Byla e2A-107-280/2018

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

2kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. Ž. ir G. Ž. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai) 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. Ž. ir G. Ž. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, institucija, teikianti išvadą - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5I.Ginčo esmė

  1. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros: ieškovui E. Ž. 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei G. Ž. 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovai nurodė, kad ieškovo E. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo sulaikytas 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. balandžio 1 d. suimtas vieno mėnesio laikotarpiui, suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2011 m. birželio 29 d. (2 metus 2 mėnesius 30 dienų). Dėl visų 17 pareikštų kaltinimų ieškovas buvo išteisintas, konstatavus, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
  3. Ieškovas E. Ž. nurodo, kad patyrė neturtinę žalą dėl realaus jo teisių pažeidimo, t. y. prokuratūros pareigūnams ir teismams pažeidus bendrąją rūpestingumo pareigą, pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepagrįstai pareiškus įtarimus nusikalstamų veikų padarymu bei nepagrįstai 2 metus 2 mėnesius 30 dienų taikant griežčiausią BK numatytą kardomąją priemonę – suėmimą.
  4. Ieškovė G. Ž. dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų patyrė 15 000,00 Eur neturtinę žalą. Ieškovui E. Ž. dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ilgam laikui priverstinai pasitraukus iš dukros gyvenimo, ženkliai nukentėjo ieškovės psichinė ir moralinė pusiausvyra, pakito elgesys, ieškovė patyrė patyčias mokykloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškovų E. Ž. ir G. Ž. ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 15 820,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 263,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti – ieškovo E. Ž., naudai; ieškovei G. Ž. - 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26,64 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ieškovas E. Ž. buvo sulaikytas 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. balandžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi suimtas vieno mėnesio laikotarpiui, po to suėmimo terminas teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2011 m. birželio 29 d. (821 d.).Teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai.
  3. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamosios bylos dalį, kurioje ieškovas kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kitoje dalyje išteisino ieškovą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (8 epizodai), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (II t. b. l. 22-79). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria ieškovui baudžiamasis procesas nutrauktas, ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, išteisino ieškovą dėl kaltinimų pareikštų pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai), BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
  4. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civilinės ir baudžiamosios bylos duomenis, konstatavo, kad nors prokuratūros pareigūnų, teismo veiksmai ieškovo atžvilgiu ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau buvo pažeista prokuratūros pareigūnų, teismo bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes pratęsinėjant ieškovui kardomąją priemonę - suėmimą buvo piktnaudžiaujama teise, buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė. Ieškovo suėmimas buvo pagrįstas ir pateisinamas tik pirmąjį jo taikymo mėnesį (tai pripažįsta ir ieškovas), o suėmimas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2011 m. birželio 29 d. skirtas neteisėtai, todėl yra pagrindas kilti valstybės civilinei atsakomybei.
  5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prokuroras, teikdamas 2009 m. balandžio 28 d., 2009 m. birželio 22 d., 2009 m. rugsėjo 21 d. pareiškimus dėl kardomosios priemonės – suėmimo- pratęsimo, teismui nurodė, kad ieškovui bus pareikšti nauji įtarimai pasisavinus didelės vertės svetimą turtą (I t. b.l. 22-24, 38-0, 46-49). Šie veiksmai patvirtina, kad prokuroras siekė ieškovą laikyti suimtą, o ne ištirti inkriminuojamas veikas. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminiai tyrimai dėl neva naujų nusikalstamų veikų po to buvo nutraukti.
  6. Teismas nurodė, kad baudžiamosios bylos Nr.1-4-309/2014 duomenys patvirtina ieškovo teiginius apie prokuroro S. P. apsilankymus pas ieškovą, jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nesiekiant atlikti procesinių veiksmų. Bylos duomenimis prokuroras laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 6 d. iki 2011 m. birželio 29 d. vykdė E. Ž. apklausas 39 kartus (baudžiamosios bylos Nr.1-4-309/2014 XVI t. b.l.124-125), nors byloje yra tik trys įtariamojo apklausos protokolai 2009 m. balandžio 1, 2009 m. gruodžio 16 d., 2010 m. rugpjūčio 18 d. (baudžiamosios bylos Nr.1-4-309/2014 VIII t. b.l. 46,53,61-63) ir įtariamojo apklausas vykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnas.
  7. 2010 m. rugsėjo 9 d. visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimą protokole nurodoma, kad pats prokuroras Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose, atsižvelgiant į ieškovo prašymą susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, surinktais baudžiamojoje byloje Nr.1-4-309/2014, 2010 m. rugpjūčio 30, 2010 m. rugpjūčio 31d., 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. rugsėjo 7 d., 2010 m. rugsėjo 9 d. pateikė susipažinti visą bylos medžiagą (baudžiamosios bylos Nr.1-4-309/2014 X t., b.l.35). Tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2010 m. rugpjūčio 30 d., prokuroras nesilankė ir negalėjo pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. nesutampa bylos pateikimo ieškovui susipažinimui ir lankymosi pas ieškovą Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikas. Duomenų, kad susipažinimo procese dalyvavo ne prokuroras, o kitas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nėra. Šiuos prokuroro veiksmus teismas kvalifikavo kaip nerūpestingą prokuroro pareigų atlikimą.
  8. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pratęsinėjant kardomosios priemonės – suėmimo terminus, nebuvo svarstomos švelnesnės kardomosios priemonės skyrimas. Prokuroras, teismas nepateikė argumentų, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės nebūtų veiksmingos, taip pat ir dėl ieškovo siūlyto piniginio užstato. Tiek prokuroras, tiek teismas nutartyse motyvuodavo, kad byla sudėtinga, didelės apimties, ieškovas, suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs, slėpsis, darys naujus nusikaltimus, ieškovas niekur nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo kaltinamas ekonominių nusikaltimų padarymu, todėl jo buvimas laisvėje nebūtų kėlęs grėsmės visuomenei, buvo neteistas, turėjo nepilnametę dukrą.
  9. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, jis užsiregistravo darbo biržoje, rado darbą, dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme (baudžiamosios bylos Nr.1-4-309/2014 XIII t.b.l.115,118-119, 120, 121-123).
  10. Daugelis nutarčių dėl kardomosios priemonės – suėmimo- pratęsimo yra beveik pažodžiui nukopijuotos nuo pareiškimų dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teksto. Taigi teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo, nebuvo nešališkas, objektyvus ir galimai turėjo išankstinę nuomonę, nes suėmimo pratęsimo klausimą nagrinėjo paviršutiniškai, pažeidė šalių procesinės lygybės principą, parodė palankumą valstybiniam kaltinimui. Teismo posėdžio protokoluose dėl suėmimo pratęsimo, išsamiai užfiksuota tik prokuroro kalba, o ieškovo ir jo gynėjo labai trumpai. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, taip pat nesigilino, ar egzistuoja nusikalstamos veikos, kuriomis ieškovas įtariamas, nors teismui ieškovas ir duodavo paaiškinimus,
  11. Skiriant ir pratęsiant kardomąją priemonę buvo akcentuojama, kad ieškovas turi ryšių užsienyje (jo brolis su šeima gyvena Norvegijoje), tai nebuvo pakankamas pagrindas spręsti apie galimybę, jog ieškovas bėgs slėpsis nuo proceso ir septynis kartus šį argumentą naudoti pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo bei devynis kartus nutartyse dėl suėmimo termino pratęsimo.
  12. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartyje (I t. b.l. 142-145) konstatavo, kad nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas bėgs (slėpsis), todėl atsižvelgiant į tai, patikslino suėmimo termino pratęsimo pagrindą.
  13. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovas, kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, naudodamasis neteisėtai turimais mobiliojo ryšio turimais telefonais, palaikė ryšius su nusikalstamų veikų bendrininkais bei nukentėjusiems darė spaudimą. Tačiau minėta aplinkybe buvo remiamasi tris kartus prašant ieškovui pratęsti suėmimą, tris kartus motyvuojant nutartis dėl suėmimo termino pratęsimo. Tai patvirtina tiek prokuroro, tiek teismo, neatidų, nerūpestingą elgesį.
  14. 2009 m. balandžio 28 d., 2010 m. gruodžio 7 d., 2011 m. kovo 25 d. nutarys dėl suėmimo pratęsimo nebuvo panaikintos, o 6 nutartys net ir nebuvo apskųstos, kas neduoda pagrindo pripažinti, kad ieškovui suėmimas buvo pagrįstas ir nesukėlęs žalos. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d., 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, jog ieškovas padarė jam inkriminuojamas veikas, nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo klausimo, kai kur pamiršo pakeisti ieškovo anketinius duomenis bei procesinę padėtį (I t., b.l. 34-37).
  15. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiuose yra pažymėta, kad ieškovą su nukentėjusiais siejo paskoliniai (civiliniai ) teisiniai santykiai, verslo santykiai, kaltinamas paremtas vien prielaidomis ir spėlionėmis, objektyvių įrodymų, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nebuvo surinkta. Nukentėjusio A. P. teisės buvo apgintos civiliniais teisių apgynimo būdais, iš dalies patenkinus jo ieškinį.
  16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors prokuratūros pareigūnų, teismo veiksmai ieškovo atžvilgiu ir atitiko baudžiamojo proceso teises normas, tačiau buvo pareiga prokuratūros pareigūnų, teismo bendroji rūpestingumo pareiga, taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes pratęsinėjant ieškovui suėmimą buvo piktnaudžiaujama teise, buvo suvaržyta nusikalstamos veikos nepadariusio asmens laisvė.
  17. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad nustatytas prokuratūros pareigūnų, teismo nepakankamas rūpestingumas, atidumas (neteisėtumas CK 6.272 straipsnio prasme) dėl kardomosios priemonės – suėmimo ieškovui pratęsimo yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo patirta neturtine žala, nes ieškovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nėra pateisinama objektyviu būtinumu ir pernelyg suvaržė ieškovo teises.
  18. Spręsdamas dėl ieškovo patirtos žalos dydžio nustatymo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo prašomas 30 000,00 Eur žalos atlyginimas negali būti laikomas teisingu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.
  19. Teismas pripažino, kad neproporcingu procesinės prievartos priemonės taikymu ilgiau nei vieną mėnesį, po kurio iš esmės prokurorui turėjo būti aišku, kad ieškovą ir nukentėjusiuosius sieja civiliniai teisiniai santykiai, kad nėra įmanoma surinkti pakankamai ieškovą apkaltinančių įrodymų, buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovui apribota teisė veikti savo nuožiūra, savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves, apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas buvo paviešinta spaudoje (internetinėse svetainėse www.15min.lt, www.delfi.lt), rodoma per televiziją, todėl patyrė nepatogumus, sukrėtimą, netikrumo jausmą, pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės.
  20. Tačiau paties išteisinamojo nuosprendžio priėmimas yra reikšminga moralinė satisfakcija, svarbi ne tik pačiam išteisintajam, bet ir atkurianti jo autoritetą, bendravimo galimybes įprastoje aplinkoje.
  21. Byloje nėra duomenų apie suėmimo padarinius ieškovo sveikatai, psichinei sveikatai ir ieškovas tokių nepateikė.
  22. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad šiuo metu dirba panašų darbą (vadybininkas automobilių srityje), todėl teismas sprendė, kad ieškovo profesiniam gyvenimui didelių padarinių ilgą laiką taikyta kardomoji priemonė nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas.
  23. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo visiškai reabilituotas ne dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o tik dėl 23 epizodų iš 25 epizodų. Minėtos bylos dalies nutraukimą sąlygoja ne viso proceso neteisėtumas, o baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas, dėl ko ieškovas nebuvo išteisintas reabilituojančiais pagrindais.
  24. Nėra paneigta, kad ieškovas pats atliko neteisėtus veiksmus dėl suklastotos automobilio „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) pirkimo–pardavimo sutarties ir jos realizavimo; suklastotos automobilio „M. P.“, VIN Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo sutarties, įgaliojimo ir jų realizavimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paties ieškovo veiksmai taip pat turėjo įtakos jo patirtos žalos atsiradimui, todėl prašomos priteisti žalos dydis sumažintas atsižvelgiant ir į šią aplinkybę. Teismas konstatavo, kad 15 820,00 Eur (20 Eur * 791 d.) neturtinei žalai atlyginti yra pakankama suma, kuri priteistina ieškovo naudai.
  25. Teismas nustatė, kad ieškovė G. Ž. pakankamai ilgą laiką (2 metus 2 mėnesius 30 dienų) buvo be tėvo, patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, nepatogumų. Informacija apie ieškovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą pasklido visuomenės informacijos priemonėse (internetinėse svetainėse www.15min.lt, www.delfi.lt), buvo rodoma per televiziją, dėl to mokykloje ji patyrė patyčias.
  26. Byloje nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės G. Ž. patirtą psichologinę traumą, pastebėtus potrauminio streso ar depresijos simptomus, kad nepilnametės fizinei ir psichinei sveikatai būtų buvę padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai, nors ieškovės įstatyminė atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovei davė raminančius vaistus, kelis kartus kreipėsi į gydytoją dėl jos psichologinės būsenos. Be to, nepaisant patirtų išgyvenimų, ieškovė nepakeitė mokyklos, ieškovės mokslo rezultatai nepablogėjo. Šiuo metu ieškovų tarpusavio ryšys yra atkurtas, bendrauja, kartu leidžia laiką, ieškovas domisi ieškovės pasiekimais. Teismas sprendė, kad ieškovės įstatyminės atstovės tinkamas elgesys padėjo ieškovei patirti kuo mažesnius išgyvenimus, nepatogumus dėl tėvo ilgo nebuvimo namuose, t. y. rūpinosi jos psichine būsena, neleido žiūrėti/skaityti informacijos apie ieškovui inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ieškovės klasės auklėtojos prašė pagalbos, kad nenukentėtų ieškovės mokslo rezultatai ir kuo mažiau būtų patyčių iš vaikų. Todėl teismas konstatavo, kad 1000,00 Eur ieškovės neturtinei žalai atlyginti yra tinkama satisfakcija už ieškovės patirtą neturtinę žalą. Todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 1000,00 Eur neturtinės žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
  1. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys buvo patenkintas dalinai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  2. Apeliantės nuomone, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai bei išvados, kurių pagrindu teismas tenkino dalį reikalavimų, yra prieštaringi, nenuoseklūs ir paneigiantys vienas kitą, todėl sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
  3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą akivaizdžiai egzistavo ir jis buvo pradėtas teisėtai“. Teismas taip pat konstatavo, kad „nei Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendyje, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 n. vasario 22 d. nuosprendyje nėra konstatuota kokių nors esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, taikant kardomąsias prievartos priemones“. Tačiau jau kitame sakinyje teismas daro priešingą išvadą, nurodydamas, kad „nagrinėjamu atveju, vieninteliai neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai yra susiję su nepagrįstu ieškovo (E. Ž.) laisvės apribojimu nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2011 m. birželio 29 d.
  4. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 str. 2 d. (3 epizodai), 300 str. 1 d. (5 epizodai), 182 str. 2 d. (8 epizodai), 182 str. 1 d. (5 epizodai), 302 str. 1 d., 178 str. 3 d. (2 epizodai). 178 str. I d. Toks didelis pareikštų kaltinimų skaičius galėjo turėti didelės įtakos tam faktui (aplinkybei), kad teismai taikė griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą ir priimdavo sprendimus suėmimą pratęsti.
  5. BPK 125 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę, tokį sprendimą motyvuoja, taip pat nurodo tikslą, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad teismai tinkamai motyvuodavo savo sprendimus dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo (pratęsimo), nurodydavo tikslus, kurių siekiama skiriant kardomąją priemonę.
  6. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi pakeitė ieškovui skirtą kardomąją priemonę - suėmimą kita kardomąja priemone - dokumento paėmimu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Dėl šios nutarties Šiaulių apygardos prokuratūra padavė skundą ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį panaikino. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas dar kartą konstatavo, kad kardomoji priemonė - suėmimas ieškovui paskirta teisėtai ir pagrįstai.
  7. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, ieškovas aktyviai naudojosi teise skųsti teismų nutartis skirti kardomąją priemonę - suėmimą. Teismai padarytų pažeidimų nenustatė ir ieškovo skundų netenkino. Taigi procesinės prievartos priemonės teisėtumas ir pagrįstumas ne kartą buvo tikrinamas instancine tvarka, baudžiamojo proceso teisės pažeidimų ir neteisėtų veiksmų byloje nekonstatuota, todėl valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pagrindo taip pat nėra.
  8. Prokuroras vykdė savo pareigas, o prašymas teismui skirti kardomąją priemonę - suėmimą yra prokuroro teisė. Pasinaudojimas tokia teise jokiu būdu nereiškia, kad prokuroras tiesiog „siekia laikyti asmenį suimtą“. Šios kardomosios priemonės paskyrimo tvarka ir sąlygos išsamiai reglamentuotos P. T. prokuroras, prašydamas teismo skirti šią kardomąją priemonę, tiek teismas, tenkindamas tokį prokuroro prašymą, išsamiai pagrindžia bei motyvuoja savo sprendimą.
  9. Tai, kad ieškovas buvo išteisintas, neįrodo baudžiamojo persekiojimo ir kardomosios priemonės paskyrimo neteisėtumo. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą.
  10. Teisingumo ministerija nesutinka ir su Panevėžio miesto apylinkės teismo pozicija, kad prokuroras veikė nerūpestingai, nes baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas nekaltas asmuo. Iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą buvo, faktą, kad buvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavo ir Panevėžio miesto apylinkės teismas, sprendime.
  11. Tai, kad E. Ž. su prokuroru S. P. apklausos buvo vykdomos 39 kartus, nors byloje yra tik 3 įtariamojo (ieškovo) apklausos protokolai ir įtariamojo (ieškovo) apklausas vykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Ši aplinkybė taip pat buvo pagrindas konstatuoti, kad prokuroras veikė nerūpestingai, neatidžiai ir ne pagal savo kompetenciją. Teisingumo ministerijos nuomone, tokia aplinkybė visiškai neįrodo prokuroro nerūpestingumo ir veikimo ne pagal kompetenciją. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui lankytis pas suimtąjį nedraudžia nei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas, nei BPK nuostatos. Tokių susitikimų metu nebūtina visais atvejais surašyti apklausos protokolą.
  12. Bylos aplinkybės patvirtina, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė aktyviai, siekdami ištirti galimai padarytas nusikalstamas veikas. Teisingumo ministerija nesutinka ir su Panevėžio miesto apylinkės teismo pozicija, kad prokurorui jau po vieno mėnesio iš esmės turėjo būti aišku, kad ieškovą ir nukentėjusiuosius sieja civiliniai teisiniai santykiai, kad nėra įmanoma surinkti pakankamai ieškovą apkaltinančių įrodymų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byla buvo sudėtinga, didelės apimties, daug nukentėjusiųjų asmenų. Teisingumo ministerijos nuomone, jau po 1 mėnesio nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo šioje byloje nebuvo jokių galimybių.
  13. Pažymi, kad pagal BPK 215 straipsnį ieškovas (jo gynėjas) galėjo paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas. Remiantis BPK 215 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, išnagrinėjęs skundą, ikiteisminio tyrimo teisėjas turėjo teisę priimti nutartį įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per nustatytą terminą arba ikiteisminį tyrimą nutraukti. Ieškovas nepateikė duomenų, kad būtų pasinaudojęs teise paduoti skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.
  14. Teisingumo ministerija nesutinka ir su Panevėžio miesto apylinkės teismo pozicija, kad nebuvo svarstoma apie švelnesnės kardomosios priemonės (priemonių) paskyrimą, prokuroras ir teismas nepateikė argumentų, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės būtų buvusios neveiksmingos. Tiek prokuroras, tiek teismas motyvavo savo pareiškimą ir sprendimą dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo, taip pat buvo nurodyti ir argumentai, dėl ko švelnesnė kardomoji priemonė būtų neveiksminga. Be to, sprendžiant dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo prokuroras nurodydavo ir naujus motyvus dėl tokios kardomosios priemonės pratęsimo būtinybės. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nesuponuoja, kad kardomoji priemonė - suėmimas taip pat buvo paskirta neteisėtai.
  15. Nesutinka ir su Panevėžio miesto apylinkės teismo pozicija, kad teismai, skirdami bei pratęsdami kardomąją priemonę - suėmimą, nebuvo objektyvus, nešališki, galimai turėjo išankstinę nuomonę. Dėl kardomosios priemonės - suėmimo pagrįstumo kelis kartus sprendė įvairių instancijų teismai - Šiaulių miesto apylinkės teismas, Šiaulių apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas.
  16. Jeigu Panevėžio apygardos teismas konstatuotų, kad ieškovas įrodė valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas, Teisingumo ministerija prašo mažinti priteistos neturtinės žalos dydį, kadangi, Teisingumo ministerijos nuomone, ji yra per didelė. Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad „nėra paneigta, kad ieškovas pats atliko neteisėtus veiksmus dėl suklastotos automobilio „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutarties ir jos realizavimo; suklastotos automobilio „M. P., VIN Nr. ( - ), pirkimo- pardavimo sutarties, įgaliojimo ir jų realizavimo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paties ieškovo veiksmai taip pat turėjo įtakos žalos atsiradimui, todėl prašomos priteisti žalos dydis mažintinas atsižvelgiant ir į šią aplinkybę“ Ieškovo galimą nesąžiningumą, kas turėjo reikšmės baudžiamojo persekiojimo pradėjimui, įrodo ir faktas, kad nukentėję nuo ieškovo asmenys reiškė ir civilinius ieškinius, kurie buvo patenkinami visiškai ar iš dalies.
  17. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, Teisingumo ministerijos nuomone, 52,73 proc. dalis patenkintų ieškovo reikalavimų yra neproporcingai didelė.
  18. Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovei G. Ž. priteisė 1000 Eur neturtinę žalą. Ieškovas E. Ž. valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas rodinėja iš jam skirto galimai neteisėtos kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo. Teisingumo ministerija sutinka, kad suėmimas ir apskritai pats baudžiamasis persekiojimas paprastai kiekvienam asmeniui sukelia neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Tokias neigiamas emocijas bei išgyvenimus paprastai patiria ir asmens artimieji. Tačiau manytume, jog teismo praktika priteisti neturtine žalą ir nuo galimai neteisėto baudžiamojo persekiojimo nukentėjusio asmens artimiesiems, yra ydinga. Vadovaujantis tokia suformuluota teismo praktika, ateityje asmenys (šiuo atveju kalbama ne apie ieškovą E. Ž.), galimai patyrę neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą, galimai įrodinės, jog neturtinę žalą taip pat patyrė ir daugiau jo artimųjų (pvz., vaikai, anūkai, žmona, tėvai, seneliai, broliai, seserys ir kt.). Įrodyti glaudų artimų asmenų tarpusavio ryšį yra nesudėtinga, taigi teismai turės papildomai spręsti ir dėl neturtinės žalos atlyginimo kitiems nukentėjusiojo asmens artimiesiems. Vadovaujantis tokia ydinga teismo praktika, ateityje gali kilti ir piktnaudžiavimo atvejų, kuomet dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipsis ne vienas, bet keli nuo galimai neteisėto baudžiamojo persekiojimo nukentėjusio asmens artimieji.
  19. Ieškovai E. Ž. ir G. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priteisti ieškovui E. Ž. 30000 Eur, ieškovei G. Ž. 15000 Eur neturtinės žalos.
  20. Ieškovas E. Ž. sulaikytas 2009 m. kovo 31 d., 2009 m. balandžio 1 d. suimtas vieno mėnesio laikotarpiui. Paskui suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2011 m. birželio 29 d. (2 metus 2 mėnesius 30 dienų) (821 d.).
  21. 2014 m. sausio 22 d. Šiaulių apygardos teismas nusprendė bylos dalį, kurioje E. Ž. buvo kaltinamas pagal:
    1. BK 300 straipsnio 1 dalį (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojęs transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, uždėjęs netikrą įmonės „Šiaurys“ antspaudą, sutartį pateikė - realizavo R. S.);
    2. BK 300 straipsnio 1 dalį (nenustatytoje vietoje suklastojęs transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį bei įgaliojimą, uždėjęs netikrą įmonės „Šiaurys“ antspaudą, pasirašęs už įmonės „Šiaurys“ savininkę R. A., sutartį ir įgaliojimą pateikė - realizavo S. S.);
    3. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku bei vietoje apgaule išviliojo iš A. P. 9000 eurų (31075,2 litų);
    4. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (kaip užstatą, įsipareigojimą A. P. palikdamas - realizuodamas žinomai netikrą automobilio registracijos dokumentą Nr. ( - ), automobilio „M. M.“, VIN Nr. ( - ) registracijos dokumentus Nr. 60307080 bei automobilio „( - ) VIN Nr. ( - ) registracijos dokumentus Nr. ( - ));
    5. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apgaule išviliojo iš A. P. 4500 eurų (15537.6 litų);
    6. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, išviliojo iš A. P. 9000 eurų (31075,2 litų) );
    7. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (pateikė - realizavo žinomai suklastotą dalinai užpildytą 2008-12-12 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį tarp V. M. ir A. P.);
    8. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (iš A. G. bei E. Š. paėmė pinigus skirtus remontui - 7000 eurų (24169,6 litų), kuriuos pasisavino, automobilio nesuremontavęs);
    9. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (suklastojęs automobilio pirkimo - pardavimo sutartį pažymą - sąskaitą, serija BLA Nr. ( - ), o būtent suklastoję automobilio savininkės S. L. parašą, ją pateikė R. M.), nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
    10. Be to, teismas nusprendė išteisinti E. Ž. kaip nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas pagal:
    11. BK 183 straipsnio 2 dalį (pardavęs automobilį „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) VIN Nr. ( - ) be įmonės „Šiaurys“ vadovės R. A. žinios bei įgaliojimo, laikotarpyje nuo 2008-01-25 iki 2008-06-27 imtinai, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje už 70 000 litų, pasisavino gautas lėšas, kurių neįnešė į įmonės IĮ „Šiaurys“ kasą, tuo padarydamas IĮ „Šiaurys“ 70 000 litų dydžio turtinę žalą):
    12. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (pardavęs automobilį „M. P.“, V1N Nr. ( - ) be įmonės „Šiaurys“ vadovės R. A. žinios bei įgaliojimo, laikotarpyje nuo 2007-11-30 iki 2009-02-27 imtinai, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje už 40 000 litų ir pasisavinęs gautas lėšas, kurių neįnešė į įmonės IĮ „Šiaurys“ kasą, tuo padarydamas IĮ „Šiaurys“ 40 000 litų dydžio turtinę žalą);
    13. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - sukčiavo, pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikdamas A. P. automobilio „( - ) VIN Nr. ( - ) registracijos dokumentus, užvedimo raktelį bei patį automobilį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apgaule išviliojo iš A. P. 107 000 litų);
    14. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (automobilio „M. B. E320“ pagrobimas, padarant A. P. 50 000 litų dydžio turtinę žalą);
    15. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - sukčiavo, pasinaudodamas pasitikėjimu, apgaule, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pateikęs A. P. pasiūlymą pirkti automobilį „M. P.“, VIN Nr. ( - ) už 16 000 eurų (55244.8 litų), nurodydamas, jog niekas neturi teisių bei pretenzijų į objektą, žinodamas, jog automobilis nuosavybės teise priklauso IĮ „Šiaurys“, A. P. padavus E. Ž. pinigus, tokiu būdu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apgaule išviliojo iš A. P. 16000 eurų (55244.8 litų));
    16. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė bei realizavo juridinio asmens dokumentus - automobilių registracijos dokumentus); pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (automobilio „Audi Q7“ ,VIN Nr. ( - ) detalių vagystė);
    17. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent 2008 metais gegužės 8 dieną, kavinėje „Šokoladinė“ iš I. J. paėmęs 100 000 litų pažadėdamas už šiuos pinigus nupirkti bei 2008 m. gegužės 9 d. perduoti I. J. automobilį „M. B. S500L“);
    18. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2006 m. lapkričio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš R. L. paėmęs S. L. priklausantį automobilį „( - ) Touring“, valst. Nr. ( - ). VIN Nr. ( - ), pažadėdamas parduoti už 38500 litų bei pinigus perduoti R. L. (S. L.), tačiau 2006-11-24 per tarpininką E. B.. kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas automobilį pardavęs už 44 000 litų. kurių S. L. negrąžino, o juos pasisavino);
    19. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 metais rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Palangos mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, su R. L. sudaręs apsimestinį sandorį - žinomai jau E. Ž. parduotą automobilį „( - ) Touring“, valst. Nr. ( - ), VIN Nr. ( - ), už kurį lėšos nebuvo grąžintos S. L., R. L. pridėjus 100 000 litų pakeisti į E. Ž. turimą automobilį „A. A.“ 2006 metų laidos, tokiu būdu padengiant įsiskolinimą, tačiau nei automobilio „A. A.“ nei pinigų 100 000 litų E. Ž. negrąžino, tuo padarydamas R. L. 100 000 litų turtinę žalą);
    20. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2008 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, su R. L. sudaręs sandorį - jam priklausantį automobilį „P. B. S“, VIN Nr. ( - ) parduoti Latvijos įmonei „Vendini“ už 22 000 eurų (75900 litų) ir pridėjus, tačiau nei automobilio „Porsche 911 4S CABRIO“, 2006 metų laidos, nei pinigų už parduotą automobilį „P. B. S“, nei duotų 69000 litų R. L. negrąžino, tuo padarydamas 144 900 litų turtinę žalą);
    21. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent 2008 m. balandžio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš R. L. paėmęs 65000 litų pažadėdamas už šiuos pinigus iš Latvijos įmonės „ŠIA ENRO“ nupirkti bei perduoti R. L. automobilį „M. B. B180D“, VIN Nr. ( - ), prieš sandorį pateikdamas peržiūrai automobilio nuotraukas, tačiau nei pinigų perduotų už minėtą automobilį nei automobilio negražino);
    22. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2009 m. sausio 20 d. automobilio „Volvo S60“, VIN Nr. ( - ), 50 000 litų vertės vagystė); pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (automobilio tiksliai nenustatytu laiku, gavo iš UAB „( - )“ direktoriaus S. T. automobilį „Toyota L. C.“, VIN. Nr. ( - ), 92 000 litų vertės pasisavinimas);
    23. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaulės būdu pasisavino A. N. priklausančius 34542,4 litus);
    24. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule pasisavino D. T. priklausančius 37950 litų),).
  22. Apeliantas nurodo, kad 2016 m. vasario 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria E. Ž. baudžiamasis procesas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, t.y. išteisino E. Ž. dėl kaltinimų, pareikštų pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaule savo naudai įgytų A. P. priklausančių 9 000 eurų (31 075,2 litų)); pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl to, kad realizavo žinomai netikrus automobilių dokumentus); pagal B K 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaule savo naudai įgytų A. P. priklausančių 4 500 eurų (15 537,6 litų)); pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaule savo naudai įgytų A. P. priklausančių 9 000 eurų (31 075,2 litų)); pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl to, kad pateikė žinomai suklastotą dalinai užpildytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį tarp V. M. ir A. P.); BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaule savo naudai įgytų iš A. G. ir E. Š. priklausančių 7 000 eurų (24 169,6 litų); BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl suklastoto S. L. parašo automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.
  23. Tačiau teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad E. Ž. žalos atsiradimą grindė pareigūnams pažeidus bendrąją rūpestingumo pareigą, pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tuo, jog ikiteisminis tyrimas ir visas baudžiamasis procesas buvo vykdomas nepateisinamai ilgai, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK nuostatose įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, dėl ko turėjo būti priteista visa reikalaujama neturtinė žala.
  24. Konvencijos, ratifikuotos Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. 1-865, 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Konvencijos nuostatos aiškinamos ir taikomos remiantis E. Ž. Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (Konvencijos 19, 32 straipsniai; žr. taip pat. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-895/2003; 2004 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-298/2004; 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007, 3K-5/2009, 3K-284/2010).
  25. Pagal EŽTT praktiką proceso trukmė turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus. Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė Konvencijos nuostatų požiūriu, yra tokie: konkrečios bylos sudėtingumas, pareiškėjo elgesys, valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą (žr., pvz., Grauslys v. Lithuania, no. 36743/97, judgment of 10 October 2000, § 60, Šleževičius v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November 2000, Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003, Norkūnas v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009), taip pat turi būti atsižvelgiama į sprendžiamų klausimų reikšmę pareiškėjui (žr., pvz., Jablonskį v. Poland, no. 33492/96, judgement of 21 December 2000, § 102).
  26. Asmens teisė į kiek įmanoma trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir operatyviai. Nacionalinėje teisėje pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.
  27. Proceso delsimu gali būti pripažintas toks proceso laikotarpis, per kurį neatlikta jokių procesinių veiksmų arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė konkrečiu atveju laikytina per ilga (žr.. pvz., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007).
  28. Išnagrinėtoje byloje dėl žalos atlyginimo buvo pažymima, kad baudžiamojoje byloje proceso trukmę sudarė du etapai, kurių bendra trukmė yra beveik septyni metai (pirmasis etapas prasidėjo 2009 m. kovo mėnesį, pradėjus ikiteisminį tyrimą byloje, ir pasibaigė E. Ž. maksimaliu įstatyme (BPK) numatytame kardomosios priemonės suėmimo laikymu (18 mėn.) t.y. 2010 m. rugsėjo 17 d., surašius kaltinamąjį aktą ir baudžiamoji byla buvo perduota Šiaulių apygardos teismui; antrasis etapas prasidėjo 2010 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos teisme pratęsus kardomosios priemonės suėmimo terminą bei bylą nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos metu. Byloje priimtas galutinis sprendimas, kuriuo E. Ž. buvo išteisintas 2016 m. vasario 22 d.
  29. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai sprendimuose nedetalizavo ir nenurodė priežasčių dėl ilgo proceso, nevertino bylos sudėtingumo, ieškovo elgesio nagrinėjant baudžiamąją bylą. Baudžiamoji byla buvo didelės apimties, tačiau teismai, siekdami pagrįsti tokią ilgą proceso tyrimo trukmę, iš esmės turėtų remtis EŽTT praktikoje suformuluotais bylos sudėtingumo (ne bylos apimties) ir pareiškėjo elgesio kriterijais.
  30. Baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas vienas tik asmuo. Nors ieškovas buvo kaltinamas keliolikos nusikalstamų veikų padarymu, tačiau visi kaltinimai buvo susiję tarpusavyje. Atliekant tiek ikiteisminio tyrimo veiksmus, tiek bylą nagrinėjant teisme, nebuvo atliekami jokie sudėtingi tyrimai, reikalaujantys ilgo laiko, nebuvo jokių proceso veiksmų atlikimo su kitomis valstybėmis. Ieškovas labai ilgą laiką buvo suimtas ir niekaip negalėjo įtakoti tyrimo trukmės. Nagrinėjant bylą teisme, po to kai ieškovui buvo pakeista kardomoji priemonė, E. Ž. dalyvavo posėdžiuose, nebuvo nustatyta proceso vilkinimo ir ieškovo pusės.
  31. Baudžiamojoje byloje procesas trukęs 6 metus ir 11 mėnesių yra akivaizdžiai neproporcingas tirto ir nagrinėto nusikaltimo sunkumui, galimai sukeltoms pasekmės, kurios pripažintos civiliniais santykiais.
  32. Prie civilinės bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog ilgą procesą baudžiamojoje byloje nulėmė ieškovo ir jo gynėjos elgesys. Be to, EŽTT praktikoje įtvirtinta principinė taisyklė, kad asmeniui negali būti priekaištaujama dėl to, kad šis naudojosi visomis prieinamomis procesinėmis priemonėmis savo interesams ginti (žr.. Yac and Sargn v. Turkey, judgment of 8 June 1995, Series A no. 319-A, § 66; Barfuss v. C. R., no. 35848/97, judgment of 31 July 2000, § 81). Baudžiamojoje byloje ieškovo skundai buvo teikiami išskirti dėl nepagrįstos kardomosios priemonės, todėl teigti, jog skundų nagrinėjimas vilkino procesą būtų nepagrįsta.
  33. Per visą vertinamąjį laikotarpį - beveik septynis metus (per kurį už daugelį inkriminuojamų veikų suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas)- pripažintina ieškovo pažeista teisė į kiek įmanoma trumpiausią bylos nagrinėjimą.
  34. Panevėžio apylinkės teismas nevertino šių pažeidimų ir nepasisakė dėl jų savo sprendime, o būtent ir dėl šio pažeidimo neturtiną žalą patyrė ieškovas, todėl pirmos instancijos priteista neturtinė žala E. Ž. nėra proporcinga patirtiems jo išgyvenimams, sukeltiems padariniams, nėra teisinga ir sąžininga.
  35. Neturtinė žala ieškovei G. Ž. kildinama tuo, kad pareigūnams pažeidus bendrąją rūpestingumo pareigą, pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ieškovė realiai neturėjo tėvo 821 dieną, negalėjo bendrauti su juo, augti pilnavertėje šeimoje. Pati svarbiausia bendravimo su vaikais prielaida yra artimas vaiko emocinis ryšys su mama ir tėčiu. Ieškovė, neturėdama abiejų tėvų 2 metus 2 mėnesius ir 30 dienų, gyveno nepilnavertį gyvenimą.
  36. Byloje nagrinėtinu atveju G. Ž. ne tik negalėjo bendrauti ir palaikyti artimus ryšius su savo tėvu, tačiau vaikui buvo sunku suprasti buvusius teisinius procesus, pareigūnų nenorą leisti vaikui bendrauti (ieškinio 37 punktas) su tėvu jo suėmimo metu. Šiuo atveju, kai tėvas nepagrįstai buvo kalinimas ir kaltinamas veikų padarymu, akivaizdu kad vaikui buvo nesuprantami ir prieštaringi vertinimai, tiek tėvo elgesio, teik pareigūnų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė žalą patyrė ne tik dėl bendravimo stygiaus, bet ir dėl patirtų labai stiprių išgyvenimų, kurie, apelianto nuomone, nebuvo teisingai įvertinti teismo.
  37. Akivaizdu, jog ieškovė G. Ž., daugiau kaip du metus gyvendama be tėvo, lankė mokyklą. Tačiau, priešingai nei kiti ieškovės bendraklasiai, negalėjo turėti tėvo pagalbos mokymosi metu. E. Ž. su dukra G. Ž. suėmimo laikotarpiu, t.y. per 2 metus 2 mėnesius ir 30 dienų, prokuroro leidimu bendravo telefonu tik vieną kartą (19 ieškinio punktas) bendravo tik laiškais, todėl nesutinkama su pirmos instancijos teismo nuomone, jog ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti yra tinkama satisfakcija 1000 eurų suma.
  38. Teisingumo ministerija atsiliepimu į 2017 m. spalio 4 d. ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad apeliaciniame skunde pateikė išsamius ir argumentuotus motyvus, kad ieškovas E. Ž. neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde išsamiai pasisakė dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pakartotinai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą savo argumentų nekartoja.
  39. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką kai kuriais atvejais suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė net jei ji taikoma ilgiau kaip 18 mėnesių (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį Nr. 1S-70-628/2017).
  40. Šioje byloje teismas pasisakė, kad nors kaltinamasis yra suimtas daugiau kaip 18 mėnesių, tačiau įvertinus duomenų visumą, nusikalstamų veikų pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su baudžiamosios bylos apimtimi bei sudėtingumu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Proceso trukmę lėmė bylos sudėtingumas.
  41. Nesutiko su ieškovo E. Ž. pozicija, jog bylos negalima laikyti itin sudėtinga todėl, kad kaltinimai pareikšti vienam asmeniui, kaltinimai buvo tarpusavyje susiję. Tai, kad byla buvo itin sudėtinga, konstatavo ir teismai.
  42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant Į E. Ž. Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-572-969/2015).
  43. Ieškovas nepateikė duomenų, kad baudžiamojoje byloje nebuvo atliekami procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė buvo per ilga. Tokių pažeidimų nekonstatavo ir teismai.
  44. EŽTT praktikoje neturtinė žala dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso kompensuojama taip pat paprastai tuomet, kai baudžiamasis procesas trunka ilgiau nei kad šiuo atveju (žr., pvz., Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003 (proceso trukmė - 8 metai ir 3 mėnesiai (viena instancija); priteistas 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimas); Girdauskas v. Lithuania, no.70661/01. judgment of 11 December 2003 (proceso trukmė - 8 metai ir 5 mėnesiai: priteista 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti).
  45. BPK 215 straipsnis nustato galimybę nutraukti ikiteismini tyrimą dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo trukmės. Pagal BPK 215 straipsnio 1 dalį. jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas. Įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Ieškovas nepateikė duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų padavęs skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo.
  46. Teisingumo ministerijos nuomone, ikiteisminio tyrimo teisėjas, nustatęs ikiteisminio tyrimo vilkinimą, būtų galėjęs priimti sprendimą įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą per nustatytą terminą arba ikiteisminį tyrimą nutraukti. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas būtų detaliai įvertinęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (sprendimų) teisėtumą ir pagrįstumą. Tai, kad ieškovas nepasinaudojo savo teise kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su skundu dėl pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo trukmės, suponuoja išvadą, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui ieškovas neturėjo skundų (pretenzijų) dėl galimo ikiteisminio tyrimo vilkinimo.
  47. Teismo praktika priteisti neturtinę žalą ir nuo galimai neteisėto baudžiamojo persekiojimo nukentėjusio asmens artimiesiems, yra ydinga. Vadovaujantis tokia ydinga teismo praktika ateityje gali kilti ir piktnaudžiavimo atvejų, kuomet dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipsis ne vienas, bet keli nuo galimai neteisėto baudžiamojo persekiojimo nukentėjusio asmens artimieji. Šiuo atveju nepagrįstai išplečiamas asmenų ratas, kurie gali būti pripažinti nukentėjusiaisiais vadovaujantis Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalimi (atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų).
  48. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai E. Ž., G. Ž. prašo atmesti atsakovės Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą.
  49. Nesutikdami su Teisingumo ministerijos argumentu dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nenuoseklumo, mano, kad pirmos instancijos teismas labai išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, vertino ne tik procesinių prievartos priemonių taikymo pagrįstumą, tačiau ir aptarė tyrimo pradėjimo teisėtumo klausimus.
  50. Panevėžio apylinkės teismas sprendime nurodė, jog „nagrinėjamu atveju vieninteliai neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai yra susiję su nepagrįstu ieškovo (E. Ž.) laisvės apribojimu nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2011 m. birželio 29 d.“. Taigi teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, nuosekliai ir išsamiai išnagrinėjęs teisėsaugos institucijų veiksmus, konstatavo, kad neteisėti veiksmai yra sietini su ieškovo laisvės apribojimu, todėl negalima laikyti apelianto argumentų pagrįstų dėl sprendimo nenuoseklumo ar paneigiančių vienas kitą teismo dėstomų argumentų.
  51. Teismas sprendime smulkiai nurodė ne vieną, o eilę padarytų pažeidimų, juos aptarė ir nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei savo išvadas pagrindė įrodymais. Panevėžio apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad „tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad prokuroras, teikdamas 2009 m. balandžio 28 d., 2009 m. birželio 22 d., 2009 m. rugsėjo 21 d. pareiškimus dėl kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo, teismui nurodė, kad ieškovui bus pareikšti nauji įtarimai pasisavinus didelės vertės svetimą turtą (I t. b. 1. 22-24, 38-40, 46-49).“ Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog prokuroras prieš kiekvienos kardomosios priemonės pratęsimą atvykdavo į Šiaulių tardymo izoliatorių ir ieškovą siekė paveikti, nurodydamas, kad bus įteikti nauji pranešimai apie įtarimą, kad įtariajam reikia prisipažinti ir tik tuo atveju kardomoji priemonė bus pakeista.
  52. Taigi teismas, išanalizavęs prokuroro teiktus teismams pareiškimus dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo ieškovui, posėdžių protokolus ir įvertinęs pateikus duomenis apie prokuroro nepagrįstą lankymąsi Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pagrįstai nusprendė, jog tokie prokuroro veiksmai nerūpestingi, nesiekiantys išsamiai ištirti veikas, proporcingai taikyti poveikio priemones, dėl ko ir buvo kildinama padaryta neturtinė žala.
  53. Be to, Panevėžio apylinkės teismo sprendime nurodoma, kad „pratęsinėjant ieškovui kardomąją priemonę - suėmimą, nebuvo svarstoma apie švelnesnės kardomosios priemonės ar priemonių paskyrimą. Prokuroras, teismas nepateikė argumentų, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės būtų buvusios neveiksmingos, taip pat ir dėl ieškovo siūlyto piniginio užstato.
  54. Tiek prokuroras savo pareiškimuose, tiek teismas nutartyse motyvuodavo, kad byla sudėtinga ir didelės apimties, ieškovas, suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs, slėpsis, darys naujus nusikaltimus, niekur nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio. Tačiau ieškovas buvo kaltinamas ekonominių nusikaltimų padarymu, todėl jo buvimas laisvėje nebūtų kėlęs grėsmės visuomenei, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad buvo neteistas, turėjo nepilnametę dukrą.
  55. Baudžiamosios bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad ieškovui taikius švelnesnes kardomąsias priemones, jis užsiregistravo darbo biržoje, susirado darbą, dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 XIII t. b. 1. 115, 118-119, 120, 121-122, 123)“.
  56. Šie teismo nurodyti argumentai, pagrįsti rašytiniais įrodymais, tik patvirtina ieškovo keltą neturtinės žalos pagrindą, kad prokuroras ir teismai pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą, todėl apelianto teiginiai jog teisėsaugos institucijų ir teismų nebuvo padaryti neteisėti veiksmai nepagrįsti.
  57. Mažo to, teismas sprendime atkreipė dėmesį ir į teismo nutartis dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, kurios yra beveik pažodžiui nukopijuotos nuo pareiškimų dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, atkartotas ankstesnių nutarčių dėl termino pratęsimo tekstais.
  58. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, nebuvo nešališkas, objektyvus ir galimai turėjo išankstinę nuomonę, nes kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą nagrinėjo paviršutiniškai, pažeidė šalių procesinės lygybės principą, parodė palankumą valstybiniam kaltinimui. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad teismai, pratęsinėdami suėmimo terminą, taip pat nesigilino, ar egzistuoja nusikalstamos veikos, kuriomis ieškovas įtariamas, nors teismui ieškovas ir duodavo paaiškinimus.
  59. Atsakovės atstovė nežino, jog posėdyje buvo pateikti duomenys, kad prokuroras S. P. ne tik buvo atleistas iš prokuratūros kaip pažeminęs pareigūno vardą, bet ir minėtam valstybės pareigūnui (baudžiamąją bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme, o S. P. palaikant kaltinimą) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme dėl Šiaulių AVPK ONTV pareigų nusikalstamų veikų) dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimų. Yra žinoma, kad prokuroras prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o šie duomenys yra aukščiau nurodytoje Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje.
  60. Būtent pirmos instancijos teismui buvo pateikti duomenys ir ieškovo paaiškinimai, kad ikiteisminio tyrimo metu bylą kontroliavęs ir tyrimą organizavęs prokuroras nepagrįstai 39 (trisdešimt devynis) kartus lankėsi pas suimtą E. Ž. Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Ieškovas nurodė, jog prokuroras įkalbinėjo ieškovą prisipažinti dėl jam inkriminuojamų veikų, dėstė jog prisipažinus bus pakeista ir kardomoji priemonė. Tyrimą organizavęs prokuroras, lankydamasis pas suimtą E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu turėdamas teisę atlikti bet kokius proceso veiksmus, jų neatlikinėjo, tik siekė palaužti ieškovo valią.
  61. Nepaaiškinamas, labai dažnas prokuroro lankymasis pas įtariamąjį proceso metu, sukėlė abejonių ne tik dėl objektyvaus pareigūno elgesio, bet ir įrodo, jog nebuvo siekiama greitai ir išsamiai atlikti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras, lankydamasis pas įtariamąjį ir neatlikdamas jokių proceso veiksmų, akivaizdžiai vilkino procesą.
  62. Ieškovas sutinka su apelianto argumentu, jog prokuroras gali vykti pas įtariamąjį į suėmimo vietą, bet kaip paaiškino posėdžio metu Lietuvos Generalinės prokuratūros atstovas, tokiam vykimui turi būti pagrindas, įtariamojo skundas (prašymas) procesinių veiksmų atlikimas, ar pan. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo nustatyto jokio pagrindo, dėl ko prokuroras S. P. vykdavo pas E. Ž., net priešingai, teismas pasisakė, „kad 2010 m. rugsėjo 9 d. visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimą protokole nurodoma, kad pats prokuroras Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose, atsižvelgiant į ieškovo prašymą susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, surinktais baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-123-09, 2010 m. rugpjūčio 30 d., 2010 m. rugpjūčio 31 d., 2010 m. rugsėjo 1 d., 2010 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. rugsėjo 7 d., 2010 m. rugsėjo 9 d. pateikė susipažinti visą bylos medžiagą (baudžiamosios bylos Nr. 1-4- 309/2014 X t. b. 1. 35). Tačiau Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2010 m. rugpjūčio 30 d. prokuroras nesilankė ir negalėjo pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagos, kaip nurodoma visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimą protokole, taip pat laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 31 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. nesutampa bylos pateikimo ieškovui susipažinimui ir lankymosi pas ieškovą (galimų apklausų) Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikas.
  63. Duomenų, kad susipažinimo procese dalyvavo ne prokuroras, o ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui padedantis asmuo, nėra. Tai dar kartą patvirtina apie prokuroro nerūpestingą, neatidų elgesį ir veikimą ne pagal savo kompetenciją“.
  64. Pirmosios instancijos teisme buvo prašoma iškviesti buvusį prokurorą į teismą apklausai, šiam prašymui priešinosi atsakovė Lietuvos Generalinė prokuratūra, kuri prašė prašymą atmesti, o priėmus teismui sprendimą, kuriame pasisakoma dėl prokuroro nerūpestingumo, atsakovė Generalinė prokuratūra jo net neskundė.
  65. Ieškovas nesutinka su Teisingumo ministerijos prašymu sumažinti priteistinos žalos dydį. Pirmos instancijos teismo priteista neturtinė žala ieškovui E. Ž. nesiskiria nuo teismų formuojamos praktikos ir apelianto atsiliepime nurodytos sumos vienai suėmimo dienai.
  66. Ieškovas iki sulaikymo nebuvo teistas, niekada nebuvo sulaikytas ar suimtas, ieškovo atžvilgiu prokuroro S. P. pavedimu buvo pradėti 34 ikiteisminiai tyrimai iš kurių 25 epizodai buvo perduoti teismui, o likę 9 tyrimai nutraukti. Ieškovas nematė 821 dieną šeimos, kuria rūpinosi iki sulaikymo ir suėmimo. Su šeima bendravo laiškais, kurie, pagal bylos duomenis, buvo kontroliuojami pareigūnų. Nebūdamas teistu buvo laikomas kameroje su kitais sunkius nusikaltimus padariusiais asmenimis. Dėl sunkių tardymo izoliatoriuje esančių sąlygų prarado sveikatą, atsirado nepasitikėjimas pareigūnais. Buvo pakirsta asmens reputacija. Būdamas suimtas prarado socialinę padėtį, po suėmimo buvo sunku integruotis į visuomenę, pradėti dirbti, būti konkurencingu kitų asmenų, dirbančių panašų darbą atžvilgiu. Nuotraukos su jo atvaizdu buvo patalpintos žiniasklaidoje nurodant, kad asmuo yra sukčius, tačiau ši žiniasklaidos skleista informacija nepasitvirtino.
  67. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą sutinka su apeliaciniu skundu.
  68. Nurodo, kad apeliaciniame skunde apeliantė nurodo išsamius ir motyvuotus argumentus, kuriais yra paneigiamos Panevėžio miesto apylinkės teismo padarytos išvados dėl prokuroro veiksmų.
  69. Nurodo, kad ieškovo atstovas nepateikė svarių argumentų, kad procesinės prievartos priemonė ieškovui E. Ž. taikyta pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas aktyviai naudojosi teise skųsti tiek Šiaulių miesto apylinkės teismo, tiek Šiaulių apygardos teismo nutartis skirti, pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismai skundų netenkino. Byla, priešingai nei teigia ieškovas, yra sudėtinga, tai buvo konstatuota Šiaulių apygardos teismo nutartyse.

6Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į teismą su skundu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl per ilgos trukmės

  1. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu užimdamas pasyvią poziciją neduoti parodymų, pasinaudojo teise į gynybą, tačiau neprisidėjo prie greitesnio tyrimo užbaigimo. Ieškovo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis nepreziumuoja atlikto ikiteisminio tyrimo neteisėtumo.
  2. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, turint duomenų apie ieškovui inkriminuojamų galimai nusikalstamų veikų buvimą. Buvo pagrindas skirti kardomąją priemonę – suėmimą.
  3. Ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai nepažeidžiant įstatymų reglamentuotos tvarkos, yra pagrįsti, teisėti ne tik baudžiamojo proceso, bet ir civiline tvarka. Ieškovui neįrodžius valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, jo atstovo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.
  4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių G. Ž. psichologinę traumą, išgyvenimus, todėl nesutinka su prašoma priteisti 15000 Eur neturtine žala. Nurodomos žalos pagrindimą vertina, kaip deklaratyvaus pobūdžio teiginius, kurie yra nepagrįsti ir atmestini.
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Ieškovų E. Ž., G. Ž. apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-09-06 sprendimas keičiamas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 3 p.).
  2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2d., 3 d.).
  3. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš valstybės žalą, grindžiamą prokuroro, teismų neteisėtais veiksmais ir per ilgu ikiteisminiu tyrimu bei priteistos žalos dydžio pagrįstumas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl visų jų nekartoja. Ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių tarp šalių taip pat nėra, šalys nesutinka su jų vertinimu.

7Dėl valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl per ilgo suėmimo

  1. CK 6.272 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
  2. Teismų praktikoje pakankamai nuosekliai plėtojamas šios teisės normos aiškinimas bei ieškovo, reikalaujančio atlyginti tokio pobūdžio žalą, įrodinėjimo pareigos, pasisakoma dėl jam tenkančios pareigos įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas nebūtų galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visos reikalingos įrodyti civilinės atsakomybės sąlygos įrodytos ir tuo pagrindu ieškinį tenkino iš dalies (CPK 185 str.).
  3. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto pasisavinimo, sukčiavimo, vagystės, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimu arba pagrobtojo panaudojimo ieškovo E. Ž. atžvilgiu egzistavo ir jis buvo pradėtas teisėtai. Taip pat, abejonių nėra dėl to, kad ieškovo suėmimas buvo pagrįstas ir pateisinamas tik pirmąjį jo taikymo mėnesį (tai pripažįsta ir ieškovas). Taigi ginčo dėl to, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti baudžiamąjį persekiojimą ir imtis procesinių prievartos priemonių ieškovo atžvilgiu, nėra.
  1. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu yra nustatyta, jog asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikaltimą ir kad ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, teismas turėtų aiškintis, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-102/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).
  3. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo suėmimo trukmė buvo pernelyg ilga ir nebuvo pateisinta objektyviu būtinumu, pernelyg suvaržė ieškovo teises. Neteisėtais pripažino šiuos teisėsaugos institucijų veiksmus: prokuroro pareiškimus ir teismo nutartis dėl suėmimo pratęsimo, nepagrįstą prokuroro lankymąsi pas ieškovą Šiaulių izoliatoriuje, nesiekiant atlikti procesinių veiksmų, teismų šališkumą, paviršutiniškumą, palankumo valstybiniam kaltinimui, nagrinėjant suėmimo pratęsimo klausimą.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. balandžio 1 d. E. Ž. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (7 epizodai), 183 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai) (I t. 19-21; baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 VIII t. b. l. 43-45). Tą pačią dieną jam taip pat skirta kardomoji priemonė – suėmimas.
  5. 2009 m. gruodžio 16 d. ieškovui E. Ž. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (11 epizodų), 183 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai), 182 straipsnio 2 dalyje (6 epizodai) (I t. b. l. 57-61; baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 VIII t. b. l. 48-52). 2010 m. rugpjūčio 18 d. ieškovui buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (4 epizodai), 300 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai), 182 straipsnio 2 dalyje (8 epizodai), 182 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai), 302 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), 178 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 VIII t. b. l. 55-60).
  6. Byloje nustatyta, kad ieškovas kaip įtariamasis buvo suimtas 2009-04-01. Suėmimas buvo pastoviai pratęsiamas iki 2011-06-29 (821 d.) iki Šiaulių apygardos teismo 2011-06-29 nutarties, kuria ieškovui buvo pakeista kardomoji priemonė – suėmimas į kitas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
  7. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamosios bylos dalį, kurioje ieškovas kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kitoje dalyje išteisino ieškovą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (8 epizodai), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (II t. b. l. 22-79). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria ieškovui baudžiamasis procesas nutrauktas, ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį – išteisino ieškovą dėl kaltinimų pareikštų pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai), BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą (II t. b. l. 80-111).
  8. Tai reiškia, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nuosprendžio dalis dėl nutraukto baudžiamojo proceso, taikant BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą (suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui), kur ieškovas buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotos automobilio „BMW X5“, valst. Nr. ( - ) pirkimo–pardavimo sutarties ir jos realizavimo), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotos automobilio „M. P.“, VIN Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo sutarties, įgaliojimo ir jų realizavimo) nebuvo skundžiama ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nuosprendyje dėl to nepasisakė, t. y. nepasisakė dėl ieškovo kaltės nebuvimo.
  9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto pasisavinimo, sukčiavimo, vagystės, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimu arba pagrobtojo panaudojimo ieškovo E. Ž. atžvilgiu egzistavo, nes buvo gauti nukentėjusių asmenų pareiškimai apie padarytą nusikalstamą veiką ir jis buvo pradėtas teisėtai. Taip pat, kad ieškovo suėmimas buvo pagrįstas ir pateisinamas tik pirmąjį jo taikymo mėnesį (tai pripažįsta ir ieškovas). Taigi ginčo dėl to, jog ikiteisminio tyrimo institucijos turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pradėti baudžiamąjį persekiojimą ir imtis procesinių prievartos priemonių ieškovo atžvilgiu, nėra.
  10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad E. Ž. suėmimas buvo skirtas tą pačią įtarimų pagal BK 183 str.1ir 2 d., pasisavinus svetimo turto už 594000 litų apie padarytą nusikalstamą veiką ( 11 epizodų) pranešimo dieną 2011-04-01. Suėmimas po to buvo devynis kartus pratęstas. Įtarimai pareikšti 2009-04-01, 2009-12-16, 2010-08-18. Bendra E. Ž. suėmimo trukmė išnagrinėtoje byloje – 821 dienos, t.y. 2 metai 2 mėnesiai ir 30 dienų, po ko liko nenuteistas.
  11. Siekiant nustatyti ir detaliai ištirti aplinkybes, kurių pagrindu teismai E. Ž. skyrė ir / ar pratęsė suėmimą, išanalizuotinos tuo klausimu priimtos teismo nutartys ir jų motyvai:

8120.1 Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui (nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2009 m. balandžio 29 d.) (II t. b. l. 133-135). Nurodoma, kad įtariamasis turi ryšių užsienyje būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus, gali paveikti kitus liudytojus, paslėpti, suklastoti daiktus bei dokumentus; yra nedirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios nutarties ieškovas neskundė. Jis procesiniuose dokumentuose sutinka, kad mėnesio suėmimas jam buvo skirtas pagrįstai.

9120.2.Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. liepos 30 d.) (I t. b. l. 27-29). Nurodyti tie patys motyvai, papildomai nurodant, kad įtariamasis galimai pasisavino turto virš milijono litų. E. Ž. skundas (I t. b. l. 30-31) Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi atmestas (I t. b. l. 34-37). Nurodyti tie patys motyvai, papildomai nurodyta, kad byloje nėra ištirti nauji pareiškimai, neapklausti visi liudytojai. Nutartyje pripažinta, kad su įtariamuoju jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atlikinėjami, bet tai netrukdo nepratęsti suėmimo. Pažymėtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis skirti suėmimą yra analogiška prokuroro pareiškimui, o Šiaulių apygardos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyti ne E. Ž., asmens vardas pavardė, procesinė padėtis;

10120.3.Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams (nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 29 d.) (I t. b. l. 43-45). Nurodyti tie patys motyvai, papildomai nurodyta, kad yra gauti nauji pareiškimai, pagal kuriuos bus pareikšti nauji įtarimai. Ieškovas šios nutarties neskundė.

11120.4.Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2009 m. gruodžio 29 d.) (I t. b. l. 50-53). Nurodyta, kad byla yra didelės apimties (3 segtuvai),atskirai nuo bylos laikomi nukentėjusių asmenų pateikti dokumentai, garso, vaizdo įrašai, kurie papildo tyrimo medžiagą, gauti papildomi pareiškimai dėl E. Ž. pasisavintų lėšų. Pripažinta, kad suėmimas taikomas jau ilgiau kaip 6 mėnesius, nurodyta, kad gauta papildomų pareiškimų, tyrimas atliekamas dėl daugiau nei 20 nusikaltimų(įtarimai pareikšti tik dėl 11), atliekama sudėtinga E. Ž. nusikalstamos veiklos analizė, patikslintas įtarimas nepareikštas, kadangi iki šiol gaunami pareiškimai-protokolai. Būdamas laisvėje gali daryti nusikaltimus, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atmetė prokuroro pareiškime nurodytą pagrindą, kad įtariamasis gali trukdyti tyrimui paveikdamas kitus liudytojus, nes nėra tai pagrindžiančių įrodymų.

12120.5. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki 2010 m. kovo 29 d.) (I t. b. l. 93-98). Nurodyta, kad E. Ž. įtariamas padaręs 22 nusikaltimus, už kuriuos numatoma laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 10 metų, įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, turi ryšių užsienyje, kalėdamas Šiaulių izoliatoriuje naudojosi neteisėtai turėtais telefonais, būdamas laisvėje gali paveikti liudytojus, gali sunaikinti paslėpti daiktus, gali daryti naujus nusikaltimus, bus pareikšti įtarimai asmenims, padėjusiems E. Ž. vykdyti nusikalstamas veikas. Konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, pareikštas papildytas įtarimas E. Ž.

13120.6.Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (nuo 2010 m. kovo 30 d. iki 2010 m. birželio 29 d.) (I t. b. l. 79-84). Įtariamasis prašė paleisti jį už piniginį užstatą. Nurodė tuos pačius motyvus, kaip ir teismas 2009 m. gruodžio 28 d. nutartyje, papildomai nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, byla sudėtinga ir didelės apimties, išnagrinėta 10 skundų dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų.

14120.7.Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 29 d.) (II t. b. l. 121-126). Nurodė, tuos pačius motyvus, papildomai nurodydamas, kad byla yra 8 segtuvų, byla sudėtinga, nes nusikalstamu būdu gautas turtas perduotas tretiesiems asmenims, kurie gyvena užsienyje, dėl ko reikalinga objektus sulaikyti ir perduoti savininkams. Nurodyta, kad sulaikymo metu E. Ž. neteisėtai naudojosi mobiliojo ryšio telefonais ir siekė palaikyti ryšį su laisvėje esančiais asmenimis, kas leidžia manyti, kad įtariamasis gali paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius, kitus įtariamuosius, gali sunaikinti, paslėpti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Dėl galimybės prašomam paleidimui pagal užstatą nepasisakyta. 2010 m. rugsėjo 7 d. ikiteisminis tyrimas baigtas.

15120.8 Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. gruodžio 29 d.) (I t., b. l. 121-126). Nurodyti tie patys motyvai, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, padarė sunkių nusikaltimų, už kurių padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, neturi pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, bėgs (slėpsis) nuo teismo. 2010m. rugsėjo 29 nutartimi byla, kurioje kaltinamas ieškovas E. Ž., perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

16120.9. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi pratęstas terminas paskirtai kardomajai priemonei – suėmimui trims mėnesiams (nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. kovo 29 d.) (I t. b. l. 133-137). Teismas nutartyje nurodė iš esmės tuos pačius suėmimo pratęsimo pagrindus. Dėl minėtos nutarties ieškovas pateikė 2010 m. gruodžio 17 d. skundą (I t. b. l. 138-139), kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartimi atmetė (I t. b. l. 142-145). Patikslino suėmimo pratęsimo pagrindą, pašalinant teismo nurodytą pagrindą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų, t.y. užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, Jam gresianti bausmė ilgesnė negu vienerių metų laisvės atėmimas. Aukštesnės instancijos teismas negali pakeisti paskirtos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.

17120.10.Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. birželio 29 d.) (I t. b. l. 156-161). Nurodyta, kad būdamas laisvėje E. Ž. darys naujus nusikaltimus. Dėl minėtos nutarties ieškovas pateikė 2011 m. balandžio 3 d. skundą (I t. b. l. 162-163), kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė (I t. b. l. 166-173), nurodydamas iš esmės tuos pačius motyvus.

18120.11.Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovui buvo pakeista kardomoji priemonė – suėmimas į kitas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant registracijos tvarką. Nurodyta, kad kaltinamasis yra neteistas, nusikaltimo sunkumas, nėra pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę, byloje apklausti visi nukentėję. Ieškovas paleistas teismo salėje (II t. b. l. 1-7). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį panaikino (II t. b. l. 13-21). Nurodė, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus.

  1. Teismai, nagrinėdami ieškovo skundus dėl kardomosios priemonės bei priimdami nuosprendžius, nėra konstatavę baudžiamojo proceso pažeidimų taikant kardomąsias priemones. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010, 3K-3-399-687/2016).
  2. Pagal BPK 122 straipsnio (suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos) 1 dalį suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskiriamas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
  3. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo taikytas ieškovui E. Ž. suėmimas ar pratęstas suėmimas yra: 1) byla sudėtinga ir didelės apimties, 2) asmuo darys naujus nusikaltimus 3) kitomis kardomosiomis priemonėmis BPK nustatyti tikslai nebus pasiekti, 4) bėgs (slėpsis) nuo teismo.
  4. Pagal EŽTT praktiką gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant pabėgimo ar naujų nusikaltimų darymo pavojų, tačiau kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių. Be to, suėmimo tęsimas negali būti naudojamas užbėgant už akių gresiančiai laisvės atėmimo bausmei (Didžiosios kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Idalov prieš Rusiją (peticijos Nr. 5826/03), § 145).
  5. Skiriant ir pratęsiant kardomąją priemonę, buvo naudojamas argumentas, kad ieškovas turi ryšių užsienyje (jo brolis su šeima gyvena Norvegijoje), kas nebuvo pakankamas pagrindas spręsti apie galimybę, jog ieškovas bėgs (slėpsis) nuo proceso, ir septynis kartus šį argumentą naudoti pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo devynis kartus nutartyse dėl suėmimo termino pratęsimo.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 17 d. nutartyje (I t. b. l. 142-145) konstatavo, kad nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas bėgs (slėpsis), todėl atsižvelgiant į tai, patikslino suėmimo termino pratęsimo pagrindą, pašalinant iš Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarties vieną iš suėmimo pagrindų - bėgs (slėpsis) (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Taigi šis motyvas nors ir buvo naudojamas, tačiau skirti suėmimo šiuo pagrindu tikrai nebuvo galima. Tai parodo ir tolimesnis ieškovo elgesys, panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą, nes jis nesislapstė, nevyko į užsienį.
  7. Teismo procesiniuose dokumentuose nebuvo svarstomas klausimas dėl galimybės E. Ž. skirti švelnesnes ir mažiau jo teises varžančias kardomąsias priemones, nors ieškovas jau 2010 m. kovo 29 d. suėmimo pratęsimo svarstymo posėdžio metu ir skunduose dėl suėmimo termino pratęsimo tokius prašymus buvo išreiškęs (I t., b.l.154,155). Iš esmės visose nurodytose nutartyse kitų kardomųjų priemonių skyrimo klausimas apskritai neanalizuojamas arba deklaratyviai (be jokių motyvų) pažymima, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai nebūtų pasiekiami. Apeliacinės instancijos teismai išreiškė sutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK įtvirtintų tikslų.
  8. Pagal EŽTT praktiką institucijos, spręsdamos dėl asmens suėmimo, privalo apsvarstyti alternatyvias priemones jo atvykimui į teismą užtikrinti. Atsisakymas taikyti tokias priemones turėtų būti motyvuojamas nurodant, dėl kokių būtent priežasčių jų nepakaktų kardomųjų priemonių tikslams pasiekti (pvz., 2013 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Bolech prieš Šveicariją (peticijos Nr. 30138/12), § 63–68; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy prieš Rusiją (peticijos Nr. 5829/04), § 186).
  9. Pasisakant dėl poveikio kitiems asmenims (liudytojams), pažymėtina, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovas suėmimo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje naudodamasis neteisėtai turimais mobiliojo ryšio telefonais, palaikė ryšius būtent su nusikalstamų veikų bendrininkais bei nukentėjusiesiems darė jiems spaudimą. Tačiau minėta aplinkybe buvo remiamasi net tris kartus prašant ieškovui pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą, tris kartus motyvuojant nutartis dėl suėmimo termino pratęsimo (I t. b. l. 70-75, 76-77, 79-84, 85-90, 91-92, 93-98; II t. b. l. 121-136). Bylos duomenimis nustatyta, kad daugelis nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje su ieškovu buvo susiję artimais draugystės, verslo ar buvusiais darbo ryšiais. Ieškovas daugeliu atveju yra pripažinęs skolas jiems ir pasirašęs skolos raštelius, vekselius, tarp nukentėjusių ir ieškovo nėra jokių pavaldumo santykių, todėl šis motyvas, kad ieškovas, būdamas laisvėje, galėtų daryti įtaką nukentėjusiems asmenims, sunaikinti ar duoti nurodymus sunaikinti ar paslėpti tyrimui reikšmingus įrodymus, nebuvo pakankamas. Tą nustatė Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nuosprendyje, Lietuvos apeliacinio teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartyje, kur yra pažymėta, kad ieškovą su nukentėjusiaisiais siejo paskoliniai (civiliniai) teisiniai santykiai, verslo santykiai, kaltinimas ieškovui E. Ž. paremtas vien prielaidomis ir spėlionėmis, objektyvių įrodymų, kad ieškovas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nebuvo surinkta. Nukentėjusysis A. P. dar nepriėmus nuosprendžio pareiškė ieškinį civilinio proceso tvarka, Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą, ieškinį tenkino iš dalies (II t. b. l. 188-191, 192-195).
  10. Vertinant laikino sulaikymo, suėmimo teisėtumą, aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas asmens laisvės suvaržymo pagrindas; ši nuostata turi būti taikoma kartu su Konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis sulaikymo ar suėmimo teisėtumo teisminės kontrolės garantijomis. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad pagrįsto įtarimo, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, buvimas yra būtina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga (pvz., 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02).
  11. Besitęsiant suėmimui tik pagrįsto įtarimo griežčiausiai procesinės prievartos priemonei taikyti nepakanka. EŽTT praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi ir pakankami besitęsiančio suėmimo pagrindai: pavojus, kad įtariamasis gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Įvertinti, ar sprendimui dėl suėmimo priimti buvo pateikta pakankamai įrodymų, pirmiausia turi nacionaliniai teismai.
  12. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (EŽTT Balčiūnas prieš Lietuvą; 2007 m. balandžio 12 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Morkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 29798/02). Sprendimas dėl asmens suėmimo turi būti priimamas laikantis teismo proceso rungtyniškumo principo, užtikrinant asmeniui teisę į veiksmingą gynybą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Graužinis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37975/97).
  13. Byloje surinkti duomenys ieškovo sulaikymo ir kardomojo kalinimo metu patvirtina, kad egzistavo ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusiais duomenimis pagrįstas įtarimas, kad ieškovas E. Ž., kuriam skiriamas kardomasis kalinimas, gali būti padaręs jam inkriminuojamus veikas, nes jis pats parodymų nedavė, pasinaudodamas tokia teise, o tyrimas vyko pagal nukentėjusių asmenų pareiškimus, kurių dalis teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nukentėjusieji siekė tik skolų iš E. Ž. atgavimo, dėl to ir kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, manydami, kad E. Ž. pagal jiems žinomas aplinkybes nusikalstamai juos apgaudinėja.
  14. Teismai, vertindami nurodytose nutartyse ieškovo sulaikymo termino pagrįstumą, nepakankamai įvertino visus kriterijus, kurie teikiant prašymą dėl suėmimo nebuvo pakankamai konkretizuoti, nurodytos tik aplinkybės, kurios pagrindžia suėmimo skyrimą. Teismas turėjo atsižvelgti ir į ieškovo argumentus, elgesį, į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas, kad jis iš esmės skolų fakto neneigė, nepripažino nusikaltimo fakto.
  15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tęsiant suėmimo terminą, teismai rėmėsi deklaratyvaus pobūdžio argumentais (bylos sudėtingumu ir didele apimtimi, duomenų gavimu iš užsienio valstybių įstaigų, konkrečiai neįvardintų proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausa ir pan.), jų nesusiejant su įtariamuoju E. Ž. ir nenurodant, kaip jis galėtų nesuimtas įtakoti tolesnius tyrimo rezultatus.
  16. Šiaulių apygardos teismas po kaltinamojo akto perdavimo teismui, tris kartus po tris mėnesius pratęsė ieškovui paskirtą kardomąjį kalinimą (suėmimą), remdamasis vienu ir tuo pačiu pagrindu, nustatytu BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kad ieškovas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, kad byla yra didelės apimties. Bylos duomenys patvirtina, kad pakeitus kardomąją priemonę suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, jis nei bėgo, nei slapstėsi, dalyvavo teismo posėdžiuose, neįtakojo kitų asmenų paaiškinimų, todėl akivaizdu, kad kardomosios priemonės suėmimo pratęsimas nebuvo tinkamai pagrįstas ir būtinas.
  17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taip pat buvo pažeistas ir teismo proceso rungtyniškumo principas. Daugelis nutarčių dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo yra beveik pažodžiui nurašytos nuo pareiškimų dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teksto. Taigi teismas, spręsdamas dėl suėmimo termino pratęsimo, galimai nebuvo pakankamai objektyvus, nes suėmimo pratęsimo klausimą nagrinėjo gan formaliai.
  18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo ieškovui trukmė nepateisinama atliktais išnagrinėtoje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmais, taigi jos taikymo laikas 821 dieną nepateisinamas objektyviu būtinumu ir pernelyg suvaržė ieškovo teises, dėl ko jis patyrė žalos pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas.
  19. Teismas nenustatė, kad baudžiamos bylos išnagrinėjimas buvo užvilkintas.
Dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio
  1. Formuodamas teismų praktiką dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nepagrįstai ilgai taikytos kardomosios priemonės suėmimo, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, „nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymą teismas turi atsižvelgti, be kita ko, į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (be pirmiau nurodytos suėmimo trukmės, į neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimą, pobūdį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas) bei nukentėjusiojo asmens kaltę (CK 6.297 straipsnis).“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014).
  2. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
  3. Nagrinėjamu atveju su priteistos 15000 Eur E. Ž. ir 1000 Eur žalos dydžiu nesutinka nei ieškovai, nei atsakovė Teisingumo ministerija. Ieškovas, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovui 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į specifinius kriterijus, būdingus šiai bylų kategorijai (taikyto suėmimo trukmę, suėmimo padarinius). Teisingumo ministerija mano, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas, o jei teismas nuspręstų, kad ieškovas įrodė valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas, prašo priteistos žalos dydį ieškovui sumažinti, o ieškovės ieškinį atmesti.
  4. Atsižvelgiant į tai, kad neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, akivaizdu, kad, nustačius neteisėtą asmens laisvės suvaržymą, konstatuotina ir tai, jog, apribojus tokią esminę asmens teisę, kartu neišvengiamai padaroma tam tikra neturtinė žala. Teismo nuomone, natūralu, kad neteisėtas suėmimas ir per ilgas jo terminas, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, nepaisant ankstesnio teistumo, sukėlė ieškovui nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų, todėl akivaizdu, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą.
  5. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal kasacinio teismo praktiką, šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) – taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; kt.). Be šių kriterijų, nagrinėjamos kategorijos bylose papildomai taikytini ir specifiniai kriterijai, kurie įtvirtinti Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme. Įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės arba nuobaudos dydį, neteisėto laisvės atėmimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo ar neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto laiką, informacijos apie neteisėtą nuteisimą, neteisėtą kardomąjį kalinimą (suėmimą), neteisėtą sulaikymą, neteisėtą procesinių prievartos priemonių pritaikymą ar neteisėtą administracinės nuobaudos – arešto paskyrimą viešą paskelbimą ir kitas neturtinės žalos pasekmes, taip pat kitokias aplinkybes.
  6. Apeliacinės instancijos teismo vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į visas sprendžiant tokio pobūdžio klausimus reikšmingas aplinkybes.
  7. Apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, lemiančias mažesnio neturtinės žalos dydžio nustatymą, t. y. atsižvelgia į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo pradėtas pagrįstai, kad būtinybė jam skirti kardomąsias priemones egzistavo (tai pripažįsta ir ieškovas); įvertina nepagrįstai taikytų kardomųjų priemonių trukmę bei tai, kad ieškovui buvo apriboti ryšiai su sugyventine, nepilnamete dukra, į tai, kad jam buvo apribota galimybė užsiimti įprasta profesine veikla, tačiau vertina, kad neteisėti veiksmai ieškovo profesiniam gyvenimui didelių padarinių nepadarė, nes atsakovas šiuo metu dirba panašų darbą. Taip pat atsižvelgia, kad ieškovas yra išteisintas ne dėl visų jam inkriminuotų veikų epizodų, bet dėl 23 epizodų iš 25, todėl pagrįstai sprendžia, kad paties ieškovo veiksmai turėjo labai didelės įtakos patirtai žalos atsiradimui.
  8. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo suėmimas buvo pagrįstas tik vieną mėnesį, po kurio iš esmės prokurorui turėjo būti aišku, kad ieškovą ir nukentėjusiuosius daugiau sieja civiliniai teisiniai santykiai, kad nėra įmanoma surinkti pakankamai ieškovą apkaltinančių įrodymų, ir tuo buvo padaryta neturtinė žala.
  9. Ieškovui 2009 m. balandžio 1 d. buvo pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (7 epizodai), 183 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai) (I t. 19-21; baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 VIII t. b. l. 43-45), 2009 m. gruodžio 16 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (11 epizodų), 183 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai), 182 straipsnio 2 dalyje (6 epizodai) (I t. b. l. 57-61; baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 VIII t. b. l. 48-52). 2010 m. rugpjūčio 18 d. ieškovui buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (4 epizodai), 300 straipsnio 1 dalyje (5 epizodai), 182 straipsnio 2 dalyje (8 epizodai), 182 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai), 302 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai), 178 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-4-309/2014 VIII t. b. l. 55-60). Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama daug procesinių veiksmų (atliekamos apklausos, kratos, išsiųsti paklausimai užsienio šalims), kurių neįmanoma buvo atlikti per 1 mėnesį, byloje buvo daug nukentėjusių, ieškovas buvo kaltinamas 25 epizodų padarymu (iš pradžių 11) ir per jį nuspręsti, ar yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą vargiai ar galima.
  10. BPK 127 straipsnis numatė (akto redakcija galiojusi nuo 2009 01 01 iki 2010 10 01), kad suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Konkretų suėmimo terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje skirti suėmimą, tačiau iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip trys mėnesiai. Šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių gali tas pats arba kitas tos pačios ar kitos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties byloje BK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą suėmimo terminą apygardos teismo teisėjas gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių. Suėmimo terminas gali būti pratęstas pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių, o nepilnamečių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip dvylika mėnesių.
  11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ankščiau nurodytos baudžiamosios bylos aplinkybės galėjo turėti įtakos pratęsiant suėmimą iki šešių mėnesių, tačiau vėlesnio suėmimo termino pratęsimo pateisinimui teismas neturėjo apsiriboti abstrakčiais argumentais turėjo atidžiau spręsti dėl sulaikymo pratęsimo pagrįstumo, turėjo spręsti dėl kitų kardomųjų priemonių taikymo.
  12. Kaip minėta ankščiau, 2011-06-26 teismui panaikinus suėmimą ir pritaikius kitas kardomąsias priemones, tęsti suėmimą surašius kaltinamąjį aktą ir bylą perdavus teismui taip pat nebuvo objektyvios būtinybės ieškovą laikyti suimtą, nes ieškovas buvo kaltinamas ekonominių nusikaltimų padarymu, jis visuomenei aiškios grėsmės nekėlė, be to, jis atvykdavo į teisiamuosius posėdžius, netrukdė baudžiamos bylos nagrinėjimui teisme.
  13. Ieškovui padaryta žala priteistina iš Teisingumo ministerijos, kadangi suėmimo klausimus galutinai sprendė teismai.
  14. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į suėmimo trukmę – 821 dienos, E. Ž. šeimyninę padėtį – turi nepilnametę dukrą (suėmimo metu buvo 7 metų), nuo kurios tėvas buvo ilgą laiką atskirtas, neturėjo galimybės bendrauti, suėmimo įtaką ne tik E. Ž., bet ir jo nepilnametei dukrai - ji buvo pravardžiuojama, nustatytą per ilgą suėmimo trukmę, informacijos apie suėmimą viešą paskelbimą. Taip pat į atsižvelgiama, kad byloje nėra duomenų apie suėmimo padarinius ieškovo sveikatai, psichinei būklei, į tai, kad E. Ž. taikytas suėmimas neturėjo įtakos jo darbinei veiklai, į tai, kad ieškovas nepatyrė žymios turtinės žalos bei į tai, kad paties ieškovo neteisėti veiksmai turėjo įtakos patirtos žalos atsiradimui. Paleidus iš suėmimo, E. Ž. visgi padarė kitą nusikaltimą ginčo bylos nagrinėjimo metu: 2014-10-21 Kelmės rajono apylinkės teismas jam skyrė piniginę baudą už nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.. tai turi būti įvertinta, nes ieškovas visgi linkęs į teisės pažeidimus pagal registro ir jo duomenų išrašo apie fizinį asmenis duomenis.
  15. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgdama tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką tokiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014), tiek į EŽTT praktiką tokiose bylose prieš Lietuvą, sprendžia esant faktinį ir teisinį pagrindą iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir ją sumažinti nuo 15000 iki 5 000 Eur.
  16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės G. Ž. atskiras reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nėra tinkamai faktiškai ir teisiškai pagrįstas, nes byloje nėra pakankamai ( be jos atstovės paaiškinimų) duomenų, kad ieškovei būtų buvusi tiesiogiai padaryta žala dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų (CK 6.272 str. 1 d., CK 6.250 str. 2 d.). Be to, patirti jos ir tėvo išgyvenimai įvertinti nustatant ieškovui E. Ž. padarytą neturtinę žalą.
  17. Pakeitus pirmosios instancijos sprendimą, perskirstomos šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).
  18. CPK 93 str. numato, kad jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmos instancijos teisme ieškovas E. Ž. sumokėjo 500 Eur, ieškovė G. Ž.– 400 Eur advokato teisinei pagalbai.
  19. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas G. Ž. prašė priteisti iš atsakovės 30000 Eur, o jo reikalavimas tenkintas iš dalies ir apeliacinėje instancijoje priteisiama tik 5000 Eur, laikytina, kad patenkinta 17 proc. jo ieškinio reikalavimų. Tokiu atveju pirmosios instancijos teisme turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų dalims. Ieškovų apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinius skundus, iš atsakovės nepriteisiamos.
  20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

19Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

20„Ieškovo E. Ž. ieškinį tenkinti iš dalies, G. Ž. ieškinį atmesti.

21Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955), 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ieškovo E. Ž., asmens kodas ( - ) naudai.

22Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. I.Ginčo esmė
  1. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės... 6. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į teismą su skundu... 7. Dėl valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl per ilgo... 8. 120.1 Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi... 9. 120.2.Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi... 10. 120.3.Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi... 11. 120.4.Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskirta... 12. 120.5. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartimi paskirta... 13. 120.6.Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartimi paskirta... 14. 120.7.Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi paskirta... 15. 120.8 Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi paskirta... 16. 120.9. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi pratęstas... 17. 120.10.Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi paskirta... 18. 120.11.Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovui... 19. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. rugsėjo 6 d.... 20. „Ieškovo E. Ž. ieškinį tenkinti iš dalies, G. Ž. ieškinį atmesti.... 21. Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 22. Kitoje dalyje ieškinį atmesti“....