Byla e2-4645-862/2019
Dėl papildomos kompensacijos, susijusios su administraciniu aktu nustatyto servituto, nustatymu, priteisimo, pareikštą atsakovei AB „Litgrid“, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės biudžetinė įstaiga „Valstybinė miškų urėdija“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovei I. K., ieškovės atstovei advokatei Ramunei Juškaitei, atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Litgrid“ atstovei Vaidai Gulbienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį dėl papildomos kompensacijos, susijusios su administraciniu aktu nustatyto servituto, nustatymu, priteisimo, pareikštą atsakovei AB „Litgrid“, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės biudžetinė įstaiga „Valstybinė miškų urėdija“.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė 2018-12-28 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovės papildomą 11056,20 EUR kompensaciją už apribojimus, susijusius su 1,4516 ha ploto dalies miško paskirties žemės sklypo, esančio adresu ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), turinčio bendrą 3,2500 ha plotą, naudojimo pobūdžio pakeitimo iš miškų paskirties į kitas naudmenas, 5 procentų palūkanas skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso miško paskirties žemės sklypas, esantis ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), turintis bendrą 3,2500 ha plotą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-29 įsakymu Nr. Ž12-611 šiame žemės sklype buvo nustatytas servitutas, kurio plotas - 1,4516 ha. Šiuo sprendimu ieškovei buvo paskaičiuota 4152,34 Lt (1202,60 EUR) piniginė kompensacija. Ieškovė vadovaudamasi teisės aktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje 3K-3-367/2012, teigia, jog galimos situacijos, kai dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo tarnaujančiojo daikto savininkas patiria nuostolių dėl kitokių objektų, arba patiria kitokių rūšių nuostolių, kurių neapima išmokėta kompensacija, todėl ji reiškia reikalavimą atsakovei dėl piniginės kompensacijos, susijusios su poveikiu, kurį patyrė jos privatus žemės sklypas dėl administraciniu aktu nustatyto servituto. Paaiškino, kad pagal Lietuvos aplinkos ministerijos 2014-02-19 raštą Nr. (12-4)-D8-1334, administraciniu aktu nustatant servitutą, iš dalies buvo pakeista ieškovės 3,2500 ha žemės sklypo 1,4516ha ploto miško paskirties žemės sklypo dalis į kitas naudmenas, todėl atsakovė turi kompensuoti ieškovei jos privačiam žemės sklypui nustatytus apribojimus, už kuriuos ieškovei nebuvo kompensuota. Taip pat nurodė, kad nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti. Ieškovė, nurodė, kad jos paskaičiavimu pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-04-24 raštą Nr. (12-4)-D8-3165, Valstybinės miškų tarnybos 2015-04-17 raštą Nr. R6-593, Lietuvos žemės ūkio ministerijos 2016-03-16 raštą Nr. 31N-337(8.1.) kompensacijos dydis turėjo būti 11056,20 EUR (38147 Lt), kurio dalys būtų: 5152,05 EUR (17776 Lt) išlaidos už medyno įveisimą ir išauginimą 1,45 ha plote žemės sklype; 5714,03 EUR (19715 Lt) išlaidos už prarasto medienos prieaugio vertę ir 190,13 EUR (656 Lt) vidutinė rinkos vertė už miško žemės sklypo pavertimą kitomis naudmenomis. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad šioje byloje nėra ginčo dėl servituto nustatymo ir to, kad jai buvo išmokėta piniginė kompensacija. Papildomai paaiškino, kad miškas, kuriame nustatytas servitutas yra jaunuolynas, kuriam šiuo metu apie 30 metų. Atkreipė dėmesį, jog jos turimuose dokumentuose žemės paskirtis liko miško žemė. Servituto plote miškas buvo iškirstas, medžių kirtimą atliko rangovai, kuriuos samdė atsakovė. Nukirsti augalai buvo ne medžiai, o žabai. Gal 2014 metais ji pardavė apie 200 m3 žabų biokurui ir gavo pajamas apie 2000 EUR. Patvirtino, kad likusioje žemės sklypo dalyje, kuriai servitutas nenustatytas, yra miškas ir ji gali šiuo žemės plotu naudotis pagal paskirtį. Pajamų iš ploto, kuriam servitutas nenustatytas, ji nėra gavusi. Taip pat nurodė, kad atlikus matavimus paaiškėjo, jog buvo iškirstas 4 arais didesnis plotas, nei administraciniu aktu nustatyto servituto plotas, tačiau tai nėra šios bylos dalykas. Paaiškino, kad ji kreipėsi į atsakovę tam, kad registre būtų įregistruoti juridiniai faktai, atsakovė parengė dokumentus, tačiau ieškovei nepasirašius atsakovės parengtų dokumentų, VĮ Registrų centras prašymą atmetė. Paaiškino, kad ji kreipėsi į atsakovę, kad sumokėtų už iškirstą viršplotį, dėl servituto papildomai iškirstame žemės plote į atsakovę nesikreipė. Negalėjo nurodyti, kokią kainą sumokėjo įsigydama ginčo žemės plotą. Paaiškino, kad nusipirkusi 14 -15 metų mišką jame nieko nedarė. Taip pat nurodė, kad išlaidų dėl medelyno įveisimo nepatyrė. Paaiškino, kad dėl iškirsto ploto servituto dalyje yra padidėjusios vėjovartos, tačiau kokios dėl to patiriamos išlaidos negalėjo nurodyti. Paaiškino, kad remiantis moksliniais duomenimis ji dėl iškirsto miško patiria prieaugio tūrio nuostolį lygų 9m3 į 1ha, t.y. apie 500 EUR į metus. Taip pat nurodė, jog ji yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą miškininkystės srityje ir vykdyti kitos veiklos, nesusijusios su miškininkyste, žemės ploto dalyje, kurioje nustatytas servitutas, nepageidauja.

6Atsakovė ieškinį prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Nurodė, kad ieškovės žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-29 įsakymu Nr. Ž12-61 „Dėl servitutų nustatymo I. K. žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės Žadeikių kaime“ nustatytas 1,4516 ha ploto servitutas, 330 kV elektros perdavimo linijai Klaipėda - Telšiai tiesti ir aptarnauti. Paaiškino, kas ieškovei priklausančios kompensacijos teisėtumas buvo sprendžiamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-32-243/2013. Šioje byloje 2013-03-28 priimtu sprendimu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo įpareigota iš naujo nustatyti ieškovei vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį, kadangi kompensacija buvo apskaičiuota vadovaujantis nebegaliojančia metodika. Vykdydama įpareigojimą Nacionalinė žemės tarnyba perskaičiavo ieškovei priklausančios kompensacijos dydį, priėmė 2013-12-06 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1622 dėl „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-611 pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas 2.2 punktas, kad žemės savininkui atlyginami nuostoliai dėl servituto, išmokant vienkartinę kompensaciją - 4152,34 Lt per trisdešimt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė, nesutikdama su šiuo įsakymu, dar kartą kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-04-15 sprendimu ieškovės skundą atmetė kaip nepagrįstą, šį teismo sprendimą pripažino teisėtu ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2014-10-31 nutartimi. Atkreipė dėmesį, jog šiuo teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovės žemės sklypo ar jo dalies nei paskirtis, nei pobūdis administraciniu aktu nebuvo pakeistas. Pažymėjo, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis nustatyta tvarka parengus specialiuosius arba detaliuosius planus. Piniginė kompensacija už miško žemės pavertimą kitomis, nepriklausomai nuo to, kokiam asmeniui šį žemė priklauso nuosavybės teise, yra sumokama į valstybės biudžetą ir yra naudojama naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Šią kompensaciją, sudarančią 1122501 Lt sumą, atsakovė sumokėjo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimo nepagrindžia vien tai, kad nurodyta piniginė kompensacija už miško pavertimą kitomis naudmenomis yra paskaičiuota kompetentingų institucijų. Pažymėjo, kad už iškirstą mišką ir prarastą galimybę naudoti žemės sklypo dalį pagal tikslinę paskirtį ieškovei yra sumokėta. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateikti Valstybinės miškų tarnybos raštai, kuriuose pateikiamas piniginės kompensacijos dydis už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, tik įvardina sumą, kokia piniginė kompensacija pagal galiojančias įstatymo nuostatas buvo sumokėta į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už ieškovės žemės sklypo dalyje esančios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, tačiau nesuponuoja išvados, kad ieškovė patyrė tokio dydžio nuostolius ir jie turi būti atlyginami. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė žemės sklypo dalimi, kuriai yra nustatytas servitutas, gali naudotis. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad žemės sklypo paskirtis nėra pakeista, pakeistos tik naudmenos. Ieškovė žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas gali naudotis, vykdydama tam tikrą veiklą, gavusi atsakovės sutikimą, tačiau neturi duomenų, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl leidimo gavimo vykdyti tam tikras leistinas veiklas žemės sklype. Paaiškino, kad duomenys registre nebuvo įregistruoti, nes ieškovė, nesutikdama su parengtais dokumentais, jų nepasirašė Nurodė, kad medžiai buvo kertami plote, kuriam nustatytas servitutas, tačiau atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog iškirstas plotas skiriasi. Pažymėjo, kad už iškirstą mišką ir prarastą galimybę naudoti žemės sklypo dalį pagal tikslinę paskirtį ieškovei yra kompensuota išmokėjus kompensaciją.

