Byla 2S-1845-567/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3640-868/2011 pagal ieškovų J. J. ir K. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Ieškovas J. J., K. J. pateikė ieškinį, prašydami apginti ieškovų J. J. ir K. J. teises, įpareigojant atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškovais buto ( - ), neterminuotą nuomos sutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui perleisti, įkeisti ar išnuomoti, VĮ Registrų centras padarytą įrašą nekilnojamojo turto registre, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai gyvena Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ). Šiame bute ieškovai gyvena nuo 1991-04-04 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu. 2008-04-07 tarp ieškovų ir VšĮ „Vilniaus butai“ buvo sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/3290/823, kuriuo tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ perėmė nuomotojo teises ir pareigas, nustatytas pradinėje nuomos sutartyje, o ieškovė iš esmės įsipareigojo toliau vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. 2008-09-09 ieškovė J. J. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su ieškiniu Vilniaus miesto savivaldybei dėl pripažinimo teises ieškovei privatizuoti butą, esantį ( - ), ir įpareigojimo sudaryti buto privatizavimo sutartį. Teismas 2009-01-12 nutartimi civilinę bylą dalyje dėl pripažinimo ieškovei teisės privatizuoti butą nutraukė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-6443-63/2009 iš dalies tenkino atsakovo ieškinio reikalavimus ir pripažino negaliojančiu susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo, sudarytą 2008-04-07 tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir J. J., bei nusprendė iškeldinti J. J. su nepilnamečiu sūnumi K. J. iš buto, esančio ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Ieškovai teigia, jog tarp šalių neginčijamai susiklostė faktiniai buto nuomos santykiai. Ieškovė J. J. moka nuomos ir kitus su buto išlaikymu susijusius mokesčius. 2006 m. J. J. atliko buto kapitalinį remontą. Ieškovai atkreipia dėmesį į tai, jog įsiteisėjus teismo sprendimui dėl iškeldinimo ir antstolei nustačius iškeldinimo laiką, tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teikia ieškovei J. J. sąskaitas už buto nuomą ir ieškovė šiuos mokesčius moka. Esant aplinkybėms, kai nenustatyta, kad J. J. klastojo pripažintus negaliojančiais ir suklastotais su buto nuoma susijusius dokumentus, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad ieškovai ginčo bute gyvena savavališkai. Ta aplinkybė, kad 2006-04-04 ieškovai deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo bute, o atsakovo įgaliotas tretysis asmuo periodiškai siuntė ieškovams sąskaitas, susijusias su ieškovų gyvenimu ginčo bute, įrodo, kad tarp šalių egzistuoja faktiniai ginčo buto nuomos santykiai. Kadangi ieškinio padavimo momentu vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ieškovų iškeldinimo, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės - antstolės I. B. žinioje esančios vykdomosios bylos Nr. 0011/11/03/03105 sustabdymas. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str., 145 str.).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-06-08 nutartimi nutarė ieškovų J. J. ir K. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti, padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į buto, esančio ( - )m., unikalus Nr. ( - ) perleidimo, įkeitimo ar nuomojimo draudimo, kuris nuosavybės teise registruotas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vardu. Teismas nustatė, jog ginčo dalykas pagal ieškinį – butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklausantis atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovė ieškiniu prašo apginti jos ir jos sūnaus K. J. teises, įpareigojant atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškovais buto ( - ), neterminuotą nuomos sutartį. Įvertinus ieškinio reikalavimų turinį, teismas padarė išvadą, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškinio reikalavimams užtikrinti, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, padarant įrašą viešame registre dėl buto, esančio ( - ), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, nes ieškinio tenkinimo atveju, gali pasunkėti sprendimo įvykdymas (CPK 144 str.).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3641-0-868/2011 bei išspręsti klausimą iš esmės - ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas (2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2009) yra nurodęs, jog juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys ar aplinkybės, leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme nustatytos pasekmės. Visos Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamosios patalpos priklauso socialinio būsto fondui. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 7 str. 2 d. įtvirtintą draudimą privatizuoti socialinį būstą, išskyrus atvejus, nustatytus šio įstatymo 12 str. Nagrinėjamu atveju nėra nei vieno minėtoje teisės normoje nurodyto pagrindo, kuriuo remiantis Vilniaus miesto savivaldybė galėtų parduoti ginčo turtą, kadangi ginčo patalpos nėra išnuomotos, jos yra neteisėtai užimtos. Vykdant ieškovės J. J. ir jos sūnaus K. J. iškeldinimą iš ginčo patalpos 2011-06-02 ieškovės atstovas advokatas V. K. pateikė atstovaujamosios pranešimą, kad ji su visais jai priklausančiais daiktais bei vaikui priklausančiais daiktais išsikėlė pati. Atsakovas teigia, jog ginčo bute liko gyventi ieškovės sugyventinis J. Š., kuris butu naudojasi neteisėtai, nes nėra sudaryta nuomos sutartis. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo turtas, kuriam taikyta laikinoji apsaugos priemonė priskirtinas prie viešosios tesės objektų, todėl jis valdomas, naudojamas ir juo disponuojama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Tam, kad savivaldybės turtas būtų perleistas ar įkeistas turi būti priimtas atitinkamas savivaldybės tarybos sprendimas, nes savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas įgyvendina savivaldybės taryba. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas privalėjo nustatyti realią ir pagrįstą grėsmę ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir dėl jos pasisakyti. Atsakovas teigia, jog teismas nenurodė motyvų, faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kuriais remiantis yra tenkinamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad atsakovas, kaip vietos savivaldos institucija, turtą perleisti tretiesiems asmenims gali tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Todėl prielaidos, dėl galimai palankaus ieškovams sprendimo įvykdymo negalimumo nėra pagrįstos jokiais leistinais, byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, rėmėsi niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir visiškai nemotyvavo jų taikymo būtinybės nagrinėjamojoje civilinėje byloje. Teismas taip pat nemotyvavo ir nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepranešus atsakovui. Teismas neturėjo teisinio pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, nes nebuvo jokios grėsmės. Lietuvos apeliacinis teismas (2007-08-21 nutartis civilinė byla Nr. 2-498/2007) nurodė, jog teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei jų pritaikymas būtų neproporcingas teisės pažeidimui, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas. Ieškovai teismui pateiktu prašymu siekia įgyvendinti tik savo privačius interesus. Ieškovų interesai neturėtų nusverti atsakovo interesų (LR CPK 144 str., 291 str. 1 d.. 5 p., 263 str.).

9Ieškovai J. J. ir K. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir pagrįstai tenkino ieškovų prašymą. Kadangi ieškovai pateikė ieškinį su reikalavimu įpareigoti atsakovą sudaryti buto nuomos sutartį, tačiau šiuo metu ieškovė tame bute nebegyvena, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali butą išnuomoti ar perleisti tretiesiems asmenims, tokiu būdu, priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

10Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-08 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodė, kad tretysis asmuo sutinka su atsakovo atskiruoju skundu, palaiko atsakovo atskirajame skunde išdėstytus motyvus.

11Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

14Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė aplinkybės, jog yra pavojus, kad ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo gali būti neįmanoma įvykdyti, kadangi teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

15Tai, kad ginčo turtas, kuriam taikyta laikinoji apsaugos priemonė priskirtinas prie viešosios tesės objektų, nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą bei nesuteikia apeliantui jokių teisinių privilegijų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

16Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto argumentai, jog ieškovai teismui pateiktu prašymu siekia įgyvendinti tik savo privačius interesus, nepagrįsti tuo požiūriu, kad pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nėra nagrinėjamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik užtikrina galimą teismo sprendimą.

17Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės į buto, esančio ( - ), perleidimo, įkeitimo ar nuomojimo draudimo, kuris nuosavybės teise registruotas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės vardu, atitinka ieškovo pareikštų reikalavimų esmę ir yra susijusi su galimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams ir siekiamam tikslui – teisingumo vykdymui šalyje, neapsunkinant galimo teismo sprendimo įvykdymo.

18Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas atskirajame skunde pateikia argumentus dėl ieškinio pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra susiję su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes reikalavimų pagrįstumą įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

19Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus.

20Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovui, nes šiuo atveju toks pranešimas galėjo sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padaryti jų taikymą nebeįmanomą. Tai neužkirto kelio atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise ir apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

22Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas tinkamai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

23Atmetus atskirąjį skundą, atsakovas turi atlyginti valstybei 14,10 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., b.l. 80) dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 3 str. 1 d., 5 str., 7 str., 92 str., 96 str., 144 str. - 148 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

25Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą.

26Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 14,10 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Bylos esmė... 4. Ieškovas J. J., K. J. pateikė ieškinį, prašydami apginti ieškovų J. J.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-06-08 nutartimi nutarė ieškovų J.... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 8. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą,... 9. Ieškovai J. J. ir K. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą,... 10. Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į... 11. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų... 14. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos... 15. Tai, kad ginčo turtas, kuriam taikyta laikinoji apsaugos priemonė... 16. Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto argumentai, jog ieškovai teismui... 17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo... 18. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas atskirajame skunde pateikia... 19. Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad... 20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė... 22. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio... 23. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovas turi atlyginti valstybei 14,10 Lt... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teisėjų kolegija... 25. Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį... 26. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 14,10 Lt bylinėjimosi...