Byla e2A-340-186/2018
Dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys: J. U., V. M., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto eiga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1289-580/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Estinos arka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto eiga“ dėl nuostolių priteisimo, tretieji asmenys: J. U., V. M., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Estinos arka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Bankroto eiga“, prašydama iš atsakovės priteisti 806 241,08 Eur nuostolių bei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
  2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi UAB „Estinos arka“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė atsakovę UAB „Bankroto eiga“. Nutartis įsiteisėjo 2009 m. spalio 22 d. Atsakovė Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą atstatydinti ją iš BUAB „Estinos arka“ bankroto administratoriaus pareigų. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi atstatydino atsakovę iš bankroto administratoriaus pareigų ir nauja bankroto administratore paskyrė UAB „Ius Positivum“, nutartis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 5 d. Atsakovė buvo įpareigota per 20 dienų terminą perduoti ieškovei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atsakovės atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis ir visus dokumentus. Atsakovė naujai paskirtam bankroto administratoriui perdavė ne visus dokumentus ir turtą. BUAB „Estinos arka“ 2015 m. sausio 23 d. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą pavesti atlikti finansinių duomenų analizę. Atlikus finansinių duomenų analizę, buvo nustatyta, kad atsakovė ieškovei BUAB „Estinos arka“ ir jos kreditoriams padarė 806 241,08 Eur dydžio žalą, iš jų: 756 604,09 Eur dėl ilgalaikio turto ir turto, įtraukto į atsargų grupę neišsaugojimo ir netinkamo pardavimo procedūrų vykdymo; 3 101,54 Eur žalą dėl trumpalaikio turto neišsaugojimo; 46 534,45 Eur žalą dėl neteisėtai atliktų mokėjimų iš BUAB „Estinos arka“ lėšų. Tai, kad bankroto administratorė perėmė itin didelės vertės turtą, tačiau pardavė itin mažai turto ir negali nurodyti, kur yra įmonės turtas, konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. B2-15-431/2016. Prašė šį faktą laikyti prejudiciniu.
  3. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 3, 4 ir 9 punktus. Nurodė, kad buvęs BUAB „Estinos arka“ vadovas J. K. patvirtino, jog atsakovės įgaliotam asmeniui J. U. bendrovės turtas buvo perduotas. Perdavimo faktą įrodo J. K. ir J. U. pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas bei J. U. 2012 m. balandžio 25 d. išduota pažyma. Atsakovė J. K. pretenzijų dėl turto perdavimo nereiškė.
  4. Ieškovė nurodė, kad atliekant bankroto administratoriaus veiklos tyrimą buvo vadovautasi 2009 m. birželio 30 d. balansu, kuris buvo pateiktas į bankroto bylą jos iškėlimo metu, nes aktualesnės finansinės atskaitomybės dokumentų ieškovei atsakovė neperdavė. Nustatyta, kad atsakovė, perduodama turtą ir dokumentus naujai bankroto administratorei, nepagrindė turto nebuvimo 2 606 221,06 Lt sumai. Pagal pirkimo – pardavimo sandorius pirkėjai už dalį parduoto turto sumokėjo 45 089 Lt, tačiau į įmonės banko sąskaitą pateko tik 38 900 Lt, atsakovė nepagrindė, kodėl bendrovei nebuvo pervesti 6 185 Lt. Nustatyta, kad atsakovė taipogi naujai bankroto administratorei neperdavė kito trumpalaikio turto (10 709 Lt vertės), todėl laikytina, jog šio turto ji neišsaugojo. Taigi, BUAB „Estinos arka“ buvo padaryta 756 605,09 Eur (2 612 406,06 Lt) žala. Taip pat nurodė, kad BUAB „Estinos arka“ 2012 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimas nutarimu atsakovei uždraudė disponuoti įmonei priklausančiomis lėšomis bei atlikti mokėjimus, tačiau po šio nutarimo atsakovė atliko mokėjimų už 42 702,77 Eur (147 444,14 Lt) sumą. Be to, nors 2014 m. lapkričio 27 d. buvo įsiteisėjusi nutartis dėl atsakovės atstatydinimo iš bankroto administratoriaus pareigų, atsakovė savavališkai pasinaudojo vis dar galiojančia prieiga prie banko sąskaitos ir persivedė sau 13 230 Lt sumą. Anot ieškovės, yra visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl iš jos turi būti priteista 806 241,08 Eur dydžio žala.
  5. Atsakovė UAB „Bankroto eiga“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nes ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Anot jos, galimai jos įgaliotam asmeniui buvo perduotas ne visas turtas. Bankroto iškėlimo dieną direktorius J. K. netinkamai perdavė turtą, nes nesudarė turto sąrašo, nenurodė likutinės vertės. J. U. yra atsakingas už turto priėmimą, jo išsaugojimą, todėl jis turėtų būti atsakovas. Nėra pagrindo remtis UAB „Finvita“ ataskaita, nes joje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, be to, ji suinteresuota bylos baigtimi, nes yra ieškovės kreditorė. Pažymėjo, kad ji mokėjimus atliko pagal kreditorių ir teismo sprendimus bei apmokėjo būtinas paslaugas ir prekes, siekdama tinkamai vykdyti administratoriaus funkcijas.
  6. Trečiasis asmuo J. U. atsiliepime į ieškinį prašė iš atsakovės priteisti 46 534,45 Eur nuostolio, kurį sudaro iš sąskaitos bankroto administratorės paimtos lėšos. Nurodė, kad atsakovė pateikė prašymą atsistatydinti, nes dėl asmeninių interesų be pagrindo pakeitė įgaliotą asmenį, padarė daug pažeidimų. J. U. BUAB „Estinos arka“ kreditoriai pretenzijų neturėjo, buvo patvirtintos administravimo ataskaitos ir sąmatos. Atsakovė ruošėsi netinkamai perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam bankroto administratorei. Ji nurodė buhalterei pasiimti buhalterinius dokumentus, vėliau perdavė tik tuos dokumentus, kuriuos norėjo. J. U. reikalavo grąžinti visų įmonių buhalterinius dokumentus bei surašyti perdavimo aktus, tačiau buhalterė elektroniniu paštu atsakė, kad V. M. uždraudė perduoti dokumentus. Sudaryti sąrašo nebuvo įmanoma, kadangi dokumentus jau buvo pasiėmusi atsakovė. Turto sandorių buvo įvykdyta mažai, duomenų apie tai, kur yra likęs turtas atsakovė nepateikė. Atsakovė naujam administratoriui nepateikė išanalizuoto bankrutuojančios įmonės balanso ir turto su pastabomis, trijų metų sandorių analizės, nepateikė trūkstamų buhalterinių dokumentų.
  7. Trečiasis asmuo draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo, dėl kurio draudikui kiltų pareiga išmokėti draudimo išmoką.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu ieškovės BUAB „Estinos arka“ ieškinį tenkino ir jai iš atsakovės UAB „Bankroto eiga“ priteisė 806 241,08 Eur nuostolių bi 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat iš atsakovės UAB „Bankroto eiga“ valstybei priteisė 7 022 Eur žyminio mokesčio ir 11,04 Eur pašto išlaidų.
  2. Teismas konstatavo, kad civilinė atsakomybė už bankroto procedūrų vykdymo metu padarytą žalą tenka juridiniam asmeniui UAB „Bankroto eiga“, o ne jos įgaliotiems asmenims. Įgaliotų asmenų nesutarimai, kaltinimai vienas kitam dokumentų ir turto neperdavimu ar dokumentų pagrobimu, netinkamu apskaitos vedimu, šioje byloje nesudaro įrodinėtinos aplinkybės.
  3. Teismas nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo metu sudarytu perdavimo – priėmimo aktu buvo perduoti dokumentai, o ne materialios vertybės. Įvertinęs tai, kad šio akto pagrindu perduotas 2009 m. spalio 31 d. balansas pasirašytas bankroto administratoriaus J. U., nurodant, kad jis parengtas esant poreikiui jį pateikti Garantiniam fondui, padarė išvadą, jog šio balanso J. K. negalėjo perduoti. Atkreipė dėmesį, kad J. U. 2012 m. balandžio 25 d. pažyma buvo surašyta praėjus 2,5 metams po vykusio BUAB „Estinos arka“ turto perdavimo ir buvo skirta galimų teisinių problemų sprendimui, o ne turto priėmimo perdavimo faktui patvirtinti, be to, pažymoje nėra nurodytas konkretus perduotas turtas.
  4. Teismas konstatavo, kad J. U. turėjo pareigą prieš pradedant bankroto procedūrą pareikalauti, kad J. K. sudarytų balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos dumenimis, t. y. 2009 m. spalio 22 d., ir pagal šio balanso duomenis perimti turtą, tačiau to nepadarė, todėl UAB „Bankroto eiga“ tenka netinkamo veikimo pasekmė, ir yra pagrindas šioje byloje vadovautis ieškovei palankesnio 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenimis. Teismas nurodė, kad nei vienas balansas tiksliai neatspindi BUAB „Estinos arka“ turto apimties, buvusios nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, todėl bankroto administratoriaus perimto turto vertę nusprendė nustatyti vertinant kitus byloje esančius įrodymus, taip pat ir byloje dalyvaujančių asmenų bei liudytojų paaiškinimus.
  5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi BUAB „Estinos arka“ nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiui turtui buvo uždėtas areštas, taip pat į tai, kad J. K. nurodė, kad bendrovės turtas negalėjo iš esmės sumažėti nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. spalio 31 d., J. U. paneigė, jog turtas buvo perduotas pagal 2009 m. spalio 31 d. balansą, J. K. nenurodė balanso, pagal kurį buvo perimtas turtas, o G. U. parodymai apie turto perdavimą (nurodė skirtingus dokumentus, pagal kuriuos buvo perimtas turtas) buvo prieštaringi, konstatavo, jog yra pagrindas remtis paskutiniu tinkamai parengtu 2009 m. birželio 30 d. balansu. Teismas nesutiko su atsakove, jog negalima remtis UAB „Estinos arka“ į bankroto bylą pateiktu 2009 m. birželio 30 d. balansu neva dėl to, kad jame bendrovė galėjo nurodyti didesnę turto vertę, nei buvo. Teismas ši teiginį atmetė, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neprieštaravo bankroto bylos iškėlimui.
  6. Teismas taip pat atmetė atsakovės teiginius apie jai neperduotą bankrutuojančios įmonės turtą. Teismo vertinimu, tai, kad bankroto administratorė nesudarė tinkamų turto apskaitos dokumentų, neįrodo turto nebuvimo fakto, nes J. U. turėjo užtikrinti, kad turtas būtų priimamas pagal tinkamai sudarytus dokumentus. Kadangi tiksliai nustatyti viso BUAB „Estinos arka“ balansuose nurodyto turto apimties liudytojų parodymais neįmanoma, o turto pokyčius įrodančių dokumentų atsakovė nesudarė, teismas sprendė, jog yra pagrindas remtis būtent 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenimis. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovei neužtikrinus tinkamo turto perėmimo, ieškovė įgijo teisę remtis bet kuriais kitais įmonės turto apimtį patvirtinančiais dokumentais. Be to, atsakovė turėjo pateikti apskaitos dokumentus, paneigiančius 2009 m. birželio 30 d. balanse nurodyto turto apimtį, tačiau tokius dokumentus teikė tik epizodiškai ir iš jų BUAB „Estinos arka“ priimto turto bei jo realizavimo bankroto eigoje nustatyti neįmanoma.
  7. Teismas nurodė, kad transporto priemonių vertė nėra nustatyta, todėl neaiškus pagrindas, kodėl jų vertė 2009 m. spalio 31 d. balanse buvo sumažinta. Taip pat pažymėjo, kad atsakovei buvo nurodyta, kur yra transporto priemonės, todėl ji privalėjo imtis veiksmų transporto priemonėms perimti. Teismo nuomone, liudytojo G. U. paaiškinimai apie turto nelikvidumą ir mažą vertę neturi įrodomosios vertės, kadangi tokie faktai turi būti patvirtinami buhalteriniais dokumentais – turto perkainavimo, nurašymo aktais.
  8. Teismas, pasisakydamas dėl byloje pateiktų ilgalaikio turto būklės aktų, atkreipė dėmesį, kad juose nenurodytas sudarytojas, jie nepasirašyti, neaišku, kodėl apie 10 kartų sumažinta likutinė turto vertė. Be to, į balansą įtrauktas turtas turi būti nuvertinamas vadovaujantis nustatytais reikalavimais. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju perimto turto apimties pagal ilgalaikio turto būklės aktus nustatyti negalima. Tuo tarpu BUAB „Estinos arka“ 2010 m. rugsėjo 13 d. pažyma apie įmonės balansinę ir rinkos vertę, kurioje nurodyta, kad bankroto proceso pradžioje priimta turto už 1 525 005 Lt, o pažymos surašymo dienai liko turto už 26 000 Lt, nesant pirminių buhalterinių dokumentų, apskritai negali būti vertinamas kaip dokumentas apie įmonės turtą.
  9. Teismas padarė išvadą, kad 2009 m. birželio 30 d. balanse nurodyto 5 937 970 Lt vertės BUAB „Estinos arka“ turto tinkamas panaudojimas gali būti patvirtinamas Ataskaitoje nurodyta turto pardavimo suma bei ieškinio reikalavimu dėl jungtinės veiklos įnašo priteisimo, nes kitų duomenų, kurie paneigtų UAB „Finvita“ ataskaitos duomenis, atsakovė nepateikė, o teismui pasiūlius atnaujinti įrodymų tyrimą ir skirti ekspertizę tam, kad būtų įvertinti buhalterinių žinių reikalaujantys argumentai, atsakovė šio pasiūlymo atsisakė.
  10. Teismas UAB „Finvita“ ataskaitoje nurodytus faktus, kuriais buvo grindžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis, laikė prejudiciniais. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Bankroto eiga“ šios teismo nutarties neskundė, todėl su šioje nutartyje nustatytais faktais sutiko. Atsakovės pozicija, kad kreditorių susirinkimo nutarimai, kuriais nebuvo tvirtinama ataskaita, nesukelia teisinių pasekmių ir yra niekiniai, niekuo nepagrįsta. Vilniaus apygardos teismo nutartimi klausimas buvo išnagrinėtas iš esmės, todėl teismo sprendimas ir išvados yra privalomos.
  11. Teismas nustatė, kad atsakovė, nepaisydama 2012 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, draudžiančio disponuoti BUAB „Estinos arka“ lėšomis, atliko mokėjimus. Nors atsakovė nurodė, jog visos išlaidos buvo susijusios su vykdomu bankroto procesu ir buvo neišvengiamos, o bankroto administratorės atlyginimas nustatytas teismo nutartimi, atkreipė dėmesį, kad teismas administravimo išlaidų dydį nustatė tik iki kreditorių susirinkimo sprendimo dėl administravimo išlaidų dydžio priėmimo, todėl po kreditorių susirinkimo sušaukimo, teismo nutartis, kuria patvirtintas administravimo išlaidų dydis, toliau netaikoma. Administravimo išlaidų dydis buvo nustatytas 2010 m. balandžio 2 d. kreditorių susirinkimo metu. 2012 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimas nutarė uždrausti bankroto administratoriui disponuoti įmonės lėšomis, bankroto administratorė šio nutarimo neskundė, o 2014 m. balandžio 9 d. padavė atskirą prašymą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, skųsdamasis, kad kreditorių susirinkimas netvirtina ataskaitos, tačiau jo skundas buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorė neturi teisės savo nuožiūra spręsti vykdyti ar nevykdyti kreditorių susirinkimų nutarimų. 2012 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimas aiškiai nustatė sąlygas, kurias įvykdžius bankroto administratorė galės gauti administravimo išlaidas. Tiek 2012 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkime, tiek vėlesniuose susirinkimuose kreditoriai reikalavimo, jog bankroto administratorė tinkamai vykdytų jam priskirtą pareigą ir pateiktų ataskaitą. Kreditorių susirinkimo metu buvo keliami aiškūs ir būtini klausimai dėl įmonės bankroto vykdymo. Neteikdamas privalomos ataskaitos bankroto administratorė pati sukūrė situaciją, kad administravimo išlaidos nebūtų mokamos.
  12. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidų teisinėms paslaugoms, archyvavimo paslaugoms, degalams ir kitą būtinybę, teismas juos laikė deklaratyviais. Atkreipė dėmesį, kad 2014 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta neskirti lėšų archyvo tvarkymui, nes šios išlaidos turėjo būti apmokėtas iš jau skirtų administravimo lėšų. Teismas taip pat laikė, jog atsakovė neįrodė, jog į Ataskaitą išlaidos buvo įtrauktos dvigubai.
  13. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės teiginius, jog Ataskaitos 4.2.12 skyriuje nurodytos sumos 10 908,72 Lt dalis yra susijusi su veikla, o likusią dalį apmokėjo J. U. ir E. V.. Pažymėjo, kad atsakovė nurodė, jog mokėjimai apskaityti per tarpinę buhalterinę apskaitą, tačiau šių argumentų nedetalizavo, todėl juos pripažino nepagrįstais, nesuprantamai išdėstytais ir neįrodytais.
  14. Teismas nurodė, kad teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis, kuria UAB „Bankroto eiga“ atstatydinta iš bankroto administratoriaus pareigų, įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 11 d., todėl nuo šios datos UAB „Bankroto eiga“ jokių teisių BUAB „Estinos arka“ atžvilgiu neturėjo. 2014 m. lapkričio 27 d. atliktą mokėjimo pavedimą teismas laikė savivaldžiavimu, neteisėtai prisijungus prie BUAB „Estinos arka“ banko sąskaitos ir persivedus sau savo nuožiūra nusistatytą tariamą skolą. Teismas pažymėjo, kad jei atsakovė laikė, kad jai turi būti atlygintos administravimo išlaidos, ji turėjo kreiptis į teismą ir prašyti lėšas priteisti.
  15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad J. K. patvirtino, jog 2009 m. birželio 30 d. balanse nurodytą 10 709 Lt vertės trumpalaikį turtą sudarė kompiuteriai, orgtechnika, buvę įmonės administracinėse patalpose Galvės g. 2, o atsakovė jokių duomenų apie šio turto realizavimą ir kitokias vertės sumažėjimo ar dingimo aplinkybes nepateikė, pripažino, kad bankroto administratorė šio turto neišsaugojo ir turi atlyginti ieškovei turto vertę.
  16. Teismas žalos dydį nustatė vadovaudamasi UAB „Finvita“ ataskaitoje pateiktais paskaičiavimais, nes atsakovė neprašė byloje skirti teismo ekspertizės, o Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartyje patvirtino, kad ataskaitoje padarytos išvados dėl žalos fakto bei dydžio yra teisingos. Teismas sprendė, kad ieškovė paneigė neva egzistuojančius ryšius su UAB „Finvita“, o atsakovė neteikė įrodymų, jog Ataskaitą atlikęs asmuo buvo suinteresuotas tyrimu ir yra šališkas. Pažymėjo, kad ataskaita yra paprastai išdėstytas ir aiškiai suprantamas dokumentas, todėl jos teisingumas gali būti patikrintas.
