Byla 2A-2509-413/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1953-454/2015 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei UAB „Būsto valda“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Šiluminės energijos sistemos“, uždarajai akcinei bendrovei „Valsta“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas A. R. patikslintu ieškiniu, sumažinęs savo reikalavimus teismo posėdyje, prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Būsto valda“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 3000 Lt (869,56 Eur) turtinės žalos, 1500 Lt (434,43 Eur) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Ieškovas paaiškino, kad jis yra gyvenamojo namo, esančio ( - ), kurio administravimą vykdo atsakovas UAB „Būsto valda“, 2-ojo buto savininkas. Trečiasis asmuo UAB „Valsta“ atsakovo UAB „Būsto valda“ užsakymu 2010 metais atliko gyvenamojo namo stogo remonto darbus – pakeitė stogo dangą, jo konstrukcijas, sumontavo naujus latakus. 2012 m. rugpjūčio mėn. 12 d. ieškovas pastebėjo, kad dėl lietaus sudrėko vieno iš kambarių siena. Trečiasis amuo Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, pas kurį ieškovas buvo apdraudęs savo turtą (butą), pripažino šį įvykį draudiminiu ir išmokėjo ieškovui 491 Lt (be 300 Lt frančizės) darudimo išmoką. 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. ieškovas vėl pastebėjo, kad liūties metu nuo stogo tekantis vanduo pradėjo veržtis per latako sujungimą ir persisunkė į butą, dėl ko supelijo buto siena, atsilupo tapetai, sienos dažai, išbrinko parketlentės, išsikraipė lango rėmas. Dėl 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. įvykio tretysis asmuo Seesam Insurance AS, paskaičiavęs butui 3743,74 Lt dydžio padarytą žalą, remdamasis draudimo taisyklių 6.1.1 p., pripažino šį įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kadangi buto užliejimo priežastis lėmė išorinių namo konstrukcijų nesandarumas (lietaus kanalizacijos latako nesandarumas). Ieškovo vertinimu, už patirtus nuostolius yra atsakingas netinkamai namo priežiūrą vykdęs atsakovas UAB „Būsto valda“ ir jo civilinės atsakomybės draudikas bendraatsakovas AB „Lietuvos draudimas“, todėl prašė patirtą turtinę ir neturtinę žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų.

5Atsakovas UAB „Būsto valda“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo techninės priežiūros veiksmai atitiko tiek Statybos įstatymo, tiek techninio reglamento nuostatas, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovo butas buvo užlietas dėl atsakovo kaltės. Ieškovas nepateikė į bylą jokių pagrįstų duomenų, dėl ko iš tiesų buvo užlietas jo butas ir/ar apskritai toks įvykis buvo, neleido objektyviai nustatyti, kas galimai atsakingas už buto užliejimą, ar užliejimo buvo įmanoma išvengti įgyvendinant atsakovui tik bendrosios nuosavybės priežiūros funkciją. Ieškovas teismui pateiktais duomenimis tinkamai neįrodė jam padarytos turtinės žalos dydžio ir juo labiau, kad žalos atsiradimo priežastimi galėjo būti kokie nors atsakovo veiksmai. Ieškovas taip pat nenurodė pagrįsto neturtinės žalos pagrindo, dydžio ir sukeltų pasekmių. Civilinė atsakomybė asmeniui gali būti taikoma tik esant visoms civilinei atsakomybei taikyti būtinoms sąlygoms: žalai, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, priežastiniam ryšiui tarp asmens veiksmų ir žalos, kaltei. Šiuo atveju ieškovas neįrodė nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos.

6Bendraatsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinio netenkinti. Pažymėjo, kad pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, sudarytą su atsakovu UAB „Būsto valda“, nedraudžiama kontrahentų padaryta žala. Stogo remonto darbus atliko tretysis asmuo UAB „Valsta“, todėl net ir nustačius atsakovo UAB „Būsto valda“ kaltę, pagal paminėtą draudimo sutartį draudimo išmoka nebūtų mokama.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Būsto valda“ 868,86 Eur turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41 Eur žyminio mokesčio; paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė atsakovui UAB „Būsto valda“ iš ieškovo 108 Eur už teisinę pagalbą, o valstybei iš ieškovo A. R. 3,24 Eur, iš atsakovo UAB „Būsto valda“ 14,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ). Šio namo administravimą vykdo atsakovas UAB „Būsto valda“, kurio užsakymu trečiasis asmuo UAB „Valsta“ 2010 metais atliko gyvenamojo namo stogo remonto darbus – pakeitė stogo konstrukciją, stogo dangą, sumontavo naujus latakus. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ 2012 m. balandžio 23 d. su atsakovu UAB „Būsto valda“ sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Ieškovui 2012 m. rugpjūčio 12 d. bute pastebėjus sudrėkusią sieną, atsakovo UAB „Būsto valda“ vadybininkė ir šilumos punktą aptarnaujantis santechnikas nurodė, kad tai galėjo atsitikti dėl šildymo sistemos gedimo. Šiai prielaidai nepasitvirtinus, buvo manoma, kad vandens pratekėjimas galėjo įvykti dėl netinkamo stogo remonto. 2012 m. rugsėjo 24 d. pradėjus vandeniui sunktis per ieškovo buto sieną dar kartą, buvo nustatyta, kad lietaus latakai ir lietvamzdis užsinešę medžio lapais, dėl ko vanduo per latako viršų bėgo ant namo sienos. Ieškovo draudikas Seesam Insure AS pirmuoju buto užliejimo atveju įvykį pripažino draudiminiu ir atlygino ieškovui 491 Lt žalą. Antruoju atveju šis draudikas 2012 m. rugsėjo 24 d. įvykį pripažino nedraudiminiu, nustatęs, kad buto užliejimas įvyko dėl išorinių namo konstrukcijų nesandarumo.

10Atsižvelgdamas į LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintus „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo Pavyzdinius nuostatus“, Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-12 įsakymu Nr. A-299 patvirtintus nuostatus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. D1-1067 patvirtintą Statybos techninio reglamento (toliau - STR) Statybos techninis reglamentas 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ nuostatas, reglamentuojančias administratoriaus pagrindinius uždavinius, funkcijas, pareigas administruojant butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę, teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Būsto valda“ netinkamai vykdė savo pareigas, nekontroliavo atliekamo stogo remonto darbų kokybės, nesirūpino savalaike ir rūpestinga namo konstrukcijų priežiūra, dėl ko yra atsakingas už atsiradusią žalą. Neteisėti atsakovo UAB „Būsto valda“ veiksmai pasireiškė ir tuo, kad byloje nebuvo nustatyti kiti pavojingi turtą gadinantys poveikiai. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neturėjo įrodinėti, dėl kokios priežasties vanduo pateko į jo butą, o privalėjo įrodyti tik tą aplinkybę, kad užpylimo židinys atsirado per lauko sieną. Byloje nustačius, jo po to, kai išvalius stogo latakus buto užliejimas nepasikartojo, teismas neatmetė galimybės, kad žala kilo dėl techniškai netvarkingų bendrojo naudojimo įrenginių. Įvertinęs tai, kad kitų galimų užpylimo šaltinių byloje nebuvo nustatyta, atsižvelgdamas į įrodymų pakankamumo taisyklę bei tikimybių pusiausvyros principą, teismas sprendė, kad vanduo į ieškovo butą prasiskverbė per išorinę sieną, po stogo dangos rekonstrukcijos, dėl ko atsirado žala. Atsakovas UAB „Būsto valda“, įsipareigojusi pastoviai kontroliuoti pagal sutartį atliekamų darbų kokybę, paskirti administratorę atstovaujantį asmenį, atsakingą už atliktų darbų priėmimą bei perdavimo – priėmimo aktų pasirašymą, tinkamai savo pareigų neatliko, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog jis iki įvykio valė latakus ar ėmėsi kitų saugumo užtikrinimo veiksmų. Atkreipdamas dėmesį į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo ir atsargumo standartus, teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Būsto valda“ privalėjo dėti maksimalias pastangas pastato priežiūrai. Pažymėjęs, kad nustatytos visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, teismas ieškovo ieškinį vertino kaip pagrįstą ir įrodytą byloje nustatytomis aplinkybėmis.

11Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad ieškovas patirtus nuostolius įrodinėjo lokaline sąmata (t. 1, b.l. 64,65), dėl ko, atsižvelgadamas į ieškovo patikslinimą dėl atlygintinos žalos dydžio išmokėjus jam pirmąją draudimo išmoką, sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl 3000 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

12Pasisakydamas dėl ieškovo reikalaujamos priteisti 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas nurodė, kad dėl turto turto sugadinimo ieškovas patyrė nepatogumų ir tai yra visiems žinoma ir suprantama aplinkybė. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas po pirmojo ir antrojo buto užliejimo per pakankamai ilgą laiko tarpą nesiėmė pašalinti atsiradusių nepatogumų, teismas sprendė, kad po turto sugadinimo esma padėtis netrukdo ieškovui toliau naudotis tuo turtu, ieškovas nesistengiama atstatyti sugadinto turto į pirminę padėtį, dėl ko ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisdamas jam iš atsakovo UAB „Būsto valda“ 200 Eur žalos atlyginimo.

13Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas prašė priteisti patirtą žalą solidariai ir iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, tačiau sprendė, kad nesant tarp minėtų šalių sutartinių santykių ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą AB „Lietuvos draudimas“. Todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimą pripažino nepagrįstu ir dėl to plačiau nepasisakė.

14Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti jam 1000 Lt advokato išlaidų, kadangi iš pateikto kvito kopijos (t. 1, b. l. 13) neaišku, kokioje konkrečioje byloje ir už kokio dokumento surašymą šis mokestis sumokėtas, advokatas, kuriam mokėti pinigai, ieškovo byloje neatstovavo. Kitas bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė atsižvelgdamas į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, priteisdamas ieškovui iš atsakovo 41,00 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 15), atsakovui iš ieškovo 108,00 Eur už teisinę pagalbą (t. 2, b. l. 34-38). Teismas taip pat paskirstė 18,00 Eur dydžio teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisdamas valstybei iš ieškovo 3,24 Eur, iš atsakovo 14,76 Eur minėtų išlaidų atlyginimo (CPK 80 str., 82 str., 93 str. 2 d., 96 str.).

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentai

16Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Būsto valda“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17Ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, neįrodė CK numatytų pagrindinių civilinės atsakomybės sąlygų apelianto atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų ir žalos padarymo, apelianto kaltės. Nors ieškovas savo ieškinyje nurodė, kad 2012 m. spalio 15 d. atvykę atsakovo atstovai konstatavo, jog stogo latakas sumontuotas netinkamai (netinkamas nuolydis) ir yra per siauras pagal namo stogo plotą, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė statinio apžiūros akto ar kito dokumento, kuriame būtų konstatuoti ieškovo deklaruojami faktai. Ieškovo teiginys dėl netinkamos administratoriaus namo priežiūros tėra tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškimas, kuris nepatvirtina fakto, jog kilusi žala atsirado būtent dėl apelianto kaltės. Apelianto vertinimu, ieškovas nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių ne tik buto užliejimo faktą, bet ir duomenų (specialisto išvados), iš kurių būtų galima spręsti apie buto užliejimo priežastis, kadangi pats ieškovas neleido atitinkamoms tarnyboms objektyviai įsitikinti kas galimai yra atsakingas dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo, ar užliejimo buvo galima išvengti įgyvendinant tik bendrosios nuosavybės priežiūros funkciją. Ieškovas patyrė 868,86 Eur dydžio nuostolius, tačiau šie nuostoliai nėra susiję priežastiniu ryšiu su UAB „Būsto valda“ veiksmais. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę. Teismas, nagrinėdamas bylą, negalėjo remtis išimtinai ieškovo argumentais nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. R. prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

19Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, pripažindamas apelianto kaltę dėl ieškovo patirtos žalos atlyginimo, netinkamai aiškino bei taikė CK 6.247 ir 6.250 straipsnių nuostatas. Vadovaujantis „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo Pavyzdinius nuostatais“, patvirtintais LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 60.3, Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-12 įsakymu Nr. A-299 patvirtintais Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, Statybos techninio reglamento (STR) Statybos techninis reglamentas 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-31 įsakymu Nr. DI-1067, reglamentuojančiais administratoriaus pagrindinius uždavinius, funkcijas bei pareigas administruojant butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę, atsakovas UAB „Būsto valda“ privalėjo nuolat stebėti namo būklę, palaikyti pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninį patvarumą, šalinti smulkius defektus, užtikrinti bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų saugų naudojimą, jų profilaktiką, derinimą, paruošimą šildymo sezonui, palaikyti gaisrinę saugą ir pan. Byloje nustačius, kad po stogo latakų išvalymo buto užliejimai nepasikartojo, neatmestina galimybė, jog žala kilo dėl techniškai netvarkingų bendrojo naudojimo įrenginių. Todėl nenustačius kitų pavojingų, gadinančių turtą poveikių, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas UAB „Būsto valda“ yra atsakingas už atsiradusią žalą, nes atsakovo veiksmai (neveikimas), kuriais nebuvo užtikrinta namo lietaus nuotekų sistemos ir kitų vandens pašalinimo nuo namo konstrukcijų įrenginių (latakų, lietvamzdžių, įlajų nuogrindų ir kt.) funkcionalumo ir stogo darbus atlikusios UAB „Valsta“ darbų kontrolė, yra neteisėti. Atsakovui UAB „Būsto valda“ nepateikus įrodymų, kad jis iki įvykio valė latakus ar ėmėsi kitų saugumo užtikrinimo veiksmų bei nepaneigus trečiojo asmens Seesam Insurance AS iniciatyva atlikto žalos ieškovo butui atsiradimo aplinkybių tyrimo išvadų, kurio pasėkoje buvo nustatyta, jog užliejimo priežastis yra išorinių namo konstrukcijų nesandarumas (lietaus kanalizacijos latako nesandarumas), teismas pagrįstai ieškinį laikė įrodytu, o nustačius, kad tarp lietaus kanalizacijos latako nesandarumo ir ieškovui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, pagrįstai sprendė, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Teismas konstatuoja:

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio privalo patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22Byloje keliami teisės normų, reguliuojančių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo klausimai.

23Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Prievolė atlyginti turtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) asmuo, atsakingas už žalą, neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra taipogi išaiškinęs, kad kai žala nulemta pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, bet ne vieno iš bendraturčių asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) ir CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

24Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Be to, įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

25Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju buvo nustatytos visos vieno iš atsakovų – UAB „Būsto valda“ civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko ieškovo ieškinį iš esmės tenkino jame nurodytais argumentais.

26Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas UAB „Būsto valda“ 2010 metais organizavo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), stogo remonto darbus. Ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildino dviem galimais žalos atsiradimo šaltiniais: 1) netinkamais trečiojo asmens UAB „Valsta“ atliktais stogo remonto darbais (stogo latako defektai); 2) netinkama atsakovo UAB „Būsto valda“, kaip namo administratoriaus, pastato pagrindinių konstrukcijų (stogo latakų, kurie buvo užsikišę medžių lapais) priežiūra.

27Pirmosios instancijos teismas, iš esmės neatlikęs jokio bylos įrodymų vertinimo, nepasisakydamas dėl atsakovų atsiliepimuose į ieškinį (patikslintus ieškinius) išsakytų argumentų (ne)pagrįstumo, vadovaudamasis ieškovo argumentais ir jo turto draudiko Seesam Insurance AS išvadomis dėl nedraudiminio įvykio, sprendė, kad atsakovas UAB „Būsto valda“ netinkamai vykdė savo pareigas, nekontroliavo atliekamo stogo remonto darbų kokybės, nesirūpino savalaike ir rūpestinga namo konstrukcijų priežiūra, dėl ko yra atsakingas už atsiradusią žalą. Pažymėjęs, kad nustatytos visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, teismas ieškovo ieškinį vertino kaip pagrįstą ir įrodytą byloje nustatytomis aplinkybėmis.

28Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visetą iš esmės buvo grindžiamos deklaratyviais teiginiais, bet ne išsamia minėtų sąlygų analize. Aptariamam kontekste pastebėtina, kad 2008 m. liepos 29 d. atsakovas UAB „Būsto valda“ ir trečiasis asmuo UAB „Šiluminės energijos sistemos“ buvo sudarę „Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos daugiabučių namų bendro naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros darbų pirkimo sutartį“ Nr. 467, kuria atsakovas pavedė trečiajam asmeniui vykdyti ir ieškovo gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą bei remonto darbus, teikti su bendro naudojimo objektų nuolatine technine priežiūra susijusias paslaugas (t. 1, b. l. 96-107). Teismas dėl šios sutarties reikšmės ją sudariusių asmenų atžvilgiu, kiek tai susiję su civiline atsakomybe nagrinėjamo ginčo atveju, nepasisakė ir jos nevertino. Pasisakydamas dėl (ne)tinkamai atliktų stogo remonto darbų, teismas nepareikalavo pačios Rangos sutarties, nenustatė šios sutarties dalyvių prievolių apimties ir atsakomybės sąlygų. Pažymėtina, kad pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį rangovas privalo vykdyti darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2014, pažymėjo, kad nustačius, jog ginčo statybos rangos sutarčių vykdyme dalyvavo rangovas, projektuotojas, statybos rangos darbų techninis prižiūrėtojas, tai, sprendžiant dėl jų veiklos atitikties rangos sutarčių, normatyvinių statybos dokumentų bei jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, šie asmenys CPK nustatyta tvarka trauktini į bylą bendraatsakoviais ir priklausomai nuo jų veiksmų, jei jie lėmė žalos atsiradimą, (ne)teisėtumo, spręstina dėl jų atsakomybės dydžio (CPK 43 straipsnis, CK 6.5, 6.263 straipsniai). Tačiau pirmosios instancijos teismas darbų rangovo ir šios nagrinėjamos bylos dalyvio – trečiojo asmens UAB „Valsta“ veiksmų civilinės atsakomybės aspektu iš viso nevertino ir nepasiūlė ieškovui pakeisti šio asmens procesinę padėtį į atsakovo (CPK 43 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytu, negalima sutikti su teismo išvada, kad būtent atsakovo UAB „Būsto valda“ veiksmai (neveikimas) lėmė ieškovui padarytos žalos atsiradimą. Be to, byloje nenustačius, kokios priežastys lėmė ieškovo buto sienų drėkimą, negalima ir išvada dėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio nustatymo.

29Minėta, kad ieškovas savo materialinį reikalavimą (ieškinio dalyką) kildino ir iš draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų, tačiau teismas ieškovo solidarų reikalavimą atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atmetė, formaliai nurodydamas, kad šalių (ieškovo ir draudiko) nesieja sutartiniai santykiai. Pažymėtina, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra teisiškai nepagrįstą ir grindžiama netinkamu įstatymo aiškinimu, nes pagal Draudimo įstatymo 108 straipsnį, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas – draudimo sutartis. Pagal CK 6.987 straipsnyje pateiktą draudimo sutarties apibrėžtį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę į jos atlyginimą. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas UAB „Būsto valda“ savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs 2013 m. balandžio 23 d. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, sudaryta su bendraatsakovu AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b. l. 80), todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti ieškovo reikalavimą draudiko atžvilgiu, tačiau turėjo aiškintis, ar nagrinėjamu atveju galima solidari atsakovų atsakomybė.

30Taigi pirmosios instancijos teismui neanalizavus civilinės atsakomybės sąlygų, nepasisakius dėl atsakovų atsikirtimų į ieškinį (ne)pagrįstumo, nepareikalavus papildomų įrodymų ir nepatikslinus dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties, netyrus atsakovo UAB „Būsto valda“ draudiko civilinės atsakomybės klausimo, nebuvo ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, neatskleistas įrodymų turinys ir jų esmė, dėl ko yra pagrindas išvadai, kad nebuvo atskleista ir bylos esmė. Nurodyti materialinės ir proceso teisės pažeidimai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

31Kadangi minėti teisės normų pažeidimai lėmė viso teismo sprendimo neteisėtumą, apeliacinės instancijas nepasisako dėl teismo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu.

32Apeliacinės instancijos teismui nutarus grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

33Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

34Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas A. R. patikslintu ieškiniu, sumažinęs savo reikalavimus teismo... 4. Ieškovas paaiškino, kad jis yra gyvenamojo namo, esančio ( - ), kurio... 5. Atsakovas UAB „Būsto valda“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti... 6. Bendraatsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinio netenkinti.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( -... 10. Atsižvelgdamas į LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintus... 11. Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad... 12. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalaujamos priteisti 1500 Lt neturtinės žalos... 13. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas prašė priteisti patirtą žalą... 14. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas atmetė ieškovo... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentai... 16. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Būsto valda“ prašo panaikinti Kauno... 17. Ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, neįrodė CK numatytų... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. R. prašo palikti Kauno... 19. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, pripažindamas apelianto kaltę... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 22. Byloje keliami teisės normų, reguliuojančių deliktinės civilinės... 23. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl... 24. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 25. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamo... 26. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas UAB „Būsto valda“ 2010 metais... 27. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės neatlikęs jokio bylos įrodymų... 28. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo civilinės... 29. Minėta, kad ieškovas savo materialinį reikalavimą (ieškinio dalyką)... 30. Taigi pirmosios instancijos teismui neanalizavus civilinės atsakomybės... 31. Kadangi minėti teisės normų pažeidimai lėmė viso teismo sprendimo... 32. Apeliacinės instancijos teismui nutarus grąžinti bylą pirmosios instancijos... 33. Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 34. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą panaikinti ir...