Byla 2A-123-125/2012
Dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kabotažas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Jūrų krovinių kompanijos „Kabotažas“ ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą – įpareigoti atsakovę duoti sutikimą įkeisti kredito unijai „Sveikatos gidas“ ieškovės turimą 344 kv. m ploto žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos teisę pagal 2009-06-19 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-98/2009ž/20-2009-358/2009-16. Nurodė, kad nuosavybės teise valdo pastatą – stalių dirbtuves, esančias ( - ). Žemės sklypas, kurio plotas 344 kv. m, kuriame yra ieškovei priklausantis pastatas, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurią turto patikėjimo teise valdo atsakovė. 2009-06-19 ieškovė ir atsakovė sudarė Klaipėdos valstybinio jūrų žemės uosto nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei šį žemės sklypą. Ieškovė, kaip pastato ( - ), savininkė, ketino įkeisti jį kredito unijai „Sveikatos gidas“ ir iš šios unijos gauti kreditą. Atsakovė atsisakė duoti sutikimą įkeisti sklypo nuomos teisę, grįsdama galima rizika ir paprašė ieškovės pateikti duomenis apie sudaromą sandorį. Ieškovė teigė, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą įkeisti žemės nuomos teisę pažeidžia jos kaip turto savininkės teisėtus interesus, todėl kreipėsi į teismą dėl pažeidimo pašalinimo.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-24 sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad tarp šalių sudaryta 2009-06-19 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis, byloje kilo ginčas dėl nuomotojos (atsakovės) atsisakymo duoti sutikimą nuomininkei (ieškovei) įkeisti valstybinės žemės nuomos teisę teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad nuomotojui nenustatyta pareiga duoti nuomininkui sutikimą įkeisti nuomos teises visais atvejais, o paliekama teisė priimti sprendimą dėl sutikimo davimo arba atsisakymo duoti sutikimą. Atsakovei kaip valstybinės žemės nuomotojai paprašius pateikti informaciją apie ketinamą sudaryti sandorį, ieškovė atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad atsakovė tiesiogiai kišasi į direkcijai nepavaldaus subjekto veiklą ir tokiu būdu ribojo jos kaip juridinio asmens teisnumą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nepateikė jokios tikslios informacijos apie ketinamą sudaryti sandorį, dėl ko atsirado būtinybė įkeisti statinį kartu su valstybinės žemės nuomos teise ir nesant įstatyme numatytos pareigos visais atvejais nuomotojui leisti nuomininkui įkeisti nuomos teisę, teismas atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovė nepagrįstai riboja ieškovės teisnumą. Be to, teismas pažymėjo, kad net bylos nagrinėjimo metu teismui pasiūlius pateikti informaciją apie ketinamą sudaryti sandorį, ieškovė pateikė tik 2011-02-24 surašytą komercinį pasiūlymą, kuriame neatsispindi esminės aplinkybės, galinčios turėti įtakos nuomotojui priimant sprendimą dėl leidimo įkeisti nuomos teisę. Taip pat atkreipė dėmesį, jog įstatyme neįtvirtinta nuomininko teisių ar teisėtų interesų, kuriuos galbūt pažeidžia nuomotojo sutikimo nedavimas, specialiųjų gynimo būdų, tokių būdų neįtvirtina ir šalių sudaryta žemės nuomos sutartis. Dėl ieškovė nurodomų aplinkybių, jog atsakovės prašymas pateikti duomenis apie kreditavimo sandorį pažeistų jos kaip ūkio subjekto komercinę paslaptį teismas pažymėjo, kad atsakovės prašoma pateikti informacija, susijusi tik su įkeitimo sandoriu, nelaikytina konfidencialia. Be to, Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą, todėl atsakovė, kaip valstybės įmonė ir valstybinės žemės nuomotoja, neabejotinai turi teisę gauti visą išsamią informaciją apie ketinamo sudaryti sandorio sudarymo aplinkybes, galinčias turėti reikšmės valstybės turtiniams interesams. Įvertinęs bylos aplinkybės teismas konstatavo, kad byloje dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą dėl nuomojamo sklypo nuomos teisės įkeitimo neįrodytas menamo pažeidimo faktinis pagrindas, todėl ginti ieškovės tariamai pažeistas teises, įpareigojant atsakovę duoti sutikimą įkeisti valstybinės žemės sklypą, pagrindo nėra.

4Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ji tinkamai vykdo nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, o atsakovė savo atsisakymu apriboja jos veiksnumą, nes nenurodo tinkamo ir aiškiai apibrėžto atsisakymo pagrindo, numatyto įstatyme. Apeliantė teigia, kad ji pateikė duomenis apie ketinamą gauti kreditą, pateikė komercinį pasiūlymą dėl ketinimo įsigyti turtą, vadinasi, ji įvykdė atsakovės reikalavimą ir pateikė reikalaujamus duomenis.

5Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nuomotojui nenustatyta pareiga duoti nuomininkui sutikimą įkeisti nuomos teises visais atvejais, o paliekama teisė priimti sprendimą dėl sutikimo davimo arba atsisakymo duoti sutikimą, todėl buvo paprašyta pateikti informaciją apie ketinamą sudaryti sandorį, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti. Atsakovė pažymi, kad abejones dėl ieškovės veiksnumo sukėlė faktas, jog UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ restruktūrizavimo byloje patiekė ketinimo protokolą su priedais, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „Kabotažas“ planuoja investuoti 13 mln. eurų į UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, nors savo ankstesniuose raštuose bei pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ieškovė kalbėjo tik apie mechanizmų krovos veiklai plėsti įsigijimą. Atsižvelgiant, kad kiekviena sutarties šalis turi būti apdairi ir siekdama užtikrinti efektyvų uosto žemės naudojimą, atsakovė pažymi, jog ji ir toliau laikosi tokios pozicijos, kad ieškovė privalo pateikti prašomą informaciją.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas – stalių dirbtuvės, esančios ( - ), kiti statiniai, esantys ( - ), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, šį turtą turto patikėjimo teise valdo atsakovė VĮ Valstybinio jūrų uosto direkcija. 2009-06-19 tarp šalių sudaryta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis. Ieškovė 2010-07-22 pateikė atsakovei prašymą leisti įkeisti pastatą – stalių dirbtuves su nuomojamu po pastatu žemės sklypu kredito unijai „Sveikatos kreditas“ prievolių įvykdymui. 2010-08-04 atsakovė atsisakė suteikti sutikimą įkeisti kredito unijai žemės sklypo nuomos teisę pagal 2009-06-19 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-98/2009ž/20-2009-358/2009-16 motyvuodama informacijos apie sudaroma sandorį trūkumu ir galimos rizikos buvimu. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, prašydama pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą – įpareigoti atsakovę duoti sutikimą įkeisti kredito unijai „Sveikatos gidas“ ieškovės turimą 344 kv. m ploto žemės sklypo, esančio ( - ), nuomos teisę pagal 2009-06-19 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį Nr. 20-98/2009ž/20-2009-358/2009-16. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį konstatavęs, kad byloje dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą dėl nuomojamo sklypo nuomos teisės įkeitimo neįrodytas menamo pažeidimo faktinis pagrindas.

9Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. CK 4.171 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, kuriame stovi statiniai, arba šio žemės sklypo nuomos (panaudos) teisė. Pagal CK 4.206 straipsnio 4 dalį teises, susijusias su daiktų nuoma (panauda), nuomininkas (panaudos gavėjas) gali įkeisti tik nuomotojo (panaudos davėjo) rašytiniu sutikimu. Remdamasi tokiu įstatyminiu reglamentavimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad CK 4.206 straipsnio 4 dalyje nuomotojui nenustatyta pareigos duoti nuomininkui sutikimą įkeisti nuomos teises, o paliekama teisė priimti sprendimą dėl sutikimo davimo arba atsisakymo duoti sutikimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Vienas iš civilinių teisinių santykių reglamentavimo principų yra neleistinumo piktnaudžiauti teise principas (CK 1.2 str. 1 d.). Jo turinys atskleistas CK 1.137 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nurodytas teisinis reglamentavimas teikia pagrindą išvadai, kad bet kuri subjektinė teisė, tarp jų nuomotojo teisė priimti sprendimą dėl sutikimo davimo arba atsisakymo duoti sutikimą įkeisti nuomos teisę, turi ribas – jas nustato imperatyviosios teisės normos ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip žemės nuomotoja, 2010-08-04 raštu paprašė pateikti duomenis apie ieškovės akcininkus ir kokio asmens bei kokioms prievolėms užtikrinti bus naudojamas įkeitimas, jeigu įkeitimu siekiama užtikrinti prievoles, susijusias su kredito suteikimo, prašė nurodyti kredito naudojimo tikslą. 2010-09-01 raštu atsakovė, siekdama įvertinti galimą riziką, susijusią su įkeitimu, prašė papildomai pateikti duomenis apie ketinamos imti paskolos dydį, ketinamus įsigyti įrenginius ir jų kainą, pateikti įrodymus apie įrenginių kainą. Ieškovei atsisakius pateikti prašomus duomenis, atsakovė nesutiko duoti sutikimo dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos teisės įkeitimo. Atsižvelgiant į atsakovės prašytus pateikti duomenis bei į tai, jog atsakovė kaip valstybės įmonė ir valstybinės žemės nuomotoja turi teisę gauti visą išsamią informaciją apie ketinamo sudaryti sandorio sudarymo aplinkybes, galinčias turėti reikšmės valstybės turtiniams interesams, darytina išvada, kad atsakovė prašydama pateikti anksčiau paminėtus duomenis nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų. Kadangi ieškovė nepateikė prašomų duomenų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą nepažeidžia ieškovės teisių. Kaip teisingai paminėjo pirmosios instancijos teismas, nepagrįsti ir ieškovės teiginiai, jog prašymas pateikti duomenis apie kreditavimo sandorį pažeistų ieškovės kaip ūkio subjekto komercinę paslaptį, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad prašyta pateikti informaciją, susijusią tik su įkeitimo sandoriu. Pirmosios instancijos teismas sprendimą išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje dėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą dėl nuomojamo sklypo nuomos teisės įkeitimo neįrodytas pažeidimo faktinis pagrindas, todėl ginti ieškovės tariamai pažeistas teises nėra pagrindo.

10Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai