrėjo įtakos ir suklaidinimo Š. B. ir P. S. gynėjo atsisakė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl neturėjo galimybės tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų.

423.3.

43Apeliantų teigimu, Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies, motyvuojant, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Š. B. ir P. S. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi jokios išimtinės aplinkybės, kurios mažintų kaltinamųjų padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kurios patvirtintų, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Nors, teismo vertinimu, Š. B. yra jauno amžiaus, nusikalto pirmą kartą, dirba, P. S. yra jauno amžiaus, nusikalto pirmą kartą, mokosi ( - ) mokykloje I kurse ir vykdo statybos baigiamuosius ir kitus apdailos darbus pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. ( - ), tačiau, teismo nuomone, šios asmeninės savybės būdingos didžiajai daugumai visuomenės narių ir negali būti laikomos išimtinėmis, dėl kurių už sunkaus nusikaltimo padarymą skiriama bausmė prieštarautų teisingumo principui. Apeliantų manymu, teismas ginčijamu nuosprendžiu vertino tik nuteistųjų padaryto nusikaltimo sunkumą, tačiau neįvertino padarytos veikos ir kaltininkų asmenybės pavojingumo, skiriant jiems griežčiausią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, skiriant laisvės atėmimo bausmę, prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai dėl teisingo bausmės paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P- 89/2014, Nr. 2K- 536/2014, 2K-204-942/2015 ir kt.).

443.4.

45Pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje formaliai vertino, jog Š. B. ir P. S. yra jauno amžiaus, visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Apeliantai pažymi, kad jie nuo pat tyrimo pradžios aktyviai prisidėjo prie ikiteisminio tyrimo greito ištyrimo, nurodė visas jiems žinomas aplinkybes su inkriminuojama veika, o tai rodo jų neigiamą požiūrį į padarytą nusikaltimą ir suvokimą, kokios iš to kyla pasekmės. Be to, nenustatyta jų veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Š. B. turi deklaruotą gyvenamąją vietą, gyvena tėvui A. B. priklausančiame bute ( - ), kurį išlaiko kartu su seserimi E. B., šiuo metu registruotas darbo biržoje, nes dėl priimto 2019 m. gegužės 9 d. apkaltinamojo nuosprendžio buvo atleistas iš UAB ( - ) krupjė pareigų, padeda tėvui ūkyje, mama R. B. yra mirusi, taigi palaiko ir turi artimus socialinius ryšius su artimaisiais, nėra įrašytas Priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje, lankosi pas psichologą dėl patiriamų išgyvenimų už padarytą nusikaltimą, lanko kursus dėl daromos žalos sveikatai vartojant narkotines medžiagas. P. S. taip pat turi deklaruotą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi, pagal galimybes dirba ir pragyvena iš individualios veiklos, padeda tėvams V. ir A. S., nusiskundimų iš ( - ) seniūnijos nėra, be to, aktyviai padeda prižiūrėti sunkiai sergančią senelę E. S., gim. ( - ), kuri gyvena vienkiemyje ( - ), miško apsuptyje, kaimynų nėra, todėl reikalinga nuolatinė pagalba. Močiutė E. S. gyvena su seneliu Z. S., gim. ( - ), kuris sunkiai vaikšto. Kadangi dėl senyvo amžiaus negali naudotis transporto priemonėmis, jiems būtina artimųjų pagalba – nuolat reikalinga nuvežti maisto, vaistų, sutvarkyti namus. Senelė yra patyrusi du insultus, be pagalbos negali vaikščioti, vienas klubo sąnarys pakeistas, kitas sudilęs kartu su kelio sąnariu, dėl to judėjimas yra ribotas ir skausmingas. Senelis Z. S. turi įregistravęs ūkininko ūkį ir jam priklauso apie 10 ha žemės. Tačiau dėl sveikatos negali vykdyti veiklos, bet būtina prižiūrėti žemę. Taigi P. S. bent du kartus per savaitę vyksta pas senelius jų prižiūrėti ir jiems padėti. P. S. palaiko ir turi artimus socialinius ryšius su artimaisiais, nėra įrašytas priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje, lankosi pas psichologą dėl patiriamų išgyvenimų už padarytą nusikaltimą, lanko kursus dėl daromos žalos sveikatai vartojant narkotines medžiagas.

