Byla 3K-3-290/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Indrei Savkinienei, dalyvaujant: ieškovei R. A. P., ieškovės R. A. P. atstovui advokatei Vidai Kisielienei, atsakovei J. E. A., atsakovės J. E. A. atstovui advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovui įgaliotam asmeniui L. E. O., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. E. A. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. P. ieškinį atsakovams J. E. A., Kauno miesto savivaldybei dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu ir sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 ieškovė R. A. P. prašė:

51) panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 1, 3.1 punktus ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320, kuriais buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį 2000 kv. m žemės sklypas, esantis ( - ), padalijimas į du sklypus (747 kv. m sklypą, esantį ( - ) ir 1253 kv. m sklypą, esantį ( - ), bei nuspręsta parduoti 196 kv. m valstybinės žemės sklypą ir prijungti jį prie atidalijamo 1253 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ); 2) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę atkurti jos pažeistas teises ir leisti išsipirkti iš valstybės jai, kaip bendraturtei, tenkančią 196 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį.

6Kaip ieškinio pagrindą ji nurodė Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimą, taip pat jos, kaip bendraturtės, teisių pažeidimą, nes ginčijamais sprendimais patvirtintas detalusis planas buvo parengtas pažeidžiant detaliojo planavimo procedūras bei pagal šį planą kitai bendraturtei J. E. A. neteisėtai suteikta teisė vienai įsigyti iš valstybės 196 kv. m žemės sklypą ir prijungti ji prie jos naudojamo žemės sklypo.

7Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi panaikino žemesnės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis ieškinys patenkintas iš dalies, ir priėmė naują sprendimą – ieškovės R. A. P. ieškinį atmetė. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovė, būdama planavimo organizatorė, dalyvavo detaliojo planavimo procese ir pareiškė valią tiek dėl planavimo proceso ir procedūros, tiek dėl detaliojo plano sprendinių, pagal kuriuos 196 kv. m valstybinės žemės besiribojančios su trečiajam asmeniui J. E. A. formuojamu žemės sklypu, bus prijungta prie šio sklypo. Tokį savo sutikimą ieškovė išreiškė pasirašydama detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje ir nurodytais veiksmais ji savo valia atsisakė teisės įsigyti dalį valstybinės žemės ir šią teisę perleido trečiajam asmeniui J. E. A.

82008 m. gegužės 30 d. ieškovė R. A. P. padavė teismui kitą ieškinį, kuriuo prašo:

91) pripažinti negaliojančiu jos sutikimą, kad atsakovė J. E. A. viena įsigytų valstybinę žemę, besiribojančią su bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. ( - )), esančiu ( - ), išreikštą detaliojo plano brėžinyje, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 320;

102) panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 „Dėl žemės sklypų ( - ) detaliųjų planų” 1 ir 3.1 punktus ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320 „Dėl Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 1366 dalinio pakeitimo“.

11Kaip ieškinio pagrindą ji nurodė CK 1.90, 1.93 straipsnius – dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu ir sandorio negaliojimas dėl įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo. Ieškovė teigia, kad ji, pasirašydama ant detaliojo plano brėžinio, iš esmės suklydo. Ji nemanė, kad tokiu būdu ji atsisako teisės įsigyti dalį valstybinės žemės, ir net neįsivaizdavo, jog jos parašas bus prilygintas jos sutikimui, kad tik atsakovė privatizuotų 196 kv. m valstybinę žemę. Tokio tikslo ji neturėjo ir tokios valios neišreiškė. Ji neatsisakė teisės įsigyti jai, kaip bendraturtei, tenkančią dalį valstybinės žemės ir šios teisės atsakovei neperleido. Ji suklydo dėl to, kad detaliajame plane buvo neteisingai nurodytas žemės sklypo naudojimo pobūdis ir neteisingai pažymėtos sklypo ribos, be to, pasirašymo momentu dar nebuvo suformuotas susitarimo objektas – 196 kv. m. valstybinės žemės sklypas. Sutikimas dėl atsisakymo pirkti valstybinė žemę ir šios teisės perleidimo kitam asmeniui turi būti sudaromas notarine forma, tačiau ieškovės sutikimas notariškai nepatvirtintas. Abi namų valdos bendraturtės turi teisę įsigyti valstybinę žemę, todėl turėjo būti pateiktas jų notarinis susitarimas dėl valstybinės žemės pirkimo arba notarine forma patvirtintas ieškovės atsisakymas nuo šios teisės. Kadangi tokio sutikimo nėra, tai detalusis planas bei Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimai prieštarauja įstatymų normoms ir turi būti panaikinti.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

13Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino.

14Teismas nustatė, kad šalys yra namų valdos, esančios ( - ), bendraturtės. Prie gyvenamojo namo yra suformuotas 2000 kv. m žemės sklypas. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2/5 dalys gyvenamojo namo ir 565 kv. m žemės sklypo, atsakovei – 3/5 dalys gyvenamojo namo ir 1435 kv. m žemės sklypo. Namų valdos žemės sklypo ribų plane, sudarytame 1993 m., nurodyta, kad bendras namų valdos žemės sklypo plotas yra 2196 kv. m, iš kurių perkamas žemės sklypas yra 2000 kv. m, o 196 kv. m sklypo dalis siūloma nuomoti. Nuomos sutartis dėl 196 kv. m žemės sklypo su namų valdos bendraturčiais nebuvo sudaryta. Kauno miesto savivaldybės valdyba 2001 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 320 patvirtino detalųjį planą, pagal kurį 2000 kv. m žemės sklypas, esantis ( - ), padalijamas į 747 kv. m žemės sklypą ( - ) ir 1253 kv. m žemės sklypą ( - ), bei pasiūlė Kauno apskrities viršininkui spręsti klausimą parduoti 196 kv. m valstybinės žemės prie 1253 kv. m žemės sklypo ( - ).

15Teismas nurodė, kad rengiant detalųjį planą dėl 2000 kv. m žemės sklypo padalijimo nebuvo pateikta notariškai patvirtinto bendraturčio sutikimo ir suformuotų žemės sklypų planų. Detalusis planas neatitinka 2001 m. kovo 12 d. Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūrų nagrinėjimo išvados, kurioje nurodyta, kad turėjo būti planuojama teritorija (žemės sklypas), kurios plotas 1435 kv. m, siekiant jį atidalyti į atskirą žemės sklypą ir prijungti nuomojamos žemės sklypo dalį prie naujo žemės sklypo. Tuo tarpu pagal detalųjį planą buvo planuojama teritorija (žemės sklypas), kurios plotas 2000 kv. m (tarp taškų 1-2-3-4-5-6-7-21-20-19-18-16-17) prie teisiškai registruotų pastatų, kurie priklauso atsakovei J. E. A. ir UAB „Ave Matrox“. Detaliajame plane nurodyta, kad 106 kv. m žemės sklypo dalis (tarp taškų 1-2-3) ir 90 kv. m žemės sklypo dalis (tarp taškų 17¹-17-16-15-14-14¹) yra faktiškai naudojama prie šios namų valdos ir prijungiama prie projektuojamo 1 sklypo. Teismo nuomone, toks pasiūlymas neatitinka tarp buvusių savininkų E. M., S. J. ir V. R. A. pagal 1968 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pradavimo sutartį 1980 m. sudaryto žemės sklypo naudojimo plano. Ši sutartis nebuvo pakeista ar nuginčyta. Atsakovė J. E. A., paveldėdama dalį žemės sklypo, neįgijo daugiau teisių, nei pagal 1968 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį turėjo V. R. A. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad tik ji naudojosi 196 kv. m žemės sklypu, kaip neįrodytus. Teismas nustatė, kad pagal registro duomenis ieškovei priklauso 565 kv. m žemės sklypo, tuo tarpu byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kad UAB „Ave Matrox“ turi teisę naudotis 565 kv. m žemės sklypu. Teismas sprendė, kad planavimo sprendiniai, kuriais UAB „Ave Matrox“ be teisinio pagrindo suteikiama teisė naudotis ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi ir pažeidžiama pagal 1968 m. pirkimo-pardavimo sutartį nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka, yra neteisėti. Teismas konstatavo, kad visos byloje nustatytos aplinkybės – klaidingas detaliojo plano, neatitinkančio prašymo, detaliojo planavimo sąlygų, 1968 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir 1980 m. plano suvokimas, nesupratimas, kad pasirašymas ant detaliojo plano (nereikalaujant raštiško ir notariškai patvirtinto šalių susitarimo) prilyginamas atsisakymui nuo teisės įsigyti valstybinės žemės sklypo, besiribojančio su naudojamu žemės sklypu, dalį, daugiaaukščio namo prilyginimas sodybiniam sklypui, nurodymas, kad ginčo sklype nėra ieškovei priklausančių pastatų – pagrįstai leidžia teigti, kad ieškovė, pasirašydama ant tokio detaliojo plano, suklydo ir toks jos sutikimas pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. Teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu jos sutikimą, patenkino kitus išvestinius reikalavimus – panaikino ginčijamus Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimus.

16Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė nepraleido įstatyme nustatyto dešimties metų ieškinio senaties termino sandoriui ginčyti, nes jo eiga prasidėjo 2001 m. gegužės mėnesį, kai ieškovė pasirašė ant detaliojo plano. Ji taip pat nepraleido ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti administracinius aktus. Byloje nėra duomenų, kada ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su administraciniais aktais, tačiau iš civilinės bylos Nr. 2-1697-435/2007 galima spręsti, kad tai buvo padaryta ne anksčiau kaip 2007 m. balandžio-gegužės mėnesiais. Ieškinio senaties termino eigą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka į teismą kreipėsi 2005 m. gegužės 30 d., pateikdama tinkamą ieškinį, todėl ieškinio senaties terminas ginčyti Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimus buvo nutrauktas. Bylos nagrinėjimas tęsėsi iki 2008 m. gegužės 13 d., o pareiškimas teismui paduotas 2008 m. gegužės 30 d., todėl ieškinio senaties terminas ginčyti administracinius aktus nepraleistas.

17Teismas atmetė atsakovų reikalavimą nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsisakoma priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tik kai visiškai tapatūs yra visi trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nelaikytini tapačiais ieškiniai, kuriuose nurodomas skirtingas faktinis pagrindas. Teismo nuomone, šioje byloje ieškinys pareikštas remiantis kitomis aplinkybėmis, kitais juridiniais faktais, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas kitoje byloje nėra pagrindas šiai bylai nutraukti.

18Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinius skundus, 2010 m. vasario 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvadomis. Teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, kad ieškovė antrą kartą kreipėsi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamojoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai nėra tapatūs ieškinio reikalavimams, pareikštiems išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007. Civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 ieškovė pareiškė ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimų panaikinimo ir pažeistų teisių gynimo. Tokius reikalavimus ji grindė tuo, kad sprendimai, kuriais patvirtintas detalusis planas, prieštarauja Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui, pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teisę įsigyti valstybinę žemę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad nustatyti detaliojo planavimo proceso pažeidimai yra formalaus pobūdžio, o ieškovė, pasirašydama detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, išreiškė savo sutikimą, jog 196 kv. m valstybinės žemės sklypas bus prijungtas prie J. E. A. formuojamo žemės sklypo, taip ji savo valia atsisakė teisės įsigyti dalį valstybinės žemės, šią teisę perleido J. E. A. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiu suklydimo įtakoje sudarytą sandorį – jos sutikimą, išreikštą detaliojo plano brėžinyje, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimais, kad atsakovė J. E. A. viena įsigytų 196 kv. m valstybinę žemę, bei panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimus. Šiuos reikalavimus ji grindė tuo, kad, pasirašydama detaliojo plano brėžinyje, ji nesuprato, jog išreiškia valią, kad atsisako įsigyti dalį valstybinės žemės atsakovės naudai. Taigi šioje byloje pareikštas pagrindinis reikalavimas – pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį – anksčiau reikštas nebuvo, o reikalavimai panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimus yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu atsakovė J. E. A. prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį ir priimti naują sprendimą – civilinę bylą nutraukti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Dėl CPK 293, 182, 4, 6 straipsnių pažeidimo. Teismai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 (kasacinės bylos Nr. 3K-3-19/2008), kurioje buvo išspręsti analogiški ieškovės reikalavimai, pareikšti tuo pačiu pagrindu, ir jie buvo atmesti. Minėtoje byloje teismo proceso metu ieškovė ex officio prašė pripažinti negaliojančiu jos sutikimą, išreikštą detalaus plano brėžinyje, kad atsakovė viena įsigytų 196 kv. m valstybinę žemę. Šis reikalavimas teismų buvo išnagrinėtas, tai patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendimo, Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. nutarties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutarties motyvai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paneigė Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. sprendime išdėstytus motyvus dėl ieškovės suklydimo pasirašant detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, konstatuodamas, kad ieškovė savo valia atsisakė teisės įsigyti dalį valstybinės žemės ir šią teise perleido trečiajam asmeniui J. E. A. Aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėti nereikia. Teismai privalėjo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

222. Dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nenagrinėjo atsakovų apeliacinių skundo argumentų, tik perrašė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad nagrinėjamojoje byloje ieškinio reikalavimai nėra tapatūs su išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1697-435/2007 pareikštais reikalavimais, visiškai nepaisė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų.

233. Dėl rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo. Pareikštu ieškiniu ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai aktai – Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimai. Kasatorės nuomone, tokio pobūdžio bylos teismingos tik administraciniam teismui. Todėl yra absoliutus teismų sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 6 punktas).

244. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių detalųjį planavimą, netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nenurodė jokių ieškovės teisių pažeidimų dėl sklypų padalijimo, išskyrus tai, kad ji turėjo teisę pirkti 196 kv. m valstybinės žemės sklypą. Pažymėtina, kad ieškovė šia sklypo dalimi nesinaudojo ir niekada neišreiškė noro pirkti jo dalies. Nepagrįsta teismų išvada, kad kasatorė nesinaudojo 196 kv. m žemės sklypu. Ši išvada prieštarauja byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimams, VĮ Registrų centro pažymoms. Nepagrįstas teismų argumentas, kad prijungti valstybinę žemę buvo galima tik suplanavus ir įregistravus valstybinės žemės sklypą ir tik prie suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo. Pažymėtina, kad teisės aktų, draudžiančių tai daryti, nėra. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. Nr. 692 5, 7.1, 7.2 punktų nuostatas. Tik savivaldybės turi teisę vykdyti teritorijų detalų planavimą, ir tik suformavus žemės sklypo ribas detaliuoju planu, spręstinas klausimas dėl konkrečios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kauno miesto savivaldybė turėjo teisę spręsti klausimą dėl 196 kv. m laisvo žemės sklypo pardavimo kasatorei.

255. Dėl ieškinio senaties. Apie detaliojo plano patvirtinimą ieškovė žinojo dar 2001 m., todėl ji praleido ieškinio senaties terminą ginčyti administracinius aktus, nes sprendžiant ieškinio senaties termino klausimą taikytina Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio l dalis, kurioje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas suinteresuotai šaliai ginčyti jos atžvilgiu priimtą administracinį aktą. Kasatorės nuomone, teismai nepagrįstai nenagrinėjo jos prašymo taikyti ieškinio senatį.

266. Dėl CK 1.90 straipsnio netinkamo taikymo, CPK 185 straipsnio pažeidimo. Teismai vertino tik ieškovės paaiškinimus ir jai naudingus įrodymus, ir visiškai nepasisakė dėl byloje esančių oficialių rašytinių įrodymų, kurie turi didesnę įrodomąją reikšme, nei kiti įrodymai, t. y. dėl Sąlygų detaliesiems planams rengti, Numatomo rengti detalaus plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvados, detaliojo plano ir kt. Šie dokumentai buvo suderinti su ieškove ir jos pasirašyti. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė viską žinojo apie detalųjį planavimą, sutiko su visomis sąlygomis ir raštiškai patvirtino šalių sutarimą. Teismų motyvai, kad ieškovė buvo atsakovų klaidinama, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja rašytiniams įrodymams. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo suklydimą.

27Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas Kauno miesto savivaldybė palaiko kasacinio skundo argumentus ir reikalavimus.

28Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodome, kad:

291. Nepagrįstas skundo argumentas, kad byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Šioje byloje ir išnagrinėtoje byloje Nr. 2-1697-435/2007 ginčas vyko ne tarp tų pačių šalių, ne dėl to paties dalyko ir kitu pagrindu. Išnagrinėtoje byloje kasatorė dalyvavo kaip trečiasis asmuo; joje nebuvo ginčijamas ieškovės sutikimas leisti kasatorei vienai privatizuoti valstybinę žemę; ieškovė ex officio neprašė teismo pripažinti negaliojančiu jos sutikimą, nes buvo įsitikinusi, kad tokio sutikimo ji nedavė; tik išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, ji suprato, kad jos parašas ant detaliojo plano yra prilyginamas jos sutikimui leisti kasatorei vienai privatizuoti valstybinę žemę; kasaciniam teismui įvardijus jos parašą ant detaliojo plano kaip vienašalį sandorį, ji įgijo teisę ginčyti šį sandorį, paduodant kitą ieškinį; išnagrinėtoje byloje ieškinys buvo grindžiamas Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo, Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų normų pažeidimu, o nagrinėjamoje byloje – CK 1.90, 193 straipsnių pažeidimu.

302. Nepagrįsti skundo argumentai dėl teismingumo taisyklių pažeidimo. Reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o išvestiniai reikalavimai dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais gali būti išnagrinėti toje pačioje byloje.

313. Nepagrįsti skundo argumentai, kad ieškovė nesinaudojo 196 kv. m valstybine žeme ir neišreiškė noro pirkti šią žemę. Ji naudojosi šia žeme, nes ši ribojasi su jos žemės sklypu, ji ketino ir ketina pirkti valstybinės žemės dalį. Kasatorė nėra padavusi jokio prašymo dėl valstybinės žemės įsigijimo. Sąlygos detaliajam planui rengti buvo išduotos tik dėl žemės sklypo padalijimo į du atskirus sklypus, jose nenurodyta, kad ieškovė atsisako teisės įsigyti dalį valstybinės žemės. Ieškovė nesutiko su 2001 m. kovo 12 d. Numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvada ir pasirašė prie grafos „Nesutinku“. Teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nurodydami, kad prijungti valstybinę žemę buvo galima tik suplanavus ir įregistravus valstybinės žemės sklypą ir tik prie suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo. Teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovė suklydo dėl sandorio esmės. Detalųjį planavimą organizavo faktiškai viena kasatorė ir detalusis planas buvo parengtas pagal jos pageidavimus. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad šiuo planu norima tik padalyti esamą žemės sklypą į du atskirus sklypus taip, kaip buvo nurodyta Sąlygose. Ji nesuprato, kad jos parašas detaliajame plane reiškia jos sutikimą, jog kasatorė viena įsigytų valstybinės žemės sklypą.

324. Nepagrįstas skundo argumentas, kad byloje nebuvo sprendžiamas ieškinio senaties klausimas. Pirmosios instancijos teismas šį klausimą nagrinėjo ir sprendime išsamiai motyvavo, kad ieškovė šio termino nepraleido. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl ieškinio senaties, nes kasatorė šio klausimo apeliaciniame skunde nekėlė.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Dėl civilinės bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu

36

37Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Minėtose nutartyse kasacinis teismas pabrėžė ir tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2008 (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1697-435/2007) ieškovė R. A. P. ginčijo teritorijų detaliojo planavimo proceso metu priimtus administracinius aktus – Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 1366 ir 2002 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 320. Šiuos administracinius aktus ieškovė ginčija ir nagrinėjamoje byloje, papildomai pareikšdama reikalavimą pripažinti negaliojančiu jos sutikimą, išreikštą detaliojo planavimo brėžinyje, patvirtintame ginčijamu 2001 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 1366. Įvertinusi pareikštus reikalavimus, ginčo šalis ir ieškinio pagrindą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejose bylose ieškiniai yra tapatūs. Abiejose bylose ieškovė gina savo pažeistas teises siekdama atkurti iki ginčijamų savivaldybės sprendimų buvusią padėtį. Nagrinėjamoje byloje pareikštas papildomas reikalavimas, atsižvelgiant į pasirinktą ieškovės teisių gynimo būdą, tėra jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ginčijimas. Ši aplinkybė (ieškovės duotas sutikimas) nėra nauja aplinkybė, kuri galėtų būti naujo teisminio proceso dalyku. Pareikštas papildomas reikalavimas ieškovės teisių gynimo prasme reikšmingas tik tiek, kiek tai susiję su pareikštais pagrindiniais reikalavimais panaikinti savivaldybės valdybos sprendimus. Tiek išnagrinėtoje byloje, tiek ir šioje byloje teisminio nagrinėjimo objektu yra tos pačios detaliojo planavimo procedūros, kuriomis siekiama padalyti ieškovės ir atsakovės bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į du savarankiškus nuosavybės teisių objektus, prie vieno iš jų prijungiant dvi dalis parduodamos valstybinės žemės. Atliekant šias detaliojo planavimo procedūras ieškovė sutiko su detaliojo plano sprendiniais, pasirašydama detaliojo plano brėžinyje. Detaliojo planavimo procedūrų teisėtumas buvo patikrintas jau išnagrinėtoje byloje dėl administracinių aktų panaikinimo, kurioje atsakovas Kauno miesto savivaldybė įrodinėdama priimtų aktų teisėtumą, jau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės sprendimai buvo priimti atsižvelgiant ir į ieškovės sutikimą su detaliuoju planu. Ieškovės sutikimas aptartas ir teismų procesiniuose sprendimuose jau išnagrinėtoje byloje. Dėl to konstatuotina, kad ieškovės sutikimas jau buvo teisminio nagrinėjimo dalykas sprendžiant administracinių aktų teisėtumą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti jos sutikimą negaliojančiu. Nesant tokio reikalavimo ir teismui konstatavus ieškovės sutikimą kaip teisiškai reikšmingą aplinkybę ginčas dėl jo pagrindu priimtų administracinių aktų teisėtumo buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendžiant dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu yra reikšminga CPK 279 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Teismui konstatavus, kad ginčijami administraciniai aktai priimti esant ieškovės sutikimui, ieškovė neteko teisės ginčyti šios teismo nustatytos aplinkybės. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejose bylose pareikšti tapatūs reikalavimai. Nagrinėjamos bylos šalys dalyvavo ir anksčiau išnagrinėtoje byloje. Skirtinga procesinė atsakovės padėtis abiejose bylose nėra pagrindas konstatuoti šalių nesutapimą, nes ji buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, yra abiejų teisminio nagrinėjimų objektu esančio materialinio teisinio santykio dalyvė, dalyvavusi detalaus planavimo procedūrose. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad abiejose bylose ieškiniai grindžiami remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartyje pateiktas jos sutikimo vertinimas sudaro naują ieškinio pagrindą. Įsiteisėjusiu sprendimu pasibaigusioje byloje teismas, konstatuodamas sutikimo faktą, šią aplinkybę vertino teisme nagrinėjamų detalaus planavimo procedūrų metu susiklosčiusių ginčo santykių ribose ir nesuteikė šiai aplinkybei kitokios teisinės reikšmės, nei numato galiojantis teisinis reguliavimas, todėl teismo motyvacija negali būti pagrindu konstatuoti teismo sprendimo kaip naujos faktinės aplinkybės. Negali būti laikomi nauju ieškinio pagrindu ir kiti taikomi teisės aktai, kaip kad nurodo ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą. Vertinant ieškinių tapatumą reikšminga yra nustatyti ne teisinio, o faktinio ieškinio pagrindo, t. y. faktinių aplinkybių pasikeitimą. Naujų aplinkybių byloje nėra nustatyta.

40Nustačiusi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2008 jau buvo išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį ir CPK 293 straipsnio 3 punktą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl teismų procesiniais sprendimai turi būti panaikinti ir byla nutraukta (CPK 359 straipsnio 5 dalis).

41

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Patenkinus kasacinį skundą, iš ieškovės R. A. P. atsakovei J. E. A. priteisiamas jos sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis); taip pat iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsniu,

Nutarė

46Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

47Priteisti iš ieškovės R. A. P. (a. k. ( - ) atsakovei J. E. A. (a. k. ( - ) 130 (vieną šimtą trisdešimt litų) Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

48Priteisti iš ieškovės R. A. P. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 81,78 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1697-435/2007 ieškovė R. 5. 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 9 d. sprendimo... 6. Kaip ieškinio pagrindą ji nurodė Nekilnojamųjų kultūros vertybių... 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 8. 2008 m. gegužės 30 d. ieškovė R. A. P. padavė teismui... 9. 1) pripažinti negaliojančiu jos sutikimą, kad atsakovė J. 10. 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės valdybos 11. Kaip ieškinio pagrindą ji nurodė CK 1.90, 1.93 straipsnius – dėl... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 13. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį... 14. Teismas nustatė, kad šalys yra namų valdos, esančios 15. Teismas nurodė, kad rengiant detalųjį planą dėl 2000 kv. m žemės sklypo... 16. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė nepraleido įstatyme nustatyto... 17. Teismas atmetė atsakovų reikalavimą nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3... 18. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 20. Kasaciniu skundu atsakovė J. E. A. prašo panaikinti... 21. 1. Dėl CPK 293, 182, 4, 6 straipsnių... 22. 2. Dėl CPK 320 straipsnio... 23. 3. Dėl rūšinio teismingumo taisyklių... 24. 4. Dėl materialiosios teisės normų,... 25. 5. Dėl ieškinio senaties. Apie... 26. 6. Dėl CK 1.90 straipsnio netinkamo... 27. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas Kauno miesto... 28. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, teismų... 29. 1. Nepagrįstas skundo argumentas, kad byla turi būti nutraukta CPK 293... 30. 2. Nepagrįsti skundo argumentai dėl teismingumo taisyklių pažeidimo.... 31. 3. Nepagrįsti skundo argumentai, kad ieškovė nesinaudojo 196 kv. m... 32. 4. Nepagrįstas skundo argumentas, kad byloje nebuvo sprendžiamas ieškinio... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Dėl civilinės bylos nutraukimo CPK 293... 36. ... 37. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant civilinę... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi užbaigtoje... 40. Nustačiusi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d.... 41. ... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 43. Patenkinus kasacinį skundą, iš ieškovės R. A. P.... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimą ir Kauno... 47. Priteisti iš ieškovės R. A. P. (a. k. 48. Priteisti iš ieškovės R. A. P. (a. k. 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...