Byla 2-498/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Vinco Versecko (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Sonex technologies“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo civilinėje byloje Nr. 2-2141-55/2007 pagal ieškovo UAB „Sonex technologies“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Sveikatos projektų biurui, tretiesiems asmenims UAB „Microsoft Lietuva“, UAB „Etnomedijos Intercentras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir kt., bei

Nustatė

2Ieškovas UAB „Sonex technologies” pareiškė ieškinį atsakovui VšĮ Sveikatos projektų biurui, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Microsoft Lietuva“ pasiūlymą atviram konkursui dėl Pilotinės nacionalinio lygmens funkcijų e-sveikatos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo paslaugos pirkimo ir įpareigoti atsakovą vertinti ieškovo ir nurodyto trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą. Taip pat ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti bet kokias nurodyto atvirojo konkurso pirkimo Nr. 47644 procedūras, tarp jų sudaryti preliminariąją eilę, paskelbti konkurso laimėtoją, sudaryti sutartį su konkurso laimėtoju bei ją vykdyti. Nurodė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali užbaigti konkursą ir sudaryti sutartį su konkurso nugalėtoju, dėl ko būtų neracionaliai panaudotos valstybės lėšos ir padaryta didelė žala ieškovui ir jungtinės veiklos partneriui UAB „Microsoft Lietuva“. Be to, atsakovui sudarius sutartį su konkurso laimėtoju, iškiltų restitucijos taikymo klausimas, kas apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį negalimą.

3Atsakovas atsiliepimu į ieškovo prašymą prašė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o jas pritaikius, - užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl priemonių pritaikymo, atlyginimą bei įpareigoti ieškovą pateikti 18 mln. Lt banko garantiją arba šią sumą pervesti į teismo depozitinę sąskaitą.

4Viliaus apygardos teismas 2007 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 145 str. 2 d., Viešųjų pirkimų įstatymo 122 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad pagal Paramos teikimo projektams, įgyvendinantiems Lietuvos 2004 – 2006 m. bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 3 priemonę “Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra”, sutartį (b. l. 113-136) Sveikatos apsaugos ministerija (projekto vykdytojas) 2006-02-27 pasirašė sutartį su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Vyriausybės ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra dėl paramos teikimo projektui “E. sveikata”. Sutartimi projekto vykdytojui suteikta iki 18 924 084 Lt parama tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms apmokėti, kurių iki 10 6832 12,74 Lt sudaro Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšos ir iki 8 240 871,26 Lt Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos. Taip pat teismas nustatė, kad iš projekto „E. sveikata” santraukos (b. l. 137-155) matyti, kad Pilotinės nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas yra viena iš projekto „E. sveikata” sudedamųjų dalių. Kitos projekto sudedamosios dalys yra Nacionalinės e. sveikatos sistemos branduolio ir Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos regionų sveikatos priežiūros įstaigų vidaus procesų automatizavimo e. sveikatos sistemų sukūrimas. Teismas nurodė, kad „E. sveikata” projekto įgyvendinimas yra viešasis interesas, nes projektas yra skirtas sukurti vieningą, visą Lietuvą apimančią ir tarptautiniais standartais paremtą elektroninės sveikatos bei sveikatos priežiūros įrašų sistemą, įgalinančią efektyvų sveikatos priežiūros sistemos įstaigų informacijos apie paciento gydymo eigą bei rezultatus įvedimą, naudojimą, perdavimą ir administravimą, garantuojantį savalaikį pasikeitimą duomenimis apie pacientui suteiktas paslaugas ir atliktus tyrimus kitose gydymo įstaigose (projekto santrauka, b. l. 140). Teismo manymu, sustabdžius ginčo atvirojo konkurso pirkimo procedūras, negalės efektyviai veikti jau sukurtas Nacionalinės e. sveikatos sistemos branduolys su 4 prioritetinėmis e. sveikatos sistemos funkcijomis bei negalės būti diegiamos Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos regionų sveikatos priežiūros įstaigų vidaus procesų automatizavimo e. sveikatos sistemos, o kartu įgyvendinamas ir pats „E. sveikata” projektas. Be to, projektas „E. sveikata” turi būti įgyvendintas iki 2008-08-31 (b. l. 144), o nustatytu terminu neįgyvendinus šio projekto, nebus gauti projekto įgyvendinimui skirti daugiau kaip 18 mln. Lt. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutrukdytų savalaikį ir efektyvų projekto “E. sveikata” įgyvendinimą, daugiau kaip 18 mln. Lt lėšų įsisavinimą, planuojamos 266,1 mln. Lt bendros socialinės – ekonominės naudos gavimą, o tai pažeistų viešąjį interesą bei prieštarautų ekonomiškumo principui. Taip pat teismas pažymėjo, kad nustačius, jog atsakovas, vykdydamas pirkimo procedūras, pažeidė įstatymus, ieškovas įgytų teisę į žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimą.

5Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Nurodo, kad teismas, remdamasis viešojo intereso prioritetu ir ignoruodamas kitus civilinio proceso bei viešųjų pirkimų principus, neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą. CPK nenumato teismui teisės netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl viešo intereso gynimo. Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turėjo įvertinti kitas aplinkybes: ekonomiškumą, sprendimo įvykdymo galimumą, šalių lygiateisiškumą. Pažymi, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas negali suteikti pirmenybės vienam valstybės interesui prieš kitą valstybės interesą, o, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovui toliau vykdant ginčo konkurso pirkimo procedūras būtų netinkamai ir neracionaliai panaudotos valstybės ir Europos Sąjungos lėšos. Be to, teismas, atmesdamas ieškovo prašymą, neatsižvelgė į šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimo civiliniame procese būtinybę, nes ieškovas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o vėliau patenkinus jo ieškinį, patirtų neadekvačių ir nepagrįstų išlaidų. Atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus nepanaudota 18 mln. Lt, kadangi ši suma skirta visam projektui, o ginčo konkurso pirkimu vykdoma tik dalis projekto. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, jog valstybė praras 9 mln. Lt biudžeto lėšų, panaudotų projektui „e. Sveikata“, nes, ieškovo manymu, projektas bus įgyvendintas, nustačius konkurso laimėtoją, o lėšos negali būti prarastos, nes jos jau panaudotos. Be to, pažymi, jog atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą, dirbtinai siaurina konkurenciją tarp tiekėjų, praranda galimybę išsirinkti pasiūlymą su mažiausia rinkoje galima analogiškų prekių kaina. Nurodo, kad, nesustabdžius ginčo konkurso pirkimo procedūrų, būtų neįmanoma tiekėjo teisėtų interesų apsauga, o ieškinio patenkinimas prarastų savo prasmę, kadangi jo nebūtų įmanoma įvykdyti.

6Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas siekia patenkinti savo asmeninį interesą viešojo intereso sąskaita. Pažymi, jog organizuotas konkursas yra išskirtinai viešojo intereso projektas, neskirtas pelnui gauti, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą. Be to, viešojo intereso viršenybę pagrindžia ir laiko aplinkybė, nes projektas turi būti įgyvendintas nustatytu laiku, o sustabdžius pirkimo procedūras, tai bus neįmanoma. Nurodo, kad be ginčo konkursu perkamų paslaugų sukūrimo ir įdiegimo negalės pilna apimtimi veikti jau sukurtas Nacionalinės e.sveikatos sistemos branduolys ir 4 funkcijos, o išleistos projekto lėšos nebus pripažintos tinkamomis ir nebus kompensuojamos pagal nurodytą paramos sutartį. Valstybės biudžetas patirs 9 mln. Lt nuostolių, kadangi pinigai nurodytoms e.sveikatos projekto dalims jau išleisti, tačiau projektas e.sveikata sistema negalės veikti nesukūrus ir neįdiegus kitų 11 funkcijų.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad teismas gali uždrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose, imtis tam tikrų veiksmų (6 p.) arba teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (13 p.). Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 122 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas taiko viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.). Iš kitos pusės, pagal CPK nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-146/2002) teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei jų pritaikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.

9Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į projekto aprašymą, paskirtį ir siekiamus tikslus, pagrįstai projekto „e. sveikata“ įgyvendinimą laikė viešuoju interesu ir jį gynė. Bylos duomenimis, projektą „e. sveikata“ sudaro keli etapai: Nacionalinės e. sveikatos sistemos branduolio sukūrimas, Pilotinės nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas bei Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos regionų sveikatos priežiūros įstaigų vidaus procesų automatizavimo e. sveikatos sistemų sukūrimas (b. l. 40-41). Pirmasis etapas yra įgyvendintas, o dėl antrojo etapo viešo pirkimo procedūrų teisėtumo yra sprendžiamas ginčas šioje byloje. Trečiasis etapas nebus pradėtas įgyvendinti, kol nebus įvykdytas antrasis. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad projekto vertė viršija 18 mln. Lt, ir pagal bylos duomenis valstybė jo įgyvendinimui yra panaudojusi apie 9 mln. Lt. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projektas įgyvendinamas jautrioje visuomenės srityje – sveikatos apsaugos sistemoje ir palies nemažą visuomenės dalį. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, jog projektas susideda iš trijų etapų, kurių antrasis dar nepradėtas vykdyti, o po to turės būti vykdomas ir trečiasis etapas, galima padaryti išvadą, kad projekto paramos sutartyje numatytas tinkamų finansuoti lėšų panaudojimo laikotarpis (iki 2008-08-31) yra per trumpas tam, kad galėtų būti sustabdomos antrojo projekto etapo pirkimo procedūros, nepažeidžiant atsakovo ir nemažos visuomenės dalies interesų, teisingumo, ekonomiškumo, protingumo principų (CPK 145 str. 2 d., VPĮ 122 str. 3 d., CK 1.5 str.). Ši išvada seka ir iš to, kad nepripažintos tinkamomis finansuoti išlaidos negalės būti apmokamos iš struktūrinių fondų gaunamos paramos. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, sustabdžius projekto antrojo etapo viešojo pirkimo procedūras, praleidus tinkamumo finansuoti lėšų padarymo terminą, valstybės išleisti 9 mln. Lt bus prarasti ta prasme, kad nebus pasiekti projekto „e. sveikata“ tikslai ir visuomenė neturės visavertės veikiančios e. sveikatos informacinės sistemos, o valstybė nurodytus pinigus bus išleidusi nefunkcionuojančiai sistemai sukurti.

10Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo bei teisingumo principams, pažeistų viešąjį interesą, bei netaikyti ieškovo prašomų ieškinio užtikrinimo priemonių.

11Nepagrįsti apelianto argumentai, jog CPK nenumato teismui teisės netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl viešo intereso gynimo, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neįvertino ekonomiškumo, sprendimo įvykdymo galimumo, šalių lygiateisiškumo. Pažymėtina, kad CPK nuostatos taikomos sistemiškai, todėl, atsižvelgiant į tai, jog pagal CPK 150 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi teisę panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kai to reikalauja viešasis interesas, darytina išvada, kad teismas turi teisę ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jei jų taikymas prieštarautų viešajam interesui ir kitiems civilinio proceso principams. O teismo nutarties aprašomoji ir motyvuojamoji dalys paneigia apelianto argumentą, jog teismas neįvertino nurodytų kitų aplinkybių, tokių kaip ekonomiškumas, lygiateisiškumas. Taip pat nepagrįstai apeliantas teigia, jog teismas, atsisakydamas jo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, kadangi teismas, atsisakydamas taikyti ginčo konkurso procedūrų sustabdymą, išvengė atsakovo, taip pat ir aptarto viešojo intereso neproporcingo pažeidimo, nuostolių, kuriuos galėtų patirti valstybė. Be to, teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovas (bei jungtinės veiklos partneris) ieškinio patenkinimo atveju turės teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo, kas laikytina tinkama ieškovo interesų apsauga nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nebesant galimybės jam dalyvauti ginčo konkurso procedūrose.

12Beje, pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyksta teisinis pagrindas taikyti priemonę, numatytą VPĮ 122 straipsnio 3 dalyje, - pirkimo procedūrų sustabdymą. Pagal VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą viešasis pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis). Bylos duomenimis, pirkimo Nr. 47644 procedūros pasibaigė (b. l. 70-85), todėl ir dėl to nėra pagrindo stabdyti ginčo konkurso procedūras.

13Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, atskirojo skundo argumentais negali būti panaikinta teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai