Byla 3K-3-14/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Premium konsultacijos“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Premium konsultacijos“ ieškinį atsakovams P. Ž. ir R. T. (R. T.) dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Premium konsultacijos“, paskyrė K. S. bankroto administratoriumi ir įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. Bendrovės 2006 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turto vertė yra 2 883 543 Lt, tačiau, administratoriaus vertinimu, yra mažesnė ir sudaro 520 728,69 Lt. Bendrovės valdymo organai turto administratoriui neperdavė. Nuo 2004 m. sausio 2 d. iki 2007 m. birželio 13 d. bendrovės vadovas buvo atsakovas P. Ž., nuo 2007 m. birželio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo – atsakovas R. T. Administratoriaus teigimu, atsakovas P. Ž., tapęs įmonės vadovu, neinventorizavo įmonės turto, neperdavė jo naujai paskirtam direktoriui atsakovui R. T., o šis bendrovės veiklos visai neorganizavo. Dėl tokių buvusių įmonės vadovų veiksmų (neveikimo) įmonės turtas buvo prarastas ir nėra galimybės nustatyti jo buvimo vietos, todėl įmonei yra padaryta žalos. Patikslintu ieškiniu bankrutavusi įmonė prašė priteisti solidariai iš atsakovų P. Ž. ir R. T. 520 728,69 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovų P. Ž. ir R. T. solidariai 520 728,69 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas, 831,81 Lt turto vertimo paslaugų bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo vienuolika kilnojamųjų namelių, iš kurių keturi 2007 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduoti už 19 648 Lt, todėl sprendė, kad vieno namelio vertė – 4912 Lt. Teismas konstatavo, kad likusių septynių namelių bendrovė neišsaugojo ir administratoriui neperdavė, taip pat neperdavė 13 907,69 Lt vertės įrangos, įrankių ir kito materialaus turto bei 2464 Lt nematerialaus turto, 2675 Lt vertės atsargų, 443 148 Lt išankstinių apmokėjimų, per vienerius metus gautinų 24 150 Lt. Teismas nustatė, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2008 m. balandžio 22 d., t. y. nuo 2006 m. gruodžio 31 d. balanso sudarymo iki bankroto bylos iškėlimo, įmonėje nebuvo atliktos jokios ūkinės operacijos, susijusios su išankstiniais mokėjimais ir per vienerius metus gautomis lėšomis. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikti jokie dokumentai apie už atliktus išankstinius apmokėjimus bendrovei suteiktas kokias nors paslaugas ar perduotas prekes. Teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 13 d., keičiantis bendrovės vadovams, atsakovas P. Ž. nevykdė savo kaip vadovo pareigų, nes neinventorizavo įmonės turto, todėl nėra galimybės nustatyti, koks turtas buvo perduotas naujai paskirtam direktoriui atsakovui R. T., kuris bendrovės veiklos visai neorganizavo, t. y. netvarkė ir nepildė dokumentų, neorganizavo ir neužtikrino bendrovės apskaitos tvarkymo, nesiėmė jokių veiksmų bendrovės turtui surasti, jo neinventorizavo, nesudarė ir nepateikė VĮ Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės už 2007 metus. Teismas konstatavo, kad dėl tokių atsakovų veiksmų buvo prarastas bendrovės turtas; sprendė, kad, nesant galimybės tiksliai nustatyti, kurio iš atsakovų vadovavimo bendrovei metu jos turtas buvo prarastas, pasisavintas ar iššvaistytas, įmonei padarytą žalą turi atlyginti abu atsakovai solidariai.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 5 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovų apeliacinius skundus, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9Teismas konstatavo, kad atsakovas P. Ž. turėjo pareigą perduoti bendrovės turtą paskirtam direktoriui R. T., tačiau jos neįvykdė, o įmonės vadovu paskirtas R. T. turėjo pareigą rūpintis įmonės dokumentų ir turto perėmimu ir reikalauti iš buvusio vadovo juos perduoti. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal savo teisinę padėtį atsakovai yra atsakingi už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą.

10Teismas nustatė, kad bankroto byla ieškovui iškelta 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi. Pradinį reikalavimą atsakovams solidariai atlyginti dėl turto neperdavimo įmonei padarytą

112 361 460 Lt žalą ieškovas grindė Juridinių asmenų registrui pateiktu paskutiniu 2005 metų įmonės balansu, vėliau sumažino ieškinio reikalavimų sumą iki 520 728,69 Lt remdamasis 2006 metų balanso duomenimis, ir šį ieškovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas patenkino. Įmonės 2006 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą ieškovo bankroto administratorius gavo iš atsakovo P. Ž. atstovės elektroniniu laišku. Įvertinęs, kad šie įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai akcininko nepatvirtinti, įmonės vadovo nepasirašyti, surašyti rusų kalba, teismas sprendė, kad bankroto administratoriaus pateiktas 2006 metų įmonės balansas negali būti pripažintas tinkamu ir leistinu ieškovo reikalavimo priteisti žalos, atsiradusios dėl neperduoto įmonės turto, faktą ir dydį pagrindžiančiu rašytiniu įrodymu (CPK 114, 198, 202 straipsniai).

12Teismas taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino aplinkybių, kodėl įmonės ilgalaikis turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui: nereikalavo iš bylos šalių papildomų duomenų dėl ieškovui priklausančių kilnojamųjų namelių faktinio buvimo, o išvados, kad septyni kilnojamieji nameliai yra neišsaugoti, nepagrindė. Teismas sprendė, kad papildomi duomenys leistų nustatyti bankroto bylos iškėlimo dieną įmonei priklausančio aptariamo turto realų egzistavimą, jo teisėtą ar neteisėtą praradimą ir lemtų teisingą įmonei padarytos žalos fakto nustatymą.

13Analogiškas išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė ir dėl 2006 m. balanse nurodyto 23 148 Lt vertės įrangos, įrankių ir kito materialaus turto neperdavimo bei jo 13 907,69 Lt vertės iš atsakovų priteisimo ir taip pat sprendė, kad neišsamus ir paviršutiniškas žalos dėl įrangos, įrankių ir kito materialaus turto praradimo fakto ir jos dydžio tyrimas neleidžia pripažinti teismo išvadų teisėtomis.

14Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vertinant paskolos suteikimą įmonės vadovų atsakomybės kontekste taip pat būtina objektyviais duomenimis nustatyti ieškovo reikalavimo teisės susigrąžinti suteiktą paskolą įgyvendinimo aplinkybes ir tik konstatavus jų nebuvimą galima svarstyti dėl asmenų, laiku ir tinkamai neįgyvendinusių šios ieškovo teisės, atsakomybės. Atsižvelgdamas į tai, kad nematerialų 2464 Lt balansinės vertės įmonės turtą sudaro buhalterinė programinė įranga „Revile Solo“, kuri apskaityta kaip ieškovo turtas ir instaliuota viename iš bankrutavusiai ADB „Baltikums draudimas“ priklausančiame kompiuteryje, kurio saugumas yra užtikrintas, teismas sprendė, kad ieškovui priklausantis nematerialus turtas, kuriame gali būti sukaupti įmonės turtinei padėčiai nustatyti svarbūs duomenys, nėra prarastas, ieškovo bankroto administratoriaus gali būti perimtas, todėl priteisti iš atsakovų 2464 Lt žalai atlyginti nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, tinkamai neišnagrinėjus ir nenustačius bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, nėra galimybės spręsti ir dėl atsakovų, kaip bendrovės valdymo organo, veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), taip pat dėl žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio bei jų kaltės, ir šios aplinkybės turi būti nustatomos, tiriamos ir vertinamos kompleksiškai.

15Teismas taip pat pažymėjo, kad vienintelis įmonės akcininkas NORTH MARKET RESEARCH LIMITED nepatvirtino 2006 metų įmonės balanso, ir tai buvo viena priežasčių, lėmusių atsakovo P. Ž. atsistatydinimą iš įmonės vadovo pareigų 2007 m. birželio 13 d. Pagal formuojamą teismų praktiką įmonės vadovo funkcijų pasibaigimo laikas nustatomas pagal sprendimą atleisti vadovą iš pareigų, o ne iš viešo registro duomenų. Atsakovas R. T. vadovo įgaliojimų neteko taip pat iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Priimdamas sprendimą atleisti R. T. iš direktoriaus pareigų, ieškovo akcininkas nepaskyrė naujo vadovo ir neišsprendė įmonės dokumentų ir turto perdavimo bei saugojimo klausimų. Nurodytos faktinės aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste leidžia spręsti apie reikalingumą įtraukti dalyvauti byloje trečiojo asmens teisėmis ieškovo dalyvį.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovas BUAB „Premium konsultacijos“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Dėl bankroto administratoriaus pareigos sudaryti įmonės balansą bankroto bylos iškėlimo dieną neįgyvendinamumo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė neįgyvendinamą pareigą bankroto administratoriui nurodydamas, kad jis privalo sudaryti įmonės balansą bankroto bylos iškėlimo dieną, nes administratoriui perduoti ne visi BUAB „Premium konsultacijos“ dokumentai, be to, nėra aišku, kurio iš vadovų vadovavimo įmonei metu bei kuriuo konkrečiai laikotarpiu buvo prarastas įmonės turtas bei turtui gauti svarbūs dokumentai. Bankroto administratorius negali sudaryti įmonės balanso bankroto bylos iškėlimo dieną, tai – bendrovės vadovų kompetencija.

19Bankroto administratorius įmonei padarytą žalą apskaičiavo vieninteliu įmanomu būdu: pagal atsakovo P. Ž. pateiktą 2006 m. gruodžio 31d. bendrovės balansą bei išanalizavęs kitus jam perduotus bankrutuojančios įmonės dokumentus, nustatė, kokie pokyčiai įmonės turte įvyko nuo 2006 m. gruodžio 31d. iki 2008 m. balandžio 22 d. (bankroto bylos iškėlimo dienos), koks bei kokios vertės turtas turėjo būti BUAB „Premium konsultacijos“ bankroto bylos iškėlimo dieną bei perduotas bankroto administratoriui. Taigi vieninteliu įmanomu būdu buvo apskaičiuota ir pagrįsta įmonei buvusių vadovų padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

20Atsakovo P. Ž. bankroto administratoriui pateiktas 2006 m. gruodžio 31 d. UAB „Premium konsultacijos“ balansas yra tinkamas bei leistinas įrodymas (CPK 178 straipsnis), kurį, nagrinėjant bylą, būtina vertinti ir jo pagrindu nustatyti ieškovui padarytos žalos dydį ir faktą. Šis balansas buvo pateiktas į bylą vieno iš atsakovų, tuo metu ėjusio bendrovėje vadovo pareigas, taigi abejoti balanse esančiais duomenis nėra jokio pagrindo, juolab nesuprantamas atsakovo P. Ž. jo paties pateikto balanso duomenų ginčijimas.

21Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad byloje negali būti vadovaujamasi BUAB „Premium konsultacijos“ 2006 m. gruodžio 31 d. balansu, be to, netinkamai pritaikė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, nurodydamas pareigą ieškovo bankroto administratoriui sudaryti įmonės balansą bankroto bylos iškėlimo dieną, kai BUAB „Premium konsultacijos“ pagrįstai apskaičiavo jos buvusių vadovų įmonei padarytą žalą.

222. Dėl įmonės vadovo pareigos perduoti įmonės turtą įgyvendinimo ir atlygintinos žalos fakto bei dydžio. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad, siekiant nustatyti vadovų padarytos žalos įmonei dydį, būtina papildomai išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su įmonėje bankroto bylos iškėlimo dieną turėjusio būti turto verte bei jo egzistavimu, todėl byla grąžintina nagrinėti į pirmąją instanciją. Lietuvos apeliacinis teismas netinkama apimtimi pritaikė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytą įmonės vadovo pareigą perduoti bankrutuojančios įmonės turtą bankroto administratoriui ir, atitinkamai, to nepadarius, atlyginti padarytą žalą, lygią neperduoto turto vertei (CK 2.87, 6.245-6.249, 6.263 straipsniai). Kasatoriaus vertinimu, šios teisės normos suponuoja absoliučią pareigą būtent įmonės vadovui perduoti administratoriui įmonės turtą, o jam to neatlikus, kyla pareiga atlyginti įmonei padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą kyla solidariai abiem atsakovams, nes dėl jų abiejų veiksmų įmonės turtas yra neišsaugotas bei prarastas. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl kilnojamųjų namukų galimo egzistavimo ir priklausomybės BUAB „Premium konsultacijos“ yra niekuo nepagrįstos. Bylos medžiaga (komunikacija su Pasienio kontrolės punktų direkcija, 2004 m. kovo 29 d. sutartis, inventorizacijos apyrašai, nuotraukos) neleidžia padaryti išvados, kad atsakovų nurodomi kilnojamieji namukai (įskaitant perleistą bankroto administratoriaus trečiajam asmeniui) priklauso nuosavybės teise BUAB „Premium konsultacijos“, nes buvę įmonės vadovai netinkamai vykdydami savo pareigas įmonei priklausiusių laikinųjų statinių (kilnojamųjų namelių) aiškiai neidentifikavo skiriamaisiais ženklais ar numeriais, iš kurių galima būtų spręsti apie šių statinių priklausomumą ieškovo bendrovei, be to, šių namukų neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratoriui. Dėl to apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad turtas nėra prarastas, taip pat nebuvo pagrindo įpareigojimui išsiaiškinti papildomas aplinkybes dėl namukų egzistavimo bei perdavimo bankroto administratoriui. Nesant galimybės identifikuoti namelių bei jų priklausomybės BUAB „Premium konsultacijos“, bankroto administratorius neturėjo ir neturi galimybės pats jų perimti. Be to, atsakovai žalos fakto bei dydžio 2008 m. balandžio 22 d. dėl neperduoto kito kilnojamojo turto (įrangos bei įrankių ir kito materialaus turto), t. y. 13 907,69 Lt bei atsargų (2675 Lt), neginčijo, todėl Lietuvos apeliacinis teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų, tam nesant jokio pagrindo (CPK 320 straipsnis).

23Atsakovo P. Ž. pateikti į bylą įrodymai (paskolos sutartys, išrašai iš banko sąskaitų, kiti) nepaneigia fakto, kad bankroto bylos iškėlimo dieną BUAB „Premium konsultacijos“ buvo atlikta išankstinių mokėjimų už 443 148 Lt, t. y. atsakovai nenuginčijo įmonei padarytos žalos šia apimtimi fakto ir dydžio. Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovų neteisėtais veiksmais neišsaugojus bei neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto padarytos žalos atlyginimo, todėl klausimas dėl įmonės paskolų suteikimo ir (ar) grąžinimo nėra aktualus ginčo situacijai. Atsakovai BUAB „Premium konsultacijos“ įmonės turto išankstinių mokėjimų už 443 148 Lt (šiuos mokėjimus pagrindžiančių dokumentų) ieškovo bankroto administratoriui neperdavė, taigi privalo atlyginti įmonei nurodyto dydžio žalą. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad BUAB „Premium konsultacijos“ gautinas sumas bankroto bylos iškėlimo dieną (24 150 Lt) galbūt sudaro grąžintinas PVM ir dėl to šias aplinkybes reikia išsiaiškinti papildomai, yra nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovai neišsaugojo bei neperdavė ieškovo bankroto administratoriui įmonės turto, turėjusio būti bankroto bylos iškėlimo dieną, taip pat jokiais įrodymais nepaneigė BUAB „Premium konsultacijos“ bankroto administratoriaus apskaičiuotos dėl atsakovų veiksmų kilusios žalos dydžio bei žalos fakto, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

243. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priėmė atsakovo P. Ž. pateiktus naujus įrodymus, nesant CPK 314 straipsnyje nustatytų sąlygų. Visos aplinkybės, kuriomis BUAB „Premium konsultacijos“ rėmėsi, prašydama priteisti iš atsakovų žalą, atsakovams buvo žinomos jau po pareikšto ieškinio, taip pat ieškovui pateikus byloje pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko dvejus metus ir tris mėnesius, per šį laikotarpį atsakovas P. Ž. galėjo ir privalėjo pateikti į bylą visus turimus įrodymus. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai nepaskyrė žodinio nagrinėjimo šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pridėjo prie bylos daug naujų įrodymų, byla daugeliu aspektų apeliacinėje instancijoje buvo nagrinėjama iš naujo, todėl nagrinėjimas žodinio proceso tvarka buvo būtinas.

25Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo faktines aplinkybes dėl

26R. T. įgaliojimų pabaigos datos, nes jis buvo atleistas bankroto administratoriaus po bankroto bylos BUAB „Premium konsultacijos“ iškėlimo, taigi buvo įmonės vadovas iki šios datos. Byloje yra keliami įmonės vadovo, kaip specialaus subjekto, o ne juridinio asmens dalyvio pareigų ir atsakomybės klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismo nurodymai dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą yra visiškai nepagrįsti.

27Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas P. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

28Aplinkybė, kad ieškovui R. T. dar nėra perdavęs visų dokumentų, paaiškėjo tik teikiant kasacinį skundą; iki tol ieškovas teigė priešingai. Be to, kasaciniame skunde nenurodoma, kokie dokumentai, reikalingi balansui sudaryti, nėra pateikti, todėl nė vienas atsakovų neturi galimybės teismui pateikti argumentuotą ir detalią nuomonę dėl tokių ieškovo kasaciniame skunde dėstomų argumentų. Pažymėtina ir tai, kad kompiuteris su programine įranga „Revile Solo“, kurioje, atsakovo P. Ž. žiniomis, yra visi ieškovo buhalteriniai duomenys, yra saugojamas BUADB „Baltikums draudimas“ patalpose, o pats bankroto administratorius jį atsisako priimti, nors pagal šiame kompiuteryje esančius duomenis galėtų būti sudarytas ieškovo balansas bankroto bylos iškėlimo dieną.

29Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad 2006 m. gruodžio 31 d. balanse esančiais duomenimis nėra pagrindo abejoti. Iš byloje esančių UAB „Premium konsultacijos“ banko sąskaitos Latvijos banke AS „Baltikums“ išrašų matyti, kad: 1) 2006 m. rugpjūčio 2 d., 2006 m. rugpjūčio 3 d. ir 2006 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Premium konsultacijos“ gavo atitinkamai 39 600 eurų, 35 000 Lt ir 38 000 Lt paskolas iš UAB „BD Development“; 2) 2006 m. gruodžio 21 d. UAB „Premium konsultacijos“ grąžino dalį paskolos bei sumokėjo palūkanas UAB „BD Development“ (iš viso 58 252,24 euro) bei paskolino 68 500 eurų „Hanover Corporation LLC“. Rašytinė paskolos sutartis suteikiant paskolą „Hanover Corporation LLC“ bei skolinantis iš UAB „BD Development“ nebuvo pasirašyta, todėl bendra 126 752,24 euro suma, kuri buvo sumokėta kaip paskolos grąžinimas ir paskolos suteikimas, UAB „Premium konsultacijos“ buhalterių 2006 m. gruodžio 31 d. klaidingai buvo įtraukta į grafą „išankstiniai mokėjimai“ ir taip sudarytas netikslus balansas. 2006 m. rugpjūčio 2 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis su UAB „BD Development“ dėl 57 142,26 euro paskolos suteikimo UAB „Premium konsultacijos“ bei 2006 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartis su „Hanover Corporation LLC“ dėl paskolos suteikimo ir pakoreguotas balansas, iš išankstinių mokėjimų grafos išbraukiant 437 650,12 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas niekada neturėjo kaip turto 58 252,24 euro sumos, kurią pasiskolino iš UAB „BD Development“. Be to, ieškovas turi reikalavimo teisę į „Hanover Corporation LLC“ dėl paskolos grąžinimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis turtas (437 650,12 Lt) yra prarastas.

30Nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad 2006 m. gruodžio 31 d. balanse pateikti duomenys yra netikslūs, o balansas P. Ž. pasirašytas nebuvo, todėl sutikti su kasaciniame skunde dėstomais argumentais, neva 2006 m. gruodžio 31 d. balanse esančiais duomenimis nėra pagrindo abejoti, nėra jokio pagrindo. Be to, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, 2006 m. gruodžio 31 d. balansą į bylą pateikė ne atsakovai (ar vienas jų), o pats ieškovas.

31Jei teismas nuspręstų, kad bankroto administratorius turi pareigą sudaryti ieškovo balansą bankroto bylos iškėlimo dieną, grafoje „Išankstiniai mokėjimai“ neliktų jokių sumų, todėl ieškovui tektų reikšti naują reikalavimą ar net naują ieškinį, be to, tektų daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas iš atsakovų nepagrįstai ir neteisėtai priteisė 443 148 Lt kaip išankstinius mokėjimus. Tokios aplinkybės ieškovui yra itin nenaudingos, todėl ir balanso bankroto bylos iškėlimo dieną sudarymas ieškovui yra ne neįgyvendinamas, o nenaudingas veiksmas.

32Atsakovas P. Ž. UAB „Premium konsultacijos“ vadovo pareigų nebeina nuo 2007 m. birželio 13 d. ir jam nėra žinoma, kokie veiksmai įmonėje buvo atlikti po jo atsistatydinimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą dėl aplinkybių, kurias patvirtinančius dokumentus turi tik ieškovas, atsakovui P. Ž.

33Bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta ieškovui priklausančio turto buvimo vietą. Po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovui P. Ž. tapo žinomas faktas, kad vieną šių namelių, už kurių praradimą reikalauja atlyginti nuostolius, bankroto administratorius pardavė tretiesiems asmenims už 900 Lt (2009 m. liepos 14 d. negyvenamojo statinio pirkimo-pardavimo sutartis su priedais pridėta prie apeliacinio skundo). Nepaisant šių aplinkybių ieškovas tvirtina, kad visas turtas yra prarastas ir jo buvimo vieta nežinoma, o už vieną prarastą namelį reikalauja 4912 Lt žalos atlyginimo (2011 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo 3 lapas). Tai, kad visi ieškovui priklausantys nameliai yra jų buvimo vietoje, patvirtina prie apeliacinio skundo pridėtos nuotraukos. Atsakovas P. Ž. kreipėsi į Pasienio kontrolės punktų direkciją prie Susisiekimo ministerijos ir iš jos gavo raštus, patvirtinančius, kad 2009 m. kovo ir rugsėjo mėnesiais ieškovas buvo informuotas apie tai, jog jam priklausantys nameliai yra Eišiškių PKP ir Krakūnų PKP teritorijoje. Taigi, ieškovui buvo žinoma turto buvimo vieta.

34Tiek atsakovo P. Ž. apeliaciniame skunde, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo išdėstytos aplinkybės dėl 2006 m. gruodžio 31 d. balanse išankstinių mokėjimų grafoje esančios 443 148 Lt sumos. Jokių sumų kaip išankstinių mokėjimų nė vienas atsakovų ieškovui objektyviai net negalėjo perduoti, nes tokių jo sąskaitoje nebuvo ir neturėjo būti. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus argumentai, kad atsakovai neperdavė išankstinių mokėjimų (443 148 Lt), taip padarydami ieškovui žalos, yra nepagrįsti.

35Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priėmė atsakovo P. Ž. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus, nes P. Ž. apie juos neva žinojo jau anksčiau. Su tokiais teiginiais negalima sutikti. Šiuos įrodymus atsakovas gavo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Be to, pateiktų įrodymų atsakovas P. Ž. anksčiau nerinko, nes, jo nuomone, įrodyti aplinkybę, kad ieškovui priklausančio turto nėra jo buvimo vietoje (taigi ir patirtą žalą), turi ne atsakovas, o ieškovas. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą ir išaiškinus, kad šie nameliai yra prarasti, buvo nuspręsta juos apžiūrėti ir patikrinti vietoje.

36Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas R. T. prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

37Atsakovas sutinka su Apeliacinio teismo išvada, kad, turėdamas įmonės dokumentus, kokia apimtimi ir kokie buvo perduoti, bankroto administratorius galėjo sudaryti balansą ir nustatyti esamą finansinę padėtį įmonėje. Tai – ne perteklinė įstatyme nenustatyta pareiga, o siekis nustatyti realią padėtį įmonėje ir objektyvus pagrindas taikyti civilinę atsakomybę žalą padariusiems asmenims.

38Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad pareiga perduoti įmonės turtą ir dokumentus yra absoliuti įmonės vadovo pareiga ir kad bankroto administratorius administruodamas įmonę turi disponuoti tik perduotu turtu. Įstatyme nustatyta nemažai bankroto administratoriaus teisių, susijusių su galimybe surasti, išreikalauti prarastą, perleistą ir kt. turtą. Įmonės administratorius turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, Lietuvos statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo įmonių, teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus darbuotojus, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 19 punktas). Kasatorius nepatikrino, ar yra kokio nors turto, nors žinojo, kur yra įmonės patalpos, turėjo teisę į jas patekti, organizuoti turto apsaugą; jis nesiekė išsiaiškinti kilnojamųjų namelių buvimo vietos ir jų priklausomybės. Taigi, jei yra perduotas ne visas turtas, bankroto administratorius turi teisę ir pareigą surasti neperduotą turtą pats, pasinaudodamas įstatymo suteiktomis teisėmis.

39Apeliacinis teismas priėmė atsakovo P. Ž. pateiktus dokumentus, įvertinęs jų svarbą bylos aplinkybėms, atsižvelgdamas į pateikiančio asmens argumentus dėl pateikimo apeliacinėje instancijoje. Atsakovas iš dalies sutinka, kad byla apeliacinės instancijos teisme galėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau, įvertinus tai, kad Apeliacinis teismas nutarė, jog tirtini ne tik naujai pridėti, bet ir jau nagrinėti įrodymai, laikytina, kad tai nėra esminis proceso pažeidimas, dėl kurio skundžiama Apeliacinio teismo nutartis galėtų būti panaikinta.

40Atsižvelgdamas į tai, kad su galima žala įmonei vienintelis akcininkas nesusijęs ir jo atsakomybės klausimas nekeliamas, atsakovas R. T. pritaria kasatoriaus nuomonei, jog įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu vienintelį akcininką nėra pagrindo.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

43Civilinėje byloje dėl įmonei padarytos žalos iš įmonės vadovų priteisimo keliami padarytos žalos įrodinėjimo ir procesiniai bylos nagrinėjimo klausimai.

44Dėl įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo priemonės ir joje esančių įrodymų vertinimo

45Įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specifiniai reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą. Jeigu balansas nepasirašytas, tai nėra pagrindo juo vadovautis kaip finansinės atskaitomybės dokumentu. Nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas). T. y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai rodikliai dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys dėl tos priežasties, kad jų tikrumas nėra patvirtintas atsakingų asmenų parašais, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą.

46Jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Minėta, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Taigi, vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę.

47Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas teisiškai pagrįstai nurodė tirti faktines žalos padarymo aplinkybes vadovaujantis žalą patvirtinančiais įrodymais, kurie yra tiesioginiai, patikimi, konkretūs – atspindintys realius įmonės turto turėjimo ar praradimo (neišsaugojimo) faktus. Tokie nurodymai atitinka CPK 185, 177, 197 straipsnių nuostatų reikalavimus. Įrodymų, jų leistinumo ir vertinimo, didelės apimties ir naujų įrodymų, susijusių su padaryta žala ir jos dydžiu ištyrimas ir įvertinimas apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai motyvuotas, todėl atitinka CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 321 straipsnio reikalavimus. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 185, 177, 197 straipsnių pažeidimo teisiškai nepagrįsti.

48Finansinės apskaitos tikslais sudaromo balanso nepatvirtinimas, balansui reikalingų apskaitos dokumentų nepateikimas yra įmonės buhalterinės apskaitos trūkumas. Nors jis pasunkina aplinkybių, kada susidarė įmonės turto trūkumas ir kas už jį (kokiu dydžiu) yra atsakingas, įrodinėjimą, tačiau nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl žalos dydžio ir fakto nėra tiesiogiai susiję su apskaitos dokumentų ir ūkinių – komercinių operacijų įforminimu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl bankroto administratoriaus pareigos sudaryti balansą nesusiję su kilusiu ginču, todėl nesudaro kasacijos nagrinėjimo dalyko ir kasacinis teismas neturi teisės pasisakyti dėl šių argumentų (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49Dėl CPK 314 straipsnio taikymo

50CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005). Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 314 straipsnio pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti.

51Dėl CPK 322 straipsnio taikymo

52Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu, kad byla apeliacinėje instancijoje būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu žalos atlyginimo byloje reikia nustatyti žalos fakto ir dydžio aplinkybes bei būtina priimti ir ištirti didelės apimties įrodymus, tai savaime nereiškia, kad turi būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas.

53Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, nepadarė CPK 322 straipsnio pažeidimo bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje proceso taisykles. Kasatoriaus argumentai šiuo aspektu pripažintini nepagrįstais ir atmestini.

54Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

55Teisėjų kolegija pažymi, kad, vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nurodymai dėl trečiojo asmens BUAB „Premium konsultacijos“ dalyvio įtraukimo į bylą yra nepagrįsti, nes teismas nepagrįstai konstatavo faktines aplinkybes dėl R. T. įgaliojimų pabaigos datos, o byloje yra sprendžiami įmonės vadovo, kaip specialaus subjekto, o ne juridinio asmens dalyvio pareigų ir atsakomybės klausimai, o R. T. įgaliojimo pabaigos datos nustatymas yra faktinė bylos aplinkybė.

56Kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta pirmosios instancijos teismui įtraukti į bylą BUAB „Premium konsultacijos“ dalyvį trečiuoju asmeniu, o yra konstatuotas reikalingumas spręsti dėl tokio įtraukimo, taip pat pažymėta, kad tai – pirmosios instancijos teismo kompetencija. Kasaciniame skunde esančiais argumentais išsamiai nepagrindžiama, kuo toks apeliacinės instancijos teismo nurodymas pažeidžia procesines normas ir sudaro pagrindą kasacijai kaip procesinės teisės pažeidimas, turintis įtakos teismo nutarties teisėtumui (CPK 346 straipsnis).

57Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasacinio skundo argumentai nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, todėl kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo dėl jų pasisakyti (CPK 353 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Kasaciniame teisme patirta 36,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

62Priteisti iš kasatoriaus BUAB „Premium konsultacijos“ (duomenys neskelbtini) 36,61 Lt (trisdešimt šešis litus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

63Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi iškėlė... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 9. Teismas konstatavo, kad atsakovas P. Ž. turėjo pareigą perduoti bendrovės... 10. Teismas nustatė, kad bankroto byla ieškovui iškelta 2008 m. balandžio 22 d.... 11. 2 361 460 Lt žalą ieškovas grindė Juridinių asmenų registrui pateiktu... 12. Teismas taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino... 13. Analogiškas išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė ir dėl 2006 m.... 14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vertinant paskolos suteikimą įmonės... 15. Teismas taip pat pažymėjo, kad vienintelis įmonės akcininkas NORTH MARKET... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovas BUAB „Premium konsultacijos“ prašo panaikinti... 18. 1. Dėl bankroto administratoriaus pareigos sudaryti įmonės balansą bankroto... 19. Bankroto administratorius įmonei padarytą žalą apskaičiavo vieninteliu... 20. Atsakovo P. Ž. bankroto administratoriui pateiktas 2006 m. gruodžio 31 d. UAB... 21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės... 22. 2. Dėl įmonės vadovo pareigos perduoti įmonės turtą įgyvendinimo ir... 23. Atsakovo P. Ž. pateikti į bylą įrodymai (paskolos sutartys, išrašai iš... 24. 3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas... 25. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo faktines aplinkybes... 26. R. T. įgaliojimų pabaigos datos, nes jis buvo atleistas bankroto... 27. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas P. Ž. prašo kasacinį skundą... 28. Aplinkybė, kad ieškovui R. T. dar nėra perdavęs visų dokumentų,... 29. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad 2006 m. gruodžio 31 d. balanse... 30. Nurodytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad 2006 m. gruodžio 31 d.... 31. Jei teismas nuspręstų, kad bankroto administratorius turi pareigą sudaryti... 32. Atsakovas P. Ž. UAB „Premium konsultacijos“ vadovo pareigų nebeina nuo... 33. Bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta... 34. Tiek atsakovo P. Ž. apeliaciniame skunde, tiek Vilniaus apygardos teismo... 35. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 36. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas R. T. prašo apeliacinės... 37. Atsakovas sutinka su Apeliacinio teismo išvada, kad, turėdamas įmonės... 38. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad pareiga perduoti įmonės... 39. Apeliacinis teismas priėmė atsakovo P. Ž. pateiktus dokumentus, įvertinęs... 40. Atsižvelgdamas į tai, kad su galima žala įmonei vienintelis akcininkas... 41. Teisėjų kolegija... 42. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 43. Civilinėje byloje dėl įmonei padarytos žalos iš įmonės vadovų... 44. Dėl įmonės balanso kaip žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo... 45. Įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal... 46. Jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios... 47. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas teisiškai pagrįstai... 48. Finansinės apskaitos tikslais sudaromo balanso nepatvirtinimas, balansui... 49. Dėl CPK 314 straipsnio taikymo... 50. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 51. Dėl CPK 322 straipsnio taikymo... 52. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą... 53. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 54. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 55. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis... 56. Kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra... 57. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasacinio skundo argumentai nesudaro... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 59. Kasaciniame teisme patirta 36,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 62. Priteisti iš kasatoriaus BUAB „Premium konsultacijos“ (duomenys... 63. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...