Byla 3K-3-59/2007
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Spauda“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui AB „Spauda“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė M. M. 2005 m. gruodžio 1 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad nuo 2001 m. sausio 2 d. dirbo AB „Spauda“ buhaltere. Ieškovės teigimu, 2005 m. birželio 14 d. atsakovo generalinis direktorius pasikvietė ją į savo kabinetą ir pasakė, kad ji bus atleista iš darbo, išmokant trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, ir neleido jai net pagalvoti, grasindamas, jeigu nesutiksianti, rasiąs būdą atleisti kitu pagrindu, nemokant išeitinės kompensacijos. Ieškovė užpildė prašymą suteikti eilines atostogas nuo 2005 m. birželio 20 d. iki 2005 m. liepos 13 d., tačiau nuo 2005 m. birželio 17 d. iki 2005 m. spalio 14 d. sirgo, todėl jai neišnaudotos atostogos buvo suteiktos vėliau iki 2005 m. spalio 29 d., o 2005 m. lapkričio 2 d. ji susipažino su visais jos atleidimo iš darbo dokumentais. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. lapkričio 2 d. jai buvo pateiktas pasirašyti atsakovo parengtas ir jau pasirašytas susitarimas, ir tik tuomet ji sužinojo, jog darbo sutartis nutraukta pagal DK 125 straipsnį, t. y. šalių susitarimu. Ieškovės teigimu, jos atleidimas iš darbo pagal DK 125 straipsnį yra neteisėtas, nes atsakovas nepateikė jai rašytinio pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo nurodytomis sąlygomis ir pažeidė jos teisę laisvai apsvarstyti tokį pasiūlymą bei nuspręsti, priimti jį ar ne. Ieškovė, remdamasi DK 297 straipsnio 1, 4 dalimis, prašė teismą pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, į darbą negrąžinti, tačiau priteisti iš AB „Spuda“ trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad, nagrinėjant bylą nustatyta, jog 2005 m. birželio 14 d. ieškovė buvo iškviesta atsakovo direktoriaus, kuris žodžiu pasiūlė jai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, ir vyko žodinės šalių derybos, ko iš esmės neginčija ir pati ieškovė, teisminio nagrinėjimo metu pripažinusi, kad kalbėjo su direktoriumi ir siūlėsi būti atleista iš darbo dėl etatų mažinimo, taip pat kėlė darbdaviui tam tikrus reikalavimus, į kuriuos, šio teigimu, jis atsižvelgė, rengdamas susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Toks susitarimas buvo įteiktas ieškovei darbo dienos pabaigoje ir ši jį pasirašė. Teismo nuomone, DK normose, reglamentuojančiose darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu, numatyta galimybė pateikti raštu pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, tačiau ši galimybė negali būti suabsoliutinama, laikant ją įsakmiu ir privalomu imperatyvu, kurio nesilaikymas daro atleidimą iš darbo neteisėtą. Be to, pasiūlymo pateikimas yra tik viena iš darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu procedūros stadijų. Įstatymas nedraudžia pradėti ir žodines derybas dėl galimo darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu – svarbiausia, kad šalys derėtųsi savanoriškai, ieškotų kompromiso ir suderintų savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo joms abiem priimtinu būdu. Teismas konstatavo, kad ieškovei buvo suteikta teisė derėtis, kelti tam tikrus savo reikalavimus dėl numatomo jos atleidimo iš darbo, todėl vien rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį nepateikimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas laikyti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu. Teismas taip pat nurodė, kad DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatytas maksimalus septynių dienų terminas, per kurį šalis, sutinkanti su kitos šalies pateiktu pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turi pranešti apie savo sutikimą, tačiau savo sutikimą šalis gali išreikšti ir tuoj pat po pasiūlymo pateikimo ar įvykusių derybų; įstatyme nenustatyta darbdavio pareigos spręsti darbuotojo, sutikusio nutraukti sutartį nurodytu pagrindu, atleidimo iš darbo klausimą tik pasibaigus septynių dienų terminui. Teismo nuomone, ieškovė galėjo svarstyti jai pirmoje darbo dienos pusėje pateiktą pasiūlymą, nes susitarimo tekstas jai buvo pateiktas tik darbo dienos pabaigoje, be to, šio susitarimo ji galėjo nepasirašyti. Teismas taip pat pažymėjo, kad psichologinis spaudimas suprantamas kaip tam tikri kryptingi ir nuoseklūs, prieštaraujantys gerai moralei veiksmai, tačiau ieškovė pripažino, jog buvo tą dieną darbdavio kabinete tik kartą, daugiau su juo nesimatė, taigi darbdavys negalėjo atlikti jokių kryptingų ir nuoseklių neteisėtų veiksmų. Be to, atsakovo darbuotojos atneštą susitarimo tekstą ieškovė pasirašė matant kitiems darbuotojams, kurie neparodė, kad ieškovė buvo įkalbinėjama jį pasirašyti ar dėl jos buvo atliekami kažkokie galimo psichologinio spaudimo ar prievartos veiksmai. Teismas konstatavo, kad, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra objektyvių duomenų, jog ieškovė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašė dėl darbdavio psichologinio spaudimo, ieškovė neįrodė darbdavio grasinimų ar smurto. Teismas taip pat nurodė, kad darbo sutartis negali būti laikoma nutraukta šalių suderinta valia tuo atveju, jeigu viena iš sutarties šalių elgiasi nesąžiningai ir primeta kitai šaliai savo valią, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai, neleido ieškovei svarstyti ir rinktis, kitokiais neteisėtais veiksmais lėmė ieškovės valią ar privertė ją pasirašyti susitarimą. Dėl nurodytų motyvų teismas atmetė ieškovės ieškinį.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. liepos 26 d. sprendimu ieškovės M. M. apeliacinį skundą iš dalies patenkino: Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą: ieškovės atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, nurodė laikyti ieškovę atleista iš darbo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu nuo 2006 m. liepos 26 d.; bylos dalį dėl išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kolegija sprendime nurodė, kad DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Byloje nustatyta, kad atsakovas inicijavo darbo sutarties su ieškove nutraukimą, tačiau nepateikė jai rašytinio pasiūlymo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad iš DK 125 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, jog rašytinis pasiūlymas nuraukti darbo sutartį yra būtina sąlyga tam, kad darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu būtų teisėtas. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas žodžiu pasiūlė ieškovei nutraukti sutartį, tačiau nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis nusprendė, kad ieškovei buvo pasiūlyta 2006 m. birželio 14 d. nutraukti sutartį šalių susitarimu, taip pat kodėl atmetė ieškovės paaiškinimą, jog būtent šią dieną atsakovo direktorius pasakė, kad atleis ją iš darbo, o ne siūlė nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kolegija taip pat nurodė, kad byloje nustatyta, jog nurodytas susitarimas buvo pateiktas ieškovei pasirašyti tą pačią dieną, kai ji sužinojo apie atsakovo norą nutraukti su ja darbo sutartį. DK 125 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu turi būti pateiktas raštu, o sutinkanti nutraukti sutartį šiuo pagrindu šalis turi pranešti apie sutikimą per septynias dienas, reiškia galimybę pasiūlymą gavusiai šaliai tam tikrą laiką svarstyti, sutikti su pasiūlymu ar jį atmesti. Be to, šalis, pateikusi pasiūlymą, privalo užtikrinti, kad kita šalis turėtų galimybę apsvarstyti šį pasiūlymą, todėl pateikusi pasiūlymą šalis turėtų informuoti kitą šalį apie jos teisę septynias dienas svarstyti, sutikti su pasiūlymu ar ne. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad ieškovei buvo pasiūlyta pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo iš karto po to, kai atsakovas pranešė jai apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pasinaudojo savo kaip stipriosios darbo santykių šalies padėtimi ir siekė nutraukti darbo sutartį su ieškove, nesudarydamas šiai galimybės atmesti jo pasiūlymą dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Be to, atsakovas, nepateikęs ieškovei rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį, negali įrodyti, kad jis pasiūlė nutraukti sutartį, o ne, kaip teigia ieškovė, pranešė, jog atleis ją iš darbo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 125 straipsnį, todėl nepagrįstai nepripažino ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtu. Kartu kolegija nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu įsidarbino ir gavo darbo užmokestį, taigi po neteisėto atleidimo iš darbo ji nebuvo priverstinėje pravaikštoje visą tą laiką, už kurį prašo priteisti darbo užmokestį. Tam, kad būtų galima nustatyti iš atsakovo priteistiną ieškovei darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, ieškovė turėtų pateikti įrodymus, kokias išmokas, susijusias su darbu, ji gavo po to, kai buvo atleista iš darbo pas atsakovą. Dėl šios priežasties apeliacinis teismas šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 26 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 125 straipsnį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atskiro rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nebuvimas yra pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą DK 125 straipsnio pagrindu neteisėtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. K. v. VĮ Panevėžio miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-489/2005, konstatavo, kad įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, jog darbo sutarties šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo turi būti surašytas kaip atskiras dokumentas, svarbu tik tai, kad susitarimas būtų išreikštas raštu ir jame būtų išreikšta darbo sutarties šalių valia dėl esminių sutarties nutraukimo sąlygų. Be to, kasacinis teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad, darbdaviui pateikus rašytinį pasiūlymą nutraukti darbo sutartį, o darbuotojui sutikus su šiuo pasiūlymu ir padarius pasiūlyme įrašą „sutinku“, toks pasiūlymas vertintinas kaip darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Analogiškai turi būti vertinama ir situacija, kai darbdavys pateikia susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą ir darbuotojas jį pasirašo – tai turi būti laikoma tinkamai sudarytu susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo. Tai reiškia, kad nėra DK 125 straipsnio 1 dalies pažeidimo, jeigu pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo ir susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra surašomi viename dokumente, svarbiausia, kad šiame dokumente būtų įrašytos visos šalių laisva valia suderintos darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2005 m. birželio 14 d. pateikė ieškovei jo pasirašytą susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą, kuriame buvo surašytos visos šalių suderintos darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Šis susitarimo projektas atitinka pasiūlymo nutraukti darbo sutartį reikalavimus, nes yra rašytinės formos, jame nurodytos siūlomos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, ir ieškovė, apsvarsčiusi šį pasiūlymą (susitarimo projektą), pasirašė jį laisva valia. Apeliacinis teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo pateikė ieškovei žodžiu. Pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovas pateikė kaip susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą, ir šis pasiūlymas atitiko DK 125 straipsnyje nustatytą formos reikalavimą. Ieškovė sutiko su šiuo pasiūlymu ir pasirašė nurodytą susitarimą, nes jame buvo įrašytos ieškovės interesus ginančios sąlygos: dėl atostogų suteikimo, atleidimo iš darbo datos perkėlimo, išeitinės kompensacijos išmokėjimo. Būtų nelogiška ir neprotinga manyti, kad atsakovas privertė ieškovę pasirašyti susitarimą, kuriame nustatytos jam nepalankios nuostatos. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad šalių pasirašytas susitarimas išreiškė abiejų šalių valią ir pozicijas, o galutinis tekstas pasiektas abišalių derybų ir nuolaidų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog 2005 m. birželio 14 d. susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovė pasirašė ne laisva valia ar išreiškė jame ne tikrąją savo valią. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė šių išvadų ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino tik dėl DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros tariamo nesilaikymo.

112. DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatytas septynių dienų terminas, per kurį šalis, sutinkanti su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turi apie tai pranešti pasiūlymą pateikusiai šaliai, yra dispozityvus, ir šalis gali išnaudoti visą šį terminą pasiūlymo svarstymui. Ieškovei buvo pateiktas rašytinis pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovas nevertė jos pasirašyti susitarimo iš karto – ieškovė pati laisva valia nusprendė pasirašyti jį tą pačią dieną. Apeliacinis teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas privalėjo informuoti ieškovę, jog ji turi septynias dienas pateiktą pasiūlymą svarstyti, nes DK tokia pareiga darbdaviui nenustatyta. Be to, DK buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, įstatymo nuostatos ieškovei turi būti žinomos, ir ieškovė negali remtis įstatymo nežinojimu (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis).

123. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178 straipsnį ir nepagrįstai perkėlė atsakovui visų bylos aplinkybių įrodinėjimo pareigą. Ginčo šalių 2005 m. birželio 14 d. susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra sutartis, kuriai taikomos CK nuostatos tiek, kiek to nereglamentuoja DK (DK 9 straipsnis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Taigi, ginčo šalių pasirašytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra galiojantis, kol nebus įrodyta priešingai. Vadinasi, ieškovė, teigdama, kad nurodytas susitarimas neatitinka jos tikrosios valios, turėjo tai įrodyti, tuo tarpu atsakovas neturi pareigos įrodinėti, jog šis susitarimas yra galiojantis ir atitinka tikrąją valią, nes šią prezumpciją patvirtina susitarime esantys šalių parašai (CPK 178 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Č. v. AB bankas Nord/LB Lietuva, bylos nr. 3K-3-260/2004, pažymėjo, kad dispozityvumo principas darbo teisėje reiškia, jog šalys turi teisę susitarti dėl kompensacijos dydžio ir jos išmokėjimo terminų; tai gali būti pasiekiama derybų metu; darbdavys gali siūlyti arba nesiūlyti kompensacijos, o darbuotojas gali jos reikalauti arba ne. Darbuotojas yra laisvas išreikšti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė, nesutikdama su atsakovo pasiūlymu dėl piniginės kompensacijos dydžio, turėjo teisę nepasirašyti susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo. Darbo santykių šalims pasirašius susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo, preziumuojama, kad darbuotojas sutiko su darbdavio išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims įgijo įstatymo galią ir turėjo būti vykdomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. K. v. VĮ Panevėžio miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-489/2005, taip pat nurodė, kad darbo sutarties šalims sudarius rašytinį susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, preziumuojama, kad darbuotojas sutiko su darbdavio pasiūlytomis sąlygomis ir derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų yra pasibaigusios, todėl toks susitarimas šalims įgyja įstatymo galią ir turi būti vykdomas. Nagrinėjamoje byloje preziumuojama, kad 2005 m. birželio 16 d. susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra galiojantis, todėl preziumuojama, kad atsakovas pasiūlė ieškovei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, o ne tai, jog jis pranešė ieškovei, kad nutrauks su ja darbo sutartį, nes sutarties galiojimo prezumpcija apima ir prezumpciją, kad, sudarant šią sutartį, buvo laikomasi įstatyme nustatytų jos sudarymo procedūrų. Taigi ieškovė, teigdama, kad jai buvo daromas spaudimas pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, turėjo tai įrodyti (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nepateikė įrodymų apie 2005 m. birželio 14 d. susitarimo neteisėtumą, nepaneigė prezumpcijos, kad nurodytas susitarimas yra galiojantis ir atitinka tikrąją šalių valią.

13Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė M. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

141. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė DK 125 straipsnį. Šioje teisės normoje nustatyta darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra: pirma, šalis, norinti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turi pateikti kitai sutarties šaliai rašytinį pasiūlymą; antra, jeigu kita šalis sutinka su tokiu pasiūlymu, ji per septynias dienas praneša apie tai šaliai, pasiūliusiai nutraukti sutartį; trečia, sutarusios nutraukti darbo sutartį, šalys sudaro rašytinį susitarimą dėl jos nutraukimo. Ginčo atveju ieškovei nebuvo pateikta rašytinio pasiūlymo nutraukti sutartį, nebuvo laukta jos sutikimo – jai iš karto pateiktas atsakovo parengtas susitarimas, kurį jį buvo priversta pasirašyti dėl atsakovo psichologinio spaudimo. DK 125 straipsnyje nustatyta darbo sutarties nutraukimo procedūra yra imperatyvi, todėl apeliacinis teismas, konstatavęs, kad atsakovas savo teisę siūlyti nutraukti sutartį šalių susitarimu įgyvendino pažeisdamas imperatyviuosius DK 125 straipsnio reikalavimus, pagrįstai pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu. Apie tai, kad būtina pateikti rašytinį pasiūlymą nutraukti sutartį, nurodoma ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje A. D. –D. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-369/2005). Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje E. K. v. VĮ Panevėžio miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-489/2005, nes šioje nutartyje pasisakyta ne apie pasiūlymą nutraukti sutartį, bet apie susitarimą dėl sutarties nutraukimo, t. y. kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa.

152. Apeliacinis teismas nepažeidė CPK 178 straipsnio. Teismas neperkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigos, o tik konstatavo, kad atsakovas nepateikė rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovei iš karto buvo pateiktas atsakovo parengtas susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektas, o rašytinio pasiūlymo nutraukti sutartį šalių susitarimu jai nebuvo pateikta.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

18Ieškovė nuo 2001 m. sausio 2 d. dirbo AB „Spauda“ buhaltere. 2005 m. birželio 14 d. ji buvo pakviesta į atsakovo generalinio direktoriaus kabinetą ir jai buvo pranešta apie atsakovo norą nutraukti su ja darbo sutartį bei pateiktas atsakovo parengtas ir pasirašytas susitarimo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu projektas. Ieškovė užpildė prašymą suteikti jai eilines atostogas nuo 2005 m. birželio 20 d. iki 2005 m. liepos 13 d., tačiau nuo 2005 m. birželio 17 d. iki 2005 m. spalio 14 d. ji sirgo, todėl neišnaudotos atostogos jai buvo suteiktos po ligos iki 2005 m. spalio 29 d. 2005 m. lapkričio 2 d. AB „Spauda“ generalinio direktoriaus įsakymu darbo sutartis su ieškove nutraukta pagal DK 125 straipsnį, t. y. šalių susitarimu, išmokėjus jai trijų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.

19V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Kasaciniame skunde atsakovas AB „Spauda“ teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 125 straipsnį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad atskiro rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nebuvimas yra pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą DK 125 straipsnio pagrindu neteisėtu.

21DK 125 straipsnyje įtvirtintas darbo teisinių santykių pasibaigimo pagrindas – darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu – labiausiai atitinka sutartinį darbo santykių pobūdį, nes darbo teisinius santykius nutraukiančios šalys gali suderinti savo interesus. Tačiau darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas tik tada, jeigu šalių susitarimas nutraukti darbo santykius šiuo pagrindu atitinka tikrąją jų valią. Darbo sutartis negali būti laikoma nutraukta šalių suderinta valia, jeigu viena iš sutarties šalių primeta savo valią kitai šaliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V. Š. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-290/2005, pažymėjo, kad šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir pasekmes. Įstatyme nenustatyta atvejų, kuriais darbo sutartis negali būti nutraukta šalių susitarimu, t. y. įstatyme šalių valia nutraukti darbo sutartį susitarimu neribojama. Tačiau įstatyme nustatyta darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu tvarka, kurios turi laikytis darbo teisinių santykių šalys tam, kad, sudarydamos tokį susitarimą, suderintų savo interesus ir išreikštų jame tikrąją savo valią, be to, išvengtų ateityje teisminių ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo.

22Pagal DK 125 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra yra tokia: šalis, siekianti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turi raštu pateikti pasiūlymą kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu; jei kita šalis sutinka su pasiūlymu, ji per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą; sutarusios nutraukti sutartį, šalys turi sudaryti rašytinį susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, nustatydamos jame sutarties nutraukimo datą, kitas sutarties nutraukimo sąlygas (dėl kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Taigi darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pirmasis etapas yra vienos darbo sutarties šalies pasiūlymas kitai šios sutarties šaliai nutraukti darbo teisinius santykius abiejų šalių suderinta valia. Įstatyme nurodyta, kad šis pasiūlymas pateikiamas raštu. Tokia įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata paaiškinama tuo, kad raštu išdėstytas pasiūlymas nutraukti darbo teisinius santykius šalių susitarimu yra pagrindas kitai sutarties šaliai įvertinti susiklosčiusią situaciją, galimus elgesio variantus ir pasekmes bei nuspręsti, priimtinas jai toks pasiūlymas ar yra kitų, labiau šios šalies interesus atitinkančių situacijos sprendimo būdų. Taigi pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pateikimas – labai svarbus veiksmas, nes būtent pateiktas pasiūlymas yra pagrindas kitai darbo teisinių santykių šaliai svarstyti ir pareikšti savo valią dėl darbo teisinių santykių pasibaigimo šalių susitarimu. Be to, raštu išdėstant pasiūlymą, įvardijamos ir konkrečios siūlomos sutarties nutraukimo sąlygos, taigi kita darbo sutarties šalis gali įvertinti pasiūlyme nurodytas sąlygas ir per septynias dienas nuspręsti, sutikti su tokiu pasiūlymu ar ne, be to, gali siūlyti papildomų savo sąlygų ar derėtis dėl pasiūlytųjų. Tuo tarpu žodžiu pateikiami pasiūlymai nebūna aiškiai suformuluoti, be to, jie gali būti skirtingai šalių suprantami.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal įstatyme nustatytą darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarką reikalaujama, kad šalis, norinti nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu, visų pirma pateiktų kitai šaliai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu, be to, pateiktų tokį pasiūlymą raštu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos nepagrįstai nurodė, jog DK 125 straipsnyje numatyta galimybė, o ne įsakmus reikalavimas pateikti rašytinį pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Įstatymo formuluotė, kad „viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu“, reiškia, kad viena iš darbo sutarties šalių gali iniciuoti darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu, pateikdama raštu pasiūlymą, o ne tai, kad ji turi galimybę pasirinkti, pateikti tokį pasiūlymą raštu ar ne. Kartu teisėjų kolegija pripažįsta, kad reikalavimas pateikti rašytinį pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu neturi būti suabsoliutinamas. Jeigu konkrečiu atveju akivaizdi abiejų šalių valia nutraukti darbo teisinius santykius ir nutraukti juos būtent DK 125 straipsnyje nurodytu pagrindu, o šalys suderina savo interesus sudarydamos rašytinį susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu, vien atskiro rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį nepateikimas nebūtų pakankamas pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu dėl DK 125 straipsnyje įtvirtintos procedūros pažeidimo. Kasatorius iš esmės teisingai nurodo, kad pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu gali sutapti viename dokumente, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, jog tokia situacija gali susiklostyti tik tada, jeigu tokia darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra atitiktų tikrąją šalių valią.

24Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2005 m. birželio 14 d., pranešęs ieškovei apie savo norą nutraukti su ja darbo sutartį, nepateikė jai rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, o iš karto įteikė jo surašytą ir pasirašytą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame buvo nurodytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Ieškovė pasirašė šį susitarimą tą pačią dieną, tačiau po darbo sutarties nutraukimo ji kreipėsi į teismą, teigdama, kad darbo sutarties nutraukimas DK 125 straipsnyje nurodytu pagrindu neatitiko tikrosios jos valios: jai nebuvo pateikta rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu, ji neturėjo galimybės svarstyti dėl darbo sutarties nutraukimo ir sąlygų, nes jai iš karto įteiktas atsakovo surašytas ir pasirašytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai skirtingai sprendė dėl to, išreiškė ieškovė savo tikrąją valią dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ar ne, taigi buvo teisėtas pagrindas nutraukti šalių darbo sutartį pagal DK 125 straipsnį ar ne.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V. Š. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-290/2005, nurodė, kad, esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 125 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

26Iš nagrinėjamoje byloje teismų nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad siūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu iniciatorius buvo atsakovas, o ieškovė iki tol neturėjo ketinimo nutraukti darbo teisinius santykius. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog AB „Spauda“ dirbo nuostolingai, taigi dėl ekonominių priežasčių negalėjo išlaikyti turimo darbuotojų skaičiaus, todėl nutarė pasiūlyti kai kuriems darbuotojams išeiti iš darbo šalių susitarimu (b. l. 28). Pažymėtina ir tai, kad Valstybės turto fondo ir AB firmos „VITI“ 2005 m. kovo 31 d. sudarytoje AB „Spauda“ pirkimo–pardavimo sutartyje AB „Spauda“ pirkėjas įsipareigojo per vienerius metus po sutarties pasirašymo išsaugoti bendrovėje visas darbo vietas (b. l. 93). Taigi atsakovas, vykdydamas nurodytą įsipareigojimą, negalėjo nutraukti darbo sutarčių darbdavio iniciatyva iki 2006 m. kovo 31 d. Suprantama, kad, verčiamas ekonominės situacijos, atsakovas ieškojo sprendimų būdų, todėl nusprendė siūlyti kai kuriems darbuotojams nutraukti darbo santykius šalių susitarimu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju atsakovas, kuris yra darbdavys, t. y. stipresnioji darbo teisinių santykių šalis, privalėjo ypač preciziškai spręsti jo darbuotojų atleidimo iš darbo klausimą ir laikytis įstatyme nustatytų atleidimo iš darbo tvarkos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas, inicijuodamas darbo sutarties su ieškove nutraukimą šalių susitarimu, pažeisdamas DK 125 straipsnyje įtvirtintą darbo sutarties nutraukimo procedūrą, nepateikė ieškovei rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog tokiu būdu atsakovas suvaržė ieškovės galimybę svarstyti, priimtinas jai toks darbo teisinių santykių nutraukimo būdas ar ne, taip pat galimybę įvertinti siūlomas darbo sutarties nutraukimo sąlygas. Kasatorius teisingai nurodo, kad DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatytas maksimalus septynių dienų terminas, per kurį šalis, sutinkanti su kitos šalies pateiktu pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, turi pranešti apie savo sutikimą. Tačiau šis terminas įstatymo nustatytas vis dėlto šalies, kuriai pateikiamas pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo, naudai ir šiai šaliai turi būti sudaryta reali galimybė pasinaudoti šiuo terminu. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad pasiūlymą gavusi šalis gali nuspręsti priimti šį pasiūlymą tiek per septynias dienas, tiek ir iš karto. Svarbiausia, kad toks pasiūlymas kitai darbo sutarties šaliai būtų pateiktas raštu ir ji turėtų galimybę jį svarstyti bei nuspręstų šį pasiūlymą priimti laisva valia. Kasatorius teigia, kad įstatyme nenustatyta pareigos pranešti kitai šaliai, jog ji turi teisę septynias dienas svarstyti gautą pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties šalys, įgyvendindamos savo teises ir vykdydamos pareigas, turi veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų (DK 35 straipsnis). Be to, darbdavys, kaip stipresnioji darbo teisinių santykių šalis, turi ne tik nepažeisti darbuotojo, kaip silpnesniosios šių santykių šalies, interesų, bet ir padėti jam įgyvendinti jo teises, kartu užtikrinti darbo teisiniuose santykiuose teisėtumą bei išvengti ginčų teisme. Nors atsakovas tvirtina, kad pateikė ieškovei pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu kaip susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą ir ieškovė turėjo galimybę svarstyti gautą pasiūlymą, be to, susitarime nurodytos sąlygos pasiektos šalių derybose, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog šalys kartu svarstė ir derino 2005 m. birželio 14 d. susitarimo nutraukti darbo sutartį sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad nors kasatorius teigia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė sutiko su jo pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir pasirašė nurodytą susitarimą, nes jame buvo įrašytos ieškovės interesus atitinkančios sąlygos (dėl atostogų suteikimo, atleidimo iš darbo datos perkėlimo, išeitinės kompensacijos išmokėjimo), tačiau šio susitarimo sąlygos nėra palankesnės ieškovei už tas, kurios jai nustatytos įstatymo. Pagal nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovės valia dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu susiformavo ir buvo nulemta būtent atsakovo veiksmų, pateikiant jai atsakovo parengtą ir jau pasirašytą susitarimo nutraukti darbo sutartį tekstą tą pačią dieną, kurią ji sužinojo apie atsakovo norą nutraukti darbo teisinius santykius.

27Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178 straipsnį, nes nepagrįstai perkėlė atsakovui visų bylos aplinkybių įrodinėjimo pareigą. Teisėjų kolegija atmeta šį kasacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, nes bylos duomenys ir apskųstų teismų procesinių sprendimų turinys to nepatvirtina. Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad tuo atveju, kai pažeidžiama DK 125 straipsnyje nustatyta darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu procedūra, kilus ginčui dėl to, teisėtai nutraukta darbo sutartis šiuo pagrindu ar ne, pareigą įrodyti, jog kad kita sutarties šalis išreiškė sutikimą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo išreikšta tikroji suderinta šalių valia, turi šalis, pažeidusi įstatymo nustatytą darbo sutarties nutraukimo procedūrą.

28Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. K. v. VĮ Panevėžio miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-489/2005, pateiktu teisės normų aiškinimu, nes nurodytos bylos aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos: įvardytoje kasacinio teismo nutartyje spręstas šalių ginčas dėl susitarimo nutraukti darbo sutartį įforminimo raštu, t. y. dėl paskutinio darbo sutarties nutraukimo etapo; tuo tarpu nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pateikimo, t. y. pirmojo įstatyme nustatytos darbo sutarties nutraukimo procedūros etapo, lemiančio tolesnę darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu eigą. Dėl nurodytų priežasčių kasatoriaus įvardytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktas DK 125 straipsnio aiškinimas susitarimo dėl sutarties nutraukimo įforminimo aspektu negali būti taikomas nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį nepateikimo pasekmių.

29Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pateisindamas darbdavio veiksmus, nesilaikant įstatyme nustatytos darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagal DK 125 straipsnį tvarkos, ir pripažindamas, jog šalių darbo sutartis nutraukta esant teisėtam pagrindui, pažeidė šią teisės normą, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė DK 125 straipsnį šalių ginčui išspręsti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė M. M. 2005 m. gruodžio 1 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. kovo 22 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 125... 11. 2. DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatytas septynių dienų terminas, per kurį... 12. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178 straipsnį ir... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė M. M. prašo kasacinį skundą... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė DK 125... 15. 2. Apeliacinis teismas nepažeidė CPK 178 straipsnio. Teismas neperkėlė... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 18. Ieškovė nuo 2001 m. sausio 2 d. dirbo AB „Spauda“ buhaltere. 2005 m.... 19. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Kasaciniame skunde atsakovas AB „Spauda“ teigia, kad apeliacinės... 21. DK 125 straipsnyje įtvirtintas darbo teisinių santykių pasibaigimo pagrindas... 22. Pagal DK 125 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal įstatyme nustatytą darbo sutarties... 24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2005 m. birželio 14 d.,... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 26. Iš nagrinėjamoje byloje teismų nustatytų aplinkybių galima daryti... 27. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas... 28. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad kasatorius nepagrįstai remiasi... 29. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja,... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...