Byla A-756-851-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Anatolijaus Baranovo, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės (pranešėja), sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei, dalyvaujant pareiškėjai N. D. , pareiškėjos atstovui advokatui Stasiui Šedbarui, atsakovo atstovams Miroslavui Gruodžiui, Alvydui Laurinaičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. D. skundą atsakovui Lietuvos standartizacijos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. P-3 dėl nuobaudos paskyrimo. Nurodė, kad tarnybinė nuobauda jai skirta už tai, kad ji, kaip metodinio skyriaus vedėja, išsiuntė Lietuvos standartizacijos departamento vartotojų komisijos nariams, technikos komiteto 37 „Terminologija“ (TK-37) nariams ir kitų technikos komitetų nariams savo kritines pastabas dėl departamento parengto Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir siūlė teikti Lietuvos Respublikos Seimui savo pastabas dėl to projekto, be to, 2006 m. lapkričio 29 d. vykusio Dvynių programos renginio, skirto Technikos komitetų atstovams, pertraukos metu ji, kaip departamento padalinio vadovė, taip pat reiškė renginio dalyviams kritines pastabas dėl prieš tai minėto įstatymo projekto ir siūlė teikti Lietuvos Respublikos Seimui savo pastabas. Pareiškėjos teigimu, viešai prieinamos informacijos pateikimas suinteresuotiems Lietuvos visuomenės atstovams, tiesiogiai susijusiems su jų veiklą reglamentuojančio Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Be to, įsakyme dėl nuobaudos skyrimo nurodytos struktūros (LST TK ir Vartotojų komisija) yra Lietuvos nacionalinės standartizacijos institucijos struktūrinės dalys, už kurių veiklą atsakingas metodinis skyrius. Bendraudama su jais, pareiškėja vykdė tiesiogines savo pareigas, o ne atstovavo Departamentui. Informaciją apie tai, kad Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui, jai pateikė Departamento direktoriaus pavaduotojas ir dėl tos priežasties informacijos derinti nebereikėjo. Parengdama ir Departamento direktoriui pateikdama pastabas dėl standartizacijos įstatymo keitimo įstatymo projekto vykdė skyriaus nuostatuose nurodytas funkcijas. Lojalumo vadovybei ir kolegoms principas nepažeistas, kadangi tiek vadovybei, tiek kolegoms pateiktos dalykinio pobūdžio pastabos dėl Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto keitimo, parengtos siekiant patobulinti įstatymo projektą. Dalykinės pastabos ir pasiūlymai buvo pagrįsti, pateikiant svarius argumentus.

6Atsakovas Lietuvos standartizacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pagal Metodinio skyriaus vedėjos pareigybės aprašymą (toliau – ir Pareigybės aprašymas) (patvirtinta Departamento direktoriaus 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. P-35) ir Metodinio skyriaus nuostatus (toliau – ir Skyriaus nuostatai) (patvirtinti Departamento direktoriaus 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. P-35) į Metodinio skyriaus vedėjo pareigas neįeina veiksmų, už kuriuos pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda, atlikimas. Pareigybės aprašymo 19, 20 punktai nesuteikia vedėjai įgaliojimų siųsti TK-37 nariams tarnybinio pobūdžio informacijos, nesuderintos su vadovybe. Pareiškėja, vykdydama Departamento Vartotojų komisijos sekretorės funkcijas ir komisijos nariams išsiųsdama asmenines pastabas dėl „LR Standartizacijos įstatymo keitimo įstatymo projekto“, nesusijusias su Vartotojų komisijos veikla ir nesuderintas su vadovybe, viršijo savo įgaliojimus (Lietuvos standartizacijos departamento Vartotojų komisijos nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 80, 13 p.). Departamento vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Departamento direktoriaus 2006 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-21, 6 punkte numatyta, kad departamentui atstovaujančių valstybės tarnautojų pozicija turi sutapti su oficialia departamento pozicija. Departamentui atstovaujantys tarnautojai turi ją suderinti su direktoriumi arba su direktoriaus pavaduotoju pagal jų kompetenciją tiesiogiai arba per padalinių vadovus. Atstovaudami departamentui, tarnautojai turi neviršyti savo kompetencijos ir gautų įgaliojimų ir laikytis tarnybinės etikos bei kitų tarnautojams keliamų reikalavimų. Tarnautojai, spręsdami darbo klausimus pagal savo kompetenciją ir suteiktus įgaliojimus, gali susirašinėti elektroniniu paštu departamento viduje, taip pat su Lietuvos ar užsienio valstybių atitinkamų institucijų darbuotojais (Taisyklių 24 p. 3 d.). Taigi nurodytos Taisyklės reglamentuoja departamento valstybės tarnautojų įgaliojimus, kai jie oficialiai reiškia savo nuomonę, taip pat nustato jų tarnybinio susirašinėjimo elektroniniu paštu ribas. Pareiškėja šių Taisyklių nepaisė, tuo nusižengdama tarnybinei etikai (Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. 6 p.). Veiksmais, už kuriuos skirta nuobauda, pareiškėja pademonstravo nelojalumą vadovybei ir kolegoms, tuo pažeisdama Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 5.2 punktą, kuriame įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo būti lojalus ir paslaugus visuomenei, kuriai tarnauja, taip pat savo vadovybei, kolegoms ir pavaldiniams. Technikos komitetai ir Vartotojų komisija nėra departamento struktūriniai padaliniai, nes juose dalyvaujančių įgaliotų atstovų darbą apmoka ir kitas veiklos sąnaudas dengia juos delegavę subjektai. LST TK pagrindinė funkcija – rengti standartų projektus. Sprendimus rengiamo standarto klausimais sutarimu priima šių subjektų įgaliotieji atstovai. Departamento paskirti tarnautojai tik kuruoja technikos komitetus ir/ar atlieka tų komitetų sekretorių funkcijas. Kuravimo ir sekretorių funkcijų apimtis reglamentuota Technikos komitetų nuostatuose. Pareiškėjos veiksmai nenumatyti ir nurodytuose nuostatuose. Taigi ir šių teisės aktų požiūriu pareiškėja savo veiksmais viršijo įgaliojimus.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. P-3 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

9Teismas nurodė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, vykdyti Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius tarnautojų funkcijas, jiems duotas vadovų užduotis ir pavedimus, būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytis tarnybos etikos, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų vidaus tvarkos taisyklių, teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą ir t.t. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str., 58 str.). Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėja išsiuntė pastabas dėl Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto bei ragino teikti pastabas dėl šio projekto. Pareiškėjos pateikti dokumentai, t.y. elektroninis laiškas, adresuotas Vartotojų komisijos pirmininkui ir nariams, išsiųstas 2006 m. spalio 30 d., yra informatyvaus pobūdžio, jame siūloma nagrinėti įstatymo projektą ir pateikti pasiūlymus (b. l. 75), elektroniniai laiškai, siųsti Aplinkos ministerijos sekretoriui A. S. , Aplinkos ministerijos sekretoriui J. L. , LST direktoriui B. Š. (b. l. 77-79), nėra susiję su nagrinėjamu ginču, nes prie šių laiškų pridėtas Lietuvos standartizacijos ir atitikties specialistų susirinkimo protokolo projektas, o pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad išsiuntė pastabas dėl Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Byloje esantis elektroninis laiškas, kuriuo pareiškėja siuntė savo siūlymus ir pastabas dėl Standartizacijos įstatymo keitimo įstatymo projekto, adresuotas Aplinkos ministerijos sekretoriui A. S. , o ne LST vartotojų komisijos nariams ar TK 37 „Terminologija“ nariams. Kaip matyti iš elektroninio laiško turinio, pareiškėja šiuos pasiūlymus ir pastabas taip pat buvo pateikusi ir Lietuvos standartizacijos departamento direktoriui B. Š. (b. l. 83). Pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta taip pat už tai, kad 2006 m. lapkričio 29 d. vykusio Dvynių programos renginio, skirto TK atstovams, pertraukos metu ji, kaip Departamento padalinio vadovė, reiškė kritines pastabas dėl Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto bei siūlė ten dalyvavusiems asmenims teikti Seimui savo pastabas dėl projekto (b. l. 33), tačiau nei įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, nei išvadoje, kurios pagrindu skirta tarnybinė nuobauda, nenurodyta, kokias kritines pastabas reiškė pareiškėja bei nepateikti jokie tai patvirtinantys įrodymai. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų pareiškėja savo nuomonę pareiškė renginio pertraukos metu. Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą bei draudimas persekioti už kritiką yra žmogaus laisvės, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucijos 25 str. l d., 33 str. 2 d.). Žmogaus laisvės reikšti savo įsitikinimus ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą gali būti ribojamos tik įstatymais, tikslu apsaugoti kitus Konstitucijoje įtvirtintus gėrius, visuomenės ir valstybės interesus (Konstitucijos 25 str. 3 d., 4d., 28 str.). Valstybės tarnybos įstatyme tiesioginių apribojimų valstybės tarnautojui laisvai išsakyti savo mintis ar nuomonę, kuri nesutampa su aukštesnių pagal pavaldumą tarnautojų ar institucijų nuomone, nėra. Jame įtvirtinti lojalumo, padorumo, pavyzdingumo principai reiškia, jog valstybės tarnautojas, reikšdamas savo įsitikinimus ir kritikuodamas valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, turi minėtų principų nepažeisti. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokio pobūdžio pastabos buvo išsakytos Dvynių programos renginio metu, be to, pastabos išsakytos ne viešai, o renginio pertraukos metu, jos laikytinos pareiškėjos asmenine nuomone, kuri yra susijusi su jos darbine veikla. Asmeninei nuomonei išsakyti teisės aktai nenumato reikalavimo gauti kieno nors sutikimą.

10Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas padarė išvadą, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta nepagrįstai ir įsakymas, kuriuo skirta tarnybinė nuobauda, naikintinas.

11III.

12Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos standartizacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus autentiško Departamento vidaus informacinio dokumento temas ir tekstus platinant už Departamento ribų, Departamento neadministruojamiems (nepavaldiems) asmenims ar įstaigoms bei Dvynių programos renginio pertraukos metu raginant renginyje dalyvavusius asmenis svarstyti ir teikti Seimui siūlymus dėl Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Tokiu būdu pareiškėja demonstravo nelojalumą savo vadovybei ir kolegoms.

142. Apelianto teigimu, pareiškėjos veiksmus vertinant priešingai nei juos įvertino atsakovas, paskirdamas tarnybinę nuobaudą, gautųsi, kad kiekvienas valstybės tarnautojas, prisistatydamas institucijos atstovu ir veikdamas jos vardu bet kokiu būdu, bet kokiomis priemonėmis, bet kokiais klausimais gali reikšti nuomonę, kuri nesiderina su institucijos, kurioje jis dirba, oficialia pozicija bei kurstyti asmenis nepritarti institucijos, kurioje jis dirba, nuomonei. Tai, atsakovo vertinimu, neatitiktų Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų esmės.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Tarnybinio nusižengimo sąvoka pateikiama Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, kur tarnybinis nusižengimas aiškinamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, o būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę.

20Taigi, įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi būti raštu suformuluotas kaltinimas valstybės tarnautojui dėl teisei priešingos veikos, apimančios valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Šis aktas turi būti konkretus ir aiškus. Tarnybinėn atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas turi suprasti dėl kada įvykdytos bei kokios veikos, prieštaraujančios konkrečioms teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms, yra skiriama tarnybinė nuobauda. Kaltinimo nekonkretumas, neįvardijant pažeidimo padarymo laiko, pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusių pasekmių, – aplinkybės, bylojančios apie nesilaikymą taisyklių, turėjusių užtikrinti sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumą bei lemiančios skundžiamo individualaus teisės akto naikinimą.

21Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles Vyriausybė patvirtino 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977. Iš šiuo nutarimu patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos matyti, kad priimant sprendimą pripažinti, jog valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, įsakyme dėl nuobaudos skyrimo paprastai turi būti ne tik fiksuojama apie konkrečios nuobaudos skyrimą valstybės tarnautojui, bet ir nurodoma, kokia teisei priešinga veika padaryta, kaip šis teisės pažeidimas kvalifikuojamas, t. y. nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis (jei ši norma blanketinė atliekama nuoroda į kitą teisės aktą (aktus) jo dalį ir punktą), pažymima pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, kokia kaltės forma padarytas pažeidimas, jo padariniai. Išdėstyti klausimai, jei jie nėra atspindėti įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, gali būti ir kitame įsakymo lydinčiajame dokumente, bet tų klausimų aptarimas būtinas. Priešingu atveju nebūtų sudarytos galimybės įvertinti, ar nėra pasibaigę tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminai, ar tarnybinė nuobauda paskirta laikantis ir kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimą. Įsakymas, priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, negali būti laikomas teisėtu (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

22Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 2007 m. sausio 12 d. įsakyme Nr. P-3 nurodyta, jog pareiškėjai tarnybinė nuobauda skiriama už tai, kad ji: 1) išsiųsdama LST vartotojų komisijos nariams, TK 37 ,,Terminologija“ nariams savo kritines pastabas dėl Departamento parengto LR standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kuriam pritarė LR Vyriausybė 2006 m. spalio 12 d. nutarimu ir pateikė LR Seimui priimti, bei ragindama juos teikti pastabas dėl šio projekto, taip pat 2) reikšdama kritines pastabas dėl nurodyto įstatymo projekto bei siūlydama ten dalyvavusiems asmenims teikti LR Seimui savo pastabas dėl to projekto 2006 m. lapkričio 29 d. vykusio Dvynių programos renginio, skirto TK atstovams, pertraukos metu, kaip Departamento padalinio vadovė, viršijo savo įgaliojimus, apibrėžtus Metodinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme ir Metodinio skyriaus nuostatuose, patvirtintuose LST direktoriaus 2006 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-35, bei LST vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LST direktoriaus 2006 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-21 6 ir 24 punktus, tuo pačiu pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Nurodytais veiksmais taip pat pademonstravo nelojalumą vadovybei ir kolegoms, tuo pažeisdama Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 5.2 punkto nuostatas.

23Nei įsakyme (b. l. 33), nei komisijos, sudarytos 2007 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. P-1 N. D. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti išvadoje (b. l. 66-67), kuria atsakovas rėmėsi priimdamas ginčijamą aktą, nėra nurodytas pareiškėjai inkriminuoto pažeidimo – kritinių pastabų dėl Departamento parengto Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto išsiuntimo bei raginimo teikti pastabas dėl šio projekto LST vartotojų komisijos nariams, TK 37 ,,Terminologija“ nariams - padarymo laikas, nenurodytos nei šio, nei kito įsakyme apibrėžto pažeidimo pasekmės. Komisijos išvadoje įrašytas teiginys, jog N. D. veiksmais galėjo būti pakenkta Departamento ir jos vadovų prestižui, suklaidinti technikos komitetų atstovai, nėra kilusių tiesioginių neigiamų pasekmių konstatavimas, o tėra tik prielaida.

24Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta valstybės tarnautojo pareiga laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Lietuvos standartizacijos departamento vidaus tvarkos taisyklių 6 punkte nurodyta, kad ,,Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, ministerijose, kitose valstybės ir savivaldybių institucijose departamentui atstovauja direktorius arba jo pavedimu direktoriaus pavaduotojas ar kitas tarnautojas. Departamentui atstovaujančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų pozicija turi sutapti su oficialia departamento pozicija. Departamentui atstovaujantys tarnautojai turi ją suderinti su direktoriumi arba su direktoriaus pavaduotoju pagal jo kompetenciją tiesiogiai arba per padalinių vadovus. Atstovaudami departamentui, tarnautojai turi neviršyti savo kompetencijos ir gautų įgaliojimų ir laikytis tarnybinės etikos bei kitų tarnautojams keliamų reikalavimų.“ Taisyklių 24 punkte nustatyta padalinių vadovų teisė pagal savo kompetenciją pasirašyti informacinio pobūdžio raštus, kuriais, vykdydami direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo pavedimus, padaliniai turi pateikti jų kompetencijai priklausančią informaciją, taip pat teisė pasirašyti jų vadovaujamo padalinio (poskyrio) ar tarnautojų veiklai vertinti reikalingus vidaus informacinius dokumentus; tik padalinio vadovo pasirašyti dokumentai priimami nagrinėti kituose padaliniuose ar pasitarimuose.

25Kokius konkrečiai įgaliojimus, apibrėžtus kokiuose konkrečiai Metodinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo ir Metodinio skyriaus nuostatų punktuose, pareiškėja pažeidė, nei komisijos išvadoje, nei ginčijamame atsakovo įsakyme taip pat nenurodyta. Tuo tarpu, pagal Metodinių skyriaus nuostatų 4.8 punktą vienas iš šio skyriaus uždavinių yra ir nustatyta tvarka teikti pastabas ir pasiūlymus dėl kitų institucijų parengtų teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, susijusių su standartizacija (b. l. 25-26), o Metodinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 16 punkte įrašyta šio tarnautojo pareiga rengti pastabas ir pasiūlymus dėl minėtų teisės aktų projektų (b. l. 9-10).

26Atsakovas neįrodė aplinkybių, išdėstytų komisijos išvadoje ir ginčijamame įsakyme, dėl kritinių pastabų Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto klausimu išsiuntimo ir raginimo teikti pastabas dėl šio projekto, t.y. tų aplinkybių, už ką pareiškėjai skirta nuobauda. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-203-2005). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrodyti faktus, pagrindžiančius įsakyme išdėstytas aplinkybes, turi atsakovas, yra visiškai pagrįsta. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikta ,,semantinė – tekstų bei liečiamų temų tapatumo analizė“ (b. l. 126 - 132) neįrodo, kad N. D. išsiuntė savo kritines pastabas dėl įstatymo projekto LST vartotojų komisijos nariams bei TK 37 nariams (ir kokiems konkrečiai). Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikti elektroniniai laiškai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra arba tik informatyvaus pobūdžio (apie LR Seimo interneto tinklalapyje patalpintą Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą), arba nesusiję su nagrinėjamu ginču, ir nei vienas iš jų nepatvirtina tų faktinių aplinkybių, kurios nurodomos atsakovo įsakyme. Minėtus dokumentus išsamiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, su kurio padarytomis išvadomis dėl jų teisėjų kolegija sutinka, todėl plačiau nepasisako.

27Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 5.2 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, vadovaudamasis padorumo principu, privalo būti lojalus, paslaugus visuomenei, kuriai tarnauja, taip pat savo vadovybei, kolegoms ir pavaldiniams.

28Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą bei draudimas persekioti už kritiką yra žmogaus laisvės, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 2 dalis. Pagal Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį laisvė reikšti įsitikinimus negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, o pagal šio straipsnio 4 dalį laisvė reikšti įsitikinimus nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija. Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad žmogaus laisvės – reikšti savo įsitikinimus ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą gali būti ribojamos tik įstatymais, tikslu apsaugoti kitus Konstitucijoje įtvirtintus gėrius, visuomenės ir valstybės interesus (2004 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-259/2004).

29Valstybės tarnybos įstatyme nėra tiesioginių apribojimų valstybės tarnautojui laisvai išsakyti savo mintis ir nuomonę, kuri nesutampa su aukštesnių pagal pavaldumą asmenų ar institucijų nuomone arba įpareigojimų gauti sutikimą tokiai nuomonei išsakyti. Tačiau šiame Įstatyme įtvirtinti lojalumo, padorumo principai galėtų riboti valstybės tarnautojo laisves reikšti savo įsitikinimus ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą. Kitaip tariant, valstybės tarnautojas, reikšdamas savo įsitikinimus ir kritikuodamas valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, turi nepažeisti minėtų principų. Kaip buvo minėta, atsakovas pareiškėjai paskyrė nuobaudą ir už kritinių pastabų dėl Standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto reiškimą 2006 m. lapkričio 29 d. vykusio Dvynių programos renginio pertraukos metu ir siūlymą teikti pastabas. Tačiau byloje nėra konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti kokias konkrečiai kritines pastabas renginio pertraukos metu ir kokiems asmenims reiškė N. D. , juolab, kad ji tai darė kaip Standartizacijos departamento metodinio skyriaus vedėja, atstovaudama departamentą. Aplinkybės apie renginio pertraukos metu vykusią diskusiją dėl Lietuvos standartizacijos reikalų, kurias pareiškėja išdėstė savo skunde, nepaneigtos. Iš jų matyti, kad pareiškėja nepažeidė etikos, t.y. padorumo ir pavyzdingumo principų, o tuo pačiu nebuvo pažeistas ir lojalumo principas, nurodytas Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 5.2 punkte. Pareiškėja išsakė ne oficialią Standartizacijos departamento poziciją, o savo asmeninę nuomonę, kuri tik susijusi su jos darbine veikla. Be to, Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymo pakeitimo įstatymas buvo priimtas tik 2007 m. kovo 22 d. įstatymu Nr. X-1056, todėl ir dėl šios aplinkybės negalima teigti, kad pareiškėja buvo nelojali.

30Taigi, pareiškėjos kaltė padarius tarnybinį nusižengimą nenustatyta.

31Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

32Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos... 6. Atsakovas Lietuvos standartizacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu... 9. Teismas nurodė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą valstybės... 10. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas padarė išvadą, jog tarnybinė... 11. III.... 12. Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos standartizacijos departamentas prie... 13. 1. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus autentiško Departamento... 14. 2. Apelianto teigimu, pareiškėjos veiksmus vertinant priešingai nei juos... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo pirmosios instancijos... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo atsakomybę... 20. Taigi, įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi būti raštu... 21. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles Vyriausybė... 22. Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus 2007 m. sausio 12 d.... 23. Nei įsakyme (b. l. 33), nei komisijos, sudarytos 2007 m. sausio 4 d. įsakymu... 24. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta... 25. Kokius konkrečiai įgaliojimus, apibrėžtus kokiuose konkrečiai Metodinio... 26. Atsakovas neįrodė aplinkybių, išdėstytų komisijos išvadoje ir... 27. Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 5.2 punkte nustatyta, kad... 28. Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teisė kritikuoti... 29. Valstybės tarnybos įstatyme nėra tiesioginių apribojimų valstybės... 30. Taigi, pareiškėjos kaltė padarius tarnybinį nusižengimą nenustatyta.... 31. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 32. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą... 34. Nutartis neskundžiama....