Byla P-146-81-13
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012 pagal R. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV) 2012 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. P-1 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. K. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už iš pareiškėjui priskirto tarnybinio kompiuterio 2011 m. rugpjūčio 23 d. 13.06 val. parašytą komentarą, neatitinkantį valstybės tarnautojui nustatytų privalomų elgesio principų ir taisyklių, tuo neatliekant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ, Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas rašė ginčui aktualų komentarą iš savo kompiuterio, tačiau šiuo atveju būtina nustatyti, ar komentaro parašymas gali būti susietas su pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymu valstybės tarnybos santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekste.

7Teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad R. K., būdamas valstybės tarnautoju (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoju) 2011 m. rugpjūčio 23 d. 13 val. 06 min. iš jam priskirto tarnybinio kompiuterio internetiniame tinklapyje delfi.lt patalpino BNS pranešimo „Sodros direktoriaus pavaduotojas teismui apskundė etikos sargų sprendimą“ komentarą, kuriame neigiamai, užgauliai ir įžeidžiai apibūdino R. S. – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Informacinės sistemos eksploatavimo ir informacijos valdymo skyriaus vyriausiąjį specialistą.

8Dėl šių pareiškėjo veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas surašant jo išvadą (toliau – ir Išvada). Teismas pažymėjo, jog kadangi Išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą, todėl sprendžiant klausimą dėl VSDFV 2012 m. sausio 4 d. Įsakymo Nr. P-1 pagrįstumo ir teisėtumo, esminę reikšmę turi Išvadoje nurodyti įrodymai. Nurodė, kad Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, yra ir valstybės tarnautojo pareiga bei prievolė, tuo pačiu ir blanketinė nuoroda nukreipiantį į kitus teisės aktus. Todėl valstybės tarnautojo veiklos etikos principai gali būti nustatyti ne tik Valstybės tarnybos įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, kaip šiuo atveju Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 (toliau – ir Taisyklės, Valstybės tarnautojų etikos taisyklės), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekse, patvirtintame VSDFV direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-49, Naudojimosi internetu taisyklėse patvirtintose VSDFV direktoriaus 2010 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-52.

9Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog komisija, vertinanti pareiškėjo siekį naudojantis internetu išreikšti negatyvią nuomonę apie kitą tos pačios institucijos valstybės tarnautoją (nurodant jo vardą ir pavardę, komentaro turinys), bei jam (pareiškėjui) sąmoningai suvokiant (veikiant tyčia), kad veikia priešingai valstybės tarnautojo nustatytoms principinėms nuostatoms, dėl ko vėliau kilo tam tikrų padarinių, tinkamai ir išsamiai (išaiškinant tam tikrų žodžių sąvokas) išnagrinėjo ginčo situaciją bei pagrįstai nustatė, kad pareikėjas pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, nustatytus VTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 8 punktuose ir atitinkamai Taisyklėse, VSDF įstaigų darbuotojų etikos kodekse bei Naudojimosi internetu taisyklėse draudimą iš interneto atsisiųsti ar įdėti į internetą informaciją, kurios turinys prieštarauja Lietuvos Respublikos galiojantiems teisės aktams, neatitinka realybės, yra įžeidžiantys, užgaulus ar prieštaraujantis moralės ir etikos normoms.

10Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 7 punkto nuostatomis, nurodė, kad atsakovui nėra numatyta pareiga detaliai ir konkrečiai jau pranešimo apie tarnybinį nusižengimą stadijoje informuoti valstybės tarnautoją, kokių teisės aktų nuostatas savo veikimu ar neveikimu jis pažeidė. Todėl skundo argumentą, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kokiu tarnybiniu nusižengimu yra kaltinamas, dėl ko pareiškėjo teigimu buvo pažeistos patikrinimo atlikimo procedūros laikė nepagrįstu. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos.

11Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atliktas veiksmas, t. y. valstybės tarnautojo funkcijų vykdymo laike iš darbinio kompiuterio parašytas negatyvaus turinio komentaras, nagrinėjamu atveju, atitinka valstybės tarnautojo veiklos etikos principų ir taisyklių nesilaikymą, kas sąlygojo tarnybinio nusižengimo, pareiškėjo atžvilgiu, pripažinimą. Dėl pareiškėjo argumentų, jog tokiu būdu pažeidžiama Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta teisė į saviraišką, pažymėjo, kad ši teisė nėra absoliuti, todėl nuomonę reiškiantys asmenys kito adresato atžvilgiu, be jokios abejonės turi stengtis nuomonę pateikti laikantis etikos normų.

12II.

13Pareiškėjas R. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu padavė apeliacinį skundą (b. l. 94-99), kuriuo prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir skundžiamą atsakovo Įsakymą panaikinti. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktus motyvus.

14Papildomai apeliacinis skunde nurodė, kad grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Taisyklių nuostatas atsakovui nėra numatyta pareiga detaliai ir konkrečiai jau pranešimo apie tarnybinį nusižengimą stadijoje informuoti valstybės tarnautoją kokių teisės aktų nuostatas savo veikimu ar neveikimu jis pažeidė. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo yra labai svarbus dokumentas, todėl nors Pranešime nurodyta veikos teisinė kvalifikacija gali keistis, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos įtarimo dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktines aplinkybes suformuluoti taip, kad jos būtų konkrečios, aiškiai suprantamos ir atskleidžiančios pažeidimo esmę. Nurodė, kad Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nepateikta jokių konkrečių duomenų nei apie objektyviąją, nei subjektyviąją galimai padaryto pažeidimo pusę, tokiu būdu atimant galimybę pareiškėjui pareikšti savo nuomonę dėl komentaro teiginių ir tokiu būdu apsiginti nuo pateiktų kaltinimų. Pažymi, kad patikrinimo atlikimo metu nebuvo surinkta jokių papildomų įrodymų ar duomenų, t.y. nebuvo jokių kliūčių teiginius, išdėstytus Išvados motyvuojamojoje dalyje, glaustai pateikti minėtame Pranešime. Tokiu būdu buvo iš esmės pažeista pareiškėjo teisė į visapusišką gynybą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika,teigė, jog sąvoka „tarnybinis nusižengimas“ pati savaime sudaro pagrindą manyti, kad nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojas gali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, turėtų būti susijęs su jo tarnyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-281/2007), o ne su asmeniniu gyvenimu.

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu (b. l. 114 – 120) pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl atsakovo įsakymo, kuriuo valstybės tarnautojas, paskelbęs netinkamo turinio komentarą internete, buvo pripažintas tuo padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

17Apeliantas teigė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, nes jokios tarnybinės veiklos nevykdė, tik pasinaudojo teise turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Atsakovo nuomone, R. K. nemandagiai ir įžeidžiančiai atsiliepdamas viešoje erdvėje apie kitą valstybės tarnautoją pažeidė tarnautojo etiką reglamentuojančius teisės aktus.

18Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad R. K., būdamas valstybės tarnautoju (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoju) 2011 m. rugpjūčio 23 d. 13 val. 06 min. iš jam priskirto tarnybinio kompiuterio internetiniame tinklapyje delfi.lt patalpino BNS pranešimo „Sodros direktoriaus pavaduotojas teismui apskundė etikos sargų sprendimą“ komentarą, kuriame neigiamai, užgauliai ir įžeidžiai apibūdino R. S. – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Informacinės sistemos eksploatavimo ir informacijos valdymo skyriaus vyriausiąjį specialistą.

19Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010). Išvadoje pareiškėjo veiksmai, rašant ir skelbiant komentarą internete, įvertinti kaip Lietuvos Respublikos VTĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių bei VSDF administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekso pažeidimai.

20Teisėjų kolegija konstatavo, kad šios teisės normos įtvirtina svarbiausius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus (tarp jų pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo) bei įpareigoja valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Minėtų etikos principų valstybės tarnautojas turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, viešojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą ir jos elementus. Asmens parašomas internetinio pranešimo komentaras patenka į viešąją interneto erdvę, su juo gali susipažinti neribotas skaičius asmenų, jo turinys gali būti kopijuojamas, platinamas kituose interneto portaluose ar įprastinėje žiniasklaidoje. Šie internetinio komentaro aspektai leidžia jį traktuoti vienodai su asmens viešais pasisakymais masinės informacijos priemonėse, žmonių susibūrimuose ir viešuose renginiuose, neatsižvelgiant į internetinio komentaro santykinį anonimiškumą. Darytina išvada, kad internetinio komentaro, kurį pateikia valstybės tarnautojas, turiniui gali būti keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir valstybės tarnautojų viešiems pasisakymams.

21Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą bei draudimas persekioti už kritiką yra žmogaus laisvės, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis ir 33 straipsnio 2 dalis. Tačiau Konstitucijoje yra ne tik įtvirtintos šios laisvės, bet ir apibrėžtos šių laisvių ribos. Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija. Konstitucijos 28 straipsnyje taip pat nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti tokie principai, kaip lojalumas, padorumas, pavyzdingumas, kurie riboja valstybės tarnautojo laisves – reikšti savo įsitikinimus ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, t.y. valstybės tarnautojas, reikšdamas savo įsitikinimus ir kritikuodamas valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, turi nepažeisti minėtų principų.(žr. pvz. LVAT nutartis administracinėse bylose A-08-259-04, A-756-851-08)

22Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis taip pat laiduoja žmogaus teisę į saviraiškos laisvę, tačiau ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis laisvėmis gali būti sąlygojamas tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą. Taigi asmens saviraiškos laisvė ir teisė skleisti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu.

23Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pareiškėjo paskelbto internetinio komentaro turinį, teisėjų kolegija pripažino, kad pareiškėjas viešai nemandagiai, užgauliai ir įžeidžiai atsiliepė apie kitą valstybės tarnautoją ir tuo peržengė teisėtos saviraiškos laisvės ribas. Toks netinkamas nuomonės išreiškimas galėjo turėti įtakos neigiamam kitų asmenų požiūriui į valstybės tarnybą apskritai ir į atskirus valstybės tarnautojus, įžeisti valstybės tarnautoją, minimą komentare.

24Apeliacinio skundo argumentus, susijusius su internetinio komentaro nepatekimu į pareiškėjo tarnybinės veiklos ribas, atmetė kaip nepagrįstus. Konstatavo, kad pareiškėjas šį komentarą parašė tarnybos metu, iš savo darbo vietos, naudodamasis jam priskirtu kompiuteriu. Komentare negatyviai atsiliepiama apie kitą valstybės tarnautoją, kuris dirba toje pačioje institucijoje, kaip pareiškėjas. Be to, valstybės tarnautojas privalo laikytis Valstybės tarnybos įstatyme ir Etikos taisyklėse nurodytų bendrųjų etikos principų tiek vykdydamas tiesiogines tarnybines pareigas, tiek ir kitu tarnybos laiku. Reikalavimas iš valstybės tarnautojų laikytis bendrųjų etikos principų tik tiesiogiai atliekant jų pareigybės aprašyme numatytas funkcijas būtų neprotingas ir nesuderinamas su valstybės tarnybos tikslais.

25Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliaciniame skunde minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A8-281/2007 priimta esant kitoms faktinėms bylos aplinkybėms, nesant jokių sąsajų tarp asmens tarnybos ir jo padarytos priešingos teisei veikos, todėl šioje byloje nėra pagrindo ja tiesiogiai vadovautis. Taigi VTĮ ir Etikos taisyklėse nurodytų veiklos etikos principų nesilaikymas šiuo atveju pagrįstai įvertintas kaip valstybės tarnautojo pareigos laikytis teisės aktų neatlikimas, už kurį galima taikyti tarnybinę atsakomybę.

26Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų, jo manymu, padarytų tarnybinio patikrinimo procedūrinių pažeidimų, teisėjų kolegija pažymėjo, kad tam tikri administracinės procedūros pažeidimai (juos nustačius) teismo pirmiausia turi būti vertinami jų reikšmingo objektyvaus bylos nagrinėjimo užtikrinimo aspektu. Tik pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas teismo gali būti pripažintas pagrindu panaikinti administracinėje byloje skundžiamą administracinį sprendimą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamoje situacijoje tokių procedūrinių pažeidimų atsakovas nepadarė. Pareiškėjui pateiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo nurodyta galimo nusižengimo esmė. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ir tarnybinio patikrinimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas turėjo visas galimybes gintis nuo jam pateikto kaltinimo ir, kaip matyti iš tarnybinio tyrimo eigos, šias galimybes realizavo tokia apimtimi, kokia pats pageidavo. Jo nesutikimo su nusižengimu argumentai buvo aptarti ir įvertinti paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje bei pirmosios instancijos teismo sprendime.

27Ginčijamu įsakymu pareiškėjui skirta švelniausia VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Ši nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo kaltę ir jį charakterizuojančius duomenis, todėl laikytina proporcinga ir pagrįsta.

28Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

29III.

30Pareiškėjas R. K. 2013 m. sausio 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552 -2793/2012 (b. l. 124–127).

31Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas argumentu, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta padarius esminį materialinės teisės normų pažeidimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vadovavosi tinkamais teisės aktais, tačiau netinkamai juos aiškino, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pripažino, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo veiksmai, rašant ir skelbiant internete komentarą, kuriame neigiamai, užgauliai ir įžeidžiamai apibūdino bendradarbį R. S., pagrįstai buvo įvertinti kaip Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių ir VSDF administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekso pažeidimai. Teismas taip pat nurodė, kad tokių veiksmų sąsajos su valstybės tarnautojo pareigomis yra tai, kad komentaras parašytas iš pareiškėjo darbo vietos, naudojantis tarnybiniu kompiuteriu.

32VTĮ nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus (1 str.). VTĮ 15 straipsnio 1 dalis apibrėžia valstybės tarnautojo pareigas, tarp jų pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų (1 p.) ir pareigą laikytis VTĮ, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojo veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nepiktnaudžiauti tarnyba (5 p.). VTĮ 29 str. 1 d. nustato, kad tarnybinės nuobaudos skiriamos už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinis nusižengimas - tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 str. 12 d.). Iš minėtų teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas valstybės tarnautojo tarnybinę atsakomybę, taip pat ir būtinumą laikytis etikos principų sieja su jo tarnybine veikla ir tarnybinių pareigų vykdymu, tuo aiškiai atribojant valstybės tarnautojo privatų gyvenimą kuris nėra ir negali būti valstybės tarnybos reglamentuojamų santykių objektas. Analogiškos nuostatos laikosi ir teismų praktika. Nurodo, kad Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimime, aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006 m. liepos 3 d. pasitarime, akcentuota, kad „Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo", apibrėžia valstybės tarnautojo veiklos ir elgesio principus, kurių privalo laikytis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, ir didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnautojais. Iš šio norminio akto turinio akivaizdu, kad jame įtvirtinti etikos principai taikytini valstybės tarnautojo tarnybinei veiklai, o šių principų pažeidimas laikytinas tarnybiniu nusižengimu." (2.2.1.4 p.).

33Sprendžiant klausimą dėl ginčijamu sprendimu pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo, būtina išsiaiškinti pareiškėjo rašyto internetinio komentaro ryšį su jo tarnybinių pareigų vykdymu. Pareiškėjo nuomone, jo atliktų veiksmų vienintelis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu, yra tas, kad komentaras rašytas tarnybos metu ir iš tarnybinio kompiuterio, tačiau ši aplinkybė pareiškėjui pagrįstai nebuvo inkriminuota dėl veikos mažareikšmiškumo.

34VTĮ ir kiti valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys teisės aktai nustato ir apibrėžia ne bet kokį valstybės tarnautojo elgesį, taip pat ir etikos aspektu, o tik tą, kuris yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu. Pagal Civilinio kodekso 2.23 str. 2 d. prasmę pripažįstama asmens, taip pat ir valstybės tarnautojo, teisė į privatumą ir tarnybiniame kabinete. Pareiškėjo nuomone, jo rašytas ir viešai paskelbtas komentaras yra Konstitucijos 25 straipsnyje nustatytos žmogaus teisės turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti išraiška, neturinti nieko bendro su pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl nei minėto komentaro turinys, nei jo forma negali būti vertinami (ne)tinkamo tarnybinių pareigų atlikimo aspektu, taip pat ir tarnybinės etikos laikymosi aspektu.

35Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos priimtą 2007 m. spalio 26 d. nutartį (administracinė byla Nr.A8-281/2007), kurioje pateiktas tarnybinio nusižengimo sąvokos aiškinimas.

36Teisėjų kolegija konstatuoja:

37III.

38Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

39Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

40Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04). Analogiškos praktikos laikomasi ir nacionaliniuose teismuose (žr., pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010 ; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2010 m. spalio 15 d. Nr.P858-177/2010, 2011 m. rugsėjo 9 d. Nr. P438 –134/2011,2012 m. sausio 27 d. Nr. P 63–44/2012 ir kt.). Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose: 2011 m. liepos 15 d. Nr. P442-166/2011, 2013 m. kovo 8 d. nutartis Nr. P520-58/2013 ir kt.).

41Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose, pateiktas pagrindų sąrašas yra baigtinis. Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

42Administracinė byla Nr. A552-2793/2012, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo užbaigta paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą paduotas 2013 m. sausio 25 d., t.y. nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino.

43Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu gali būti atnaujintas ne dėl bet kokio nagrinėjant bylą padaryto materialinės teisės normų pažeidimo, o tik dėl esminio pažeidimo, kurį patvirtina akivaizdūs įrodymai. Tai reiškia, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatų prasme proceso atnaujinimo pagrindu gali būti pripažįstamas tik akivaizdus esminis materialinių teisės normų pažeidimas, t. y. toks pažeidimas, kurį akivaizdžiai patvirtina kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikiami įrodymai ar prašyme dėstomi motyvai bei argumentai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose:2010 m. liepos 16 d. Nr. P662-143/2010, 2012 m. sausio 27 d. Nr. P602–71/2012, 2012 m. rugsėjo 7 d. Nr.P438-206/2012 ir kt.)

44Administracinėje byloje Nr.A552-2793/2012, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo išspręstas ginčas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo už tai, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 8 punktuose įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklos principus, neatliko Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 punkte nustatytų valstybės tarnautojo bendrųjų pareigų.

45Pareiškėjas, kaip matyti iš prašymo atnaujinti procesą argumentų, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, nesutinka su byloje nustatytos jo veikos (etikos normas pažeidžiančio komentaro apie pavaldų darbuotoją parašymas ir patalpinimas iš tarnybinio kompiuterio pagrindiniame internetiniame naujienų Lietuvos portale delfi.lt) kvalifikavimu pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus. Pasak pareiškėjo, ši jo veika nėra susijusi su tarnybos pareigų atlikimu, o yra Konstitucinės teisės turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti rezultatas. Taigi iš prašymo atnaujinti procesą argumentų visumos matyti, kad pareiškėjai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių (įrodymų) vertinimu ir teismo padarytomis išvadomis. Ar atitinkamos valstybės tarnautojo veikos laikytinos atitinkančiomis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių reikalavimus, ar jos gali būti kvalifikuojamos kaip Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ar 5 punktuose įtvirtintų pareigų neatlikimas, gali būti nustatoma tik atitinkamų faktinių aplinkybių visumos kontekste. ABTĮ 153 straipsnis nenumato, kad procesas galėtų būti atnaujintas tam, kad faktinių aplinkybių (įrodymų) tyrimą ir vertinimą atlikti iš naujo. Tokia įstatymų leidėjo pozicija yra pagrįsta ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisykle. Dėl prašyme nurodytos administracinės bylos Nr.A8-281/2007 apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad minėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Įvertusi prašymo atnaujinti argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, jog apeliacinės instancijos teismas, taikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 ir 15 straipsnio normas, padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą.

46Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti administracinėje byloje Nr. A552 –2793/2012 procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija.

Nutarė

48Pareiškėjo R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012 neatnaujinti.

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-5) kreipėsi... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu... 6. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas rašė ginčui... 7. Teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad R. K., būdamas... 8. Dėl šių pareiškėjo veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas... 9. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog komisija,... 10. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 7 punkto nuostatomis, nurodė, kad atsakovui... 11. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atliktas veiksmas, t. y. valstybės... 12. II.... 13. Pareiškėjas R. K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinis teismas... 14. Papildomai apeliacinis skunde nurodė, kad grindžiamas šiais pagrindiniais... 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu... 16. Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl atsakovo įsakymo, kuriuo valstybės... 17. Apeliantas teigė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, nes jokios... 18. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai... 19. Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą... 20. Teisėjų kolegija konstatavo, kad šios teisės normos įtvirtina svarbiausius... 21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta,... 22. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis... 23. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pareiškėjo paskelbto... 24. Apeliacinio skundo argumentus, susijusius su internetinio komentaro nepatekimu... 25. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliaciniame skunde minima Lietuvos... 26. Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų, jo manymu, padarytų tarnybinio... 27. Ginčijamu įsakymu pareiškėjui skirta švelniausia VTĮ 29 straipsnio 3... 28. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatavo, kad... 29. III.... 30. Pareiškėjas R. K. 2013 m. sausio 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam... 31. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas argumentu, kad apeliacinės... 32. VTĮ nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo... 33. Sprendžiant klausimą dėl ginčijamu sprendimu pareiškėjui paskirtos... 34. VTĮ ir kiti valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys teisės aktai... 35. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 36. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 37. III.... 38. Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.... 39. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė... 40. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei... 41. Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi,... 42. Administracinė byla Nr. A552-2793/2012, kurioje prašoma atnaujinti procesą,... 43. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies... 44. Administracinėje byloje Nr.A552-2793/2012, kurioje prašoma atnaujinti... 45. Pareiškėjas, kaip matyti iš prašymo atnaujinti procesą argumentų,... 46. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 48. Pareiškėjo R. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso... 49. Nutartis neskundžiama....