463.5.

47Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į Š. B. ir P. S. šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, įvertino, jog padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos. Nors įgytas narkotines medžiagas Š. B. perdavė P. S., tačiau įgytų medžiagų kiekis pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 19 punktą, nepriskiriamas prie didelio kiekio, Š. B. jas įgijo P. S. prašymu, be to, po įgijimo ir narkotinių medžiagų perdavimo jos tą pačią dieną iš P. S. buvo paimtos policijos pareigūnų. Taigi reali esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo. Jau minėta, kad Š. B. ir P. S. pripažino savo kaltę dėl narkotinių medžiagų įgijimo, realizavimo (BK 260 straipsnio 1 dalis), aktyviai padėjo tyrimui atskleisti šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi. Jie anksčiau neteisti, yra jauno amžiaus, turi nuolatines gyvenamąsias vietas, Š. B. registruotas darbo biržoje, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, P. S. mokosi bei dirba, prižiūri senelius. Visų šių aplinkybių visuma rodo mažesnį jų padaryto nusikaltimo ir jų pačių asmenybės pavojingumą, todėl ilgalaikis jų izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktųjų asmenybės formavimąsi ir socialinius ryšius.

483.6.

49Dėl turto konfiskavimo taikymo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad P. S. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) – iš įsigijimo vietos Klaipėdoje automobiliu „Lexus IS200“, valstybinis Nr. ( - ) gabeno į platinimo vietą Šilutėje ir taip palengvino nusikaltimo darymą, dėl to nepagrįstai automobilį prilygino nusikalstamos veikos padarymo priemonei. Bylos medžiaga nenustatyta, kad kanapės (antžeminės dalys) būtų slepiamos ir / ar kitaip būtų pasunkinta jų suradimo vieta. Byloje nenustatyta, kurioje vietoje vairuodamas automobilį P. S. gabeno kanapes (antžemines dalis). Vien tai, jog automobiliu iš ( - ) vyko į ( - ), nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemonė. Kanapių (antžeminių dalių) kiekis nebuvo didelis, jis galėjo būti gabenamas ir kitomis priemonėmis ar būdais, todėl formalus teismo vertinimas, jog automobiliu vyko iš vienos vietos į kitą, o tai, teismo nuomone, sudarė sąlygas ar palengvino nusikaltimo darymą, yra nepagrįstas.

504.

51Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Z. prašo pakeisti 201 9 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba pritaikyti jam BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.

524.1.

53Apeliantas nurodo, kad jis iš esmės sutinka su teismo motyvais dėl jo kaltės, tačiau ne visiškai sutinka su paskirta bausmės rūšimi ir aplinkybių vertinimu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti V. Z. švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nes jokios išimtinės aplinkybės, kurios mažintų kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kurios patvirtintų, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Tačiau teismas nevertino tos aplinkybės, kad nuteistasis iš esmės vykdė kito asmens nurodymus paimti tam kitam asmeniui narkotines medžiagas, t. y. V. Z. buvo tik asmuo, kuris neturėjo naudos iš narkotikų platinimo, tam skirti pinigai buvo ne jo, vyko į vietą įsigyti narkotinių medžiagų taip pat kito asmens transporto priemone, narkotinių medžiagų pats nevartojo, tačiau skirtingai nuo kitų nuteistųjų, V. Z. buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad nuteistasis augina du mažamečius vaikus, išlaiko šeimą, niekada nebuvo teistas už tokius nusikaltimus. Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teigia, kad šiuo atveju visos nusikaltimo padarymo aplinkybės, nuteistojo asmenybė, tai, kad jis turi šeimą, nuteistojo kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, sudaro pagrindą skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba jos vykdymą atidėti BK 75 straipsnio pagrindu.

545.

55Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

56III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

576.

58Apeliaciniai skundai atmestini.

597.

60Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės, tinkamai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas. Apeliantai Š. B., P. S., P. J. ir V. Z. nusikalstamų veikų padarymo fakto, veikų kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jiems paskirtos bausmės dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistųjų kaltės nepasisako.

61Dėl nuteistajam P. J. paskirtos bausmės

628.

63Apeliantas P. J. prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kai kurias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neįvertino to, kad jis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir dėl jų gailėjosi, be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas.

648.1.

65BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

668.2.

67Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. J., įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad P. J. yra jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu dirbo Lietuvos kariuomenėje. Be to, teismas nustatė ir tai, kad P. J. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs nusikaltimus, davė nuoseklius parodymus, iš esmės atitinkančius faktines nusikaltimų aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl jo pasekmių ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. J. už nusikalstamas veikas skiriant laisvės atėmimo bausmes.

688.3.

69Apelianto skundo argumentai, kad P. J. įsitraukė į nusikalstamą veiką dėl beviltiškos padėties, o tai turėjo būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra nepagrįsti. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog kaltininkas nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios ar beviltiškos padėties, tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Kartu pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Pagal bylos duomenis, nuteistasis P. J. turėjo gyvenamąją vietą, gyveno kartu su drauge nuomojamame bute, buvo darbingas. Dėl to jo turtinė padėtis nebuvo ir beviltiška. Nors byloje yra duomenų apie P. J. diagnozuotą odos ligą (t. 5, b. l. 97), tačiau šiuose dokumentuose taip pat pateiktos rekomendacijos gydymui, todėl visiškai nėra pagrindo sutikti, kad narkotinės medžiagos buvo vienintelis P. J. diagnozuotos ligos gydymo šaltinis. Pažymėtina, kad net ir esant būtinybei vartoti narkotines medžiagas ligos gydymui, P. J. nebuvo būtina imtis šių medžiagų platinimo. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad P. J. buvo priverstas prekiauti narkotinėmis medžiagomis, kad užsidirbtų papildomų pajamų būtent narkotinių medžiagų, kurios skirtos jo ligos gydymui, įsigijimui. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. J. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, nuomojosi butą kartu su drauge, be to, kratos metu jo gyvenamojoje vietoje buvo rasti 5000 Eur, todėl visiškai nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nusikalstamą veiką jis buvo priverstas padaryti dėl sunkios turtinės ar beviltiškos padėties. Dėl to teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

709.

71Dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas pažymėtina, kad bausmės pagal BK 75 straipsnį gali būti atidėtos asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi vienas iš imperatyvių įstatymo reikalavimų BK 75 straipsnio taikymui yra tai, kad asmuo turi būti pripažintas kaltu dėl neatsargaus, nesunkaus arba apysunkio nusikaltimo. Šiuo atveju BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, už kurios padarymą yra nuteistas P. J., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi net jeigu ir yra kitos įstatymo numatytos sąlygos (P. J. paskirta ne didesnė kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausmė ir yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo), P. J. negali būti taikomas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas, nes jis yra nuteistas už sunkų nusikaltimą.

72Dėl nuteistajam V. Z. paskirtos bausmės

7310.

74Nuteistasis V. Z. apeliaciniu skundu prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jis iš esmės vykdė kito asmens nurodymus paimti kitam asmeniui narkotines medžiagas, neturėjo naudos iš narkotikų platinimo, narkotinių medžiagų pats nevartojo, taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis augina du mažamečius vaikus, išlaiko šeimą, niekada nebuvo teistas už tokius nusikaltimus.

7510.1.

76Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. Z., įvertino tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau V. Z. buvo teistas, tačiau naujos nusikalstamos veikos padarymo metu ankstesnis teistumas išnykęs. Taip pat teismas įvertino ir tai, kad jis turi mažametį vaiką, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, bei tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs nusikaltimą, davė nuoseklius parodymus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl jo pasekmių ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7710.2.

78Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas V. Z. bausmę už tyčinį sunkų nusikaltimą vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, apelianto kaltės formą ir rūšį, į nustatytą V. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis turi mažametį vaiką, gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį V. Z. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam turi būti paskirta BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas nepažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Be to, pirmosios instancijos teismas V. Z. pritaikė BK 641 straipsnį ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, V. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

7910.3.

80Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, iš jų ir nustatytų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje taikyti 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir V. Z. paskirti švelnesnę, negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, bausmę, nėra pagrindo. Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui ne mažiau svarbu kaltininko asmenybė, kurios vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Kartu pažymėtina ir tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties.

8110.4.

82Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad skiriant bausmę nebuvo įvertinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi, pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją įvertino bei į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad V. Z. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, bei tuo, kad byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką, jam pritaikė BK 641 straipsnio nuostatas ir šiuo pagrindu sumažino jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Todėl visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šios apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

8310.5.

84V. Z. taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad jis augina du mažamečius vaikus. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Z. turi mažametį vaiką, gimusį 2012 m. (t. 4, b. l. 138). Prie apeliacinio skundo V. Z. pateikė du gimimo liudijimus (t. 6, b. l. 21–22), tačiau iš šių gimimo liudijimų matyti, kad nuteistasis yra tik vieno vaiko tėvas (t. 6, b. l. 21), todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas neįvertino šios aplinkybės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šią aplinkybę ir ją įvertinęs kartu su anksčiau minėtomis aplinkybėmis V. Z. paskyrė minimalią BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

8510.6.

86Apelianto teigimu, skiriant jam bausmę nebuvo įvertinta tai, kad darant nusikalstamą veiką jo vaidmuo nebuvo pagrindinis, narkotines medžiagas jis pirko ne sau, jų net nevartojo, todėl mano, kad šios aplinkybės sudaro galimybę švelninti jam paskirtą bausmę. Tačiau iš byloje esančių duomenų (t. 2, b. l. 181, t. 4, b. l. 97–98) matyti, kad V. Z. pats vartoja narkotines medžiagas, ikiteisminio tyrimo metu pats pripažino, kad rūko kanapes, narkotinių medžiagų buvo rasta iš jo po sulaikymo paimtame šlapime, todėl vien aplinkybė, kad narkotines medžiagas jis pirko ne sau, o jas tik perdavė kitam asmeniui, nemažino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

8711.

88Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. Z. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Todėl įvertinus argumentus, kurie nurodyti šios nutarties 12 punkte, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. Z. negali būti taikomas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas, nes jis yra nuteistas už sunkų nusikaltimą.

89Dėl nuteistųjų Š. B. ir P. S. apeliacinio skundo

9012.

91Nors apeliantai Š. B. ir P. S. apeliaciniu skundu prašo tik pakeisti skundžiamą nuosprendį ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, tačiau skunde pateikia argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir teisės į tinkamą gynybą užtikrinimo pažeidimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl Š. B. ir P. S. kaltės. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikydamasis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija.

9213.

93Apeliantai teigia, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje atlikti veiksmai ir jų metu surinkti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas Š. B. ir P. S., neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalies bei 4 dalies nustatytų reikalavimų, o tai sąlygoja ir tolimesnių procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje abejotiną patikimumą renkant įrodymus.

9413.1.

95Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją apie tai, kad Šilutės mieste galbūt bus platinamos narkotinės medžiagos (t. 1, b. l. 1). Pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys apie nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, turi būti renkami tik BPK nustatyta tvarka. Pagal BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Spręsdamas klausimą, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

9613.2.

97Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. B. 2019 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 43) nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus buvo gauta informacija apie tai, kad ( - ) gatvėje, galbūt bus platinamos narkotinės medžiagos. Taigi iš šio tarnybinio pranešimo matyti, kad informacija apie galbūt daromą nusikalstamą veiką buvo gauta 2018 m. rugpjūčio 27 d., todėl siekiant patikrinti informacijos tikrumą, buvo nuvykta į nurodytą vietą, kur užfiksuota nusikalstama veika. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekamas nuteistųjų Š. B. ir P. S. slaptas sekimas, o gavus informaciją apie tai, kad ( - ), galbūt bus platinamos narkotinės medžiagos, buvo būtina patikrinti šios informacijos pagrįstumą. To visiškai pakanka situaciją vertinti kaip potencialiai atitinkančią galimos nusikalstamos veikos požymius ir imtis tam tikrų veiksmų, siekiant patikrinti įtarimų pagrįstumą. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį nedraudžiama gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su procesinių prievartos priemonių taikymu, iš jų – ir įvykio vietos apžiūrą, apklausas ir pan. Taigi įtariamųjų stebėjimas šiuo atveju buvo atliktas iki tol, kol realiai buvo įsitikinta, kad P. S. pardavė narkotines medžiagas V. Z., t. y. prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, ir tokie veiksmai BPK nėra draudžiami. Pažymėtina, kad pasitvirtinus šiai informacijai iš karto ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir visi kiti veiksmai (kratos, apžiūros ir kt.) buvo atlikti pagal BPK nuostatas. Slaptą sekimą ar kriminalinės žvalgybos veiksmus galima vykdyti tik įstatymų nustatyta tvarka, be kita ko, taip pat turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, gauti atitinkami sutikimai, ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas ir pan. Šiuo atveju policijos pareigūnai iš vienos vietos tik stebėjo jiems kaip narkotinėmis medžiagomis prekiaujantį asmenį žinomą P. S. ir su juo bendraujantį V. Z., tai nelaikytina slaptu sekimu. Toks įtartinų asmenų stebėjimas, kolegijos nuomone, yra visiškai suprantama ir kasdienė kriminalinės policijos pareigūnų veikla, nedraudžiama jokiais teisės aktais (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-26-255/2019; Panevėžio apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-491/2015). Todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas nepažeidžiant BPK nustatytos tvarkos (BPK 166 straipsnis), o jo metu surinkti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoti, kad buvo pažeistas įrodymų leistinumo reikalavimas ir tuo pagrindu padarytos nepagrįstos išvados nustatant bylos aplinkybes, neturi pagrindo.

9814.

99Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeista Š. B. ir P. S. teisė į gynybą, nes jiems nebuvo tinkamai išaiškinta teisė turėti gynėją, todėl jie gynėjo atsisakė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir neturėjo galimybės tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų.

10014.1.

101Teisė į gynybą – konstitucinė asmens teisė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliučios, jos negali būti paneigtos ar suvaržytos jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). BPK 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti; dėl įtariamojo ar kaltinamojo prašymo turėti gynėją arba dėl gynėjo atsisakymo surašomas protokolas.

10214.2.

103Teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą realizavimo tvarka yra nustatyta BPK. Šio kodekso 44 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pagal BPK 45 straipsnį teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Pagal BPK 50 straipsnio 2 dalį įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją; šių asmenų pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda. Visos šios normos yra imperatyvios, todėl privalomai turi būti vykdomos be jokių išlygų.

10414.3.

105Byloje nustatyta, kad Š. B. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 28 d. (t. 3, b. l. 59–62), o P. S. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 27 d. (t. 3, b. l. 140–141), abiem įtariamiesiems prieš jų sulaikymą buvo išaiškintos jų, kaip įtariamųjų, teisės (t. 3, b. l. 52–56, 95–97). 2018 m. rugpjūčio 28 d. prieš pirmąją apklausą įtariamajam Š. B. ir įtariamajam P. S. buvo pasirašytinai įteiktas teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolas (t. 3, b. l. 1, 75), ant šių teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolų yra abiejų įtariamųjų parašai bei išreikšta jų pozicija, kad pranešimo apie įtarimą įteikimo metu ir įtariamojo apklausos metu gynėjas jiems yra nereikalingas. Pažymėtina, kad šią poziciją, t. y. kad jiems gynėjas yra nereikalingas, nes jie abu pripažįsta savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, įtariamieji pakartojo ir įtariamųjų apklausos metu (t. 3, b. l. 5, 79). Iš bylos duomenų matyti, kad abu įtariamieji buvo papildomai apklausti ir 2018 m. rugpjūčio 29 d., prieš šias apklausas jiems dar kartą buvo išaiškinta teisė turėti gynėją ir abu įtariamieji nurodė, kad papildomos apklausos metu gynėjas jiems yra nereikalingas (t. 3, b. l. 10, 84). Be to, ikiteisminio tyrimo metu su įtariamaisiais buvo atlikti ir kiti veiksmai ir prieš atliekant šiuos veiksmus jiems taip pat buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jie gynėjo atsisakė (t. 3, b. l. 16, 34, 43, 57, 109, 118, 127). Be to, 2019 m. sausio 7 d. nutarimu įtariamajam P. S., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo paskirtas gynėjas (t. 3, b. l. 92, 94), kuris atstovavo jo interesams. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamieji Š. B. ir P. S. teismui nurodė, kad jie ginsis patys (t. 5, b. l. 107).

10614.4.

107Taigi iš aptartų duomenų akivaizdu, kad nuteistiesiems Š. B. ir P. S. teisė turėti gynybą buvo tinkamai išaiškinta, tačiau jie pasinaudojo savo teise ir atsisakė gynėjo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje esantys protokolai, aptarti šios nutarties 14.3. punkte, patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo subjektai ir pirmosios instancijos teismas tinkamai vykdė savo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistųjų Š. B. ir P. S. apeliacinio skundo argumentais, kad buvo suvaržyta jų teisė į gynybą.

10815.

109Nuteistajam Š. B. pirmosios instancijos teismas bausmę skyrė įvertinęs tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą, iki nuosprendžio priėmimo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra jauno amžiaus, šeimos ir išlaikomų asmenų neturi, turi darbą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Teismas taip pat įvertino tai, kad Š. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, davė nuoseklius parodymus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl jo pasekmių ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte).

11015.1.

111Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmę Š. B. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, taip pat tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties. Apeliaciniu skundu Š. B. prašo jam taikyti BK 53 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tačiau tokį prašymą jis buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui, kuris pagrįstai netenkino tokio Š. B. prašymo. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad jokios išimtinės aplinkybės, kurios mažintų Š. B. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kurios patvirtintų, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Š. B. nurodytos aplinkybės, kurias jis akcentuoja ir apeliaciniame skunde (t. y., kad jis yra jauno amžiaus, nusikalto pirmą kartą, dirba) būdingos didžiajai daugumai visuomenės narių ir negali būti laikomos išimtinėmis, dėl kurių už sunkaus nusikaltimo padarymą skiriama bausmė prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, parenkant konkrečią bausmę, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-210-222/2018).

11215.2.

113Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam Š. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jos pačios pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

11415.3.

115Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, bet ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors Š. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, šiuo metu registruotas darbo biržoje, padeda tėvui ūkyje, mama R. B. yra mirusi, taigi palaiko ir turi artimus socialinius ryšius su artimaisiais, nėra įrašytas Priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje, lankosi pas psichologą dėl patiriamų išgyvenimų už padarytą nusikaltimą, lanko kursus dėl daromos žalos sveikatai vartojant narkotines medžiagas, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog Š. B. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Pažymėtina, kad nėra pagrindo išvadai, jog šios aplinkybės teigiamai motyvuos nuteistąjį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. artimi socialiniai ryšiai negali būti vertinami kaip apsauginis jo nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad labai išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, siekia susirasti darbą, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Vien tik nuteistojo deklaratyvūs teiginiai apie norą keisti gyvenimo būdą, pasimokymą iš savo klaidų bei gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo keisti skundžiamu nuosprendžiu Š. B. paskirtą bausmę. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu pablogino savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

11616.

117Skirdamas bausmę nuteistajam P. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, anksčiau nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą, iki nuosprendžio priėmimo naujų nusikaltimų nepadarė, yra jauno amžiaus, šeimos ir išlaikomų asmenų neturi, nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad P. S. nuosprendžio priėmimo metu mokosi ( - ) mokykloje, I kurse, ir vykdo statybos baigiamuosius ir kitus apdailos darbus pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą. Be to, pirmosios instancijos teismas P. S. pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimą, davė nuoseklius parodymus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl jo pasekmių ir nuoširdžiai gailisi.

11816.1.

119Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas nepažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, P. S. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis yra jauno amžiaus, mokosi ( - )mokykloje, I kurse, vykdo statybos baigiamuosius ir kitus apdailos darbus pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, tačiau padarė vieną sunkų nusikaltimą. Pats P. S. pripažino, kad narkotines medžiagas iš Š. B. pirko ne vieną kartą, narkotinių medžiagų platinimas buvo tapęs jo pragyvenimo šaltiniu. Šie duomenys parodo nuteistojo asmenybės neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kurios sumažinti taip pat nėra pagrindo.

12016.2.

121Pirmosios instancijos teismas įvertino P. S. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kas jis anksčiau neteistas, mokosi ir dirba, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau pažymėtina, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri sukelia sunkius padarinius, žaloja visuomenę, ypač jaunimą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad P. S. taip pat turi deklaruotą ir nuolatinę gyvenamąją vietą, padeda tėvams V. ir A. S., aktyviai padeda prižiūrėti senelius, palaiko ir turi artimus socialinius ryšius su artimaisiais, nėra įrašytas Priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje, lankosi pas psichologą dėl patiriamų išgyvenimų už padarytą nusikaltimą, lanko kursus dėl daromos žalos sveikatai vartojant narkotines medžiagas, teigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau nėra pakankamos išvadai, kad jam paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Aplinkybės, kad reikia padėti tėvams prižiūrėti senelius ar padėti dirbti ūkyje, nuteistajam buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio. Pažymėtina, kad P. S. skunde akcentuojamos aplinkybės apie jo asmenybę nėra pagrindas laikyti jo padarytą nusikalstamą veiką mažiau pavojinga. Įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką priskyrė sunkių nusikaltimų kategorijai, nes narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas netinkamai įvertino P. S. asmenybę.

12216.3.

123Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad BK 260 straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertinus P. S. nustatytą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės dydžio minimumą ir, vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, kaip minėta, paskirtą bausmę sumažindamas vienu trečdaliu. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. S. paskirta bausmė yra neteisinga, t. y. neatitinka kaltininko asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

12417.

125Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu konfiskuoti automobilį „Lexus IS200“, valstybinis Nr. ( - ) Teigiama, kad byloje nenustatyta, kad narkotinės medžiagos būtų slepiamos ir / ar kitaip būtų pasunkinta jų suradimo vieta, o vien tai, kad nuteistieji iš Klaipėdos į Šilutę vyko automobiliu, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemonė, kadangi šiuo atveju narkotines medžiagas buvo galima gabenti ir kitomis priemonėmis ar būdais.

12617.1.

127Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Teismas, spręsdamas klausimą, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (pavyzdžiui, transporto priemonė, kurioje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui paslėpti) arba toks turtas, be kurio panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas labai pasunkėtų (pavyzdžiui, transporto priemonė, panaudota nusikaltimo dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas), taip pat kai kurių nusikalstamų veikų dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2007, 2K-500/2010, 2K-24/2011, 2K-583-139/2015, 2K-291-699/2016).

12817.2.

129Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nusikalstamai veikai daryti buvo panaudotas automobilis „Lexus IS200“, valstybinis Nr. ( - ) Šis automobilis buvo panaudotas kaip priemonė įvykdyti nusikalstamą veiką, t. y. P. S. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir jas iš įsigijimo vietos ( - ) automobiliu „Lexus IS200“, valstybinis Nr. ( - ) gabeno į platinimo vietą ( - ), t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Šio automobilio panaudojimas sudarė sąlygas įvykdyti nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad narkotinės medžiagos nebuvo sudėtos kokioje nors slėptuvėje ar kaip nors kitaip paslėptos. Tačiau teismų praktikoje suformuota sąlyga – gabenimas be transporto priemonės nebūtų įmanomas – neturi būti suprantama vien tik kaip situacija, kai pažeidėjas negalėtų tam tikrų narkotinių medžiagų gabenti ir be automobilio. Nors P. S. gabentų narkotinių medžiagų kiekis nebuvo toks, kurio nebūtų galima panešti ar gabenti kitais būdais, tačiau pažymėtina, kad sąlyga – gabenimas be transporto priemonės – nebūtų įmanomas, reiškia ir tai, kad asmuo tokių medžiagų negalėtų gabenti be transporto priemonės ir dėl daromo pažeidimo akivaizdumo, arba toks gabenimas labai pasunkėtų. Todėl teismas pagrįstai pripažino automobilį „Lexus IS200“, valstybinis Nr. ( - ) nusikalstamos veikos padarymo priemone ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms nuteistojo P. S. gynėjo argumentai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta nepagrįstai, atmestini.

130Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

131nuteistųjų P. J., V. Z., Š. B. ir P. S. apeliacinius skundus atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Š. B. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta... 4. P. S. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų... 5. Šiuo nuosprendžiu P. S. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį... 6. P. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų... 7. P. J. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas... 8. V. Z. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta dvejų... 9. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš P. S. konfiskuota 10 Eur ir... 10. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir M. R., tačiau dėl jo apeliacinis... 11. Teisėjų kolegija... 12. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 13.

1.... 14. Š. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą,... 15. 1.1.... 16. P. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno, laikė narkotinę... 17. 1.2.... 18. P. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą,... 19. 1.3.... 20. P. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė narkotinę... 21. 1.4.... 22. Be to, P. J. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai laikė psichotropinę... 23. 1.5.... 24. P. J. buvo kaltinamas ir tuo, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą,... 25. 1.6.... 26. V. Z. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą... 27. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 28. 2.... 29. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo pakeisti. Klaipėdos apylinkės... 30. 2.1.... 31. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis visiškai sutinka ir pripažįsta, kad jis... 32. 2.2.... 33. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo nuteistasis teigia, kad jis nuo... 34. 2.3.... 35. Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo apeliaciniame skunde teigiama, kad... 36. 3.... 37. Apeliaciniu skundu nuteistieji Š. B. ir P. S. prašo pakeisti Klaipėdos... 38. 3.1.... 39. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra... 40. 3.2.... 41. Š. B. ir P. S. buvo kaltinami ir nuteisti už sunkaus nusikaltimo padarymą.... 42. 3.3.... 43. Apeliantų teigimu, Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 54... 44. 3.4.... 45. Pirmosios instancijos teismas šioje baudžiamojoje byloje formaliai vertino,... 46. 3.5.... 47. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į Š. B. ir P. S. šeimos... 48. 3.6.... 49. Dėl turto konfiskavimo taikymo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas... 50. 4.... 51. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Z. prašo pakeisti 201 9 m. gegužės 9 d.... 52. 4.1.... 53. Apeliantas nurodo, kad jis iš esmės sutinka su teismo motyvais dėl jo... 54. 5.... 55. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus... 56. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 57. 6.... 58. Apeliaciniai skundai atmestini.... 59. 7.... 60. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 61. Dėl nuteistajam P. J. paskirtos bausmės... 62. 8.... 63. Apeliantas P. J. prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, mano, kad... 64. 8.1.... 65. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio... 66. 8.2.... 67. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. J., įvertino tai, kad jis... 68. 8.3.... 69. Apelianto skundo argumentai, kad P. J. įsitraukė į nusikalstamą veiką dėl... 70. 9.... 71. Dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas pažymėtina, kad bausmės... 72. Dėl nuteistajam V. Z. paskirtos bausmės... 73. 10.... 74. Nuteistasis V. Z. apeliaciniu skundu prašo paskirti jam su laisvės atėmimu... 75. 10.1.... 76. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. Z., įvertino tai, kad jis... 77. 10.2.... 78. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad... 79. 10.3.... 80. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių bausmės skyrimui reikšmingų... 81. 10.4.... 82. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad skiriant bausmę nebuvo įvertinta tai, kad... 83. 10.5.... 84. V. Z. taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 85. 10.6.... 86. Apelianto teigimu, skiriant jam bausmę nebuvo įvertinta tai, kad darant... 87. 11.... 88. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. Z. yra nuteistas pagal BK 260... 89. Dėl nuteistųjų Š. B. ir P. S. apeliacinio skundo... 90. 12.... 91. Nors apeliantai Š. B. ir P. S. apeliaciniu skundu prašo tik pakeisti... 92. 13.... 93. Apeliantai teigia, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje atlikti veiksmai ir jų... 94. 13.1.... 95. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas... 96. 13.2.... 97. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos... 98. 14.... 99. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą... 100. 14.1.... 101. Teisė į gynybą – konstitucinė asmens teisė. Lietuvos Respublikos... 102. 14.2.... 103. Teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą realizavimo tvarka yra... 104. 14.3.... 105. Byloje nustatyta, kad Š. B. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 28 d.... 106. 14.4.... 107. Taigi iš aptartų duomenų akivaizdu, kad nuteistiesiems Š. B. ir P. S.... 108. 15.... 109. Nuteistajam Š. B. pirmosios instancijos teismas bausmę skyrė įvertinęs... 110. 15.1.... 111. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo... 112. 15.2.... 113. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas... 114. 15.3.... 115. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus... 116. 16.... 117. Skirdamas bausmę nuteistajam P. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė... 118. 16.1.... 119. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas nepažeidė bausmės... 120. 16.2.... 121. Pirmosios instancijos teismas įvertino P. S. apeliaciniame skunde nurodytas... 122. 16.3.... 123. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad BK 260 straipsnio... 124. 17.... 125. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu konfiskuoti automobilį... 126. 17.1.... 127. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto... 128. 17.2.... 129. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nusikalstamai veikai daryti buvo... 130. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 131. nuteistųjų P. J., V. Z., Š. B. ir P. S. apeliacinius skundus atmesti....