  17. Teismas nesutiko su atsakove, kad iš ilgalaikio turto turi būti atimtos 954 507 Lt vertės nebaigtos statybos vertė, nurodydamas, kad remiantis 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialus turtas“ 10 punktu nebaigta statyba, kaip kuriamas ilgalaikis materialus turtas, priskirtinas prie ilgalaikio turto. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pinigai nėra įskaičiuojami į ieškinio sumą. Teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, jog parduoto turto balansinė vertė sudaro 168 822,87 Lt, nes neaišku kuo remdamasi ieškovė nustatė tokią balansinę vertę.
  18. Teismas nesutiko su atsakove, jog ieškovė privalėjo reikšti ieškinį draudikui AAS „BTA Insurance Company“. Atkreipė dėmesį, kad tarpusavio civiliniai santykiai žalą patyrusį asmenį sieja ne su draudiku, bet su žalą jam padariusiu asmeniu. Nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į draudiką (Draudimo taisyklių 33 punktas), bet ne pareigą.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Bankroto eiga“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Nepagrįstai teismas, skaičiuodamas žalos dydį, rėmėsi 2009 m. birželio 30 d. balansu, o ne 2009 m. spalio 31 d. balansu. ĮBĮ nenurodyta, kas turi pasirašyti balansą bankroto bylos iškėlimo dieną. Kadangi 2009 m. spalio 31 d. BUAB „Estinos arka“ atstovavo apeliantės įgaliotas asmuo J. U., jis turėjo teisę bei pareigą pasirašyti balansą ir šiuo atveju neturi jokios reikšmės kokiais tikslais buvo rengiamas balansas. Atkreipia dėmesį, kad po 2009 m. birželio 30 d. ieškovė vykdė ūkinę komercinę veiklą, taigi turėjo išlaidų, gavo pajamų, keitėsi turtas. Dėl šios priežasties bankroto administratorė negali būti atsakinga už bendrovės turtą, buvusį keturi mėnesiai iki turto perėmimo. Nėra pagrindo sutikti su teismu, jog dėl pritaikyto turto arešto negalėjo kisti įmonės turtas, juk turtas dėvėjosi, buvo nurašomas, kito jo struktūra, sumažėjo išankstinių mokėjimų dydis. Pažymi, kad debitorių skolos buvo išieškomos pagal 2009 m. spalio 31 d. balanso duomenis, kuris buvo suderintas su debitoriais ir patikslintas vadovaujantis pirminiais dokumentais.
    2. Teismas, nurodydamas, kad nebuvo sudaryti turto perdavimo – priėmimo dokumentai, yra neteisus. Visi dokumentai buvo perduoti įmonei, kuri atlieka archyvavimo ir saugojimo paslaugas ir yra ieškovės žinioje. Be to, byloje buvo pateiktas Ilgalaikio turto sąrašas „2009 m. spalio 31 d. Ilgalaikio turto būklė“, kuris atitinka 2009 m. spalio 31 d. balanso duomenis, be to, liudytojai paaiškino, kad turtas buvo perduodamas pagal šį sąrašą. Todėl šiuo dokumentu būtina remtis, kaip įrodymu, patvirtinančiu kokį materialųjį turtą buvęs vadovas perdavė.
    3. Nustatant žalos dydį būtina nustatyti realią prarasto turto vertę, tačiau ieškovė šios aplinkybės neįrodinėjo, nors teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, jog beveik visas turtas buvo parduotas kaip antrinė žaliava, kreditorių susirinkimų protokoluose užfiksuota, kad turtas mažavertis ir leidžiama ji parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Be to, byloje nebuvo nustatyta kokį konkrečiai turtą J. U. priėmė iš J. K.. Pažymi, kad atsakovė, administruodama ieškovę, patyrė išlaidas, kurios buvo būtinos. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, jog BUAB „Estinos arka“ buvo padaryta žala. Be to, atsakovė atliko mokėjimus neviršydama lėšų, kurios patvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimais.
    4. Byloje yra 2012 m. vasario 20 d. BUAB „Estinos arka“ raštas J. K., kuriuo buvo reikalaujama perduoti transporto priemones. Vadinasi, 2012 m. vasario 20 d. turtas nebuvo perduotas.
    5. Ieškovės pateikta ataskaita yra ydinga ir iš esmės neteisinga. Informacija pateikta nesivadovaujant jokiais faktiniais įrodymais, išvados padarytos vadovaujantis bendrovės duomenimis, kurie buvo parengti 4 mėnesiai iki bankroto bylos UAB „Estinos arka“ iškėlimo. Pateikti ataskaitoje duomenys bei padarytos išvados yra neteisingos. Pažymi, kad ataskaitą parengusi įmonė yra susijusi su ieškove.
  2. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Estinos arka“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Į ieškovės ieškiniu prašytos priteisti ir teismo priteistos žalos dydį nepatenka apeliantės apeliaciniame skunde kvestionuojami ataskaitoje nurodyti įmonės debitorinių skolų, išankstinių apmokėjimų ir pinigų bei pinigų ekvivalento dydžiai, nes šis turtas bendrovės balanse nėra apskaitytas nei prie ilgalaikio turto, nei prie turto, įtraukto į atsargų grupę, nei prie kito trumpalaikio turto. Apelianto kvestionuojami nuosavo kapitalo ir mokėtinų sumų dydžiai įmonės balanse yra apskaityti ne kaip įmonės turtas, o kaip įmonės įsipareigojimai.
    2. Apeliantė, ginčydama ataskaitos teisingumą, pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių punktų nuostatų interpretaciją, tačiau nenurodo kokią reikšmę ji turi bylos teisingam išnagrinėjimui bei jais nebandė paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo.
    3. Apeliantės neteisėti veiksmai, bendrovei padaryta žala ir jos dydis buvo nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-15-431/2016.
    4. Liudytojai J. K., J. U. ir G. U. patvirtino, kad visą įmonei priklausantį turtą įmonės direktorius perdavė paskirtam bankroto administratoriui, o turto perdavimo ir priėmimo metu buvo pasirašomi turto priėmimo – perdavimo aktai. Dėl šių priežasčių yra pagrindas manyti, kad turto perdavimo – priėmimo aktai buvo sudaryti, tik pastarieji arba nėra išsaugoti, arba apeliantė sąmoningai jų į bylą nepateikia. Be to, šių aktų nebuvimas arba jų neišsaugojimas negali paneigti ir nepaneigia turto perdavimo bankroto administratoriui fakto. Be to, apeliantė nepateikė duomenų, įrodančių, jog buvo imtasi priemonių perimti visą bendrovės turtą, jei jis iš tiesų nebuvo visas perleistas.
    5. Bendrovės balansas yra tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė, siekiant nustatyti įmonei padarytos žalos dydį, susijusį su bendrovės balansuose apskaityto turto neišsaugojimu ir praradimu bei netinkamu šio turto pardavimo procedūrų vykdymu. Todėl nepagrįstai apeliantė teigia, jog teismas, nustatydamas žalos dydį, negalėjo remtis 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenimis. Be to, apeliantė neįrodė, jog šiame balanse nurodyti turto vertės dydžiai neatitiko realios turto rinkos vertės.
    6. Nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas privalėjo vadovautis 2009 m. spalio 31 d. balanso duomenimis. Kyla abejonių dėl byloje pateikto 2009 m. spalio 31 d. balanso autentiškumo. Atkreipia dėmesį, kad šis balansas apeliantės buvo pateiktas tik civilinės bylos nagrinėjimo pabaigoje, melagingai nurodant, jog šis balansas yra bankroto byloje. Dėl šių priežasčių nėra aišku, iš kur apeliantė gavo 2009 m. spalio 31 d. balansą, be to, jis nepasirašytas jį sudariusio asmens, taip pat nepatvirtintas kopijos tikrumas. Ieškovei nurodžius šias aplinkybes, apeliantė pateikė 2009 m. spalio 31 d. balansą, kurį gavo iš Garantinio fondo, tačiau J. U. nurodė, kad jis šiame balanse apskaitė apytiksles bendrovės turto vertes, o turtas buvo perduotas pagal direktoriaus J. K. sudarytą ir pasirašytą įmonės balansą. Pažymi, kad 2009 m. spalio 31 d. balanse esantis J. U. parašas kardinaliai skiriasi nuo kituose dokumentuose esančio jo parašo.
    7. Apeliantė neteisingai interpretuoja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą. Nors šioje teisės normoje nėra aiškiai nurodyta, kas turi sudaryti balansą, tačiau akivaizdu, kad būtent bendrovės valdymo organai privalo sudaryti balansą, kadangi tik jiems yra žinoma bendrovės turto sudėtis ir jiems kyla pareiga perduoti turtą, tuo tarpu bankroto administratoriui bendrovei bankroto bylos iškėlimo dieną dar negali būti žinoma bendrovės turto sudėtis.
    8. Apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog bendrovė po 2009 m. birželio 30 d. vykdė plačią ūkinę komercinę veiklą, kad turto sudėtis pasikeitė iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, jog po 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. spalio 31 d. bendrovės turto sudėtis pasikeitė.
    9. Didžiojoje knygoje yra apskaityti būtent ieškovės nurodyti turto pardavimai. Apeliantė nenurodė, kokių pardavimo operacijų ieškovė nenurodė. Be to, apeliantės minimi kreditorių susirinkimų protokolai įrodo tik priklausančio turto realizavimo tvarką, tačiau neįrodo, jog įmonės turtas buvo realizuotas pagal nustatytą tvarką. Šioms aplinkybėms apeliantė turėjo pateikti pirminius dokumentus.
    10. Jeigu po bendrovės kreditorių susirinkimo 2012 m. liepos 19 d. nutarimo priėmimo apeliantei buvo iškilusi neatidėliotina būtinybė apmokėti vienokias ar kitokias išlaidas, ji turėjo teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą, pasiūlydama patvirtinti administravimo sąmatą su neišvengiamoms išlaidoms, tačiau to nepadarė. Be to, ji nepagrindė, jog nurodyto dydžio išlaidos buvo neišvengiamos. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė neskundė kreditorių susirinkimo 2012 m. liepos 19 d. nutarimo, todėl jis buvo privalomas apeliantei.
    11. Apeliantė prašo panaikinti visą skundžiamą teismo sprendimą, tačiau nieko nepasisako dėl priteistos 3 823,85 Eur dydžio žalos.
  3. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. M. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Apeliantė ieškovės bankroto administratorei UAB „Ius Positivum“ perdavė visus bendrovės dokumentus, dalis dokumentų perduota archyvą saugančiai

      7UAB „Archyvavimo sprendimai“. Be to, apeliantė tinkamai tvarkė bendrovės dokumentus, laikėsi buhalterinės apskaitos principų.

    2. Ataskaitą parengusi bendrovė yra susijusi su ieškovės administratoriumi ir kreditoriumi.
    3. Bankroto administratorius atsako tik už tą turtą, kuris buvo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, todėl perduotą turtą teismas turėjo nustatyti pagal 2009 m. spalio 31 d. balansą.
    4. Nepagrįstai teismas iš 2009 m. birželio 30 d. balanso atėmė 56 434 Lt sumą, už kurią bankroto administratorius pardavė turtą, pridėjo 6 185 Lt sumą, kurią sudaro pirkėjų sumokėta suma, kuriuos bankroto administratorius panaudojo atsiskaitymams su atsakingais asmenimis. Neteisingai teismas traktuoja, kad bankroto administratorius neperdavė trumpalaikio turto už 10 790 Lt, nes ši suma yra debitoriaus skola, o ne turtas, kurį atsakovė turi perduoti. Apeliantė atliko mokėjimus neviršydama lėšų, kurios patvirtintos kreditorių susirinkimų nutarimais, tiesiog mokėjimai buvo atlikti vėliau, gavus pajamų. Pažymi, kad ataskaitoje nebuvo įvertinta, jog dalis debitorių bankrutavo, dalis sumų jau buvo susigrąžinta.
    5. Tai, kad turtas bankroto bylos iškėlimo dieną nebuvo tinkamai perduotas, įrodo dokumentas, kuriuo buvo reikalaujama perduoti transporto priemones praėjus 2,5 metams. Be to, J. K. patvirtino, kad nebuvo sudaromi turto perdavimo aktai, turtas buvo tikrinamas pagal 2009 m. spalio 31 d. sudarytus turto sąrašus („Ilgalaikio turto būklė“).
    6. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog dokumentai ir turto sąrašai bankroto bylos iškėlimo dieną buvo pateikti ir buvo aiškūs.
    7. Nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, kokiais tikslais J. U. buvo sudaręs 2009 m. spalio 31 d. balansą. Duomenys balanse yra teisingi, niekas jų nepaneigė.
    8. Nepagrįstai teismas nurodė, kad pritaikius turto areštą, bendrovės turtas negalėjo kisti, juk bendrovė vykdė veiklą, naudojo medžiagas, buvo naudojamas turtas, kuris galėjo ir privalėjo būti nurašomas į objektus, be to, turtas dėvėjosi, kito jo struktūra, netinkamas turtas galėjo būti nurašomas, keitėsi sumos bankuose, keitėsi debitoriai, kreditoriai. J. K. patvirtino, kad po 2009 m. birželio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo aktyviai dirbama.
    9. Teismas nurodė, kad atsakovė turi pateikti apskaitos dokumentus, kuriais būtų galima paneigti 2009 m. birželio 30 d. balanse nurodyto turto apimtį, tačiau juos teikė tik epizodiškai. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė neturi galimybių pateikti reikiamų įrodymų, nes juos yra perdavusi.
    10. Nepagrįstai teismas nurodė, kad nėra aišku, kodėl ilgalaikio turto sąrašuose yra 10 kartų sumažinta likutinė turto vertė. Tokia turto vertė buvo nurodyta, atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Be to, dokumentai nebuvo pasirašyti todėl, kad jie buvo ištraukti iš bendrovės apskaitos programos.
    11. V. M. 2014 m. kovo 14 d. ataskaitoje patikslino 2012 m. vasario 14 d. ataskaitos duomenis. 2012 m. vasario 14 d. ataskaitoje nurodyta 42 134 Lt suma – tai ilgalaikio turto ir trumpalaikio turto (atsargų) suma bendrai. 8 085 Lt suma nurodyta kaip pajamos, gautos už parduotą ilgalaikį turtą. 50 Lt suma yra už parduotą priekabą, už kurią pinigai įnešti nebuvo, tuo tarpu įplaukos ir pajamos yra skirtingi dalykai. Dalis sumų buvo gauta per banką, o dalis grynais pinigais ir jais buvo dengiamos administravimo išlaidos (tai patvirtina avanso apyskaita), todėl jokia žala nebuvo padaryta.
    12. Nepagrįstai teismas nurodė, kad BUAB „Estinos arka“ turto tinkamas panaudojimas gali būti patvirtinamas tik ataskaitoje nurodytai turto pardavimo sumai bei ieškinio reikalavimui dėl jungtinės veiklos įnašo priteisimo. Pažymi, kad BUAB „Estinos arka“ turtas buvo nelikvidus, visas perimtas turtas buvo parduotas kaip antrinės žaliavos. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu UAB „Estinos arka“ disponuoja nekilnojamuoju turtu, kurio balansinė vertė sudarė didžiąją dalį balanse nurodyto turto (1 951 785 Lt).
    13. Atsakovė išrašė pardavimų dokumentus ir dvejybinius įrašus (debetą, kreditą), apskaitoje užfiksuoti pardavimo faktai. Apskaitos dokumentai buvo perduoti ieškovei, be to, prijungti prie bylos (tai įrodo ir Ataskaitos 5 puslapyje išvardintas ataskaitoje naudojamų dokumentų sąrašas).
  4. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. U. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikritimai:
    1. J. U. su J. K. sudarė perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo buvo perduotas 2009 m. spalio 31 d. balansas, medžiagų likučiai pagal objektus. J. U. po turto apžiūros pastabose pažymėjo, kurio turto trūksta. Pagal pastabas turėjo būti sudaryti nurašymo aktai. Pažymi, kad 2009 m. spalio 31 d. balansas yra ne tas balansas, kuris buvo sudarytas dirbant su J. K.. Atkreipia dėmesį, kad J. K. perdavė pagal priėmimo – aktą 2009 m. spalio 31 d. balansą ir pats pasirašė, tačiau teismui pateiktas balansas pasirašytas ne J. K. ir ne J. U., nes J. U. parašas yra kitoks.
    2. V. M. neperdavė teismui medžiagų likučių pagal sandėlius su pastabomis nei nurašymo aktų po turto inventorizacijos.
    3. Pagrįstai teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atlikti mokėjimus, kai buvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas, draudžiantis tai daryti, ir kai buvo priimta teismo nutartis atstatydinti ją iš bankroto administratoriaus pareigų.
    4. Apeliantė privalėjo sumokėti už apeliacinį skundą žyminį mokestį, tačiau to nepadarė, todėl yra padaryta valstybei žala.

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Nenustačius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnis).

11Dėl trečiojo asmens J. U. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktų rašytinių įrodymų

  1. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad trečiojo asmens J. U. dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (įvertinus jų sudarymo datas), juos atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

12Dėl ginčo esmės

  1. Byloje ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, ar pagrįstai ieškovė BUAB „Estinos arka“ iš buvusios bankroto administratorės reikalauja 806 241,08 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovė UAB „Bankroto eiga“ (buvusi bendrovės bankroto administratorė) dėl BUAB „Estinos arka“ ilgalaikio turto ir turto, įtraukto į atsargų grupę, neišsaugojimo ir netinkamo turto pardavimo procedūrų vykdymo BUAB „Estinos arka“ padarė 756 605,09 Eur (2 612 406,06 Lt) vertės žalą, taip pat ji neperdavė naujai ieškovės bankroto administratorei UAB „Ius Positivum“ 3 101,54 Eur (10 709 Lt) vertės trumpalaikio turto, atliko 46 534,45 Eur (160 674,15 Lt) vertės mokėjimus, kai bankrutuojančios bendrovės lėšomis buvo uždrausta disponuoti kreditorių susirinkimo nutarimu bei įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria atsakovė UAB „Bankroto eiga“ buvo atstatydinta iš BUAB „Estinos arka“ bankroto administratoriaus pareigų. Žalos dydį ieškovė įrodinėjo UAB „Finvita“ 2015 m. lapkričio 10 d. ataskaita, kurioje išvados buvo padarytos atsižvelgiant į BAUB „Estinos arka“ 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenis.
  2. ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 8 dalyje) numatyta, kad įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, kad bankroto administratoriui kiltų pagal šią teisės normą atsakomybė, būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Šių sąlygų egzistavimą privalo įrodyti ieškovas, prašantis priteisti tam tikro dydžio nuostolius. Teismui nustačius, kad atsakovas (bankroto administratorius) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama pagal įstatymą (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o paneigti šią prezumpciją turi atsakovas.
  3. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju civilinė atsakomybė už bankroto procedūrų vykdymo metu padarytą žalą tenka ne atskirai įgaliotiems asmenims – UAB „Bankroto eiga“ darbuotojui J. U. ar vadovui V. M., o pačiai UAB „Bankroto eiga“, kaip juridiniam asmeniui, kuri BUAB „Estinos arka“ bankrotą administravo nuo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dėl bankroto bylos UAB „Estinos arka“ iškėlimo įsiteisėjimo (2009 m. spalio 22 d.) iki Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties, kuria ji atstatydinta iš bankroto administratoriaus pareigų, BUAB „Estinos arka“ nauja bankroto administratore paskyrus UAB „Ius Positivum“, įsiteisėjimo (2014 m. lapkričio 11 d.). Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004, suformuluotą taisyklę, jog administratoriui, kaip privačiam juridiniam asmeniui, tenka savo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika, todėl tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne jo įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektais (CK 6.264 straipsnis).
  4. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte numatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog BUAB „Estinos arka“ turtas atsakovei UAB „Bankroto eiga“ buvo perduotas pagal 2009 m. spalio 22 d. sudarytą balansą. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas nusprendė žalos dydį nustatyti pagal 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenis, kurį UAB „Estinos arka“ buvo pateikusi teismui, nagrinėjusiam bankroto bylos jai iškėlimo klausimą. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su šia teismo išvada, apeliaciniame skunde įrodinėja, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti vadovaujamasi byloje pateiktu 2009 m. spalio 31 d. balansu.
  5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad rašytinių tinkamu būdu sudarytų BUAB „Estinos arka“ turto perdavimo – priėmimo dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, koks bankrutuojančios bendrovės turtas ir kokios vertės, buvo perimtas, nebuvo sudaryta. Pažymėjo, kad BUAB „Estinos arka“ buvusio direktoriaus J. K. ir bankroto administratorės įgalioto asmens J. U. sudarytu perdavimo – priėmimo aktu, kuriuo buvo perduotas balansas 2009 m. spalio 31 d., pelno – nuostolių ataskaita, didžioji knyga 2009 m. spalio 31 d., medžiagų likučiai pagal objektus, AB „VST“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Tele2“ sąskaitos faktūros, buvo perduoti dokumentai, o ne materialiosios vertybės, o 2012 m. balandžio 25 d. pažyma, kurioje J. U. pažymėjo, kad buvęs direktorius J. K. nustatytu laiku perdavė J. U. visus bendrovės dokumentus, turtą ir kitą informaciją, pastabų ir pretenzijų neturi, buvo sudarytas praėjus 2,5 metams po vykusio BUAB „Estinos arka“ turto perdavimo ir skirtas galimų teisinių problemų sprendimui, o ne turto priėmimo – perdavimo faktui patvirtinti. Jame taipogi nėra nurodytas konkretus perduotas turtas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo su tokiu perdavimo – priėmimo akto bei 2012 m. balandžio 25 d. pažymos įvertinimu nesutikti.
  6. Apeliantė, nesutikdama su teismo teiginiais, jog nebuvo sudaryti turto perdavimo – priėmimo dokumentai, nurodo, kad visi dokumentai buvo perduoti įmonei, kuri atlieka archyvavimo ir saugojimo paslaugas ir yra ieškovės žinioje. Šiai aplinkybei pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima patikrinti jos teiginių teisingumą. Priešingai, iš byloje pateiktų UAB „Archyvavimo sprendimai“ 2009 m. trumpai saugomų UAB „Estinos arka“ bylų sąrašo bei UAB „Estinos arka“ dokumentų naikinimo aktų matyti, jog turto perdavimo – priėmimo aktai nebuvo ir nėra saugomi šioje bendrovėje. Todėl nesant kitų įrodymų (dokumentų, kuriais buvo perduoti šie dokumentai UAB „Archyvavimo sprendimai“), nėra pagrindo šiuos apeliantės teiginius laikyti pagrįstais. Kita vertus, į bylą buvo pateiktas vienas perdavimo – priėmimo aktas, todėl neaišku, kodėl dalis perdavimo priėmimo aktų galėjo būti perduota archyvavimo ir saugojimo paslaugas teikiančiai bendrovei, o kita dalis ne. Nors pirmosios instancijos teismas padarė kategorišką išvadą, jog nebuvo sudaryta tinkamų rašytinių BUAB „Estinos arka“ turto perdavimo – priėmimo dokumentų, jog šie dokumentai galėjo būti neišsaugoti arba atsakovės neperduoti ieškovei, kita vertus byloje nesant kitų tinkamų rašytinių įrodymų (išskyrus jau minėtą perdavimo – priėmimo aktą ir 2012 m. balandžio 25 d. pažymą, iš kurių negalima nustatyti koks BUAB „Estinos arka“ turtas buvo perduotas), kuriais remiantis galima būtų nustatyti, koks bankrutuojančios bendrovės turtas ir kokios vertės, buvo perimtas, pagrįstai teismas šias aplinkybes nustatinėjo pagal kitus byloje surinktus įrodymus bei procese dalyvavusių asmenų paaiškinimus.
  7. Nepaisant minėtų teiginių, apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad BUAB „Estinos arka“ turtas vis dėlto buvo perimtas pagal byloje pateiktą Ilgalaikio turto sąrašą „2009 m. spalio 31 d. Ilgalaikio turto būklė“, kuris atitiko 2009 m. spalio 31 d. balanso duomenis, be to, liudytojai patvirtino, kad turtas buvo perduodamas pagal šį sąrašą. Anot jos, teismas turėjo vadovautis 2009 m. spalio 31 d. balansu, nes po 2009 m. birželio 30 d. ieškovė vykdė ūkinę komercinę veiklą, todėl turėjo išlaidų, gavo pajamų, turėjo kisti turto sudėtis. Todėl bankroto administratorė negali būti atsakinga už bendrovės turtą, buvusį keturi mėnesiai iki turto perėmimo.
  8. Kaip minėta, byloje pateiktu perdavimo – priėmimo aktu bankroto administratorei UAB „Bankroto eiga“ buvo perduotas 2009 m. spalio 31 d. balansas. Atsakovė bando įrodyti, jog būtent šio balanso pagrindu buvo atliktas bendrovės turto perdavimas – priėmimas.
  9. Buvęs BUAB „Estinos arka“ direktorius J. K. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad bankrutuojančios įmonės turtą jis perdavė pagal bankroto administratorės nurodymus, tačiau negalėjo paaiškinti ar turtą perdavė pagal 2009 m. birželio 30 d. ar pagal 2009 m. spalio 31 d. balansą. Turto perdavimas truko apie mėnesį-kitą ir vyko tokia tvarka: visų pirma, turtas buvo apskaitomas, o perduodant turtą buvo sudaromi turto priėmimo – perdavimo aktai, kuriuos pasirašydavo jis ir J. U. 2 egzemplioriais kiekvienam po vieną. Jo nuomone, 2009 m. birželio 30 d. balansas iki bankroto bylos iškėlimo spalio mėnesio turėjo keistis, tačiau, ar galėjo turtas iš esmės sumažėt iki 2009 m. spalio 31 d. verčių, abejoja.
  10. Trečiasis asmuo J. U. tiek pirmosios instancijos teismui, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog byloje pateiktas 2009 m. spalio 31 d. balansas yra ne tas balansas, kuris buvo sudarytas dirbant su J. K.. Pripažino, kad 2009 m. spalio 31 d. balansą rengė buhalterė, ji turėjo balansą pateikti Garantiniam fondui, nėra tikras, ar buhalterė suvedė teisingus duomenis į minėtą balansą. Tuo tarpu liudytojas G. U., kuris dirbo BUAB „Estinos arka“ vadybininku, pirmosios instancijos teismui iš pradžių aiškino, kad BUAB „Estinos arka“ turtą tikrino pagal perdavimo aktą, kurį sudarė apie 30 lapų, vėliau nurodė, kad turtas buvo perimtas pagal 2009 m. spalio 31 d. Ilgalaikio turto būklės aktus, tačiau šie sąrašai buvo didesnės apimties nei yra byloje.
  11. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2009 m. spalio 31 d. balansas iš pradžių buvo pateiktas be J. U. parašo. Atsakovės atstovas A. K. nurodė, kad šis balansas gautas iš buhalterinės apskaitos programos. Iš kur buvo gautas 2009 m. spalio 31 d. balansas su J. U. parašu, nebuvo nustatyta. Nustatyta, kad šis balansas nebuvo pateiktas nei bankroto byloje, nei ieškovei 2015 m. sausio 13 d. raštu pareikalavus.
  12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad J. U. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme neigė, jog BUAB „Estinos arka“ turtas buvo perduotas pagal byloje pateiktą 2009 m. spalio 31 d. balansą (pažymėtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad į bylą pateiktame 2009 m. spalio 31 d. balanse yra ne jo parašas), aiškino, jog tikrasis 2009 m. spalio 31 d. balansas buvo rengtas Garantiniam fondui ir buhalterės, o ar buhalterės suvesti duomenys buvo teisingi, jis nėra tikras, be to, nežinomos šio balanso su J. U. parašu gavimo aplinkybės, sudarė pirmosios instancijos teismui pakankamą pagrindą šiuo balansu nesivadovauti. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, 2009 m. spalio 31 d. balansas buvo rengtas pačios bankroto administratorės pavedimu, todėl J. K. šio dokumento bankroto administratorei negalėjo perduoti.
  13. Apeliantė apeliaciniame skunde bando apeliuoti į tai, kad ĮBĮ nenurodyta, kas turi pasirašyti balansą, pagal kurį turi būti perduodamas bankrutuojančios įmonės turtas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte bei šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nėra aiškaus įpareigojimo pagal kurio subjekto sudarytą balansą turi būti perduodamas – perimamas bankrutuojančios įmonės turtas, tačiau, kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, akivaizdu, jog būtent bendrovės valdymo organai privalo sudaryti balansą, nes tik jiems yra žinoma bendrovės tikroji turto sudėtis ir jiems kyla pareiga perduoti turtą, o bankroto administratorius bankroto bylos iškėlimo dieną negali dar žinoti bendrovės turto sudėties. Taigi tai, ar bankrutuojančios bendrovės valdymo organai perdavė visą bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui, galima nustatyti tik pagal valdymo organų sudarytą balansą. Bankroto administratoriaus balanso duomenų sudarymas pagal faktiškai perduotą turtą neužtikrintų ĮBĮ numatytos pareigos perduoti visą bankrutuojančios bendrovės turtą ir dokumentus tinkamo įgyvendinimo. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, atmetami apeliantės argumentai, kad BUAB „Estinos arka“ turtas galėjo būti perduodamas pagal bankroto administratorės įgalioto asmens J. U. sudarytą 2009 m. spalio 31 d. balansą. Tuo tarpu apelianto teiginiai, jog 2009 m. spalio 31 d. balanso duomenys buvo suderinti su debitoriais ir patikslintas pirminiais dokumentais, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.
  14. Abejotinais vertintini ir apeliantės jau minėti teiginiai, kad BUAB „Estinos arka“ turtas buvo perimtas pagal byloje pateiktą Ilgalaikio turto sąrašą „2009 m. spalio 31 d. Ilgalaikio turto būklė“, kuris, kaip teigia apeliantė, atitiko 2009 m. spalio 31 d. balanso duomenis. Kaip jau minėta, liudytoju apklaustas G. U. nurodė, kad Ilgalaikio turto būklės aktų sąrašai buvo didesnės apimties nei yra byloje. Taigi, pagrįstai teismas laikė, kad į bylą pateikti Ilgalaikio turto būklės aktai galėtų būti tik dalies turto būklės aktai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šie liudytojo parodymai leidžia spręsti, jog ir į bylą pateiktame 2009 m. spalio 31 d. balanse nurodytas ne visas BUAB „Estinos arka“ turtas, nes apeliantė nurodo, kad Ilgalaikio turto sąraše nurodyta vertė atitinka šiame balanse nurodytą turto vertę. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiame dokumente nenurodytas jo sudarytojas, dokumentas nepasirašytas.
  15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013, išaiškino, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Minėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis).
  16. Kaip jau minėta, nustatant atsakovei perduoto BUAB „Estinos arka“ turto sudėtį ir vertę negalima remtis į bylą pateiktu 2009 m. spalio 31 d. balansu. Tuo tarpu teismui, nagrinėjusiam bankroto bylos UAB „Estinos arka“ iškėlimo klausimą, 2009 m. birželio 30 d. balansą pateikė pati BUAB „Estinos arka“. Šis balansas buvo pasirašytas direktoriaus J. K.. Teismas šiuo balansu vadovavosi, kaip atspindinčiu bendrovės finansinę padėtį (žr. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį). Pažymėtina, kad bankroto byloje BUAB „Estinos arka“ neprieštaravo bankroto bylos iškėlimui, neteikė atsiliepimo į ieškinį, neskundė teismo priimtos nutarties. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog BUAB „Estinos arka“ 2009 m. birželio 30 d. sudaryto balanso duomenys atitiko tikrovę, kad nebuvo padidinta balanse nurodyto turto vertė.
  17. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis atsakovei perduoto turto vertę, vadovavosi būtent 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, kuris laikomas tinkamu dokumentu pagrįsti bendrovės turtinę padėtį. Nors šiuo atveju negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog šiame balanse nurodyti duomenys išliko tokie patys ir nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną, tačiau apeliantė neįrodė konkrečiais rašytiniais įrodymais, kokie įvyko turto pasikeitimai nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. spalio 22 d. Tuo tarpu deklaratyvūs teiginiai yra netinkama įrodinėjimo priemonė šiai aplinkybei pagrįsti. Kita vertus, buvęs BUAB „Estinos arka“ direktorius J. K. pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog abejotina, kad bendrovės turtas po 2009 m. birželio 30 d. galėjo sumažėti iki 2009 m. spalio 31 d. balanso verčių. Yra pagrindas pritarti ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi BUAB „Estinos arka“ turtui taikytas areštas turėjo užkirsti kelią turto sumažėjimui. Tuo tarpu apeliantė, teigdama, kad turtas per tą laiką dėvėjosi, buvo nurašomas, kito jo struktūra, sumažėjo išankstinių mokėjimų dydis, privalėjo pagrįsti konkrečiais rašytiniais įrodymais, tačiau to nepadarė. Ilgalaikio turto būklės aktai taipogi negali įrodyti turto nusidėvėjimo, nes nėra aišku kas šiuos dokumentus rengė. Kita vertus, šios bylos teisingam išnagrinėjimui jokios reikšmės neturi išankstinių mokėjimo dydžiai, kadangi ieškovės reikalaujama žala su šiuo dydžiu nėra siejama.
  18. Apeliantės teigimu, beveik visas jai perduotas turtas buvo antrinė žaliava, mažavertis. Tai, anot jos, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojų duoti paaiškinimai, ir kreditorių susirinkimų protokolai, kuriais buvo nuspręsta leisti turtą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Kreditorių susirinkimo protokolai šiuo atveju gali įrodyti tik turto realizavimo tvarką, bet ne perduoto turto vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjęs teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti 2009 m. birželio 30 d. balanso duomenų teisingumu. Abejotina, kad per keturis mėnesius balanse nurodyto turto vertė, kurią nustatė pats direktorius 2009 m. birželio 30 d., galėjo žymiai pasikeisti. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė galėjo atsiradusius turto vertės ir struktūros pokyčius pagrįsti buhalteriniais dokumentais – turto perkainavimo ir nurašymo aktais, nes Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta.
  19. Apeliantė teigia, jog ieškovei neįrodžius, koks konkrečiai turtas buvo perduotas J. U., negali būti įrodyta koks turtas buvo prarastas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju 2009 m. birželio 30 d. balansas laikomas paskutiniu tinkamai sudarytu dokumentu bendrovės turtinei padėčiai atspindėti. Apeliantė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme nepaneigė, jog šiame balanse nurodyti duomenys pasikeitė iki nutarties dėl bankroto bylos UAB „Estinos arka“ iškėlimo įsiteisėjimo, be to, byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovė būtų kreipusis į buvusį vadovą J. K. dėl neperduoto turto ar dokumentų perdavimo, kad buvęs vadovas nebūtų vykdęs kokių nors atsakovės reikalavimų, kad atsakovė kreipėsi dėl vykdomojo rašto gavimo bei priverstinio vykdymo, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad BUAB „Estinos arka“ buvęs vadovas tinkamai įvykdė pareigą perduoti visą bendrovės turtą ir dokumentus. Atmetami apeliantės argumentai, kad 2012 m. vasario 20 d. BUAB „Estinos arka“ raštas J. K., kuriuo buvo reikalaujama perduoti transporto priemones, patvirtina, kad 2012 m. vasario 20 d. turtas nebuvo perduotas. Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei buvo nurodyta, kur yra transporto priemonės, todėl jis turėjo pareigą pats imtis priemonių šiam turtui perimti. Byloje nesant duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog BUAB „Estinos arka“ buvęs direktorius netinkamai įvykdė ĮBĮ numatytą pareigą perduoti teismo paskirtam bankroto administratoriui visą turtą, darytina išvada, jog atsakovei buvo perduotas visas 2009 m. birželio 30 d. balanse nurodytas turtas. Tuo tarpu, BUAB „Estinos arka“ 2010 m. rugsėjo 13 d. pažyma apie įmonės balansinę ir rinkos vertę, kurioje nurodyta, kad bankroto proceso pradžioje turto balansinė vertė yra 1 525 005 Lt, o paraiškos pateikimo dieną – 26 000 Lt, negali pats savaime, nesant pirminių buhalterinių dokumentų, įrodyti, jog buvo perimtas kitokios apimties ir vertės turtas, nei nurodyta 2009 m. birželio 30 d. balanse.
  20. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė žalos dydį nustatė, vadovaudamasi UAB „Finvita“ ataskaitos išvadomis. Atsakovė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme teigia, jog ši bendrovė galėjo pateikti šališką išvadą, nes ji yra BUAB „Estinos arka“ kreditorė, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių duomenų. Pažymėtina, kad ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartyje, kuria UAB „Estinos arka“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, UAB „Finvita“ nėra įtraukta į kreditorių sąrašą. Be to, tai, kad UAB „Finvita“ dirba tose pačiose patalpose kaip ir ieškovė, negali patvirtinti šios bendrovės šališkumo, o atsakovės triplike nurodytos aplinkybės, neva patvirtinančios egzistuojančius ryšius tarp UAB „Finvita“ ir ieškovės bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“, nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais.
  21. Apeliantė apeliaciniame skunde pateikia ataskaitos turinio analizę, kuria bando paneigti ataskaitos teisingumą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dalis apeliantės pateiktų argumentų neturi jokios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nes nėra susiję su ieškovės reikalaujama priteisti suma (pvz., bendrovės debitorinių skolų, išankstinių mokėjimų bei pinigų ir pinigų ekvivalento dydžiai nėra apskaityti nei prie ilgalaikio turto, nei prie turto, įtraukto į atsargų grupę, nei prie kito trumpalaikio turto, už kurio praradimą reikalaujama priteisti žalos) arba nėra siejami su ieškovės pareikštu reikalavimu (kaip antai, apeliantė, interpretuodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, nenurodo kokiu aspektu šie išaiškinimai turi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui), arba teisėjų kolegijos jau atskirai įvertintos (dėl ataskaitos įžangoje nurodytų aplinkybių), todėl dėl jų atskirai nepasisako.
  22. Bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 3, 4, 14 punktai). Nuo 2015 m. sausio 1 d. minimos nuostatos išdėstytos to paties straipsnio 5 dalyje.
  23. Ataskaitoje pateikta UAB „Bankroto eiga“ perduotų naujai BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorei UAB „Ius Positivum“ duomenų analizė. Ataskaitoje pažymėta, jog bankroto administratorės UAB „Bankroto eiga“ ataskaitos prieštaringos: 2014 m. vasario 14 d. ataskaitoje nurodo, jog turto parduota už 42 134 Lt; po mėnesio sudarytoje 2014 m. kovo 14 d. ataskaitoje nurodo, kad parduota už 8 085 Lt. UAB „Finvita“, patikrinusi BUAB „Estinos arka“ dokumentus, nustatė, jog 2011-2012 metais parduota turto už 8 135 Lt, tačiau į kasą pateko tik 1 900 Lt. Nustatyta, kad pagal 2010 m. rugpjūčio 30 d. sutartį su UAB „Rainvest“ už 48 349,11 Lt parduoti betono gaminiai ir kitos prekės. Pagal dokumentus, esančius bankroto bylos medžiagoje bei perduotus naujai paskirtai administratorei turto pirkimo – pardavimo sandorių suma buvo 56 434 Lt, pirkėjai sumokėjo 45 085 Lt, vienas iš pirkėjų liko skolingas 11 349,11 Lt sumą (UAB „Rainvest“), į BUAB „Estinos arka“ banko sąskaitą pateko tik 38 900 Lt. BUAB „Estinos arka“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“, teismui pateikė ieškinį dėl investuoto įnašo, kurį sudaro atlikti statybos rangos darbai, priteisimo iš Bendrijos pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, kurio suma 1 259 266,94 Lt (364 708,91 Eur). UAB „Finvita“ padarė išvadą, jog BUAB „Estinos arka“ turto pirkimo – pardavimo sandorių buvo sudaryta už 56 434 Lt sumą, todėl įvertinus tai, kad BUAB „Estinos arka“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“, teismui pateikė minėtą ieškinį dėl investuoto įnašo priteisimo, kurio suma 1 259 266,94 Lt, padarė išvadą, jog UAB „Bankroto eiga“ neperdavė ir nepagrindė ilgalaikio turto ir turto, įtraukto į atsargų grupę, nebuvimo mažiausiai už 2 606 221,06 Lt (3 921 922 - 56 434 - 1 259 266,94). Kadangi BUAB „Estinos arka“ turto pirkėjai sumokėjo įmonei 45 085 Lt sumą, o į įmonės banko sąskaitą pateko tik 38 900 Lt suma ir UAB „Bankroto eiga“ nepagrindė, kodėl ši suma nepateko į įmonės banko sąskaitą, padarė išvadą, jog UAB „Bankroto eiga“ privalo atlyginti BUAB „Estinos arka“ ir jos kreditoriams padarytą 6 185 Lt dydžio žalą.
  24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kitų duomenų, kurie patvirtintų likusio turto tinkamą panaudojimą, atsakovė nepateikė, nors jai buvo suteikta galimybė teikti į šią bylą bankroto byloje esančius dokumentus. Pažymėtina, kad apeliantė ir apeliacinės instancijos teisme nenurodė konkrečių įrodymų, patvirtinančių naujai bankroto administratorei neperduoto turto realizavimo faktą bei bendrovei nepervestų sumų tinkamą panaudojimą, kurie leistų daryti kitokias išvadas, nei padaryta ataskaitoje. Teigdama, kad didžiojoje knygoje neva atsispindi daugiau turto pardavimo operacijų, nenurodo konkrečių kasos knygoje užfiksuotų operacijų, kurių neįvertino UAB „Finvita“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme remiasi V. M. 2014 m. kovo 14 d. ataskaita, tačiau ši ataskaita kreditorių susirinkimo nebuvo patvirtina, o Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi tokį kreditorių sprendimą pripažino teisėtu, todėl nėra pagrindo ja remtis.
  25. Apeliantė, pasisakydama dėl 6 185 Lt sumos, apeliaciniame skunde nurodo, kad pinigai gali patekti ir patenka ne tik į banko sąskaitą, kasą, bet ir pas atskaitingą asmenį, ši suma, anot jos, yra apskaityta avanso apyskaitoje Nr. 1, tačiau nedetalizuoja kokią dieną ir kokios sumos apimtyje ir kuriam atskaitingam asmeniui buvo perduota suma. Todėl negalima nustatyti, ar iš tiesų UAB „Finvita“ nenustatė šių aplinkybių, nors iš ataskaitos matyti, jog avansinė apyskaita buvo analizuota.
  26. 2009 m. birželio 30 d. balanse nurodyta, kad įmonė turėjo 10 709 Lt kito trumpalaikio turto. UAB „Finvita“, įvertinusi tai, kad UAB „Bankroto eiga“ neperdavė šio turto naujai ieškovės bankroto administratorei „Ius Positivum“, nepagrindė šio turto neperdavimo pagrįstumo ir teisėtumo, padarė išvadą, jog UAB „Bankroto eiga“ ieškovei buvo padaryta 10 709 Lt dydžio žala. Kadangi byloje nėra duomenų, įrodančių, jog šis turtas buvo realizuotas ar jo vertė sumažėjo, ar dingo, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė privalo atsakyti už šį neišsaugotą ir naujai bankroto administratorei neperduotą kitą trumpalaikį turtą. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad kitą trumpalaikį turtą sudarė biudžeto skola įmonei, tačiau buvęs BUAB „Estinos arka“ vadovas J. K. paaiškino, jog šį turtą sudarė kompiuteriai, orgtechnika, administracinės patalpos Galvės g. 2., o šio asmens duotais paaiškinimais nėra pagrindo netikėti, nes būtent jis pasirašė 2009 m. birželio 30 d. balansą.
  27. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovės priteisti taip pat 46 534,45 Eur (160 674,15 Lt) dydžio žalą, kurią sudaro: 147 444,14 Lt žala, kuri atsirado atsakovei UAB „Bankroto eiga“ atliktus mokėjimus, kai kreditorių susirinkimas buvo jai uždraudęs disponuoti BUAB „Estinos arka“ lėšomis; 13 230 Lt žala, kuri atsirado atsakovei UAB „Bankroto eiga“ atlikus BUAB „Estinos arka“ lėšomis mokėjimus į savo sąskaitą, kai buvo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl jos atstatydinimo iš bankroto administratoriaus pareigų.
  28. Byloje nustatyta, kad administravimo išlaidos buvo nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartimi bei 2010 m. balandžio 2 d. kreditorių susirinkime iki 2010 m. liepos 2 d. po 6 760 Lt per mėnesį. 2012 m. vasario 21 d. BUAB „Estinos arka“ pakartotinis kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą 3 400 Lt per mėnesį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki įmonės pabaigos. Administravimo išlaidų klausimai buvo svarstyti vėlesniuose kreditorių susirinkimuose, vykusiuose 2012 m. liepos 19 d., 2013 m. lapkričio 26 d., 2014 m. kovo 26 d. 2012 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimas uždraudė bankroto administratorei disponuoti įmonės lėšomis, gautomis pagal sutartį, įskaitant bei neapsiribojant administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo mokėjimu bei kreditorinių reikalavimų dengimu. Bankroto administratorė įpareigota per 20 dienų sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų pateikta pilna ataskaita, įskaitant, bet neapsiribojant informacija apie bankroto eigą, kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą, vedamas bylas ir jų eigą bei detalią pajamų-išlaidų suvestinę už visą bankroto proceso laikotarpį. Tokiu būdu kreditorių susirinkimas išreiškė aiškią valią, jog BUAB „Estinos arka“ lėšos nebūtų naudojamos tol, kol UAB „Bankroto eiga“ nesuteiks kreditorių susirinkimui reikalaujamos informacijos. Tačiau nepaisant to, apeliantė savo pareigų nevykdė ir tinkamai parengtos ataskaitos nepateikė, kreditorių susirinkimo įpareigojimo nenaudoti bendrovės lėšų nepaisė. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis, kuria UAB „Bankroto eiga“ atstatydinta iš bankroto administratoriaus pareigų, įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 11 d.
  29. Ataskaitoje nustatyta, kad po 2012 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimo priimto nutarimo, draudžiančio disponuoti BUAB „Estinos arka“ lėšomis, UAB „Bankroto eiga“ atliko mokėjimus: 96 746,38 Lt administratoriaus atlyginimui apmokėti, 30 125 Lt už teisines paslaugas, 6 879,76 už archyvo paslaugas, 1 096,30 Lt už pašto paslaugas, 250,28 Lt už kanceliarines prekes, 47,40 Lt kitoms išlaidoms padengti, 6 974,99 Lt už degalus, 446,19 Lt banko komisiniams pervesti, 3 188,39 Lt sumai, kuri buvo nesusijusi su BUAB „Estinos arka“, 1 689,45 Lt nepagrįstoms atskaitingų asmenų išlaidoms padengti. Po teismo nutarties, kuria UAB „Bankroto eiga“ buvo atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų, įsiteisėjimo pasinaudodama galiojančia prieiga prie BUAB „Estinos arka“ banko sąskaitos, atliko 13 230 Lt dydžio mokėjimą į savo sąskaitą, kaip atlyginimą administratorei už BUAB „Estinos arka“ bankroto procedūrų vykdymą.
  30. Apeliantė įrodinėja, jog minėtos išlaidos buvo būtinos. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodo, kad UAB „Finvita“ ataskaitos 4.2.1 punkte neteisingai nurodyta administravimo išlaidų suma – t. y. vietoje 215 189,27 Lt nurodyta 243 487,35 Lt. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, žalos dydis buvo nustatytas ne pagal šią lentelę.
  31. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto administratorius, administruodamas bankrutuojančios bendrovės bankrotą, privalo vykdyti tiek teismo, tiek kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas). ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Vadinasi, UAB „Bankroto eiga“, nesutikdama su 2012 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, draudžiančiu disponuoti bendrovės lėšomis, turėjo jį skųsti teismui, tačiau to nedarė, taigi, sutiko su tokia kreditorių susirinkimo valia. Atitinkamai, privalėjo laikytis kreditorių susirinkimo numatytų įpareigojimų. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas buvo aiškiai nurodęs UAB „Bankroto eiga“ sąlygas, kurias įvykdžius ji galės gauti administravimo išlaidas, tačiau ji neįvykdė įpareigojimo – nepateikė tinkamų ataskaitų. Todėl teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Bankroto eiga“, neteikdama privalomos ataskaitos, pati sukūrė tokią situaciją, kad jai nebūtų išmokamos administravimo išlaidos.
  32. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, jog išlaidos teisinėms paslaugoms, archyvavimo paslaugoms, degalams ir kitos išlaidos buvo būtinos, neatidėliotinos. Šis faktas nebuvo įrodytas ir apeliacinės instancijos teisme. Kaip teisingai pastebėta pirmosios instancijos teismo, nėra aišku už ką buvo sumokėta UAB „Orem“, nebuvo pateikta įrodymų, kad buvo poreikis tvarkyti aplinką, be to, 2014 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkimas buvo nusprendęs neskirti lėšų archyvo tvarkymui, nes jos turėjo būti apmokėtos iš jau skirtų administravimo lėšų, o atsakovė nenurodė, kodėl archyvavimo paslaugas buvo reikalinga užsakyti ir apmokėti 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. spalio 15 d., o ne tada, kai bus skirti pinigai šioms paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad tokių įrodymų ir argumentų apeliantė nepateikia ir apeliaciniame skunde, taip pat nepagrindė konkrečiais įrodymais, jog 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. spalio 15 d. mokėjimai buvo atlikti iš jau skirtų administravimo lėšų, kaip ji bando įrodyti apeliaciniame skunde.
  33. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės teiginius, jog Ataskaitos 4.2.11 skyriuje, kuriame aptariami iš banko sąskaitos išgryninti pinigai, nurodytos išlaidos yra dubliuojamos su kitomis Ataskaitos 4.2.1-4.2.10 skyriuose aptartomis išlaidomis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, kurios Ataskaitos 4.2.1-4.2.10 skyriuose nurodytos išlaidos buvo apmokėtos Ataskaitos 4.2.11 skyriuje nurodytomis iš sąskaitos paimtomis lėšomis. Pažymėtina, kad tokios detalizacijos atsakovė nepateikia ir apeliaciniame skunde. Kita vertus, tokie apeliantės teiginiai mažai tikėtini, nes iš Ataskaitos 4.2.1-4.2.10 dalių matyti, kad dauguma mokėjimų buvo atlikta pavedimais.
  34. Apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme įrodinėja, jog Ataskaitos 4.2.12 dalyje nurodytos išlaidos yra susijusios su BUAB „Estinos arka“ veikla. Nurodo, kad dalį šių išlaidų apmokėjo J. U. ir E. V.. Tokie apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nedetalizuoti ir neparemti konkrečiais rašytiniais įrodymais.
  35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad UAB „Bankroto eiga“ neturėjo teisinio pagrindo naudoti BUAB „Estinos arka“ lėšas ir atlikti mokėjimus 46 534,45 Eur (147 444,14 Lt + 13 230 Lt = 160 674,15 Lt) sumai, kai kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą, aiškiai draudžiantį UAB „Bankroto eiga“ naudoti BUAB „Estinos arka“ lėšas, ir įsiteisėjo teismo nutartis atstatydinti jį iš BUAB „Estinos arka“ bankroto administratoriaus pareigų. Pažymėtina, kad apeliantė, manydama, jog atsirado būtinybė iš bankrutuojančios įmonės lėšų padengti tam tikras neatidėliotinas išlaidas, turėjo atskirai kreiptis dėl to į kreditorių susirinkimą. Šiuo atveju apeliantė neįrodė, jog šių išlaidų nebuvo galima išvengti arba jų dengimą atidėti iki tada, kai kreditorių susirinkimas išspręs klausimą dėl bendrovės lėšų naudojimo. Tuo tarpu atsakovės elgesys, kai ji po jos atstatydinimo persivedė iš BUAB „Estinos arka“ banko sąskaitos 13 230 Lt sumą, šiuo atveju iš viso nepateisinamas ir laikomas neteisėtu, nes toks pavedimas buvo atliktas nesant jokio teisinio pagrindo, o pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais tyčia įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.
  36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas siūlė apeliantei prašyti byloje skirti ekspertizę tam, kad galėtų paneigti UAB „Finvita“ ataskaitos išvadas, tačiau šia teise ji nepasinaudojo, o deklaratyvaus pobūdžio ir neturinčiais šios bylos teisingam išnagrinėjimui argumentais ji ataskaitoje BUAB „Estinos grupė“ buhalterinių dokumentų analizės pagrindu padarytų išvadų nepaneigė.
  37. Apeliantė byloje įrodinėja, jog ji perdavė visą BUAB „Estinos arka“ turtą ir dokumentus. Tačiau byloje yra pateiktas BUAB „Estinos arka“ bankroto administratorės UAB „Ius Positivum“ 2015 m. sausio 13 d. raginimas perduoti BUAB „Estinos arka“ dokumentus ir turtą, kuriame detaliai nurodyta koks turtas ir kokie dokumentai nėra perduoti. Atsakydama į šį raginimą, apeliantė 2015 m. sausio 21 d. atsakyme nurodė, jog ji perdavė turėtą bendrovės turtą ir dokumentus, taip pat paaiškino, kad J. U. neperdavė jokio turto ir jokių dokumentų, o atstatytus dokumentus atidavė UAB „Ius Positivum“, be to, dalis dokumentų perduota UAB „Archyvavimo sprendimai“. Tačiau, kaip minėta, būtent bankroto administratorius, kaip juridinis asmuo, atsako už savo įgaliotų asmenų bankrutuojančiai bendrovei padarytą žalą, todėl šiuo atveju dokumentų ir turto neperdavimą pateisinti tuo, kad jo paties įgaliotas asmuo neva jam neperdavė BUAB „Estinos arka“ dokumentų ir (ar) turto, šiuo atveju negali. Be to, apeliantė nepateikė į bylą duomenų, įrodančių, jog UAB „Ius Positivum“ reikalauti dokumentai buvo perduoti UAB „Archyvavimo sprendimai“, dėl ko nebuvo galimybės jų pateikti UAB „Ius Positivum“.
  38. Kadangi apeliacine tvarka nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bankroto administratoriaus draudiko atsakomybės, teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
  39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, sprendžia, jog ieškovė įrodė apeliantės neteisėtus veiksmus – t. y. kad ji neįvykdė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3, 4 ir 9 punktuose bankroto administratoriui numatytų pareigų ir nesiėmė tinkamų priemonių BUAB „Estinos arka“ turto išsaugojimui, netinkamai vykdė turto pardavimo procedūras, neteisėtai atliko mokėjimus BUAB „Estinos arka“ lėšomis, kai kreditorių susirinkimas buvo priėmęs nutarimą, draudžiantį bankroto administratorei disponuoti bendrovės lėšomis, ir įsiteisėjo teismo nutartis, kuria apeliantė buvo atstatydinta iš BUAB „Estinos arka“ bankroto administratoriaus pareigų (CK 6.246 straipsnis). Taip pat buvo įrodyta, jog šiais neteisėtais veiksmais BUAB „Estinos arka“ buvo padaryta iš viso 806 241,08 Eur dydžio nuostolis (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Ieškovei įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apeliantės ieškovei priteisė nustatyto dydžio nuostolius. Kadangi apeliantė apeliacinės instancijos teisme nenurodė argumentų ir aplinkybių, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas laikyti nepagrįstomis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  40. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirto išlaidos nepriteisiamos iš priešingos šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Ieškovė, tretieji asmenys nepareiškė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Trečiasis asmuo J. U. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantė privalėjo sumokėti žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą. Su tokiais trečiojo asmens argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi apeliantė yra atleista nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai