Byla 2A-466-390/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovui M. M., jo atstovei adv. K.Česnauskienei, atsakovo atstovei L.Pušinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Kauno miesto savivaldybės skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui A. M. dėl pripažinimo teisės privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą ir įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas prašė pripažinti teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, kurioje jis gyvena ( - ), Kauno m. pagal Buto privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigoti atsakovą sudaryti su juo gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį. Paaiškino, kad jis nuo 1991 metų kartu su A. B. gyveno viename 13, 07 kv. m. ploto kambaryje su bendra virtuve ir bendromis pagalbinėmis patalpomis savivaldybei priklausančiame bute, esančiame ( - ), Kauno m. 1995 09 23 A. B. mirė. Kauno miesto apylinkės teismo 1997 02 06 sprendimu ieškovas buvo pripažintas A. B. šeimos nariu, atsakovas 1997 06 19 su juo sudarė nuomos sutartį šiai gyvenamajai patalpai. Dar 1997 06 24 jis pateikė atsakovui prašymą parduoti jam šį butą pagal Buto privatizavimo įstatymą, tačiau dėl nenurodytų motyvų Valstybinė komisija 1997 09 01 neleido jam privatizuoti buto. Ieškovas teigia, kad pareiškimą dėl buto privatizavimo jis padavė Buto privatizavimo įstatymo galiojimo metu, buto privatizavimo procedūra buvo pradėta, tačiau nebaigta ne dėl jo kaltės, todėl ieškovas prašo ieškinį patenkinti.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino ieškovui teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis. Įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu pirkimo pardavimo sutartį minėtai patalpai. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykį, konstatavo, kad ieškovas yra subjektas –nuomininkas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, butas yra gyvenamoji patalpa, buto privatizavimo procedūra buvo pradėta Buto privatizavimo įstatymo galiojimo metu, tai įvertinęs teismas padarė išvadą, kad ieškovas turi teisę privatizuoti jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, nes tai nebuvo padaryta Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laiku, todėl reikalinga užbaigti buto privatizavimo procedūrą.

5Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-11-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Nurodo, jog LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. numatyta teismo teisė sprendimu pripažinti teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą. Tačiau nurodyta teisės norma neleidžia pradėti butų privatizavimo procedūros. Kadangi M. M. Seimo sudaryta Valstybinė komisija neleido privatizuoti gyvenamųjų patalpų pagal Butų privatizavimo įstatymą, todėl jis subjektinės teisės privatizuoti nuomojamas patalpas neįgijo.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad jo tikslas yra užbaigti Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pradėtą ir, ne dėl ieškovo kaltės, nebaigtą privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis procedūrą. Nurodo, kad komisijos atsisakymas leisti privatizuoti ginčo butą buvo nemotyvuotas, šis sprendimas neturi prejudicinės galios ir nėra reikšmingas sprendžiant buto privatizavimo klausimą teismine tvarka. Savo reikalavimą leisti išsipirkti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis grindžia LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

9Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino subjektinę teisę privatizuoti nuomojamą butą ir nepagrįstai pripažino ieškovui teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą. Apelianto nuomone, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas subjektinės teisės privatizuoti nuomojamas patalpas neįgijo, kadangi M. M. Seimo sudaryta Valstybinė komisija neleido privatizuoti gyvenamųjų patalpų pagal Butų privatizavimo įstatymą.

111991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymas, kaip sudėtinė valstybinio turto privatizavimo proceso dalis, nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (pirkimo-pardavimo) tvarką bei sąlygas. Vienas iš esminių skirtumų, kuriuo butų privatizavimo procesas skyrėsi nuo kito valstybinio ir visuomeninio turto privatizavimo, yra tas, kad butai nuomininkams buvo parduodami lengvatine tvarka. Butų pardavimas ne už rinkos, bet už daug mažesnę kainą lėmė tai, kad įstatyme buvo pakankamai detaliai reglamentuota butų pirkimo-pardavimo tvarka ir sąlygos. Asmens teisė privatizuoti nuomojamą butą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji galėjo atsirasti tik teisės akto pagrindu. Būtent toks teisės aktas ir buvo Butų privatizavimo įstatymas, kuris galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenusiems šio įstatymo 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytose gyvenamosiose patalpose. Galutinai šis įstatymas neteko galios nuo 2001 m. sausio 1 d. Pasibaigus įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybė tam tikromis įstatyme nurodytomis sąlygomis įgyti tame įstatyme nustatytas teises. Kita vertus, pasibaigus įstatymo galiojimui galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu pagal įstatymą, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui. Dėl to bylą nagrinėjantis teismas turi išsiaiškinti, ar ginčo šalių teisiniai santykiai dėl ieškovo nuomojamo buto privatizavimo atsirado Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, t. y. ar ieškovas įgijo šiame įstatyme nurodytą teisę galiojant šiam įstatymui ir dėl to turi pagrindą reikalauti leisti ją įgyvendinti pasibaigus įstatymo galiojimui. Atsakant į klausimą, ar ieškovas turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, galiojusį iki 1998 m. liepos 1 d., pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, t. y. ar ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis), ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa ir gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai), taip pat ar ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti.

12Byloje nėra ginčo, kad ieškovo nuomojama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas taip pat, kad ieškovas yra tinkamas subjektas, tačiau šalys nesutaria dėl to, ar ieškovas įgijo teisę privatizuoti nuomojamas patalpas, nes Seimo sudaryta Valstybinė komisija jam neleido privatizuoti gyvenamųjų patalpų pagal Butų privatizavimo įstatymą.

13Bylos duomenimis ieškovas ginčo patalpoje gyvena nuo 1991 02 08 d. ( b. l. 18). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ( b. l. 12-13) patvirtina, kad ieškovas iš atsakovo nuo 1997 06 19 d. nuomoja vieną kambarį 13, 07 kv. m. ploto su bendromis patalpomis, esantį ( - ), Kauno m. Rašytiniai įrodymai ( b. l. 16-21) parodo, kad ieškovas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu pateikė prašymą privatizuoti gyvenamąją patalpą, esančią ( - ), Kauno m. Valstybinė komisija 1997 09 01 neleido jam šios gyvenamosios patalpos privatizuoti, tačiau komisija atsisakymo motyvų ir nutarimo apskundimo tvarkos nenurodė, tuo pačiu pažeisdama ieškovo teisę siekti prašymo patenkinimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo santykis dėl ieškovo nuomojamo buto privatizavimo atsirado galiojant butų privatizavimo įstatymui, nes šio įstatymo metu ieškovas išreiškė savo valią ir per įstatyme nustatytą terminą atliko veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti - pateikė prašymą Seimo sudarytai Valstybinei komisijai. Laikytina, kad privatizavimo procedūra buvo pradėta galiojant Butų privatizavimo įstatymui, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas teisės privatizuoti nuomojamas patalpas neįgijo atmestinas kaip nepagrįstas.

14Ieškovas pareiškė ieškinį teisme pažeistai teisei apginti remiantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2p., kuris numato, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos lengvatinėmis sąlygomis kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, ieškovas gali įgyvendinti nurodytą teisę pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nuostatas, pagal kurias savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą.

15Esant aukščiau nurodytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, priimdamas sprendimą tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesinės teisės normas. Apelianto apeliacinio skundo motyvai teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų nepaneigia, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

Nutarė

17

18Apeliacinį skundą atmesti.

19Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20Iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisti 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui.

Proceso dalyviai