Byla e2A-1042-265/2018
Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės ieškinį atsakovams A. A. (A. A.) ir A. A. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti neterminuotą gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini., nuomos sutartį nekomercinėmis sąlygomis; 2) iškeldinti atsakovą A. A. iš ieškovės patikėjimo teise valdomų valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini. Nurodė, kad gyvenamojo namo dalis, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esanti Duomenys neskelbtini., kurią be teisinio pagrindo šiuo metu valdo atsakovai, yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise valdoma ieškovės. Ginčo patalpos – pasienio užkarda su visais pastatais ir statiniais buvo perimta ieškovės iš Rusijos Federacijos kariuomenės karinės dalies Nr. 2114. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba atstatė nepriklausomą Lietuvos valstybę, todėl buvo pradėtas spręsti TSRS ginkluotojų pajėgų buvimo Lietuvos Respublikoje klausimas. Ginčo patalpos, kaip ir visas pastatas, savivaldybei nebuvo perduotas. Atsakovui A. A. neperėjus dirbti į policiją ar krašto apsaugos sistemą, tarnauti Lietuvos Respublikai, jis su šeima turėjo išsikelti iš užimamų gyvenamųjų patalpų. Pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos nebuvo paskirtos atsakovui A. A., nebuvo sudaryta nuomos sutartis, tarp šalių niekada nebuvo darbo (tarnybos) santykių, o valstybės turto nuoma nekomerciniais tikslais nebuvo galima. Pažymėjo, kad atsakovas A. A., kuris buvo užėmęs 72,31 m² gyvenamojo namo ploto, skirtingai nuo kitų gyventojų nemoka nuomos mokesčio, o tik komunalinius mokesčius. Nurodė, kad patalpos ieškovei reikalingos apgyvendinti pareigūnus, be to ieškovė, siekdama racionaliai naudoti valstybės turtą bei užtikrinti viešąjį interesą 2014 m. liepos 16 d. ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštais pareikalavo atsakovus išsikelti iš ieškovės tarnybinių patalpų. Taip pat nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatytas ieškovės gyvenamojo namo dalies teisėto valdymo faktas. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į ankščiau teismų priimtus sprendimus ieškovę ir atsakovus sieja tik faktiniai nuomos santykiai, nors atsakovai nuomos mokesčio niekuomet nėra mokėję, todėl tarp šalių egzistuojantys santykiai turi tiek neterminuotos nuomos, tiek panaudos žodinės sutarčių požymių. Atsakovai raštais buvo įspėti apie tai, jog jų užimamos patalpos yra valstybės nuosavybė, reikalingos ieškovei, ir kad atsakovai privalo atlaisvinti užimamas patalpas kartu su jose gyvenančiais šeimos nariais. Teigė, kad nėra priežasčių ar įstatyminių pagrindų, dėl kurių ieškovės ir atsakovo A. A., kaip nuomininko šeimos nario, gyvenamųjų patalpų žodinė nuomos sutartis negalėtų būti nutraukta. Ieškovės teigimu, ginčo patalpos niekada nebuvo atsakovo ir jo tėvo nuosavybe, jos yra valstybės nuosavybė. Pažymėjo, kad valstybės ilgalaikį materialųjį turtą galima išnuomoti tik viešo konkurso būdu, o atsakovas nėra subjektas, kuriam būtų taikoma ne konkurso tvarka.

72.

8Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė bylą nutraukti ir priteisti jo aptirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl ieškinio reiškiamų reikalavimų jau yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1412-513/2015, kurioje ieškovės ieškinys dėl iškeldinimo atmestas. Pažymėjo, kad teismas ieškinį turėjo atsisakyti priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsakovas 2018 m. kovo 5 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su jame reiškiamais reikalavimais nesutinka. Atsakovo teigimu, nėra ginčo dėl pačios sutarties fakto, be to, atsakovas pripažįsta, kad ginčo patalpos yra valstybės nuosavybė. Nesutiko su ieškovės prašymu nutraukti sutartį bendrais nuomos sutarties nutraukimo pagrindais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.480 straipsnyje. Pažymėjo, kad atsakovas jokių veiksmų, dėl kurių galima nutraukti nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės, neatliko. Ieškovė privalėjo sudaryti su atsakovu rašytinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir tokiu būdu būtų gautos pajamos ir racionaliai valdomas valstybės turtas.