7Ieškinys atmestinas.

8Byloje esantys 2018-11-21 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-29 įsakymas Nr. Ž12-611, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-28 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-32-243/2013, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013-12-06 įsakymas Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1622, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2013-12-10 raštas Nr. 12SD-(14.12.104)-3688 bei šio rašto priedai, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-04-15 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-580-609/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-31 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A858-2049/2018 bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad 3,2500 ha ploto žemės sklypas, kurio visą plotą sudaro 3,010 ha miško žemės plotas ir 0,2400 ha kitos žemės plotas ir kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), esantis ( - ), 2009-06-23 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. NB2-2523 pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei; kad nurodytame, ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyti 1,4516 ha ploto žemės servitutai, kurių paskirtis 330 kV elektros perdavimo linijai Klaipėda - Telšiai statybai ir aptarnavimui, kurių vienu suteikta teisė tarnaujančiame daikte tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, kitu – teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas; kad ieškovės nuotolių atlyginimui Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-29 įsakymu Nr. Ž12-611, buvo nustatyta 3317,23 Lt (960,73 EUR) kompensaciją; kad ieškovė nesutikdama su šiuo įsakymu ir nustatytos kompensacijos dydžiu kreipėsi į teismą, kad vykdant teismo sprendimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013-12-06 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1622, buvo pakartotinai nustatytas ieškovei mokėtinos vienkartinės kompensacijos dydis už nuostolius, įpareigojant servituto naudotoją išmokėti ieškovei 4152,34 Lt (1202,60 EUR). Ieškovei nesutinkant su naujai apskaičiuota kompensacija, šios kompensacijos apskaičiavimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo vertinamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-580-609/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A858-2049/2014. Dėl šių aplinkybių, kaip ir to, kad ieškovei, administraciniu aktu nustačius servitutą, buvo išmokėta 1202,60 EUR kompensacija, byloje ginčo nėra.

9Išnagrinėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-580-609/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A858-2049/2018, priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais konstatuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013-12-06 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1622 ieškovei nustatytas mokėtinos kompensacijos dydis apskaičiuotas griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų.

10Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-04-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-580-609/2014, be kita ko konstatuota, kad ieškovės galimybė naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį visame žemės sklype buvo apribota dar iki servituto nustatymo ir dėl šios priežasties laikyti nepagrįstais ieškovės visi argumentai, kad ieškovei užkertama galimybė naudotis žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro išrašo 9.2 punkto matyti, kad miško, kurio plotas sudaro 3,01 ha, naudojimo apribojimai buvo nustatyti 2009-03-12, įregistruoti 2009-05-28, t.y. iki ieškovei 2009-06-23 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigyjant ginčo žemės sklypą, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovės argumentai, jog administraciniu aktu nustačius servitutą buvo apribota galimybė naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą, laikytini nepagrįstais .

11Šiame sprendime taip pat konstatuota, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-05-03 įsakymu Nr. 1-91 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis 330 kv elektros perdavimo oro linijai Klaipėda-Telšiai tiesti“ buvo nuspręsta Klaipėdos rajono savivaldybėje esantį 62,24 ha miško žemės paversti kitomis naudmenomis, tačiau priešingai, nei teigia pareiškėja, šiuo aktu nebuvo pakeista žemės naudojimo paskirtis. Taip pat pabrėžta, jog pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnyje.

12Atsakovės pateiktas 2014-02-21 raštas Nr. SD-1007, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016-03-16 raštas Nr. 31N-337(8.1), ieškovės papildomai pateikti UAB „Aplinkos inžinierija“ 2017 žemės sklypo kadastro duomenys ir 33755 m2 žemės sklypo planas, atsakovės 2017-06-19 raštas Nr. SD-2901, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2018-08-31 raštas Nr. (17.5-16E)3-1590 sudaro pagrindą išvadai, kad šalys atliko tam tikrus veiksmus, siekdamos viešame registre įregistruoti juridinį faktą, tačiau šie veiksmai nebuvo baigti, kaip paaiškino ieškovė, dėl jos sprendimo nepasirašyti atsakovės parengtų dokumentų. Taigi, ieškovė šioje byloje taip pat nepagrindė savo teiginių, jog buvo pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis (CPK 178).

13Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 2 punktu nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginami už sunaikinamus pasėlius ir sodinius (2.1 p.), iškertama mišką (2.2 p.) ir prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirti, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį (2.3 p.). Byloje nustatyta, kad ieškovei išmokėtos kompensacijos dydis, buvo paskaičiuotas griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl yra pagrindas išvadai, kad ieškovei buvo teisingai kompensuota už iškertamą mišką, už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

14Pareikštu ieškiniu, ieškovė remdamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014-02-19 raštu Nr. (12-4)-D8-133 bei jo priedais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2012-04-12 pažyma Nr. 32418 ir žemės sklypų sąrašu prie nurodytos pažymos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2015-04-17 raštu Nr. R6-593, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2015-04-24 raštu Nr. (12-4)-D8-3165, prašo priteisti iš atsakovės papildomą 11056,20 EUR kompensaciją, kurią sudaro 5152,05 EUR išlaidos už medelyno įveisimą ir išauginimą, 5714,03 EUR išlaidos už prarasto medienos prieaugio vertę, 190,13 EUR už miško žemės sklypo pavertimą kitomis naudmenomis.

15Pažymoje, kuria remiantis ieškovė prašo priteisti iš atsakovės papildomą kompensaciją yra nurodyta, kad piniginė kompensacija už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu Nr. 1131 patvirtina tvarka. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pagal šio nutarimo 11 punktą kompensacija mokama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Minėtame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014-02-19 rašte Nr. (12-4)-D8-133 ieškovei taip pat yra išaiškinta, kad ši kompensacija mokama valstybei bei šios kompensacijos paskirtis - naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytoms priemonėms finansuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-09-28 nutarimu patvirtintos tvarkos Nr. 1131 4 punkte (originalios redakcijos 3 punkte) yra įtvirtinta nuostata, kad aprašas taikomas visais atvejais, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, neatsižvelgiant į šios žemės nuosavybės formą, todėl ieškovė, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, turinti aukštąjį išsilavinimą, turėjo ir galėjo suprasti, jog pagal galiojantį ir galiojusį teisinį reguliavimą, žemės savininkui teisės aktais nustatyta tvarka yra mokama kompensacija dengianti nuostolius už servituto nustatymą miško (ar kitos paskirties) žemės sklype, kompensuojant su tuo patiriamus nuostolius, o valstybei yra išmokama kompensacija, kurios paskirtis miškų atkūrimui, apsaugai, biologinės įvairovės išsaugojimui, miškų produktyvumo didinimui, kraštovaizdžio stabilumui ir pan. užtikrinti, todėl yra pagrindas sutikti su atsakovės pozicija, jog vien tik tai, kad valstybei buvo išmokėta kompensacija, nėra pakankamas pagrindas reikšti reikalavimo dėl analogiškos kompensacijos priteisimo.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio praktika ieškovė grindžia savo reikalavimą, yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu, administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

17Minėta, kad ieškovei dėl administraciniu aktu nustatyto servituto buvo atlyginta vienkartine kompensacija. Dėl šios kompensacijos ir jos dydžio pagrįstumo ir teisėtumo yra pasiakyta įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose, todėl ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl papildomos kompensacijos priteisimo, turėjo pareigą įrodyti, jog ji patyrė papildomus nuostolius, tačiau tokie įrodymai į bylą nėra pateikti, todėl ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

18Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, pateiktų rašytinių įrodymų, laikydamas, jog jie nėra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą.

19Ieškovė 2019-06-18 pateikė teismui prašymą dėl 75 EUR žyminio mokesčio grąžinimo. Kaip matyti iš byloje esančio 2019-05-19 ieškovės atstovo advokato L. S. prašymo, nurodant, kad bus teikiamas patikslintas ieškinys su kitais dokumentais buvo pateiktas ir 2019-05-09 sumokėto žyminio mokesčio kvitas. Teismui pateiktame 2019-05-09 mokėjimo nurodyme Nr. 161 mokėtoju nurodytas L. S., papildomoje informacijoje mokėtoju nurodyta ieškovė. Kadangi patikslintas ieškinys teismui nebuvo pateiktas, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei sumokėtas 75 EUR dydžio žyminis mokestis grąžintinas.

20Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos.

21Bylos nagrinėjimo metu susidariusios 5,25 EUR dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra didesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl, ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

23ieškinį atmesti.

24Grąžinti ieškovei I. K., asmens kodas ( - ) Swedbank 2019-05-09 mokėjimo nurodymu Nr. 161 sumokėtą 75 EUR (septyniasdešimt penki eurai) žyminį mokesti. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

25Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas ( - ) 5,25 EUR (penkis eurus ir 25 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė 2018-12-28 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti... 5. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso miško paskirties žemės... 6. Atsakovė ieškinį prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš... 7. Ieškinys atmestinas. ... 8. Byloje esantys 2018-11-21 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 9. Išnagrinėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinę... 10. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-04-15 sprendime, priimtame... 11. Šiame sprendime taip pat konstatuota, kad Lietuvos Respublikos energetikos... 12. Atsakovės pateiktas 2014-02-21 raštas Nr. SD-1007, Lietuvos Respublikos... 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi,... 14. Pareikštu ieškiniu, ieškovė remdamasi Lietuvos Respublikos aplinkos... 15. Pažymoje, kuria remiantis ieškovė prašo priteisti iš atsakovės papildomą... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio praktika ieškovė grindžia savo... 17. Minėta, kad ieškovei dėl administraciniu aktu nustatyto servituto buvo... 18. Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių argumentų, pateiktų... 19. Ieškovė 2019-06-18 pateikė teismui prašymą dėl 75 EUR žyminio mokesčio... 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 21. Bylos nagrinėjimo metu susidariusios 5,25 EUR dydžio procesinių dokumentų... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 straipsniais,... 23. ieškinį atmesti.... 24. Grąžinti ieškovei I. K., asmens kodas ( - ) Swedbank 2019-05-09 mokėjimo... 25. Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas ( - ) 5,25 EUR (penkis eurus ir 25... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti...