Byla e3K-3-302-684/2019
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ ieškinį atsakovei T. B. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė UAB „Ecoservice Klaipėda“ prašė:

92.1.

10panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. DGKS-1454 dalį, kuria šalių 2018 m. sausio 9 d. susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo (toliau – ir Susitarimas) pripažintas negaliojančiu; konstatuota, kad šalių darbo sutartis nutraukta Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną – 2018 m. balandžio 12 d.; išieškota iš ieškovės atsakovės T. B. naudai 78,12 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos; išieškota 1172,28 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos; išieškota 3516,84 Eur kompensacija dėl atsakovės atleidimo;

112.2.

12atmesti atsakovės pareikštą prašymą;

132.3.

14priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

153.

16Ieškovė nurodė, kad 2011 m. balandžio 22 d. su atsakove buvo sudaryta darbo sutartis, kuria atsakovė buvo priimta į pardavimo vadybininko pareigas; nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. sausio 27 d. atsakovei buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos; praėjus beveik vieneriems metams nuo atsakovės sugrįžimo į darbą, jos darbinių funkcijų rezultatai nebuvo patenkinami bei netenkino ieškovės lūkesčių, atsakovė nuolat konfliktavo su kitais darbuotojais, atvirai skleidė nepasitenkinimą darbu, elgėsi netinkamai, neteisėtai ir nesąžiningai, nes be ieškovės sutikimo ir (ar) žinios nuolat naudojosi ieškovės nauju automobiliu savo asmeniniais tikslais. 2018 m. sausio 9 d. atsakovei atvykus į darbą ieškovės vadovas pasiūlė jai šalių susitarimu nutraukti sudarytą darbo sutartį, išmokant atsakovei dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką (2344,58 Eur); atsakovė sureagavo ramiai, pasiūlymą ir jo turinį suprato bei su pasiūlymu sutiko, pasirašė susitarimą. 2018 m. sausio 18 d. ieškovė gavo Komisijos pranešimą, kad atsakovė Komisijai pateikė prašymą dėl premijos išieškojimo, sutarties nutraukimo bendru šalių susitarimu pripažinimo negaliojančiu bei pusės metų išeitinės kompensacijos išieškojimo. Ieškovė nesutinka su Komisijos 2018 m. kovo 12 d. sprendimu, kuriuo darbo sutarties nutraukimas pripažintas negaliojančiu, nes šalių sudarytas susitarimas visiškai atitiko šalių tikrąją valią, atsakovės prašyme išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, yra nesąžiningai ir piktybiškai nurodomos, nes ieškovė neišmokėjo atsakovei premijos. Tai, kad atsakovė vėliau pakeitė savo valią dėl sutarties nutraukimo bendru sutarimu, nesudaro pagrindo pripažinti šalių sudarytą susitarimą negaliojančiu.

17II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

184.

19Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

205.

21Teismas nustatė, kad:

225.1.

232011 m. balandžio 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria atsakovė įdarbinta pardavimo vadybininke;

245.2.

252018 m. sausio 9 d. ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnio 1 dalimi, pranešimu „Dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu“ pasiūlė atsakovei šalių susitarimu nutraukti darbo sutartį nuo 2018 m. sausio 9 d; atsakovė pasirašė sutikimą, šalys sudarė Susitarimą;

265.3.

272018 m. sausio 11 d. atsakovė kreipėsi į Komisiją dėl neišmokėtos metų premijos ir atleidimo abipusiu šalių susitarimu panaikinimo;

285.4.

29Komisija 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. DGKS-1454 iš dalies patenkino atsakovės prašymą: atmetė jos reikalavimą dėl vieno mėnesio dydžio atlyginimo (premijos už 2017 m. biudžeto vykdymą) išieškojimo; pripažino Susitarimą negaliojančiu; konstatavo, kad šalių sudaryta darbo sutartis nutraukta Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną – 2018 m. balandžio 14 d.; nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovei 78,12 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, 1172,28 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį, 3516,84 Eur kompensaciją; reikalavimą dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos išieškojimo atmetė.

306.

31Teismas pažymėjo, kad įstatyme nenustatyta atvejų, kuriais darbo sutartis negali būti nutraukta šalių susitarimu, t. y. įstatyme šalių valia nutraukti darbo sutartį susitarimu neribojama. Tačiau įstatyme nustatyta darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu tvarka, kurios turi laikytis darbo teisinių santykių šalys tam, kad, sudarydamos tokį susitarimą, suderintų savo interesus ir išreikštų jame tikrąją savo valią, be to, išvengtų ateityje teisminių ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo. DK 54 straipsnio 2, 3, 4 dalyse įtvirtintų formalumų tikslas – įrodyti, jog šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo buvo suderinta, t. y. formos reikalavimai negali būti suabsoliutinami, jų nesilaikymas pats savaime nedaro darbo sutarties nutraukimo neteisėto. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007 pateiktais išaiškinimais.

327.

33Teismas kaip pagrindinį bylos aspektą vertino tai, ar ieškovė, pasiūlydama atsakovei nutraukti darbo sutartį abiejų šalių bendru sutarimu, elgėsi teisėtai, t. y. ar nedarė psichologinio, ekonominio pobūdžio spaudimo, ar atsakovės valia pasirašyti sutikimą nutraukti darbo sutartį abiejų šalių bendru sutarimu nebuvo nulemta ieškovės neleistinomis priemonėmis, ar sudarytas ginčijamas Susitarimas atitiko tikrąją šalių valią. Nustatydamas šalių tikrąją valią dėl sutarties nutraukimo, reikšmingais teismas laikė tas aplinkybes ir įrodymus, kuriuos šalys nurodė pirminiuose dokumentuose, teiktuose Komisijai, bei paaiškinimus apie jų elgesį atitinkamai teikiant pasiūlymą ir išreiškiant sutikimą nutraukti darbo sutartį, t. y. faktines aplinkybes, buvusias 2018 m. sausio 9 d. rytą, nuo atsakovės atvykimo į darbą iki jos išvykimo iš darbovietės ir tuo metu buvusią atsakovės valią dėl sutikimo su pasiūlymu. Atsakovė neginčijo, kad pasirašė buhalterės parengtus dokumentus, tarp jų ir sutikimą. Nenustatyta, kad atsakovė, gavusi ieškovės parengtą Susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame buvo aptartos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, nebūtų turėjusi galimybės įvertinti siūlomas sąlygas ir, nesutikdama su jomis, nebūtų turėjusi galimybės nepasirašyti Susitarimo. Atsakovės argumentus, kad ieškovės neleistinas elgesys pasireiškė tuo, jog ji iš pradžių nepateikė raštiško pasiūlymo nutraukti sutartį ir po pokalbio nedavė jokio termino pasiūlymui apsvarstyti, teismas pripažino nepagrįstais.

348.

35Teismas nustatė, kad visų pirma ieškovė pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu pateikė žodžiu, o vėliau – raštu; Susitarimo forma atitinka DK 54 straipsnį. Šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad darbo sutartis šalių susitarimu nutraukiama 2018 m. sausio 9 d., laikant šią dieną paskutine darbuotojos darbo diena. Ieškovė įsipareigojo ne vėliau kaip paskutinę atsakovės darbo dieną sumokėti jai priklausantį darbo užmokestį, priskaičiuotą iki darbo sutarties pasibaigimo dienos, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei dviejų mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pasirašytą Susitarimą kaip atitinkantį sandoriui keliamus reikalavimus teismas vertino kaip asmens valios išraiškos prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004). Norint šią prezumpciją nuginčyti, turi būti pateikiami įrodymai, kad susitarimas ar atskiros jo sąlygos neatitiko tikrosios vienos iš Susitarimo šalių valios.

369.

37Ieškovės teigimu, atsakovei atvykus į darbą, įmonės vadovas pasiūlė nutraukti darbo sutartį abiejų šalių susitarimu, išmokant jai dviejų darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką; atsakovė su pateiktu pasiūlymu sutiko ir jokių prieštaravimų dėl jo nereiškė, pageidavimų nepateikė; po pokalbio direktorius kartu su atsakove nuėjo pas buhalterę ir šios paprašė parengti atleidimo iš darbo šalių susitarimu dokumentus; atsakovė juos pasirašė.

3810.

39Kaip teigia pati atsakovė, dar direktoriaus kabinete išgirdusi pateiktą pasiūlymą ji patyrė šoką, nežinojo, kad turi galimybę apsvarstyti pateiktą pasiūlymą, jai nebuvo paaiškintos atleidimo iš darbo priežastys, pokalbio metu jai buvo daromas psichologinis spaudimas – jai buvo pareikšta, kad dabar ieškovė negali jos atleisti iš darbo, nes ji turi du mažamečius vaikus, tačiau ją gali atleisti dėl naudojimosi tarnybine mašina taisyklių pažeidimo arba perkelti dirbti kitą darbą – klijuoti lipdukus ant buitinių atliekų konteinerių.

4011.

41Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 29 d. ieškovės buhalterės paaiškinimo matyti, kad ji, vykdydama direktoriaus nurodymus ir parengusi atleidimo dokumentus šalių susitarimu, pakvietė atsakovę susipažinti su atleidimo dokumentais ir juos pasirašyti. Atsakovė ramiai perskaitė ir neprieštaravusi pasirašė, nuėjo į savo kabinetą ir apie 9 val. nieko neklaususi išėjo iš darbo. Teismo posėdžio metu pati atsakovė patvirtino, kad jos santykiai su ieškovės vadovu visada buvo geri, jokių nusiskundimų iš jo nebuvo gavusi. Abi šalys patvirtino, kad praėjus kelioms dienoms nuo atsakovės atleidimo iš darbo, ji paskambino įmonės vadovui ir paklausė, ar bus išmokėta premija; gavusi neigiamą atsakymą, atsakovė kreipėsi į Komisiją.

4212.

43Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovė Susitarimą būtų pasirašiusi esant darbdavės psichologiniam spaudimui ar jos neleistinai įtakai, tokiu būdu negalėdama išreikšti savo tikrosios valios.

4413.

45Komisija, pripažindama darbo sutarties nutraukimą abiejų šalių bendru sutarimu negaliojančiu, iš esmės rėmėsi vien atsakovės duotais paaiškinimais, atkreipė dėmesį, jog darbuotojai net nebuvo suteikta galimybė apsvarstyti darbdavės pasiūlymo – pasiūlymas ir Susitarimas pateikti tą pačią dieną, be to, jau po kelių savaičių į atsilaisvinusią pardavimo vadybininko vietą buvo priimtas naujas darbuotojas. Teismas pažymėjo, kad DK 54 straipsnyje nėra imperatyvo, jog atleidžiamam iš darbo darbuotojui privalomai būtų suteiktas penkių darbo dienų terminas gautam pasiūlymui apsvarstyti ar kad pasiūlymas ir susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo negalėtų būti pateikti tą pačią dieną, jeigu toks šalių susitarimas atitinka abiejų šalių valią. Taip pat akivaizdu, kad, darbuotojai išėjus iš darbo, siekiant užtikrinti tinkamą įmonės funkcionavimą, po kelių savaičių buvo priimtas naujas darbuotojas.

4614.

47Vertindamas atsakovės elgesį ne tik po jos atleidimo iš darbo, bet ir teisminio nagrinėjimo metu, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. gegužės 31 d. parengiamojo teismo posėdžio metu šalims buvo sudaryta galimybė sudaryti taikos sutartį, tačiau šalims derantis atsakovė ėmė kelti naujas sąlygas, nesusijusias su ieškinio reikalavimais, tai kelia pagrįstų abejonių atsakovės sąžiningumu bei jos pateiktų paaiškinimų patikimumu, teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė yra linkusi keisti savo nuomonę ne dėl to, jog nebūtų supratusi sąlygų, bet dėl to, kad siekia gauti daugiau finansinės naudos.

4815.

49Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat chronologine tvarka atsižvelgiant į buvusius įvykius, teismo vertinimu, atsakovė elgėsi kryptingai, siekdama gauti kuo didesnę naudą iš buvusios darbdavės. Tokio elgesio priežastis galėjo būti ir nepasitenkinimas, kad nutraukiant darbo sutartį atsakovei nebuvo aiškiai atskleistos atleidimo iš darbo priežastys.

5016.

51Byloje nenustatyta, kad atsakovės darbo pas ieškovę metu jai būtų buvusios reikštos pretenzijos dėl netinkamo darbo ar paskirtos drausminės nuobaudos, priešingai, 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovei išmokėtas priedas. Šios aplinkybės tik pagrindžia, kad ieškovei nebuvo jokio pagrindo daryti atsakovei psichologinį spaudimą dėl darbo sutarties nutraukimo abiejų šalių bendru sutarimu.

5217.

53Teismas nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad sudarant Susitarimą nebuvo išreikšta tikroji atsakovės valia ir Susitarimas sudarytas dėl ieškovės vadovo daromo psichologinio spaudimo ar kad atsakovės valia buvo nulemta darbdavės neleistinomis priemonėmis. Tos aplinkybės, kad ieškovės direktorius, atsakovei paprašius paaiškinti pasiūlymo nutraukti su ja darbo sutartį šalių sutarimu pateikimo priežastis, paaiškino, kodėl jai teikia tokį pasiūlymą, ir paminėjo vadovo netenkinantį atsakovės naudojimąsi tarnybiniu automobiliu nedarbo dienomis bei netinkamą jos elgesį su tiesioginiu vadovu, teismas nelaikė darbdavės psichologiniu spaudimu atsakovei, kad ji sutiktų pasirašyti Susitarimą. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad direktorius apie savo apsisprendimo teikti atsakovei pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu priežastis paaiškino po to, kai atsakovė jau buvo apsisprendusi ir sutikusi su pasiūlymu, todėl vėlesnis pokalbis su vadovu nelaikytinas aplinkybe, turėjusia įtakos prieš tai atsakovės išreikštai valiai dėl darbo sutarties nutraukimo.

5418.

55Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį bei patyrė 3097,60 Eur išlaidas už teisines paslaugas; pažymėjo, kad už susipažinimą su pateikta dokumentacija ir ieškinio parengimą prašoma priteisti 1200 Eur suma nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto dydžio; sumažino už kitų dokumentų rengimą prašomą priteisti 871,20 Eur sumą iki 300 Eur, už atstovavimą teismo posėdžiuose prašomą priteisti 1016,40 Eur sumą – iki 648,69 Eur, iš viso iš atsakovės priteisė 2265,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5619.

57Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują – ieškinį atmetė.

5820.

59Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog iš esmės derybos dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nevyko, tik per pusvalandį buvo pateiktas ieškovės žodinis pasiūlymas (įvardijant ir nesutikimo su pasiūlymu pasekmes) išeiti iš darbo su dviejų mėnesių darbo užmokesčio išmoka ir vėliau iš karto buvo pateiktas rašytinis pasiūlymas. Siūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu iniciatorė buvo ieškovė. Akivaizdu, kad atsakovė, turėdama du mažamečius vaikus, nesusiradusi ir neieškojusi kito darbo, neturėjo ketinimo nutraukti darbo teisinius santykius ir prarasti pajamas. Taigi ir dėl šių aplinkybių tikėtina, kad ieškovės vadovas panaudojo spaudimą atsakovei, nurodydamas, jog dėl automobilio naudojimo savo reikmėms ji gali būti atleista iš darbo arba perkelta į prastesnį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė į Komisiją kreipėsi praėjus tik 7 dienoms po Susitarimo pasirašymo, taigi ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog atsakovei buvo reikalingas laikas apsvarstyti ieškovės pasiūlytas Susitarimo sąlygas.

6021.

61Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbo sutarties šalys, įgyvendindamos savo teises ir vykdydamos pareigas, turi veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų. Be to, darbdavys, kaip stipresnioji darbo teisinių santykių šalis, turi ne tik nepažeisti darbuotojo, kaip silpnesniosios šių santykių šalies, interesų, bet ir padėti jam įgyvendinti jo teises, kartu užtikrinti darbo teisiniuose santykiuose teisėtumą bei išvengti ginčų teisme.

6222.

63Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pasirašydama Susitarimą galėjo suklysti ir neįvertinti visų aplinkybių, įvertinant ir tai, kad DK nuostatos įtvirtina galimybę pasiūlymą išeiti iš darbo šalių susitarimu svarstyti 5 dienas. Taigi akivaizdu, kad jei atsakovei būtų buvę suteikta daugiau laiko pasiūlymui apsvarstyti, ji, tikėtina, būtų išsiderėjusi palankesnes atleidimo iš darbo sąlygas. Ieškovės argumentai, kad atsakovė 2017 m. gruodžio mėnesį (nedarbingumo laikotarpiu) buvo atvykusi į darbą ir iš kitų darbuotojų elgesio galėjusi nujausti, jog jai bus pasiūlyta išeiti iš darbo, kolegijai nesudarė pagrindo vertinti, kad atsakovė jau tada buvo informuota apie Susitarimą ir turėjo pakankamai laiko jam apsvarstyti (Lietuos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

6423.

65Teisėjų kolegija sutiko su atsakovės argumentu, kad byloje vykusių derybų dėl taikaus sprendimo sąlygos bei jų nepasirašymo aplinkybės nėra ir negali būti vertinamos kaip įrodymas byloje.

6624.

67Kolegija taip pat sutiko su atsakovės argumentais, kad ją, kaip vieną auginančią du vaikus iki 14 metų, vadovaujantis Susitarimo sudarymo dieną galiojusiomis DK 57 straipsnio 7 dalies nuostatomis, darbdavė privalėjo įspėti apie atleidimą iš darbo ne mažiau kaip prieš tris mėnesius bei išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką (DK 57 straipsnio 8 dalis) ir papildomai išmokėti įstatymo nustatyta tvarka ilgalaikio darbo išmoką (DK 57 straipsnio 9 dalis). Taigi, priešingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Susitarimas finansiškai naudingesnis ne atsakovei, o būtent ieškovei, nes tokiu būdu ji sutaupė dalį lėšų.

6825.

69Nurodytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leido daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės valia dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu susiformavo ir buvo nulemta būtent ieškovės veiksmų, pateikiant parengtą Susitarimo tekstą atsakovei grįžus po 2 mėnesių nedarbingumo ir tą pačią dieną, kurią ji sužinojo apie ieškovės norą nutraukti darbo teisinius santykius, nesuteikiant jai galimybės apsvarstyti pasiūlymo.

7026.

71Kolegija padarė išvadą, kad Susitarimas bei jame nustatytos sąlygos neatitiko atsakovės tikrosios valios ir lūkesčių, pasirašydama Susitarimą ji neturėjo laiko ir galimybės įvertinti jame nustatytas sąlygas, išsiaiškinti savo teises, kurias jai garantuoja įstatymas, pasirašė sau nenaudingą Susitarimą veikiama ieškovės, todėl jis pagrįstai pripažintas negaliojančiu.

72III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7327.

74Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Ecoservice Klaipėda“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą; priteisti iš atsakovės visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7527.1.

76Apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės aiškinimo bei taikymo pažeidimą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos laikydamas, kad pasiūlymo nutraukti darbo sutartį pateikimas ir susitarimo dėl sutarties nutraukimo sudarymas tą pačią dieną yra pagrindas pripažinti susitarimą negaliojančiu. Nei DK 54, nei bet kuris kitas straipsnis neįtvirtina draudimo darbo sutartį nutraukti tą pačią dieną, kurią buvo pateiktas siūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo, DK taip pat neįtvirtina minimalaus darbdavio pasiūlymo svarstymo laikotarpio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008 yra netgi tiesiogiai išaiškinęs, kad įstatymas nedraudžia pateikus pasiūlymą ir abiem šalims su tuo sutinkant nutraukti darbo santykius tą pačią dieną.

7727.2.

78Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl rašytinio siūlymo nutraukti darbo santykius teisinės reikšmės bei įtakos susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007 yra nurodęs, kad vien atskiro rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį nepateikimas nebūtų pakankamas pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu dėl DK 125 straipsnyje (dabartinio DK 54 straipsnyje) įtvirtintos procedūros pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas esminę reikšmę suteikė aplinkybei, kad iki rašytinio pasiūlymo pateikimo darbo sutarties nutraukimo sąlygos buvo suderintos žodžiu. Minėtas įvykių eiliškumas galėtų turėti teisinės reikšmės tik tuo atveju, jei tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl Susitarime įtvirtintų sąlygų atitikties šalių žodžiu suderintoms sąlygoms, tačiau tokio ginčo nėra. Net ir visiškai nesant darbdavio rašytinio siūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tai nesudaro pagrindo pripažinti šalių sudarytą susitarimą negaliojančiu.

7927.3.

80Apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės aiškinimo bei taikymo pažeidimą, nurodydamas, kad ginčui išspręsti teisiškai reikšmingas yra laikas, praėjęs nuo Susitarimo sudarymo iki atsakovės kreipimosi į Komisiją. Nei DK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina, kad šis laikas yra kaip nors teisiškai reikšmingas ir (ar) susijęs su pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo svarstymo terminu, juolab kad jis galėtų būti pagrindas pripažinti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu negaliojančiu; šis laikas nėra kaip nors susijęs su susitarimo teisėtumu ir (ar) tokiame susitarime išreikšta tikrąja šalių valia, jis yra susijęs su valiniais asmens veiksmais, įgyvendinant procesinę teisę ginti (tariamai) pažeistas teises.

8127.4.

82Apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės aiškinimo bei taikymo pažeidimą, Susitarimą ir jo sąlygas vertindamas pagal visai kitą selektyviai pasirinktą DK 57 straipsnyje įtvirtintą darbo santykių pasibaigimo pagrindą ir pasekmes. Kiti DK įtvirtinti darbo santykių pasibaigimo pagrindai šalių ginčui išspręsti yra teisiškai nereikšmingi bei negali būti pagrindas pripažinti šalių sudarytą Susitarimą negaliojančiu.

8327.5.

84Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo, nepagrįstai paneigė teismų praktikoje suformuotą prezumpciją ir jos teisinę reikšmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kai darbo sutarties šalys sudaro raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, jog darbuotojas sutiko su darbdavio pasiūlytomis sąlygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų yra pasibaigusios, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas ir turi būti vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008 ir kt.), bei pasirašytas dokumentas, atitinkantis sandoriui keliamus reikalavimus, vertintinas kaip asmens valios išraiškos prezumpcija, toks dokumentas šalims įgyja įstatymo galią ir turi būti vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004 ir kt.). Teismas, nesant visiškai jokių objektyvių įtvirtintą prezumpciją paneigiančių įrodymų, vien deklaratyvius bei tarpusavyje nuolat prieštaraujančius nesąžiningo asmens paaiškinimus laikė tinkamu įrodinėjimo pareigos įvykdymu ir prezumpcijos paneigimu; teismo nurodytos aplinkybės bei tariamas Susitarimo pripažinimo negaliojančiu pagrindas prieštarauja netgi pačios atsakovės paaiškinimams ir jos įvardytam tariamam teisių pažeidimui; teismas nepagrįstai bei pažeisdamas teismų praktiką informaciją apie darbuotojo darbinių funkcijų vykdymo trūkumus laikė neteisėto darbdavio poveikio darbuotojui įrodymu. Darbuotojo darbinių funkcijų vykdymo trūkumai, atsižvelgiant į darbo teisinius santykius ir jų reglamentavimą, yra DK 54 straipsnyje įtvirtinto siūlymo dėl darbo santykių pasibaigimo teikimo bei darbo santykių pasibaigimo inicijavimo priežastis. Minėta aplinkybė ar jos išviešinimas nei DK, nei Lietuvos teismų praktikoje nėra įvardijama kaip teisinis pagrindas pripažinti sudarytą Susitarimą neteisėtu.

8528.

86Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė T. B. prašo jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

8728.1.

88Kasaciniame skunde išdėstytos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės dėl atsakovės netinkamo elgesio, automobilio naudojimo.

8928.2.

90Kasaciniame skunde klaidingai aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2008 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2008, nes bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, be to, minėtoje nutartyje net nėra tokio teiginio, kuris nurodytas kasaciniame skunde, – kad įstatymas nedraudžia pateikus pasiūlymą ir abiem šalims su juo sutinkant nutraukti darbo santykius tą pačią dieną.

9128.3.

92Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2007 išaiškinta, kad pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu gali sutapti viename dokumente, tačiau teisėjų kolegija pabrėžė, jog tokia situacija gali susiklostyti tik tada, jeigu tokia darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra atitiktų tikrąją šalių valią. Šiuo atveju darbo sutarties nutraukimo procedūra neatitiko atsakovės valios. Todėl procedūros laikymasis konkrečiu atveju buvo svarbus ir apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė tokias išvadas savo sprendime.

9328.4.

94Atsakovė net nesugebėjo kaip nors derėtis dėl kitokių Susitarimo sąlygų, nors ją, kaip vieną auginančią du vaikus iki 14 metų, pasinaudodama DK 57 straipsnio nuostatomis, ieškovė privalėjo įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ne mažiau kaip prieš tris mėnesius bei išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką ir papildomai išmokėti įstatymo numatyta tvarka ilgalaikio darbo išmoką. Taigi, akivaizdu, kad finansinių interesų turėjo ir turi ne atsakovė, o būtent ieškovė, nes tokiu būdu ji sutaupė didelę dalį lėšų. Atsakovei turint teisinį pagrindą dirbti mažiausiai dar tris mėnesius ir gauti tą pačią išeitinę išmoką arba pasinaudoti DK 64 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybe nutraukti darbo sutartį nukeliant darbo santykių pasibaigimo datą į paskutinę įspėjimo termino datą, akivaizdu, kad buvo visiškai nelogiška sutikti su tokiomis ieškovės pasiūlytomis sąlygomis. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad darbdavys, kaip stipresnioji santykių šalis, turi ne tik nepažeisti darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies, interesų, bet ir padėti jam įgyvendinti jo teises, kartu užtikrinti darbo teisiniuose santykiuose teisėtumą bei išvengti ginčų teisme.

9528.5.

96Apeliacinės instancijos teismo išvados sprendime visiškai atitinka byloje esančius atsakovės paaiškinimus, Komisijos sprendime konstatuotas aplinkybes. Ieškovė nutyli, kad niekada nebuvo pasitvirtinusi automobilių naudojimo tvarkos ir nebuvo supažindinusi su tokia tvarka darbuotojų. Atsakovė teisme nurodė, kad visi darbuotojai naudojosi ieškovei priklausančiais automobiliais ir po darbo, ir netgi savo atostogų metu vykdavo jais į užsienį. Tokia buvo ieškovės verslo politika dėl automobilių naudojimo ir apie tai buvo žinoma ieškovės vadovui. To nepaneigė teismo posėdyje dalyvavęs ieškovės direktorius. Todėl atsakovei nesuprantama, apie kokį jos darbo trūkumų išviešinimą kalbama kasaciniame skunde. Tokiu būdu gali būti tik išviešintas ieškovės vadovų darbo trūkumas bei ieškovės verslo politika.

9728.6.

98Tuo atveju, jei teismas vis dėlto nuspręstų tenkinti kasacinį skundą, jis turėtų peržiūrėti pirmosios instancijos ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas priteisė ieškovei 1210 Eur už ieškinio surašymą. Nors ši suma ir neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau teismas nepasisakė dėl jos atitikties Rekomendacijų 2 punktui. Kitų išlaidų atlyginimą teismas sumažino iki maksimalaus rekomenduojamo, nors turėjo sumažinti dar labiau. Byla nebuvo sudėtinga, iš esmės visos faktinės aplinkybės buvo ištirtos dar bylą nagrinėjant Komisijoje. Byloje nebuvo reikalingas teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialios žinios, sprendžiami klausimai nebuvo nauji, byloje nebuvo daug naujų įrodymų, taigi nebuvo pagrindo priteisti maksimalaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, be to, byloje ieškovei atstovavo advokato padėjėjas, o darbuotojas yra silpnesnioji šalis.

99Teisėjų kolegija

konstatuoja:

100IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

101Dėl individualaus darbo ginčo, išnagrinėto darbo ginčų komisijoje, nagrinėjimo teisme procesinių taisyklių

10229.

103Individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarką reglamentuojančio DK IV dalies „Darbo ginčai“ I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ ir II skyriaus „Darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimas“ nuostatose suformuluotos individualių darbo ginčų nagrinėjimo procesinės taisyklės.

10430.

105DK 213 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčų sampratą ir rūšis, 3 dalyje nustatyta, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio.

10631.

107DK 216 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojami darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai, nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

10832.

109DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis).

11033.

111Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas (DK 229, 230 straipsniai). Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai).

11234.

113Nagrinėjamoje byloje ieškovė apskundė teismui ir prašė panaikinti Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo buvo išnagrinėtas individualus ieškovės ir jos buvusios darbuotojos, atsakovės šioje byloje, darbo ginčas. Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu darbo santykių dalyvių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, darbuotojos naudai priteistos piniginės išmokos. Pagal ieškovės pareikštą reikalavimą bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir panaikino darbuotojos (atsakovės) naudai priimtą darbo ginčų komisijos sprendimą; apeliacinės instancijos teismas ieškovės reikalavimą atmetė, pripažino darbo ginčų komisijos išvadų pagrįstumą. Taigi bylą nagrinėję teismai atliko darbo ginčų komisijos sprendimo patikrą.

11435.

115Atsižvelgdama į šios nutarties 32–33 punktuose atskleistas individualių darbo ginčų nagrinėjimo procesines taisykles, individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje ir teisme santykį, kai darbo ginčas darbo ginčų komisijos sprendimu buvo išspręstas iš esmės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai, kuriais atlikta darbo ginčų komisijos sprendimo patikra, nesuderinami su pirmiau nurodyta kasacinio teismo formuojama praktika dėl individualių darbo ginčų nagrinėjimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11636.

117Tačiau, nepaisant to, kad šioje byloje individualių darbo ginčų nagrinėjimo procesinės taisyklės nebuvo tinkamai pritaikytos ir bylą nagrinėję teismai atliko darbo ginčų komisijos sprendimo peržiūrą, t. y. priėmė procesinius sprendimus dėl darbo ginčų komisijos sprendimo galiojimo, nors darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, spręstina, ar toks procesinių taisyklių netinkamas pritaikymas galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą.

118Dėl darbo sutarties pasibaigimo DK 54 straipsnio pagrindu

11937.

120Nors, kaip atskleista pirmiau išdėstytuose argumentuose, teismai, nagrinėdami bylą, netinkamai pritaikė individualių darbo ginčų nagrinėjimo procesines taisykles, nes darbo ginčų komisijos sprendimą pripažino peržiūros teismine tvarka dalyku, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismai tinkamai nustatė šalių – darbo teisinių santykių dalyvių – ginčo dalyką ir ginčą išnagrinėjo vadovaudamiesi CPK nuostatomis.

12138.

122Bylos (ginčo) nagrinėjimo dalykas yra individualus darbo ginčas dėl teisės, kuris, išnagrinėtas privaloma išankstine nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, yra pagal teisme pareikštą ieškinį perkeltas nagrinėti į teismą, o ieškinio dalykas – reikalavimas tam tikru būdu išspręsti darbo ginčą. Nustatant darbo ginčo esmę ir bylos nagrinėjimo dalyką atsižvelgtina į ginčo nagrinėjimą inicijavusio asmens prašymą darbo ginčų komisijai, šios sprendimą, darbo ginčo šalies, nesutinkančios su darbo ginčų komisijos sprendimu, teisme pareikštą ieškinį.

12339.

124Pareikštas ieškinys dėl darbo ginčo dėl teisės teisme nagrinėjamas vadovaujantis CPK nuostatomis. Priimdamas sprendimą civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą, nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo išsprendimo iš esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, taigi ir sprendimo priėmimo metu, egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne tas aplinkybes, kurios buvo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje. Išspręsdamas ginčą teismas šalių materialiąsias teises ir pareigas (pavyzdžiui, priteisiamą sumą, kt.) nustato teismo sprendimo momentu, t. y. sprendimo priėmimo dieną (pirmiau nurodyta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 39, 40 punktai).

12540.

126Minėta, nagrinėjamoje byloje individualių darbo ginčų nagrinėjimo procesinės taisyklės nebuvo tinkamai pritaikytos ir bylą nagrinėję teismai atliko darbo ginčų komisijos sprendimo peržiūrą, t. y. priėmė procesinius sprendimus dėl darbo ginčų komisijos sprendimo galiojimo, ir, nors padarė skirtingas išvadas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, tačiau spręsdami individualų darbo ginčą dėl teisės pasisakė dėl materialiosios teisės normos – DK 54 straipsnio aiškinimo ir taikymo, vadovavosi įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis civilinio proceso normomis (CPK 176, 185 straipsniai).

12741.

128Pagal DK 54 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo iniciatyvos teisę turi bet kuri darbo sutarties šalis; pasiūlymas nutraukti darbo sutartį pateikiamas raštu išdėstant darbo sutarties nutraukimo sąlygas (2 dalis); sutikimą su pateiktu pasiūlymu kita darbo sutarties šalis taip pat išreiškia raštu (3 dalis). Sutarusios nutraukti sutartį, šalys gali sudaryti raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, toks darbo sutarties šalių sudarytas susitarimas (ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį) pabaigia šalių darbo sutartį (4 dalis). Taigi darbo sutarties pabaiga šiuo pagrindu galima, kada darbo sutarties šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir padarinius. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 54 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

12942.

130Taigi, tiek nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, tiek vėliau ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą esminę reikšmę, minėta, turi tai, ar buvo išreikšta tikroji suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo. Konstatavus suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo trūkumą, darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažįstamas teisėtu. Sprendžiant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kiekvienu atveju būtina individualiai atsižvelgti į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimo aplinkybes, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis, ekonominio pobūdžio ar psichologiniu darbdavio spaudimu; ar pasiūlymas darbuotojui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu buvo išreikštas suprantamai ir aiškiai.

13143.

132Nagrinėjamoje byloje pasiruošimo nutraukti šalių darbo sutartį bei darbo sutarties nutraukimo procedūros atliktos nuosekliai laikantis DK 54 straipsnyje nustatyto reglamentavimo – ieškovė (darbdavė) raštu pateikė atsakovei (darbuotojai) pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, taip pat įteikė susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą, atsakovė raštu patvirtino šiuos dokumentus gavusi ir atskiru dokumentu – rašytiniu sutikimu – išreiškė savo valią pranešdama ieškovei apie sutikimą nutraukti darbo sutartį nuo 2018 m. sausio 9 d. darbdavio pasiūlyme nurodytomis sąlygomis. Galutinai savo suderintą valią abi darbo sutarties šalys išreiškė susitarime dėl darbo sutarties šalių susitarimu nutraukimo, kuriame, be kita ko, šalys pabrėžė, kad šį susitarimą sudaro laisva valia ir niekieno nevaržomos.

13344.

134Taigi, minėta, sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį esminę reikšmę turi tikroji suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo, o tokios valios išreiškimas, tiksliau, pasiūlymą priimančios darbo sutarties šalies sutikimo nutraukti darbo sutartį išreiškimas, nėra apribotas terminu – pasiūlymą priimanti šalis turi įstatymu suteiktą penkių dienų apsisprendimo teisę (3 dalis), tačiau ji pati laisva nuspręsti dėl pasinaudojimo tokia galimybe. Darbo sutarties šalies sutikimas nutraukti darbo sutartį darbo sutarties šalių susitarimu gali būti išreikštas ir tą pačią – pasiūlymo nutraukti darbo sutartį gavimo – dieną, kaip ir yra nagrinėjamos bylos atveju, tačiau, minėta, svarbu, kad tai atitiktų tikrąją šalies valią.

13545.

136Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kuris, minėta, įgyvendintas tinkamai laikantis darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį procedūrinių taisyklių, fakto 2018 m. sausio 16 d. atsakovė kreipėsi į Komisiją. Nesutikdama su Komisijos sprendimu ieškovė kreipėsi į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, o bylą nagrinėję teismai pagrįstai akcentavo ir tyrė faktines aplinkybes, atskleidžiančias darbo sutarties šalių valios formavimąsi susitariant nutraukti darbo sutartį.

13746.

138Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamu, atitinkančiu byloje nustatytas faktines aplinkybes pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo šalių darbo teisinių santykių nutraukimas pripažintas teisėtu; apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tas pačias byloje nustatytas faktines aplinkybes padarė išvadą dėl atsakovės darbo teisių pažeidimo, tačiau šio teismo išvados pagrįstos prielaidomis, tikimybėmis, kuriomis teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas (CPK 176, 185, 236 straipsniai).

13947.

140Minėta, kad ieškovė raštu pateikė atsakovei pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo su jame išdėstytomis darbo sutarties nutraukimo sąlygomis, o galutinai šalys savo valią įformino rašytiniu susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo. Taip pat nustatyta, kad dar iki paminėtų dokumentų įteikimo atsakovei darbdavės pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atsakovei buvo išreikštas žodžiu, o pastarajai sutikus su šiuo pasiūlymu, buvo atliktos rašytinių dokumentų įteikimo procedūros ir darbo santykių pabaigos šalių susitarimu procedūra, ir tai pagrįstai lemia išvadą apie atsakovės valios priimti pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu formavimąsi nedarant įtakos jai neleistinais veiksniais – ekonominio ar psichologinio pobūdžio spaudimu. Atsakovė nepateikė bylą nagrinėjusiems teismams įrodymų ir nenurodė įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų jos teiginius dėl jai daryto darbdavės psichologinio ar kitokio spaudimo.

14148.

142Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais darbo sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, pagrįsti prielaidomis, nurodant, kad tikėtina, jog ieškovės vadovas panaudojo spaudimą atsakovei, akcentuodamas neteisėto naudojimosi automobiliu faktą; padarant išvadą, kad pasirašydama susitarimą atsakovė galėjo suklysti, bei teigiant, kad šalių sutartas darbo santykių nutraukimo pagrindas atsakovei yra nenaudingas. Tačiau tokie prielaidos forma išreikšti argumentai negali būti pagrindu išvadai, kad 2018 m. sausio 9 d. darbo sutarties šalių susitarimas jį sudarant neatitiko tikrosios šalių valios. Kita vertus, tokios prielaidos forma padarytos teismo išvados kartu reiškia ir nepagrįstus teisinius priekaištus darbdaviui dėl sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiavimo teise principų pažeidimo, nors tokie pažeidimai objektyviai nenustatyti (DK 24 straipsnio 1 dalis).

143Dėl bylos procesinės baigties

14449.

145Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja pagrindą sutikti su kasacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad ieškovė darbo sutartį su atsakove nutraukė teisėtai, kaip ir nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pirmosios instancijos – paliktinas galioti, patikslinant jo rezoliucinę dalį, atsižvelgiant į DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas (žr. šios nutarties 32–33 punktus) ir tai, kad joje teismas, iš esmės išspręsdamas individualų darbo ginčą dėl teisės, turi išdėstyti savo suformuluotą patenkinto reikalavimo sprendimo priėmimo dieną turinį (CPK 270 straipsnio 5 dalis, 346 straipsnis 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 362 straipsnio 1 dalis).

146Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

14750.

148CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Įstatymas suteikia teisę teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

14951.

150Kasacinį skundą tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio. Atsižvelgdama į tai, kad byla nėra didelės apimties, nereikalaujanti specialiųjų žinių, nėra keliama kompleksinės sudėties teisės klausimų, sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą šalių sutarimu, praktika tokio pobūdžio bylose yra suformuota, šis teisės klausimas nėra naujas, tas pats advokatas dalyvavo viso bylos nagrinėjimo metu, visos faktinės aplinkybės buvo ištirtos dar nagrinėjant ginčą Komisijoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad pakankama išlaidų advokato pagalbai atlyginimo ieškovei iš atsakovės suma yra 30 proc. maksimalaus Rekomendacijose nustatyto dydžio.

15152.

152Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį bei patyrė 3097,60 Eur išlaidas teisinei pagalbai (1200 Eur už susipažinimą su pateiktais dokumentais ir ieškinio parengimą, 871,20 Eur už kitų dokumentų rengimą, 1016,40 Eur už 7 val. atstovavimą teismo posėdžiuose). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, spręsdamas dėl kitų dokumentų rengimo išlaidų, pirmosios instancijos teismas atlygintinomis pripažino tik išlaidas raštui dėl darbuotojo rašytinių paaiškinimų pateikimo ir raštui dėl išreikalautų įrodymų rengti. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktus bei tai, kas išdėstyta šios nutarties 51 punkte, ieškovei priteistina 663,60 Eur už ieškinio parengimą, 55,60 Eur už pirmiau nurodytų raštų parengimą, 194,60 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose.

15353.

154Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 968 Eur išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą; ieškovei, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2, 7, 8.11 punktus, priteistina 364,92 Eur šių išlaidų atlyginimo.

15554.

156Kasaciniame teisme ieškovė patyrė 1161,60 Eur išlaidas advokato pagalbai surašant kasacinio skundą, jai atlygintina 640,40 Eur šių išlaidų (Rekomendacijų 2, 7, 8.13 punktai), taip pat 397 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą.

15755.

158Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 2423,12 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

159Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

160Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

161„Ieškinį tenkinti visiškai.

162Uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ ir T. B. 2018 m. sausio 9 d. susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinti teisėtu“.

163Priteisti iš atsakovės T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2423,12 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris Eur 12 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecoservice Klaipėda“ (j. a. k. 140026178).

164Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų,... 7. 2.... 8. Ieškovė UAB „Ecoservice Klaipėda“ prašė:... 9. 2.1.... 10. panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės... 11. 2.2.... 12. atmesti atsakovės pareikštą prašymą;... 13. 2.3.... 14. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.... 15. 3.... 16. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. balandžio 22 d. su atsakove buvo sudaryta darbo... 17. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 18. 4.... 19. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį... 20. 5.... 21. Teismas nustatė, kad:... 22. 5.1.... 23. 2011 m. balandžio 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo... 24. 5.2.... 25. 2018 m. sausio 9 d. ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso... 26. 5.3.... 27. 2018 m. sausio 11 d. atsakovė kreipėsi į Komisiją dėl neišmokėtos metų... 28. 5.4.... 29. Komisija 2018 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. DGKS-1454 iš dalies patenkino... 30. 6.... 31. Teismas pažymėjo, kad įstatyme nenustatyta atvejų, kuriais darbo sutartis... 32. 7.... 33. Teismas kaip pagrindinį bylos aspektą vertino tai, ar ieškovė, pasiūlydama... 34. 8.... 35. Teismas nustatė, kad visų pirma ieškovė pasiūlymą dėl darbo sutarties... 36. 9.... 37. Ieškovės teigimu, atsakovei atvykus į darbą, įmonės vadovas pasiūlė... 38. 10.... 39. Kaip teigia pati atsakovė, dar direktoriaus kabinete išgirdusi pateiktą... 40. 11.... 41. Iš byloje esančio 2018 m. gegužės 29 d. ieškovės buhalterės paaiškinimo... 42. 12.... 43. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą teismas padarė... 44. 13.... 45. Komisija, pripažindama darbo sutarties nutraukimą abiejų šalių bendru... 46. 14.... 47. Vertindamas atsakovės elgesį ne tik po jos atleidimo iš darbo, bet ir... 48. 15.... 49. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat chronologine... 50. 16.... 51. Byloje nenustatyta, kad atsakovės darbo pas ieškovę metu jai būtų buvusios... 52. 17.... 53. Teismas nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad sudarant Susitarimą nebuvo... 54. 18.... 55. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį bei patyrė... 56. 19.... 57. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės... 58. 20.... 59. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės... 60. 21.... 61. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbo sutarties šalys, įgyvendindamos savo... 62. 22.... 63. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pasirašydama Susitarimą galėjo... 64. 23.... 65. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovės argumentu, kad byloje vykusių derybų... 66. 24.... 67. Kolegija taip pat sutiko su atsakovės argumentais, kad ją, kaip vieną... 68. 25.... 69. Nurodytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leido daryti pagrįstą... 70. 26.... 71. Kolegija padarė išvadą, kad Susitarimas bei jame nustatytos sąlygos... 72. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 73. 27.... 74. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Ecoservice Klaipėda“ prašo panaikinti... 75. 27.1.... 76. Apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės aiškinimo bei... 77. 27.2.... 78. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 79. 27.3.... 80. Apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės aiškinimo bei... 81. 27.4.... 82. Apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės aiškinimo bei... 83. 27.5.... 84. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 85. 28.... 86. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė T. B. prašo jį atmesti,... 87. 28.1.... 88. Kasaciniame skunde išdėstytos tikrovės neatitinkančios faktinės... 89. 28.2.... 90. Kasaciniame skunde klaidingai aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 91. 28.3.... 92. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje... 93. 28.4.... 94. Atsakovė net nesugebėjo kaip nors derėtis dėl kitokių Susitarimo sąlygų,... 95. 28.5.... 96. Apeliacinės instancijos teismo išvados sprendime visiškai atitinka byloje... 97. 28.6.... 98. Tuo atveju, jei teismas vis dėlto nuspręstų tenkinti kasacinį skundą, jis... 99. Teisėjų kolegija... 100. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 101. Dėl individualaus darbo ginčo, išnagrinėto darbo ginčų komisijoje,... 102. 29.... 103. Individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarką... 104. 30.... 105. DK 213 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčų sampratą ir rūšis, 3... 106. 31.... 107. DK 216 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojami darbo ginčus dėl teisės... 108. 32.... 109. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme,... 110. 33.... 111. Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas... 112. 34.... 113. Nagrinėjamoje byloje ieškovė apskundė teismui ir prašė panaikinti... 114. 35.... 115. Atsižvelgdama į šios nutarties 32–33 punktuose atskleistas individualių... 116. 36.... 117. Tačiau, nepaisant to, kad šioje byloje individualių darbo ginčų... 118. Dėl darbo sutarties pasibaigimo DK 54 straipsnio pagrindu... 119. 37.... 120. Nors, kaip atskleista pirmiau išdėstytuose argumentuose, teismai,... 121. 38.... 122. Bylos (ginčo) nagrinėjimo dalykas yra individualus darbo ginčas dėl... 123. 39.... 124. Pareikštas ieškinys dėl darbo ginčo dėl teisės teisme nagrinėjamas... 125. 40.... 126. Minėta, nagrinėjamoje byloje individualių darbo ginčų nagrinėjimo... 127. 41.... 128. Pagal DK 54 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo iniciatyvos teisę... 129. 42.... 130. Taigi, tiek nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, tiek vėliau ginčijant... 131. 43.... 132. Nagrinėjamoje byloje pasiruošimo nutraukti šalių darbo sutartį bei darbo... 133. 44.... 134. Taigi, minėta, sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54... 135. 45.... 136. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po darbo sutarties nutraukimo šalių... 137. 46.... 138. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamu, atitinkančiu... 139. 47.... 140. Minėta, kad ieškovė raštu pateikė atsakovei pasiūlymą nutraukti darbo... 141. 48.... 142. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais darbo sutarties nutraukimas... 143. Dėl bylos procesinės baigties... 144. 49.... 145. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja pagrindą... 146. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 147. 50.... 148. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų... 149. 51.... 150. Kasacinį skundą tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas turėtų... 151. 52.... 152. Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 107 Eur žyminį mokestį bei... 153. 53.... 154. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 968 Eur išlaidų advokato... 155. 54.... 156. Kasaciniame teisme ieškovė patyrė 1161,60 Eur išlaidas advokato pagalbai... 157. 55.... 158. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 2423,12 Eur turėtų... 159. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 160. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą ir... 161. „Ieškinį tenkinti visiškai.... 162. Uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice Klaipėda“ ir T. B. 2018 m.... 163. Priteisti iš atsakovės T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2423,12 Eur (du... 164. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...