Byla e2A-318-569/2017
Dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys A. U. ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pietinis būstas“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys A. U. ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės išmokėtą 943 Eur draudimo išmoką, 125,87 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

62. Ieškovė nurodė, kad 2013-10-11 vandeniu užpiltas butas, esantis adresu ( - ). Įvykio metu butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Pagal ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina – 2856 Lt. Už sugadintą butą Nr. ( - ) ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 2856 Lt (827,15 Eur) draudimo išmoką. Už sugadintą svetainės staliuką ieškovė išmokėjo 400 Lt (115,85 Eur) draudimo išmoką. Viso ieškovė išmokėjo 943 Eur draudimo išmoką. Ieškovės atstovas žalų ekspertas G. B. išsiaiškino, kad butas Nr. ( - ) užpiltas iš daugiabučio gyvenamojo namo, adresu ( - ), palėpėje esančių patalpų per atsuktą šildymo sistemos vamzdyno nuorinimo ventilį. Faktinę pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą vykdo atsakovė. 2014-01-13 pretenzija ieškovė ragino atsakovę per 18 dienų atlyginti atsiradusią žalą, tačiau turtinė žala iki šiol neatlyginta.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Pietinis būstas“ iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas; priteisė iš ieškovės 3,82 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą ir yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

94. Teismas vertino, kad ieškovė privalėjo ištirti aplinkybes būtinas draudžiamojo įvykio faktui, jo kaltininkui nustatyti, tačiau ieškovė tinkamai neatliko įvykio aplinkybių tyrimo, jos atstovas įvykio vietoje nebuvo, išvada apie įvykio priežastis, jo kaltininką, buvo padaryta remiantis išimtinai turto draudėjos A. U. suteikta informacija.

105. Teismas konstatavo, kad 2013-10-11, t. y. tą dieną kai įvyko draudiminis įvykis, name buvo įjungtas šildymas, namo šilumos tinklų priežiūra rūpinasi AB „Šiaulių energija“, dėl to teismas vertino, kad neatmestina tikimybė, jog minėtos bendrovės darbuotojai atliko ir sistemos nuorinimo darbus, bei paliko atsuktą kranelį (ventilį). Teismas pažymėjo, jog turto sugadinimo akte užfiksuota, kad minėtą nuorinimo kranelį (ventilį) užsuko draudėjos kaimynas iš 11 buto, kas sudaro pagrindą prielaidai, kad sistemos nuorinimo darbus galėjo atlikti ir bet kuris laiptinės gyventojas. Teismas vertino, kad byloje nepaneigta, jog žala galėjo kilti dėl trečiųjų asmenų kaltės.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

126. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

136.1. Teismas be teisėto pagrindo darė išvadą, kad apeliantė tinkamai neatliko įvykio aplinkybių tyrimo. Apeliantės darbuotojas žalų ekspertas G. B. išsiaiškino, kad butas Nr. ( - ) užpiltas iš daugiabučio gyvenamojo namo, adresu ( - ), palėpėje esančių patalpų per atsuktą šildymo sistemos vamzdyno nuorinimo ventilį. Analogišką užpylimo priežastį nustatė bylą išnagrinėjęs teismas. Tai reikštų, kad bylą nagrinėjęs teismas, padarydamas analogišką išvadą dėl užpylimo priežasties, paneigė prieš tai darytą išvadą, kad ieškovė neištyrė draudžiamojo įvykio aplinkybių.

146.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovei, kaip specifiniam subjektui, yra keliami aukštesni rūpestingumo standartai, todėl nenustatydama palėpės, kurioje yra bendrieji inžineriniai tinklai, naudojimo ir patekimo į ją tvarkos, neregistruodama palėpės raktų išdavimo, atsakovė prisiėmė riziką.

157. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pietinis būstas“ prašo apeliacinį skundą atmesti; Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą; iš ieškovės priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

167.1. Ieškovės pateikiami įrodymai patvirtina, kad draudikas pakankamai neištyrė šio įvykio aplinkybių. Ieškovė apie įvykio priežastis, išvadas galimai padarė remdamasi išimtinai draudėjo darbuotojų ar nukentėjusiosios paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, leidžiančių jiems daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai, atsakovė apie įvykį nebuvo informuota, nebuvo kviesta nustatant padarytą žalą.

177.2. Byloje nėra nė vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Apie buto apliejimą adresu ( - ), į atsakovę nebuvo kreiptasi. Atsakovė net nebuvo užregistravusi jokio gedimo, nes nei draudimo atstovai, nei buto savininkė į namo administratorių nesikreipė ir apie įvykį nepranešė. Atsakovė negali besąlygiškai atsakyti už žalą, kuri atsirado dėl kitų trečiųjų asmenų kaltės, o ieškovė nebando nustatyti kaltų asmenų. Ieškovė visiškai neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

187.3. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl palėpės rakinimo, patekimo į palėpę tvarkos, kurios nebuvo nurodomos ieškinyje.

19Teismas

20k o n s t a t u o ja :

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

228. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, aiškinimo ir taikymo. Pagal aptariamą teisės normą, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

239. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

2410. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2013-03-16 iki 2014-03-15 Būsto draudimo sutartimi draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas A. U. butas, esantis adresu: ( - ). 2013-10-11 minėtas butas užpiltas vandeniu. 2013-10-14 buvo sudarytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kurį surašė ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas G. B.. 2013-10-14 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta: įvykio data – 2013-10-11, įvykio pavadinimas – apliejimas, šildymo sistemos avarija, numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – Šilumos tinklų prižiūrėtojas. Draudimo išmokos pažymose, pranešimuose apie nuostolių atlyginimą ir mokėjimo nurodymuose užfiksuota, kad A. U. buvo išmokėta 3256 Lt (943 Eur) draudimo išmoka. 2013-10-15 ieškovė pateikė užklausą UAB „Apkaba“ su prašymu pateikti informaciją apie įvykio kaltininką bei kas atsakingas už eksploataciją. 2014-01-13 pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą ir pareikalavo ją atlyginti. Byloje atsakovė teigia, kad dėl buto apliejimo į bendrovę niekas nesikreipė, name joks gedimas neužregistruotas, inžinerinė įranga tvarkinga, palėpėje nesandarumų nepastebėta.

2511. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Pažymėtina, kad ieškovė surašydama turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, nesusisiekė su namo administratoriumi ir jo neinformavo apie atliekamą draudiminio įvykio tyrimą, nesusisiekė ir su namo šilumos tinklų priežiūra prižiūrinčia AB „Šiaulių energija“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės atstovas būtų apžiūrėjęs šildymo sistemos nuorinimo kranelį (ventilį), patalpą, kurioje jis yra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas vien remiantis turto draudėjos A. U. suteikta informacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė tinkamai neatliko įvykio aplinkybių tyrimo.

2612. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, teismas turi vadovautis CPK normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą, bei jas aiškinančia teismų praktika. Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė yra preziumuojama. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės. Žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais, šios civilinės atsakomybės sąlygos nepreziumuojamos.

2713. Apeliantė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu žalą padariusiu asmeniu laikė atsakovę UAB „Pietinis būstas“, kuri ieškovės teigimu netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą, dėl ko iš namo palėpėje esančių patalpų per atsuktą šildymo sistemos nuorinimo kranelį (ventilį) buvo užlietas butas.

2814. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė į bylą nepateikė jokios sutarties, kurios pagrindu atsakovė administruoja namą, esantį ( - ), ir vykdo šio namo priežiūrą, sąrašų, kokius darbus įsipareigoja atlikti atsakovė, prižiūrint namą, esantį ( - ). Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kokias konkrečiai įstatymų normas pažeidė atsakovė ir kuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai. Byloje konstatavus, kad nėra duomenų, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo šildymo sistemos nuorinimo kranelį ar jį paliko atsuktą, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei priteisti ieškovei subrogacijos pagrindu reikalaujamą žalą. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą.

2915. Sutiktina su atsakove, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl palėpės rakinimo, patekimo į palėpę tvarkos, nebuvo nurodomos ieškinyje. Įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl palėpės rakinimo, patekimo į palėpę tvarkos. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog palėpė buvo rakinama, o ieškovė pirmosios instancijos teisme šių aplinkybių nepaneigė.

3016. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas – nepažeidė CPK nustatytų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė draudiko subrogacinį reikalavimą ir tokio reikalavimo tenkinimą reglamentuojančias materialiąsias teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

3217. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus apie apeliacinėje instancijoje patirtas 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad yra pagrindas atsakovei iš ieškovės priteisti 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

34Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei UAB „Pietinis būstas“ 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

36Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ prašė... 6. 2. Ieškovė nurodė, kad 2013-10-11 vandeniu užpiltas butas, esantis adresu (... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį... 9. 4. Teismas vertino, kad ieškovė privalėjo ištirti aplinkybes būtinas... 10. 5. Teismas konstatavo, kad 2013-10-11, t. y. tą dieną kai įvyko draudiminis... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 12. 6. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti... 13. 6.1. Teismas be teisėto pagrindo darė išvadą, kad apeliantė tinkamai... 14. 6.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino tos... 15. 7. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Pietinis... 16. 7.1. Ieškovės pateikiami įrodymai patvirtina, kad draudikas pakankamai... 17. 7.2. Byloje nėra nė vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės... 18. 7.3. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes dėl palėpės... 19. Teismas... 20. k o n s t a t u o ja :... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. 8. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 23. 9. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių,... 24. 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2013-03-16 iki 2014-03-15 Būsto... 25. 11. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje numatyta,... 26. 12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, spręsdamas dėl bylai... 27. 13. Apeliantė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu žalą padariusiu asmeniu... 28. 14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė į bylą nepateikė... 29. 15. Sutiktina su atsakove, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos... 30. 16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 32. 17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 34. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei UAB „Pietinis... 36. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....