Byla 2S-1090-524/2020

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą ir atsakovo S. V. prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Neringos savivaldybės administracijai, Neringos savivaldybei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, D. M., A. B., S. V., P. V. J., J. K., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, akcinei bendrovei SEB bankui, Juozui G. M. dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, įsiteisėjusiu priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014, be kita ko, atsakovai P. V. J., J. K., S. V., A. B. įpareigoti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ) (toliau – ir ginčo sklypas), pastatytus pastatus, užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31) (toliau – ir ginčo statiniai), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovai P. V. J. ir J. K. įpareigoti nugriauti motelį, kurio unikalus Nr. ( - ), atsakovas S. V. – motelį, kurio unikalus Nr. ( - ), atsakovas A. B. – motelį, kurio unikalus Nr. ( - ).

72.

8Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. birželio 25 d gautas atsakovo A. B. patikslintas prašymas atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą, iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl ginčo statiniams aktualaus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau – ir KNNPT planas) 9.4.2.26 punkto pakeitimo ir įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ (toliau – ir KT nutarimas) nuostatų ir bus sudarytos sąlygos šalims sudaryti taikos sutartį. Pirminiame prašyme nurodoma, kad KT nutarimu pripažinta, jog Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto KNNPT plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija; TAR, 2019 m. lapkričio 5 d., Nr. 17602) 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams, tačiau liko galioti ginčo statiniams aktualus KNNPT plano 9.4.2.26 punktas, nustatantis ginčo sklype esančių trijų pastatų, t. y. ginčo statinių, architektūrinės išraiškos keitimą į būdingą Kuršių nerijos pastatams – tradicinės žvejo sodybos ar vilų ir sudarantis galimybę atitinkamai įteisinti ginčo statinius. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengė ir pateikė Vyriausybės nutarimo projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti KT nutarimo nuostatas. Pagal šį nutarimo projektą Konstitucinio Teismo būtų prašoma išaiškinti ir ginčo statiniams aktualų KNNPT plano 9.4.2.26 punktą, nustatantį ginčo sklype esančių trijų pastatų architektūrinės išraiškos keitimą į būdingą Kuršių nerijos pastatams – tradicinės žvejo sodybos ar vilų ir sudarantį galimybę atitinkamai įteisinti ginčo statinius. Teigiama, jog Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės 2020 m. kovo 9 d. pažymoje nurodoma, jog Vyriausybė, gavusi Konstitucinio Teismo išaiškinimą nagrinėjamu klausimu, galės priimti KT nutarimo nuostatas atitinkantį sprendimą, reikalingą nustatyti Konstitucijai, įstatymams neprieštaraujantį teisinį Kuršių nerijos nacionalinio parko atitinkamų teritorijų ir jose esančių statinių tvarkymą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, pakeičiant KNNPT plano atitinkamus sprendinius. Šiuo metu Vyriausybės nutarimo projektas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra derinimo ir svarstymo stadijoje. Atsižvelgiant į tai pažymima, kad patvirtinus KNNPT plano korektūros projektą bus sukurtos teisinės prielaidos įteisinti ginčo statybos padarinius, o teismo sprendimo skubotas įvykdymas (ginčo statinių nugriovimas) sukurtų neatitaisomus neigiamus padarinius visiems byloje dalyvavusiems asmenims, todėl yra pagrindas atidėti sprendimo vykdymą. Patikslintame prašyme nurodoma, jog, teikdamas pirminį prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą, atsakovas vadovavosi viešai žinomomis aplinkybėmis, kurios sudarė pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą. Pažymima, jog neturi žinių arba tokios žinios jam nėra prieinamos, kad Vyriausybė būtų nusprendusi nebesikreipti į Konstitucinį Teismą su prašymu dėl KT nutarimo išaiškinimo.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

103.

11Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2020 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 atmetė atsakovo A. B. prašymą atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą.

124.

13Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, tačiau šio straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo bendros įsiteisėjusio ir privalomo teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Atsakovai savavališkos statybos padarinius privalėjo pašalinti iki 2015 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. balandžio 17 d., 2019 m. sausio 24 d. teismo nutartimis sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas, paskutinį kartą – iki 2019 m. gruodžio 31 d. Byloje pateikti duomenys bei KT nutarimas suponuoja išvadą, jog atsakovams neegzistuoja tolesnės teisinės prielaidos įteisinti ginčo statinius. KT nutarimo 40 punkte pažymėta, jog Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga išsaugoti Kuršių nerijos tapatumą ir integralumą ir užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą reiškia, kad nustatyto specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais; tokiais sprendimais ar susitarimais negali būti sudaryta prielaidų nesilaikyti imperatyvo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Nors atsakovas teigė, jog Vyriausybės nutarimo projektas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra derinimo ir svarstymo stadijoje, byloje nėra duomenų, jog šiuo metu būtų svarstoma apie pagrįstas prielaidas įteisinti neteisėtus ginčo statinius Kuršių nerijoje. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) atsiliepime nurodė, jog, jos žiniomis, Vyriausybė nusprendė nebesvarstyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT) atsiliepime pritarė ieškovės išdėstytai pozicijai dėl galimybės atsakovams įteisinti ginčo statinius nebuvimo ir pozicijai, kad prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo neturėtų tenkinamas. Ši tarnyba artimiausiu metu pradės KNNPT korektūros procedūras, kurių tikslas – pakoreguoti Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu patvirtintą KNNPT planą pagal KT nutarimą, nesudarantį prielaidų nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų. Valstybei atstovaujančios institucijos, t. y. VTPSI ir VSTT, teismui pateikė duomenis, jog Aplinkos ministerija yra įpareigota imtis veiksmų pakeičiant Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisykles, patvirtintas Aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24 „Dėl Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ taip, kad KNNPT planas būtų pakoreguotas kiek galima greičiau ir, svarbiausia, laikantis KT nutarimo ir įstatymų nuostatų, įsiteisėjusių teismų sprendimų. Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 2 d. rašte nurodyta, jog sprendžiant klausimus, susijusius su įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintomis neteisėtomis statybomis, kurių padarinių klausiamas išspręstas, turi būti atsižvelgiama į KT nutarime pateiktus išaiškinimus, taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu dėl teismų sprendimų privalomumo. Šiame rašte pažymėta, jog, atsižvelgus į minėtą KT nutarimą, negali būti sudaromi susitarimai, įskaitant ir taikos sutartis, kuriais būtų įteisinti neteisėtų statybų padariniai.

145.

15Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ieškovės nurodomam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą dėl KNNPT plano 9.4.2.26 punkte nustatytos normos, reglamentuojančios ginčo statinių statybos sąlygas, atitikties Konstitucijai, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas yra nagrinėjamas pagal CPK 284 straipsnio nuostatas, o ne pagal KNNPT planą.

16III. Atskirojo skundo, prisidėjimo prie atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

176.

18Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. liepos 15 d. gautas atsakovo A. B. atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 ir priimti naują nutartį atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą, iki bus priimtas Vyriausybės nutarimas dėl ginčo statiniams aktualaus KNNPT plano 9.4.2.26 punkto pakeitimo ir įgyvendinimo pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatų ir bus sudarytos sąlygos šalims sudaryti taikos sutartį.

197.

20Atskirajame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant yra pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, t. y. atidėti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymą tol, kol Konstitucinis Teismas pasisakys dėl KNNPT plano 9.4.2.26 punkte nustatytos normos, reglamentuojančios ginčo statinių statybos sąlygas, atitikties Konstitucijai arba iki bus priimtas atitinkamas Vyriausybės sprendimas dėl šios normos įgyvendinimo pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama nutartimi netinkamai aiškino ir taikė CPK 284 straipsnio nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

218.

22Atskirajame skunde paaiškinama, jog VSTT 2019 m. gruodžio 27 d. raštu, išsakydama savo poziciją dėl galimybės atitinkamai įteisinti ginčo statinius KNNPT plano 9.4.2.26 punkto pagrindu, nurodė, jog tikslinga sulaukti sprendimo iš Vyriausybės ir (ar) Aplinkos ministerijos ir tada spręsti dėl tolesnio civilinės bylos nagrinėjimo, ar tikslinti ieškinį, ar sudaryti taikos sutartį. Aplinkos ministerija įpareigota imtis veiksmų pakeičiant Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisykles taip, kad KNNPT planas būtų pakoreguotas kiek galima greičiau ir, svarbiausia, laikantis KT nutarimo ir įstatymų nuostatų, įsiteisėjusių teismų sprendimų. Šių taisyklių pakeitimo projektas parengtas ir joms darbo tvarka gautas Vyriausybės kanceliarijos teisininkų pritarimas, artimiausiu metu jos bus patvirtintos, todėl VSTT turės pagrindą atlikti atitinkamus KNNPT plano pakeitimus, pateikti juos nustatyta tvarka derinti, viešinti. Baigus planavimo procesą Aplinkos ministerija pakoreguotą KNNPT planą teiks Vyriausybei tvirtinti. Taigi, atsakingos institucijos dar tik ketina parengti atitinkamus KNNPT plano pakeitimus, juos suderinti ir teikti Vyriausybei tvirtinti. Šiuo metu nei ieškovė VTPSI, nei trečiasis asmuo VSTT savo procesiniuose dokumentuose nenurodė ir negali nurodyti, kokie bus KNNPT plano pakeitimai dėl ginčo statinių, todėl, kol nebus Vyriausybės patvirtinti atitinkami KNNPT plano pakeitimai, kurie pakeis dabartinį ir nustatys naują teisinį reguliavimą dėl ginčo statinių, negalima teigti, kad šioje byloje negali būti sudaryta taikos sutartis.

239.

24Atskirajame skunde nurodoma, kad KT nutarimas neturi jokios įtakos šalių teisei sudaryti taikos sutartį vykdymo proceso metu ir šioje byloje atidėjus teismo sprendimo vykdymą vadovaujantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 595 straipsnio 1 dalimi yra galimybė ją sudaryti. Pažymima, kad pagal teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą nėra išspręsti ginčo statinių griovimo išlaidų ir žalos atlyginimo klausimai, todėl būtų racionaliu, kad šalys galėtų dėl jų susitarti optimaliausiu būdu, atitinkančiu atsakovų interesus ir viešąjį interesą, juo labiau kad šiais klausimais yra pasisakyta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje.

2510.

26Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo aiškinimas, jog nėra pagrindo ieškovo nurodomam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą dėl KNNPT plano 9.4.2.26 punkte nustatytos normos, reglamentuojančios ginčo statinių statybos sąlygas, atitikties Konstitucijai, kadangi atsakovo prašymas yra nagrinėjamas pagal CPK 284 straipsnio nuostatas, o ne pagal KNNPT planą, yra formalus ir prieštarauja skundžiamoje nutartyje pateiktiems motyvams, jog būtent KT nutarimas suponuoja išvadą, jog atsakovams neegzistuoja tolesnės teisinės prielaidos įteisinti ginčo statinius.

2711.

28Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. liepos 15 d. gautas atsakovo S. V. pareiškimas dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo, kuriuo prašoma šį pareiškimą tenkinti, t. y. tenkinti atskirąjį skundą visa apimtimi. Pareiškime akcentuojama, jog atskirajame skunde iš esmės taip pat yra pasisakoma ir dėl atsakovo S. V. teisių bei teisėtų interesų. Tai suponuoja, jog sprendimas dėl atskirojo skundo taip pat turės tiesioginės įtakos ir atsakovo S. V. teisėms bei pareigoms. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas S. V. pareiškia, jog prisideda prie atskirojo skundo, jame išdėstytus motyvus palaiko visa apimtimi, todėl savarankiško analogiško atskirojo skundo neteikia.

2912.

30Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. liepos 27 d. gautas atsakovo P. V. J. atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriuo prašoma atskirąjį skundą tenkinti visa apimtimi.

3113.

32Atsiliepime nurodoma, kad pagrindą tenkinti atsakovo atskirąjį skundą patvirtina ir tos aplinkybės, kad praeityje pirmosios instancijos teismas jau yra nusprendęs ne vieną kartą atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymą dėl iš esmės analogiško pobūdžio aplinkybių – galimybių teismo sprendimo vykdymo klausimus išspręsti taikiai. Neatidėliotinas teismo sprendimo įvykdymas sukels neatitaisomus teisinius ir faktinius padarinius visiems byloje esantiems atsakovams, kadangi minėtu teismo sprendimu atsakovai įpareigoti nugriauti jiems priklausantį sąžiningai įsigytą būstą. Susiklostė tokia situacija, kai neteisėtų veiksmų neatlikę sąžiningų statinių savininkai praras nuosavybės teise valdomą turtą ir privalės inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl prarasto turto vertės priteisimo, nors šioje civilinėje byloje nėra paneigta galimybė proceso šalims vykdymo procese sudaryti taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad, pagal EŽTT praktiką, būsto praradimas yra pats ekstremaliausias kišimasis į asmens teisę į jo būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas asmuo priklauso pažeidžiamų asmenų grupei. Šiuo metu nėra įgyvendintos visos atsakovų teisės į nuosavybės ir būsto neliečiamumą apribojimo sąlygos, teisinis reglamentavimas dėl Kuršių nerijos tvarkymo ir naudojimo nėra patvirtintas kompetentingų valstybės valdžios institucijų. Šiuo metu ginčo teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentavimas nėra aiškus ir nusistovėjęs, o yra tik derinimo stadijoje, laukiama Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo Vyriausybėje. Pažymima, jog KT nutarime nebuvo analizuojamas klausimas dėl atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto, esančio ginčo sklype, teisinio statuso ir su tuo susijusių aplinkybių. Konstitucinis Teismas nenagrinėjo galimybės įteisinti atsakovams priklausančius ginčo statinius, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl KNNPT plano 9.4.2.26 punkte nustatytos normos, reglamentuojančios ginčo statinių statybos sąlygas, atitikties Konstitucijai. KT nutarime taip pat nebuvo pasisakoma apie tai, kad nagrinėjamos bylos atveju negalima vadovautis CPK 595 straipsniu, suteikiančiu teisę šalims vykdymo proceso metu sudaryti taikos sutartį. Konstitucinis Teismas neuždraudė galimybės nagrinėjamą ginčą išspręsti taikiai, išsaugant viešojo intereso (Kuršių nerijos ypatinga apsauga) ir privačių asmenų interesų (atsakovų teisė į būsto ir nuosavybės neliečiamumą) pusiausvyrą. Net ir konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės sudaryti taikos sutartį, vis tiek nėra išspręstas klausimas dėl ginčo statinių griovimo išlaidų ir žalos atlyginimo, kuris priklauso visiems atsakovams.

3314.

34Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. liepos 30 d. gautas ieškovės VTPSI atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriuo prašoma atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 palikti nepakeistą.

3515.

36Atsiliepime nurodoma, kad prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą grindžiamas daugiau nepagrįstu tikėjimu negu realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis, kad numatomi KNNPT plano pakeitimai sudarys teisines prielaidas sudaryti taikos sutartį. Teismas priėjo prie teisingos išvados, kad nėra duomenų, jog šiuo metu būtų svarstoma apie pagrįstas prielaidas įteisinti neteisėtus statinius Kuršių nerijoje. KT nutarimo 40 punkte kaip tik įtvirtinta aiški nuostata teismų sprendimais jau sureguliuotų neteisėtų statybų padarinių šalinimo klausimu, numatant, kad Konstitucijoje įtvirtinta valstybės pareiga išsaugoti Kuršių nerijos tapatumą ir integralumą ir užtikrinti Kuršių nerijos ypatingą apsaugą reiškia, kad nustatyto specialaus Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais, tokiais sprendimais ar susitarimais negali būti sudaryta prielaidų nesilaikyti imperatyvo vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Todėl nėra galimos tokios taikos sutartys, kuriomis būtų sudarytos galimybės nesilaikyti įsiteisėjusių teismų sprendimų bylose, kuriose konstatuotas statybų neteisėtumas ir nustatyta, kaip turi būti pašalinti neteisėtomis pripažintų statybų padariniai. Tai konstatavo ir Aplinkos ministerija 2020 m. birželio 2 d. raštu pateikdama savo vertinimą dėl teismo sprendimais neteisėtais pripažintų statinių Kuršių nerijoje, įskaitant ir ginčo statinius, įteisinimo galimybių ir kitų su jais susijusių veiksmų.

3716.

38Paaiškinama, jog numatomi KNNPT plano pakeitimai (koregavimas) neturi įtakos taikos sutarties sudarymo galimybėms norint taikos sutartimi, kaip teigia atsakovas, susitarti dėl ginčo statinių griovimo išlaidų, žalos ir kitais praktiniais teismo sprendimo vykdymo klausimais, jeigu iš tikrųjų norima įvykdyti teismo sprendimą ir statinius nugriauti. Statybos padarinių šalinimo priemonės ir būdai jau yra nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013. Be to, planuojant saugomas teritorijas valstybinių parkų planavimo schemomis (tvarkymo planais), nustatomos kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti skirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir jų reglamentai, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo kryptys bei priemonės, kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo ir kitos tvarkymo priemonės (Saugomų teritorijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis; 28 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Saugomų teritorijų tvarkymo planai (šiuo atveju aktualus KNNPT planas) nereguliuoja teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir galimos žalos atlyginimo klausimų, nesprendžia, kas ir kieno lėšomis turi vykdyti teismų sprendimus, todėl siekiant išsiaiškinti šiuos klausimus nėra jokio objektyvaus poreikio laukti, kol bus pakoreguotas KNNPT planas.

3917.

40Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju Aplinkos ministerija įpareigota imtis veiksmų pakeičiant Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisykles taip, kad KNNPT planas būtų pakoreguotas laikantis paminėto Konstitucinio Teismo nutarimo, įstatymų nuostatų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų. Planuojamo atlikti KNNPT plano koregavimo motyvai neabejotinai susiję su siekiu nustatyti tokias teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos priemones, kurios nebūtų konkuruojančios su įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytais įpareigojimais dėl konkrečių teritorijų ir jose esančių statinių tvarkymo. Tokie ketinimai nėra ir šiuo metu net negalėtų būti sietini su alternatyvų teismų sprendimų vykdymui paieškomis ir galimybių susitarti dėl kitokių neteisėtų statybų padarinių šalinimo būdų sudarymu, tad tokia dabartinė faktinė situacija nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad šiuo metu egzistuoja svarbios objektyvios kliūtys įvykdyti teismo sprendimą ir vykdymas turėtų būti atidėtas.

4118.

42Kiti atsakovai ir tretieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

43Teismas konstatuoja:

44Atskirasis skundas atmestinas.

45IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

46Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

4719.

48Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama atskirojo skundo ir pareiškimo dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo ribose.

4920.

50CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

51Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

5221.

53Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, kuria atmestas atsakovo A. B. prašymas atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymą. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog ateityje bus galimybė įteisinti neteisėtai pastatytus statinius, kuriuos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 įpareigota nugriauti, ir tuo pagrindu šios sprendimo vykdymo proceso metu bus galimybė sudaryti taikos sutartį.

54Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

5522.

56Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas, be kita ko, imasi CPK nustatytų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai (CPK 624 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-54-381/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-61/2011). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą atsižvelgtina į šiuos aspektus: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

5723.

58Kaip minėta, Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, įsiteisėjusiu priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014, be kita ko, atsakovai P. V. J., J. K., S. V., A. B. įpareigoti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Neringos savivaldybės, Neringos savivaldybės administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „LAITILA ARCHITECTS BALTIC“ lėšomis nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), ( - ), pastatytus pastatus, užfiksuotus 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovai P. V. J. ir J. K. įpareigoti nugriauti motelį, kurio unikalus Nr. ( - ), atsakovas S. V. – motelį, kurio unikalus Nr. ( - ), atsakovas A. B. – motelį, kurio unikalus Nr. ( - ). Taigi, 2014 m. spalio 29 d. įsiteisėjus teismo 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimui, jis turėjo būti įvykdytas iki 2015 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. balandžio 17 d., 2019 m. sausio 24 d. nutartimis sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas, paskutinį kartą – iki 2019 m. gruodžio 31 d.

5924.

60Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad nei pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą, nei atskirasis skundas nėra grindžiami aplinkybėmis, jog teismo sprendimas šiuo metu negali būti vykdomas dėl šalių turtinės padėties arba dėl to, kad yra labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Prašymas ir atskirasis skundas grindžiami tuo, jog ateityje bus galimybė įteisinti neteisėtai pastatytus statinius, kuriuos teismo sprendimu įpareigota nugriauti, ir dėl to teismo sprendimo vykdymo proceso metu bus galimybė sudaryti taikos sutartį, t. y. tuo, jog ateityje galbūt pasikeis aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas teismo sprendimas. Tačiau, kaip minėta, tai nėra sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindai CPK 284 straipsnio 1 dalies prasme.

6125.

62Kita vertus, šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir veikti vykdymo proceso eigą, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą (CPK 13 straipsnis). CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas taip pat turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nagrinėjamu atveju yra išreikšta aiški vienos iš šalių, t. y. ieškovės civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, valia tiek dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tiek dėl taikos sutarties sudarymo galimybės. Ieškovė aiškiai nesutinka su sprendimo vykdymo atidėjimu ir teigia, kad nėra ir nebus galimybių ateityje sudaryti taikos sutartį. Šią poziciją ieškovė išreiškė tiek pirmosios instancijos teisme teikdama atsiliepimą į prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriuo šį prašymą prašė atmesti, tiek teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.

6326.

64Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nesutinkant ir prašyme nenurodant CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų teismo sprendimo vykdymo atidėjimo pagrindų, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovams, nebūtų išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, būtų pažeisti šalies, t. y. ieškovės, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, būtų paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Taip pat pažymėtina, kad, sudarydamos taikos sutartį dėl sprendimo vykdymo, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl teismo sprendimo įvykdymo sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartyje turi būti išreikšta abiejų vykdymo proceso šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovės valia dėl taikos sutarties sudarymo ateityje keisis.

6527.

66Iš tiesų, byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą teigti priešingai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1080 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas buvo pakeistas, išdėstant jį nauja redakcija. KNNPT plano 9.4.2.26 punkte nustatyta – NRu27 – urbanizuotos aplinkos rekreacinėje teritorijoje, sklype ( - ), esančių trijų pastatų architektūrinė išraiška keičiama į būdingą Kuršių nerijos pastatams – tradicinės žvejo sodybos ar vilų. KNNPT plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.4.2.26 punkte nustatytais sprendiniais yra švelninami statybos ribojimai lyginant su tais, kurie buvo nustatyti KNNPT plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, ir Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ ir kuriais vadovaujantis buvo priimtas 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimas. KNNPT plano (2019 m. spalio 30 d. redakcija) 9.4.2.26 punkte nustatytais sprendiniais sudaromos sąlygos išsaugoti ( - ), esančius tris pastatus, t. y. ginčo statinius, tik jų architektūrinė išraiška keičiama į būdingą Kuršių nerijos pastatams – tradicinės žvejo sodybos ar vilų (KNNPT plano 9.4.2.26 punktas). Būtent šia KNNPT plano nuostata grindžiamas prašymas atidėti sprendimo vykdymą. Teigiama, kad kai Vyriausybė priims nutarimą dėl šio punkto pakeitimo ar įgyvendinimo, atsiras galimybė įteisinti ginčo statinius ir 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimo vykdymo procese sudaryti taikos sutartį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad KNNPT plano 9.4.2.26 punkto nuostatos ir šiuo metu be atskirų Vyriausybės sprendimų dėl jų pakeitimo ar įgyvendinimo yra galiojančios, tačiau duomenų apie derybas dėl taikos sutarties ar jos sudarymą byloje nėra.

6728.

68Kad taikos sutartis bus sudaroma ateityje, Vyriausybei priėmus sprendimą dėl KNNPT plano 9.4.2.26 punkto pakeitimo ar įgyvendinimo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nuostatas, dar mažiau tikėtina. KT nutarimu nustatyta, kad, pakeitus KNNPT planą, šio plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktų nuostatomis buvo nepagrįstai sumažintas Kuršių nerijos apsaugos lygis, sudarytos prielaidos nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, o KNNPT plano pakeitimo tikslai – sukurti sąlygas sudaryti taikos sutartis bei sumažinti valstybės biudžeto išlaidas (tuo atveju, jeigu statinių savininkams reikėtų atlyginti žalą už nugriautus statinius) – nėra konstituciškai pateisinami. KT nutarime konstatuota, kad Kuršių nerijos apsaugos ir naudojimo režimo ir jo suponuojamų apribojimų bei draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais, o įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas.

6929.

70Nors konkrečiai KNNPT plano 9.4.2.26 punkto nuostatų Konstitucinis Teismas šiuo atveju nenagrinėjo, tačiau akivaizdu, kad šio punkto pakeitimo tikslas buvo tapatus KNNPT plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktų nuostatų įtvirtinimo tikslams. Būtent dėl to Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. pasitarime buvo nuspręsta atskirai dėl KNNPT plano 9.4.2.26 punkto ir kitų šio plano nuostatų atitikties Konstitucijai ir įstatymams į Konstitucinį teismą nebesikreipti, o Aplinkos ministerija įpareigota imtis veiksmų pakeičiant Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisykles, patvirtintas Aplinkos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-24 „Dėl Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, taip, kad KNNPT planas būtų pakoreguotas kiek galima greičiau ir, svarbiausia, laikantis KT nutarimo ir įstatymų nuostatų, įsiteisėjusių teismų sprendimų. Šias aplinkybes ir išvadas patvirtina byloje pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 6 d. raštas Nr. (1.6E ) 2T-265 „Dėl išvados Vyriausybės nutarimo projektui“ ir Aplinkos ministerijos 2020 m. birželio 2 d. raštas Nr. (65)-D8(E)-2954 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano įgyvendinimo ir vykstančių teisminių procesų“.

7130.

72Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis įtvirtinti Konstitucijoje: Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Tokia pati nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje bei Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl Kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Akivaizdu, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tiesiogiai KNNPT plano 9.4.2.26 punktas nėra taikomas. Be to, nepaisant to, ar ši nuostata prieštarauja Konstitucijai ir įstatymas ar jiems neprieštarauja, nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nėra pagrindo atidėti sprendimo vykdymą, kadangi, be kita ko, nėra abiejų šalių valios sudaryti taikos sutartį net ir galiojant šiai teisės normai. Taip pat, kaip minėta, pagrindo tikėtis, jog ateityje ši valia pasikeis, nėra. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju kreiptis į Konstitucinį Teismą nebuvo pagrindo.

7331.

74Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Todėl dėl kitų deklaratyvių atskirojo skundo argumentų, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. ankstesnės teismo nutartys, kuriomis teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas, žalos, atsirasiančios dėl teismo sprendimo vykdymo, atlyginimo klausimas, taip pat dėl institucijų anksčiau išsakytų pozicijų ir kt., apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir plačiau dėl jų nepasisako.

7532.

76Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi visiškai teisėtai ir pagrįstai atmetė atsakovo A. B. prašymą atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje

77Nr. 2-909-889/2013 vykdymą.

78Dėl bylos procesinės baigties

7933.

80Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

81Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Nutarė

82Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d nutartį nepakeistą.

83Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje... 7. 2.... 8. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. birželio 25 d gautas atsakovo A. B.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 3.... 11. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2020 m. liepos 7 d. nutartimi... 12. 4.... 13. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –... 14. 5.... 15. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ieškovės nurodomam kreipimuisi į... 16. III. Atskirojo skundo, prisidėjimo prie atskirojo skundo ir atsiliepimų į... 17. 6.... 18. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. liepos 15 d. gautas atsakovo A. B.... 19. 7.... 20. Atskirajame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis... 21. 8.... 22. Atskirajame skunde paaiškinama, jog VSTT 2019 m. gruodžio 27 d. raštu,... 23. 9.... 24. Atskirajame skunde nurodoma, kad KT nutarimas neturi jokios įtakos šalių... 25. 10.... 26. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo... 27. 11.... 28. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. liepos 15 d. gautas atsakovo S. V.... 29. 12.... 30. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. liepos 27 d. gautas atsakovo P. V. J.... 31. 13.... 32. Atsiliepime nurodoma, kad pagrindą tenkinti atsakovo atskirąjį skundą... 33. 14.... 34. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. liepos 30 d. gautas ieškovės VTPSI... 35. 15.... 36. Atsiliepime nurodoma, kad prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą... 37. 16.... 38. Paaiškinama, jog numatomi KNNPT plano pakeitimai (koregavimas) neturi įtakos... 39. 17.... 40. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju Aplinkos ministerija įpareigota imtis... 41. 18.... 42. Kiti atsakovai ir tretieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą... 43. Teismas konstatuoja:... 44. Atskirasis skundas atmestinas.... 45. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 46. Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos... 47. 19.... 48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 49. 20.... 50. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas... 51. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė... 52. 21.... 53. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo... 54. Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo... 55. 22.... 56. Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog... 57. 23.... 58. Kaip minėta, Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu... 59. 24.... 60. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad nei pirmosios... 61. 25.... 62. Kita vertus, šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis... 63. 26.... 64. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nesutinkant ir prašyme... 65. 27.... 66. Iš tiesų, byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą teigti priešingai.... 67. 28.... 68. Kad taikos sutartis bus sudaroma ateityje, Vyriausybei priėmus sprendimą dėl... 69. 29.... 70. Nors konkrečiai KNNPT plano 9.4.2.26 punkto nuostatų Konstitucinis Teismas... 71. 30.... 72. Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į... 73. 31.... 74. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo... 75. 32.... 76. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas... 77. Nr. 2-909-889/2013 vykdymą.... 78. Dėl bylos procesinės baigties... 79. 33.... 80. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas... 81. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339... 82. Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d nutartį nepakeistą.... 83. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....