93.

10Atsakovas A. A. palaikė atsakovo A. A. atsiliepime nurodytus argumentus, prašė bylą nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą teise.

114.

12Bylos duomenimis, atsakovas A. A.. Duomenys neskelbtini mirė.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

141.

15Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė žodinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nekomercinėmis sąlygomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nusprendė iškeldinti atsakovą A. A., asmens kodas ( - ) su visais jam priklausančias daiktais iš Lietuvos Respublikai priklausančių gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini., ieškovės valdomų patikėjimo teise. Įpareigojo atsakovą išsikelti iš patalpų per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Bylą atsakovo A. A. atžvilgiu nutraukė. Priteisė iš atsakovo A. A. 30,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ir 9,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

165.

17Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1412-513/2015 konstatavo, kad tarp šalių (ieškovės ir atsakovo A. A. – jo šeimos) yra susiklostę ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sąlygomis. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad valstybei priklausančios ginčo gyvenamosios patalpos atsakovams de facto buvo (yra) nuomojamos, o aplinkybės, kad atsakovai nėra sudarę su ieškove nuomos sutarties, jog atsakovai ieškovei nemoka nuomos mokesčio (moka komunalinius mokesčius), nepaneigia atsakovų teisės turėti, naudotis ir valdyti ginčo patalpą iki būsto savininkė (valstybė) nuspręs šiuos faktinius šalių nuomos santykius nutraukti, šiai procedūrai realizuoti taikydama CK reglamentuotą gyvenamųjų patalpų nuomos teisinį reguliavimą.

186.

19Pažymėjo, kad tarp šalių esantys santykiai klostosi daugiau nei 30 metų, tačiau net ir po Klaipėdos apygardos teismo priimto sprendimo nei viena iš šalių neišreiškė valios sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri atitiktų įstatymo numatytus reikalavimus. Todėl teismas sprendė, kad nei viena iš šalių neturi tikslingos valios sudaryti nuomos sutartį, atitinkančią CK reikalavimus. Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė šiuos santykius siekė nutraukti jau 2014 metais, ragindama raštu atsakovus išsikelti iš ginčo patalpų.

207.

21Ilgalaikius gyvenamųjų patalpų nuomos santykius nekomercinėmis sąlygomis laikė pasibaigusiais, kadangi tarp šalių nebuvo ir nėra, o ir ateityje nebus (nėra šalių valios) sudaryta rašytinė nuomos sutartis, iš kuriuos turinio būtu aišku, kokios patalpos nuomojamos, koks nuomos mokestis, jo mokėjimo terminas, kas yra nuomininkas ir kas yra nuomotojas, todėl ilgalaikės gyvenamųjų patalpų nuomos nekomercinėmis sąlygomis santykius nutraukė.

228.

23Konstatavęs, kad atsakovas ginčo patalpose gyvena nesudaręs nuomos sutarties, t. y. savavališkai užėmęs gyvenamąją patalpą, nusprendė jį iškeldinti teismo tvarka ir kitos gyvenamosios patalpos jam nesuteikti.

249.

25Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovų reikalavimą dėl baudos skyrimo atmetė.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2710.

28Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

2910.1. Teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų priėmimą reglamentuojančias teisės normas, nes dėl ieškinio reiškiamų reikalavimų jau yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1412-513/2015.

3010.2. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Bylos duomenimis ieškovė teigė, kad negali sudaryti numos sutarties su atsakovu, kadangi patalpos galėtų būti nuomojamos tik aukcionu būdu, o teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad nei viena iš šalių neturi tikslingos valios sudaryti nuomos sutartį, atitinkančią CK reikalavimus. Teismas galėjo išaiškinti ieškovei, kad nagrinėjamu atveju aukciono skelbti nereikia – pakanka įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo procesinio sprendimo.

3110.3. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo ieškovę nurodyti aplinkybes, dėl ko ir kokiu teisiniu pagrindu prašo nutraukti tarp šalių susiklosčiusius faktinius nuomos santykius, tačiau CPK 256 straipsnis nenumato, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą byla nagrinėjama kitu pagrindu dėl kito reikalavimo.

3210.4. Atsakovų teisė į ginčo būstą atsirado nuomos pagrindu, ir šiuo pagrindu susiformavęs ryšys su ginčo patalpa galioja jau daugiau nei 30 metų, ir pastato savininkės nėra (nebuvo) ginčijamas. Byloje neįrodyta, kad atsakovai pažeidė ieškovės teises, taigi jie negali būti iškeldinti iš nuomojamų gyvenamųjų patalų ieškinyje nurodytu pagrindu.

3311.

34Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

3511.1. Nagrinėjamu atveju nėra atsakovo įrodinėjamo civilinių bylų tapatumo. Šioje civilinėje byloje ieškovė, atsižvelgdama į įsiteisėjusioje teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, jog tarp šalių egzistuoja ne tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos, o ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sąlygomis, teikė ieškinį reikšdama kitą reikalavimą – nutraukti nuomos santykius nekomercinėmis sąlygomis ir iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš Lietuvos Respublikai priklausančių gyvenamųjų patalpų.

3611.2. Apelianto argumentai, kad įsiteisėjęs Klaipėdos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-173-838/2015 reiškia įpareigojimą ieškovei sudaryti su juo valstybės turto nuomos sutartį, ir kad teismas galėjo išaiškinti ieškovei, kad jokių aukcionų nereikia, nepagrįsti. Apeliantas nukrypsta nuo bylos esmės, nes ieškinio dalykas yra ne ieškovės atsisakymas sudaryti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarti, o ieškovės reikalavimas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos santykius nekomercinėmis sąlygomis ir iškeldinti atsakovą.

3711.3. Šioje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių ginčo patalpų savininko teisė galėtų būti ribojama labiau nei šiose patalpose gyvenančio asmens, todėl nėra priežasčių ar įstatyminių pagrindų, dėl kurių ieškovės ir atsakovo, kaip nuomininko šeimos nario, gyvenamųjų patalpų žodinė nuomos sutartis negalėtų būti nutraukta.

3811.4. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog atnaujinus civilinę bylą ji buvo nagrinėjama kitu pagrindu dėl kito reikalavimo. Tiek pirminiame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje ieškovė, formuluodama reikalavimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6-osios knygos XXXI ir XXXII skyrių nuostatomis, bei teismo posėdžio metu dar sykį aiškiai ir nedviprasmiškai suformulavo ieškinio dalyką – nutraukti žodinę nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš ginčo gyvenamųjų patalpų. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

40Apeliacinis skundas netenkintinas

4112.

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4313.

44Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

45Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

4614.

47Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą nutraukti motyvuojant, kad teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų priėmimą reglamentuojančias teisės normas, nes dėl ieškinio reiškiamų reikalavimų jau yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1412-513/2015. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

4815.

49Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2009; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-476/2010; kt.). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus.

5016.

51Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-173-838/2015 ieškovė Valstybė sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pateikė ieškinį atsakovams A. A., A. A. dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų; atsakovas A. A. pateikė patikslintą priešieškinį ieškovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės, dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas pripažinimo, tretieji asmenys A. A., A. R.. Ieškovė teismo prašė iškeldinti atsakovus iš ieškovės patikėjimo teise valdomų valstybei nuosavybės teise priklausančių tarnybinių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu Duomenys neskelbtini. Ieškinį grindė aplinkybe, jog atsakovas A. A. nebuvo lojalus Lietuvos Respublikai, nes, kaip buvęs represinių struktūrų darbuotojas, neperėjęs dirbti į policijos ar krašto apsaugos sistemas Lietuvos Respublikos interesams, neteko buvusių socialinių garantijų ir turėjo išsikelti iš užimamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. 2015 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų A. A. ir A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo, apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panaikino pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys ir priėmė naują sprendimą - ieškovės ieškinį dėl iškeldinimo ieškinyje nurodytais pagrindais atmetė.

5217.

53Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi konstatavo, kad tarp šalių (ieškovės ir atsakovo A. A. – jo šeimos) yra susiklostę ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sąlygomis. Teismas konstatavo, kad valstybei priklausančios ginčo gyvenamosios patalpos atsakovams de facto buvo (yra) nuomojamos, o aplinkybės, kad atsakovai nėra sudarę su ieškove nuomos sutarties, jog atsakovai ieškovei nemoka nuomos mokesčio (moka komunalinius mokesčius), nepaneigia atsakovų teisės turėti, naudotis ir valdyti ginčo patalpą, iki būsto savininkė (valstybė) nuspręs šiuos faktinius šalių nuomos santykius nutraukti, šiai procedūrai realizuoti taikydama CK reglamentuotą gyvenamųjų patalpų nuomos teisinį reguliavimą.

5418.

55Bylos duomenimis, ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-173-838/2015 reiškė reikalavimą iškeldinti atsakovus iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-94-904/2017 ieškovė, kaip ji nurodo, - atsižvelgdama į įsiteisėjusiame teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, jog tarp šalių egzistuoja ne tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos, o ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sąlygomis, pateikė ieškinį, reikšdama kitą reikalavimą - nutraukti nuomos santykius nekomercinėmis sąlygomis ir išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus, įvertinus, jog šioje byloje reiškiamas kitas reikalavimas, tai yra, kuris nebuvo ieškinio dalyku civilinėje Nr. 2-173-838/2015, nors ir esant analogiškoms ieškinio aplinkybėms, negalima daryti išvados dėl ieškinių / civilinių bylų tapatumo.

5619.

57Apelianto argumentai, jog atnaujinęs bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 256 straipsnio nuostatas, kadangi atnaujinus bylos nagrinėjimą byla buvo nagrinėjama kitu pagrindu dėl kito reikalavimo, vertini kritiškai.

5820.

59CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Baigus nagrinėti bylą iš esmės teismas vėl išklauso baigiamąsias kalbas bendra tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodė, jog išnagrinėjus bylą nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovė posėdžio metu patikslino (papildė) ieškinio reikalavimus – nutraukti žodinę gyvenamosios patalpos sutartį nekomercinėmis sąlygomis, išreikalauti daiktą iš svetimo netesėto daikto valdymo – iškeldinti atsakovą iš ieškovės patikėjimo teise valdomų, valstybės nuosavybei priklausančių, gyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini., atsakovui nustatyti keturių mėnesių terminą, per kurį atsakovas turi išsikelti. Todėl sprendė, kad ieškovė turi nurodyti aplinkybes, dėl ko ir kokiu teisiniu pagrindu prašo nutraukti tarp šalių susiklosčiusius faktinius nuomos santykius. Iš minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad byla buvo atnaujinta siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 256 straipsnio nuostatų pažeidimo.

6021.

61Teisėjų kolegija, išanalizavusi ieškinio ir patikslinto ieškinio turinį, taip pat nustatė, kad ir ieškinyje, ir patikslintame ieškinyje nurodytos analogiškos aplinkybės, taip pat nustatyta, kad ieškovė abiejuose procesiniuose dokumentuose citavo Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl ginčo šalių teisinio santykio kvalifikavimo bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nutraukiant nuomos ar panaudos santykius, reikalavimai suformuluoti vadovaujantis CK 6-osios knygos XXXI ir XXXII skyrių nuostatomis. Iš esmės patikslintu ieškiniu ieškovė tik papildė ieškinio dalyką – pareiškė reikalavimą nutraukti žodinę nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš ginčo gyvenamųjų patalpų. Bylos duomenimis atsakovas, teikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį, taip pat pripažino, kad patikslintas ieškinys iš esmės nesiskiria nuo pradinio ieškinio, išskyrus pateiktą papildomą reikalavimą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos nekomercinėmis sąlygomis nutraukimo (b. l. 113-114). Todėl nėra pagrindo išvadai, jog atnaujinus civilinę bylą ji buvo nagrinėjama kitu pagrindu ir dėl kito reikalavimo.

6222.

63Procesinės teisės normų pažeidimus apeliantas taip pat grindžia argumentais, jog teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas ir pažymi, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog nei viena iš šalių neturi tikslingos valios sudaryti nuomos sutartį, atitinkančią CK reikalavimus, kadangi nėra ir nebuvo jokių duomenų, kad atsakovas nenorėtų sudaryti patalpų nuomos sutartį.

6423.

65CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).

6624.

67Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto ginčijamą išvadą dėl šalių valios sudaryti rašytinę nuomos sutartį nebuvimo pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, tai yra buvo įvertinta, kad Klaipėdos apygardos teismas jau 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1412-513/2015 konstatavo aplinkybes, jog atsakovai nėra sudarę nuomos sutarties, tačiau nagrinėjamojoje civilinėje byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog šalys ėmėsi veiksmų ar išreiškė valią dėl rašytinės nuomos sutarties sudarymo. Apeliantas akcentuoja, jog nebuvo jokių duomenų, kad atsakovas nenorėtų sudaryti patalpų nuomos sutartį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, jog nėra įrodymų, kurie leistų vertinti atsakovo veiksmus kaip siekį ar ketinimą sudaryti sutartį, tai yra nesant įrodymų apie ketinimą sudaryti sutartį ar duomenų apie teiktą pasiūlymą leido teismui padaryti apelianto ginčijamą išvadą.

6825.

69Apelianto teigimu, ieškovė nurodė, kad negali sudaryti numos sutarties su atsakovu, kadangi patalpos galėtų būti nuomojamos tik aukcionu būdu, todėl teismas galėjo išaiškinti ieškovei, kad nagrinėjamu atveju aukciono skelbti nereikia – pakanka įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo procesinio sprendimo. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-173-838/2015, ne tik nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovė privalo su atsakovu sudaryti valstybės turto nuomos sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ieškovės reikalavimas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos santykius nekomercinėmis sąlygomis ir iškeldinti atsakovą, o ne ieškovės atsisakymas sudaryti ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

7026.

71Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir materialinės teisės normas, kadangi byloje neįrodyta, jog atsakovas pažeidė ieškovės teises, taigi jis negali būti iškeldintas iš nuomojamų gyvenamųjų patalų ieškinyje nurodytu pagrindu. Teigia, jog atsakovo teisė į ginčo būstą atsirado nuomos pagrindu, ir šiuo pagrindu susiformavęs ryšys su ginčo patalpa galioja jau daugiau nei 30 metų ir pastato savininkės nėra (nebuvo) ginčijamas. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kritiškai.

7227.

73Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas pasireiškia abiejų ar vienos iš sutarties šalių veiksmais, dėl kurių baigiasi teisiniai nuomos santykiai ir nuomininkas praranda teisę valdyti gyvenamąją patalpą ir ją naudoti gyvenimui. Vienašalis gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas galimas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal bendrąją taisyklę gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas, taip pat fizinių asmenų iš gyvenamųjų patalpų iškeldinimas galimas teismo tvarka ((CK 6.610 straipsnis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2018).

7428.

75Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1412-513/2015, konstatavo, kad „atsakovas A. A. (su šeima) nuo 1983 m. gyveno, ginčijamo 2002-08-08 įsakymo Nr. V6-141 (jo dalies) priėmimo metu gyveno bei šiuo metu gyvena ginčo gyvenamosiose patalpose, susiklostė ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sąlygomis (CK 6.577, 6.582, 6.583 straipsniai)“. Tai reiškia, kad Klaipėdos apygardos teismas kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ir padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, kuriems yra taikytinos CK XXXI skyriaus „Gyvenamosios patalpos nuoma“ taisyklės.

7629.

77Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, jog atsakovas A. A. niekada nebuvo ir nėra ieškovės pareigūnas, patalpose gyvena nesudaręs gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kuri atitiktų įstatyminį reguliavimą, nemoka nuomos mokesčių. Teismas konstatavo, jog ilgalaikiai gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai nekomercinėmis sąlygomis laikytini pasibaigusiais, kadangi nėra šalių valios sudaryti rašytinę nuomos sutartį, iš kuriuos turinio būtu aišku, kokios patalpos nuomojamos, koks nuomos mokestis, jo mokėjimo terminas, kas yra nuomininkas ir kas yra nuomotojas.

7830.

79Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti, kad galiojusių ir šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybės turto valdymą ir disponavimą juo, nustato / nustatė, kad nekomercinėmis sąlygomis valstybės turtas gali būti nuomojamas tik apgyvendinti savo darbuotojus (1964 m. CK 320 straipsnis, 360 straipsnis, 365 straipsnis, 2000 CK 6.618 straipsnis). Bylos duomenimis, atsakovas A. A. nėra susijęs darbiniais santykiais su ieškove.

8031.

81Teisės aktuose taip pat įtvirtina, jog gyvenamųjų patalpų nuoma fiziniams asmenims nekomercinėmis sąlygomis (socialiniai būstai) - išimtinė savivaldybės teisė. Savivaldybei, įmonei, ar organizacijai nuomojant gyvenamąsias patalpas tiek pagal 1964 m. LR CK, tiek pagal 2000 LR CK gyvenamosios patalpos sutartis visada sudaroma raštu (1964 m. CK 322 straipsnis, 2000 m. LR CK 6.579 straipsnis). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nėra subjektas, teikiantis aprūpinimo gyvenamuoju būstu socialinę paslaugą gyventojams.

8232.

83Bylos duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovė ne tik neturi ketinimo sudaryti rašytinę nuomos sutartį, tačiau priešingai, bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kad ginčo gyvenamosios patalpos reikalingos Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams apgyvendinti, ir kad siekia racionaliai valstybės turtą valdyti ir tvarkyti taip, kaip tai nustato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas.

8433.

85Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės bei aptartas teisinis reguliavimas suteikia pagrindą spręsti, jog ginčo patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį, taip pat sutiktina su ieškove, kad kita aplinkybė, sudaranti pagrindą nutraukti ilgalaikius gyvenamųjų patalpų nuomos santykius, yra ta, kad nėra mokamas nuomos mokestis (CK 6.580 straipsnio 1 dalis, CK 6.611 straipsnis).

8634.

87Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra priežasčių ar įstatyminių pagrindų, dėl kurių ieškovės ir atsakovo, kaip nuomininko šeimos nario, gyvenamųjų patalpų žodinė nuomos sutartis negalėtų būti nutraukta. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visetu spręstina, kad atsakovo, kaip nuomininko šeimos nario, teisės naudotis ginčo patalpomis praradimas laikytinas teisėtu ir būtinu visuomenės interesams, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė žodinę nuomos sutartį nekomercinėmis sąlygomis (CK 6.610 straipsnis).

8835.

89Apelianto teigimu, byloje neįrodyta, kad atsakovas pažeidė ieškovės teises, todėl jis negali būti iškeldintas iš nuomojamų gyvenamųjų patalų ieškinyje nurodytu pagrindu.

9036.

91Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje; dėl asmens teisės į būsto neliečiamybę Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, jog Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą.

9237.

93Bylos duomenimis, atsakovas A. A. su šeima ginčo patalpose gyveno ilgą laiką. Kaip nurodė ieškovė, įvertindama tai, kad atsakovas A. A. buvo nepilnametis, o vėliau ginčo patalpose gyveno jo mažamečiai vaikai, ieškovė nustatė protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto savininko teisių bei teisėtų reikalavimų, nesiėmė griežtu priemonių iškeldinti darbo santykiais nesusijusius asmenis iš ginčo patalpų. Pažymėtina, kad apeliantas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovas ginčo patalpose nuolat negyvena, tarnauja profesinėje tarnyboje Krašto apsaugos savanorių pajėgose, bei pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytas sąlygas turi teisę į socialines garantijas. Todėl sutiktina su ieškove, kad atsakovo tolesnis buvimas ginčo patalpose be nustatytų teisių ir pareigų bei nemokant nuomos mokesčio laikytinas nepagrįsta privilegija bei pažeistų Valstybės turto patikėtinės Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos teisę naudoti gyvenamąją patalpą savo nuožiūra bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą funkciją, užtikrinant viešąjį interesą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis 4.98 straipsnis).

94Dėl bylos procesinės baigties

9538.

96Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

97Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

9839.

99Byloje nėra duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas nespręstinas. Apeliacinį skundą atmetus atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

100Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

101Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti neterminuotą... 7. 2.... 8. Atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su... 9. 3.... 10. Atsakovas A. A. palaikė atsakovo A. A. atsiliepime nurodytus argumentus,... 11. 4.... 12. Bylos duomenimis, atsakovas A. A.. Duomenys neskelbtini mirė.... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 1.... 15. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. balandžio 4 d.... 16. 5.... 17. Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į tai, kad Klaipėdos apygardos... 18. 6.... 19. Pažymėjo, kad tarp šalių esantys santykiai klostosi daugiau nei 30 metų,... 20. 7.... 21. Ilgalaikius gyvenamųjų patalpų nuomos santykius nekomercinėmis sąlygomis... 22. 8.... 23. Konstatavęs, kad atsakovas ginčo patalpose gyvena nesudaręs nuomos... 24. 9.... 25. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiavo... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 27. 10.... 28. Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės... 29. 10.1. Teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų priėmimą... 30. 10.2. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Bylos duomenimis... 31. 10.3. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi atnaujino... 32. 10.4. Atsakovų teisė į ginčo būstą atsirado nuomos pagrindu, ir šiuo... 33. 11.... 34. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti... 35. 11.1. Nagrinėjamu atveju nėra atsakovo įrodinėjamo civilinių bylų... 36. 11.2. Apelianto argumentai, kad įsiteisėjęs Klaipėdos teismo sprendimas... 37. 11.3. Šioje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių ginčo patalpų savininko... 38. 11.4. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog atnaujinus civilinę bylą ji... 39. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 40. Apeliacinis skundas netenkintinas... 41. 12.... 42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 43. 13.... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 45. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo... 46. 14.... 47. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos... 48. 15.... 49. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta, kad ieškinių tapatumas... 50. 16.... 51. Nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje... 52. 17.... 53. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi konstatavo, kad... 54. 18.... 55. Bylos duomenimis, ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-173-838/2015 reiškė... 56. 19.... 57. Apelianto argumentai, jog atnaujinęs bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos... 58. 20.... 59. CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po... 60. 21.... 61. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ieškinio ir patikslinto ieškinio turinį,... 62. 22.... 63. Procesinės teisės normų pažeidimus apeliantas taip pat grindžia... 64. 23.... 65. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus... 66. 24.... 67. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto ginčijamą išvadą dėl šalių... 68. 25.... 69. Apelianto teigimu, ieškovė nurodė, kad negali sudaryti numos sutarties su... 70. 26.... 71. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir materialinės... 72. 27.... 73. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas pasireiškia abiejų ar... 74. 28.... 75. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje... 76. 29.... 77. Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, jog atsakovas A. A. niekada... 78. 30.... 79. Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti, kad galiojusių ir šiuo metu... 80. 31.... 81. Teisės aktuose taip pat įtvirtina, jog gyvenamųjų patalpų nuoma fiziniams... 82. 32.... 83. Bylos duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovė ne tik... 84. 33.... 85. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės bei aptartas teisinis reguliavimas... 86. 34.... 87. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 88. 35.... 89. Apelianto teigimu, byloje neįrodyta, kad atsakovas pažeidė ieškovės... 90. 36.... 91. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos... 92. 37.... 93. Bylos duomenimis, atsakovas A. A. su šeima ginčo patalpose gyveno ilgą... 94. Dėl bylos procesinės baigties... 95. 38.... 96. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta.... 97. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 98. 39.... 99. Byloje nėra duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl... 100. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 101. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 4 d....