Byla 2-1066-832/2014
Dėl servituto nustatymo

1Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

3dalyvaujant ieškovams A. B., R. B., ieškovų atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, atsakovui M. N., jo atstovui advokatui Vidui Peikšteniui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Vilmai Vaitkienei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir R. B. ieškinį atsakovui M. N., tretiesiems asmenims O. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, dėl servituto nustatymo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovai A. B. ir R. B. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydami nustatyti servitutus atsakovui M. N. priklausančiuose žemės sklypuose. Ieškovai nurodė, jog jiems nuosavybės teise priklauso 0,6077 ha ploto namų valdos žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) su jame esančiais gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, kurie yra ( - ) taip pat kiti žemės sklypai: 1,8800 ha ploto, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) pagrindinė tikslinė paskirtis – miškų ūkio, esantis ( - ) ir 1 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) esantis ( - ) 0,41 ha ploto, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) esantis ( - ) Ieškovai, norėdami iš savo gyvenamosios vietos su technika (žemės ūkio) patekti į 0,41 ha ir 1,00 ha žemės sklypus, turi daryti apie 8 km apvažiavimą, kad iš F. gatvės būtų galima patekti į minėtus žemės sklypus, todėl prašo atsakovui M. N. priklausančiame 1,2428 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) esančiame ( - ) 436 kv. m. ploto kelio servitutą ir 0,2000 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) esančiame ( - ) – 114 kv. m. ploto kelio servitutą, suteikiančius teisę ieškovams R. B. ir A. B. naudotis jais transporto priemonėmis, jais eiti pėsčiomis ir varyti gyvulius. Nurodė, jog Atsakovas M. N. į jam priklausančius žemės sklypus patenka per ieškovei R. B. priklausantį miško sklypą, t. y. per sklypą einančiu keliuku, kurį atsakovas užpylė statybinėmis atliekomis, ir iš F. gatvės vietinės reikšmės vidaus keliu per O. N. žemės sklypą, kuriam nustatytas kelio servitutas. Nuo F. gatvės iki R. B. priklausančio miško sklypo eina istoriškai susiformavęs vidaus kelias ir būtent šis kelias yra trumpiausia atkarpa ieškovams patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, tad kelio servituto nustatymas būtų ekonomiškai naudingas, nes nėra galimybės įrengti kitą naują pravažiavimą (1-2 b. l.).

7Atsakovas M. N. su ieškinio reikalavimais nesutiko, motyvuodamas, jog jie yra neteisingi, nesąžiningi, neprotingi ir prieštarauja LR Konstitucijai, nes ieškovai savo sklypus gali pasiekti važiuodami tiesiai iš savo sodybos per kitus jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus. Nurodė, jog toje vietoje, kur ieškovai prašo nustatyti servitutą, jis ketina statyti pastatus, tad ieškinio patenkinimas iš esmės suvaržytų jo daiktines teises (91-93 b. l.).

8Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog nustatyti servituto administraciniu aktu nėra galimybės, nes kelias toje vietoje, kur prašo ieškovai nėra numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, be to ginčas kilo dėl privačių žemės sklypų. Pažymi, jog prie visų sklypų yra privažiavimo keliai, jais ieškovai naudojasi jau senokai, todėl kvestionuoja, kas pasikeitė, kad atsirado būtinybė kelio servituto nustatymui (67-70 b. l.).

9Teismo posėdžių metu ieškovai ir jų atstovė papildomai pažymėjo, jog toje vietoje, kur dabar prašoma nustatyti servitutą, jau dabar yra kelias, kuris yra istoriškai susiformavęs. Nustatyti servitutą siekiama dėl patogesnio naudojimosi, kad iš F. gatvės būtų galima privažiuoti prie ieškovams priklausančių sklypų.

10Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad šiuo metu tiesioginio istoriškai susiformavusio keliuko, vedančio nuo F. g. per atsakovo M. N. sklypą tiesiai iki R. B. miško, nėra. Atstovas pažymėjo, jog ieškovai elgiasi nesąžiningai, nes tuo pačiu ir ginčija miške esančio kelio teisėtumą, ir prašo nustatyti servitutą, tuo pripažindami, jog per mišką eina teisėtas kelias.

11Liudytoja Mažeikių rajono 3-iojo notaro biuro notarė I. Z. paaiškino, jog 2011-01-14 Žemės sklypo servituto sutartimi šalys susitarė nustatyti kelio servitutą 1,88 ha sklypo, priklausančio R. ir A. B., šiaurinėje pusėje, iki šešių metrų pločio, su sąlyga nesujungti su kitu keliu. Sutarties šalys žemės sklypo plano, detalizuojančio, kurioje vietoje bus kelias, šalys nepateikė. Notarė paaiškino, jog 2012 m. buvo pastebėta, jog sutartyje yra nurodytas neteisingas žemės plano mastelis, ši klaida buvo pataisyta, nes tai nekeičia sutarties esmės.

12Liudytojas M. A. paaiškino, jog jam priklausė sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ). Jam įsigyjant sklypą, buvo duotas ieškovės sutikimas važiuoti į savo sklypą per ieškovei priklausantį mišką. 2010-10-06 įvyko susirinkimas, kuriame dalyvavo liudytojas, R. ir A. B., žemėtvarkos atstovas, jie kalbėjo dėl kelio vietos. A. nurodė, kad leidžia kelią daryti sklypo rytinėje dalyje. Liudytojas paskaičiavo, jog tuomet bus patirtos 18000 Lt sąnaudos. Liudytojas kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo, šalys geruoju susitarė, jog servitutą nustatys sklypo šiaurinėje pusėje, pagal mišką, kur buvo sudėta perlaida iš anksčiau, ką įformino 2011-01-14 servituto nustatymo sutartimi.

13Liudytojas A. N. nurodė, jog ieškovė yra jo sesuo, atsakovas – jo sūnus. 2011 m. patvarkė keliuką, vedantį per ieškovės mišką į M. A. sklypą. Toje vietoje, kur dabar prašoma nustatyti servitutą, niekada anksčiau nebuvo ir dabar nėra istoriškai susiformavusio keliuko, ten įmanoma pravažiuoti nebent traktoriumi, ar kai yra sausa, pašalus, ten laukas, ne kelias. Nurodė, jog ieškovai į savo sklypus gali patekti pro savo namą, pro savo sklypus.

14Liudytojas G. B. paaiškino, jog yra ieškovų sūnus, atsakovo pusbrolis. Keliuką per R. B. mišką į M. A. sklypą sutvarkė A. N., dabar šis keliukas yra susijungęs su F. gatve.

15Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Vilma Vaitkienė nurodė, jog palieka ginčą spręsti teismo nuožiūra, nes žemė yra privati, ne valstybinė. Pagal teisės aktus, privažiavimas turi būti bent vienas, šiai dienai prie sklypų privažiavimai yra.

16Ieškinys atmestinas.

17Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso 0,6077 ha ploto namų valdos žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) su jame esančiais gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, kurie yra ( - ) (toliau tekste – Namų valdos sklypas), taip pat kiti žemės sklypai: 1,8800 ha ploto, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) pagrindinė tikslinė paskirtis – miškų ūkio, esantis ( - ) (toliau – 1,8800 ha ploto miško sklypas) (16 b. l.); 1,00 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) esantis ( - ) (toliau – 1,00 ha ploto sklypas) (19 b. l.); 0,41 ha ploto, kurio unikalus ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) esantis ( - ) (toliau – 0,41 ha ploto sklypas) (b. l. 21). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1,2428 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) esančiame ( - ) (toliau – 1,2428 ha ploto sklypas) (7 b. l.) ir 0,2000 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) esančiame ( - ) (toliau – 0,02 ha ploto žemės sklypas) (13 b. l.). Atsakovas į savo 1,2428 ha ploto sklypą gali patekti per jo močiutei O. N. priklausantį 1,9464 ha ploto sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (toliau tekste – 1,9464 ha ploto sklypas), kelio servitutas yra nustatytas 2011-12-23 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VĮ-1479 (10 b. l.). Tačiau šito kelio nuo sąvartyno jis nenaudoja, nes jis yra blogas, sunkiai pravažiuojamas. Atsakovas į savo 0,20 ha ploto sklypą patenka keliuku per ieškovei priklausantį 1,8800 ha ploto miško sklypą, kelio servitutas nustatytas remiantis 2011-01-14 žemės servituto nustatymo sutartimi (104-106 b. l.). Ieškovai reiškia reikalavimą dėl 436 kv. m. ploto kelio servituto nustatymo atsakovo 1,2428 ha ploto sklype bei 114 kv. m. ploto kelio servituto nustatymo atsakovo 0,20 ploto sklype pagal teismui patiekiamą servituto plano projektą (55 b. l.). Nustačius minėtus servitutus, ir pasinaudojant jau šiuo metu esančiais servitutais, atsirastų naujas tiesioginis kelias nuo F. g. iki ieškovams priklausančio 1,8800 ha ploto miško sklypo, bei už jo esančio kelio, kuriuo šiuo metu naudojasi ieškovai, norėdami patekti į jiems priklausantį namų valdos sklypą.

18Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4. 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Vienas iš šios teisės ribojimų atvejų yra servituto nustatymas. CK 4.111 straipsnis numato, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kaip matyti, teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera, bylos Nr. 3K-3-82/2007). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.).

19Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. A. L. ir kt. v. R. Č., bylos Nr. 3K-3-2/2009; ir kt.). Taip pat pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo K. S. (K. S.) v. Vilniaus rajono ŽŪM ,,Vanaginė” ir kt., bylos Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Lifosa“ v. Z. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2005; kt.). Teismas, spręsdamas ginčus dėl servituto nustatymo, turi siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatymo pobūdį, kitokių sprendimų galimybę, nesvarstant ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-469/2007; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008; ir kt.).

20Iš rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovai servituto nustatymo poreikį grindžia tuo, jog norėdami patekti į savo 0,41 ha ir 1,00 ha ploto sklypus su technika turi daryti apie 8 km apvažiavimą, todėl negali normaliomis sąnaudomis naudoti sklypų pagal paskirtį, ir jog toje vietoje, kur prašoma nustatyti servitutą, šiuo metu jau yra istoriškai susiformavęs keliukas. Be to, dukra žada statytis namą 0,41 ha sklype, kelias bus reikalingas ateityje. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai į savo 0,41 ha ploto sklypą (kadastrinis Nr. ( - )) gali patekti iš F. gatvės – vietinės reikšmės keliuku, nes 2011-12-23 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VĮ-1479 yra nustatytas 430 kv. m. kelio servitutas. Taip pat į minėtą sklypą ieškovai gali patekti tiesiogiai iš savo namų valdo sklypo per jiems priklausančius sklypus, kurių kadastro Nr. ( - ), ( - ) (71 b. l). Nors ieškovai nurodo, jog važiuoti tiesiogiai per savo sklypus į 0,41 ha sklypą nėra galimybės, nes nėra kelio, šis motyvas vertintinas kritiškai, nes visi sklypai (kadastro Nr. ( - ), ( - )) yra žemės ūkio paskirties, byloje nėra duomenų apie egzistuojančias realias kliūtis (pavyzdžiui, nepravažiuojami grioviai, medžiai ar pan.), trukdančias pasiekti 0,41 ha sklypą per nuosavus sklypus. Vertinant ieškovų galimybę normaliomis sąnaudomis naudotis 1 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypu, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), pažymėtina, jog šis sklypas yra F. gatvėje, tad yra lengvai pasiekiamas iš šios gatvės. Nors ieškovai nurodo, jog, siekdami privažiuoti prie savo sklypo, turi daryti 8 km apvažiavimą, ši aplinkybė nelaikytina pakankamai pagrįsta ir pateisinama, jog būtų nustatomas servitutas ir ribojama atsakovo nuosavybės teisė. Juo labiau, kad ieškovai 0,41 ha žemės sklypą nusipirko tik 2012-06-12, kai atsakovas jau buvo įsigijęs žemės sklypą, kuriame prašoma nustatyti servitutą. Tokiu būdu, ieškovai pirkdami naują žemės sklypą, būdami protingi ir apdairūs, turėjo įvertinti visas privažiavimo prie sklypo galimybes. 1,00 ha ploto sklypas nėra vienintelis ieškovams priklausantis sklypas, į kurį patenkama iš F. gatvės, šalia jo yra ieškovams priklausantis 3,8438 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. ( - ), žemės sklypo kadastro Nr. ( - ) (115 b. l.), tad 8 km ilgio apvažiavimas nelaikytinas sukeliančiu dideles papildomas išlaidas, siekiant patekti į šiuos sklypus. Kritiškai vertintinas ir ieškovų argumentas, jog kelio servitutai turi būti nustatomi, nes toje vietoje, kur prašoma nustatyti servitutus, yra istoriškai susiformavęs keliukas. Šią aplinkybę paneigia ne tik atsakovo, liudytojo A. N., tačiau ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovės paaiškinimai, bei byloje esantys žemės sklypo planai (43, 51, 72, 73 b. l.). Žemės sklypo savininkui nedraudžiama nuosavame sklype pasidaryti keliukus savo reikmėms, tačiau tai nereiškia, jog turi būti nustatomas servitutas ir leidžiama šiais keliais naudotis kitiems asmenims. Darytina išvada, jog prašomi nustatyti servitutai nėra objektyviai būtini, nes ieškovai turi galimybę normaliomis sąnaudomis naudotis jiems priklausančiais sklypais, tad servitutų nustatymas neproporcingai suvaržytų atsakovo nuosavybės teisę ir galimybę tinkamai naudotis savo sklypais.

21Papildomai pažymėtina, jog ieškovų prašomi nustatyti servitutai pažeistų 2011-01-14 Žemės sklypo servituto sutarties, sudarytos tarp ieškovų ir ankstesnio 0,2000 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) savininko M. A., 2.1 punktą, nurodantį, jog servitutas suteikiamas su sąlyga nesujungti su kitu keliu (104 b. l.). Įsigijęs 0,20 ha sklypą, atsakovas perėmė teises ir pareigas, susijusias su šios sutarties vykdymu. Už servituto suteikimą ieškovams buvo sumokėta 3200,00 Lt piniginė kompensacija, todėl nustatant ieškovų prašomus servitutus, 2011-01-14 sutartimi nustatytas kelias būtų sujungtas su F. gatve, kas iš esmės pažeistų sutarties sąlygas.

22Atsižvelgiant į viršiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ieškovai neįrodė, jog 436 kv. m. ploto kelio servituto 1,2428 ha ploto žemės sklype, ir 114 kv. m. ploto kelio servituto 0,2000 ha ploto žemės sklype, esančiuose ( - ) priklausančiuose atsakovui M. N., nustatymas yra būtinas, proporcingas ir vienintelis būdas ieškovų interesų įgyvendinimui, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

23Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Rašytiniais įrodymais pagrįstas atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2000,00 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, todėl priteistinos iš ieškovų atsakovo naudai lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 1000,00 Lt.

24Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patirta 43,34 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Mažeikių rajono apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi valstybei atlygintina išlaidų suma yra didesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (10 Lt), tai jos priteistinos valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 92, 96 straipsniai).

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259-260, 270 straipsniais,

Nutarė

26Ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovų A. B. (a. k. ( - ) ir R. B. (a. k. ( - ) atsakovui M. N. (a. k. ( - ) 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, šią sumą sumokant lygiomis dalimis, t. y. po 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) iš kiekvieno ieškovo.

28Priteisti iš ieškovų A. B. ir R. B. valstybės naudai po 21,67 Lt (dvidešimt vieną litą 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

29Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,... 3. dalyvaujant ieškovams A. B., R. B., ieškovų atstovei advokatei Virginijai... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B.... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovai A. B. ir R. B. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydami nustatyti... 7. Atsakovas M. N. su ieškinio reikalavimais nesutiko, motyvuodamas, jog jie yra... 8. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 9. Teismo posėdžių metu ieškovai ir jų atstovė papildomai pažymėjo, jog... 10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad šiuo metu... 11. Liudytoja Mažeikių rajono 3-iojo notaro biuro notarė I. Z. paaiškino, jog... 12. Liudytojas M. A. paaiškino, jog jam priklausė sklypas, kurio unikalus Nr. ( -... 13. Liudytojas A. N. nurodė, jog ieškovė yra jo sesuo, atsakovas – jo sūnus.... 14. Liudytojas G. B. paaiškino, jog yra ieškovų sūnus, atsakovo pusbrolis.... 15. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 16. Ieškinys atmestinas.... 17. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso 0,6077... 18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4. 37 straipsnio 1... 19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės... 20. Iš rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovai... 21. Papildomai pažymėtina, jog ieškovų prašomi nustatyti servitutai pažeistų... 22. Atsižvelgiant į viršiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog... 23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 24. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patirta 43,34 Lt bylinėjimosi... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98,... 26. Ieškinį atmesti.... 27. Priteisti iš ieškovų A. B. (a. k. ( - ) ir R. B. (a. k. ( - ) atsakovui M.... 28. Priteisti iš ieškovų A. B. ir R. B. valstybės naudai po 21,67 Lt... 29. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...