Byla 2A-965-520/2012
Dėl vartotojo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovui UAB „Vilniaus energija“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB „Bana“)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant atsakovui R. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. K., dėl vartotojo teisių pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal atsakovo R. K. priešieškinį ieškovui UAB „Vilniaus energija“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB „Bana“),

Nustatė

2Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jam iš atsakovo R. K. priteisti 4 964,79 Lt įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 341,04 Lt delspinigių. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam ( - ), tiekė šilumą ir karštą vandenį. Atsakovas nereguliariai mokėjo už suteiktas paslaugas, laikotarpiu nuo 2002-03-01 iki 2007-11-30 susidarė 4 964,79 Lt įsiskolinimas. Atsakovas nedeklaravo karšto vandens apskaitos prietaiso, todėl skolos dydis apskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998-02-26 sprendimu Nr. 329V, 2001-03-29 sprendimu Nr. 535V patvirtinta tvarka, skaičiuojant pagal normatyvą vienam asmeniui. Atsakovui už pavėluotą atsiskaitymą apskaičiuoti 0,04 proc. dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2007-07-03 iki 2008-01-03, t. y. 341,04 Lt.

3Atsakovas R. K. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį Nr. 2096896 sutarties sąlygą, kuomet apmokėjimo sąskaitose vietoje mokėjimo už buto šildymą, už karštą vandenį arba tik už karštą vandenį nurodomas mokėjimas už šaltą vandenį karšto vandens paruošimui, vandens pašildymą, šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui, šildymą arba tik šilumos kiekį, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, laikyti nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, kuri šalių nebuvo individualiai aptarta, ir ji iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus ir tokius UAB „Vilniaus energija“ veiksmus pripažinti neteisėtais veiksmais; įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ pateikiamose buitiniam vartotojui apmokėjimo sąskaitose paslaugų pavadinime nurodyti mokėjimus už buto šildymą, už karštą vandenį, nurodant mokėjimo tarifus su PVM dydžio skaitine reikšme; konstatuoti, kad vartojimo energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos teismo pripažįstamos nesąžiningomis, negalioja ir negali sukelti nepalankių vartotojui pasekmių; siekiant teisės pažeidimų pašalinimo, jog UAB „Vilniaus energija“ pažeidė įstatymus ir kitas teisės normas, remiantis tuo, priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant juos apie pažeidimus; priteisti jam iš UAB „Vilniaus energija“ neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą- 10 000 Lt. Nurodė, kad ieškovas perėmė iš SP AB „Vilniaus šilumos tinklai” (buvusi Vilniaus šilumos tinklų įmonė), kaip centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekėjo, Vilniaus mieste funkcijas, teises ir pareigas, įskaitant ir jo butui. Ieškovas perėmė ir turėtus SP AB „Vilniaus šilumos tinklai” įsipareigojimus atsakovui pagal Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 2096896. Perėmęs sutartį, ieškovas vienašališkai, be jo sutikimo, pakeitė sutarties sąlygą. SP AB „Vilniaus šilumos tinklai” pateikiamose sąskaitose už buto šildymą ir karštą vandenį buvo nurodytas mokėjimas: už buto šildymą, už karštą vandenį arba tik už karštą vandenį, už buto šildymą pagal bendrąjį (naudingąjį) plotą, skaičiuojant kainą už kvadratinį metrą, už karštą vandenį pagal nurodytą vieno kubinio metro karšto vandens kainą. Buitiniai vartotojai, turintieji karšto vandens skaitiklius, atsiskaitydavo pagal pastarųjų parodymus, o jų neturintieji- pagal normatyvinį kiekį vienam gyventojui, įrašant skaitiklio parodymus ir sumas į atitinkamą atsiskaitymo knygelės eilutę. Ši sutarties sąlyga buvo pagal sutartį ir sąskaitas apmokėjimui. UAB „Vilniaus energija“ pateikiamose sąskaitose pakeista sutarties sąlyga, t. y. vietoje mokėjimo už buto šildymą, už karštą vandenį arba tik už karštą vandenį nurodomas mokėjimas: „už šaltą vandenį k. v. paruošimui, vandens pašildymą, šilumą k. v. temperatūros palaikymui, šildymą arba tik šil. kiekį, perd. per k. v. tiek. sistemą“. UAB „Vilniaus energija“, remdamasi tokiomis sąskaitomis, nurodo, kad nėra karšto vandens tiekėja ir neprisiima karšto vandens tiekėjo pareigos ir atsakomybės, tačiau susirenka jo ir kitų buitinių vartotojų mokėjimus už karštą vandenį ir šildymą.

4Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 4 012,78 Lt skolos, 288 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas, atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas yra buto, esančio ( - ), savininkas, kad pagal Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį, sudarytą tarp Vilniaus šilumos tinklų įmonės ir atsakovo, pagal kurią atsakovas įsipareigojo „tiekėjui“ už buto šildymą ir karštą vandenį mokėti Vyriausybės nustatytomis kainomis už buto šildymą pagal bendrąjį plotą, už karštą vandenį pagal skaitiklių parodymus, nesant jų- pagal normatyvą, kad 2002-02-01 SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pasirašė turto nuomos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, bendrove DALKIA ir nuomininku UAB „Vilniaus energija“, pagal kurią visi SP AB „Vilniaus šilumos tinklai” priklausantys šilumos, karšto vandens ir elektros gamybos, perdavimo, tiekimo įrenginiai buvo perduoti ieškovui nuomos pagrindais, kad šios sutarties pagrindu tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ 2002-03-26 sudaryta trumpalaikio turto perleidimo sutartis, pagal kurios 1.1 p., prie trumpalaikio turto priskiriamos reikalavimo teisės į iš vartotojų ir kitų asmenų gautinas sumas, kad UAB „Vilniaus energija“ įgijo reikalavimo teisę į visas SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ gautinas sumas, į kurias reikalavimo pagrindas atsirado iki 2002-04-01, nepriklausomai nuo to, ar tokios sumos buvo perleistos UAB „Vilniaus energija“ pagal perdavimo-priėmimo aktą. Teismas nurodė, kad nuo 2002-04-01 ieškovas perėmė visas SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kaip centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekėjo Vilniaus mieste funkcijas, teises ir pareigas ir yra šių paslaugų tiekėjas vartotojams, kad ieškovo veikla, kaip šios paslaugos tiekėjo, reglamentuojama Šilumos ūkio įstatymu. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Bana“ karšto vandens apskaitos skaitiklių įrengimo ir plombavimo akte Nr. 05776 konstatuota, jog atsakovo bute yra įrengti karšto vandens skaitikliai ir užplombuoti, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pažymoje konstatuota, jog atsakovo buto virtuvėje ir vonios kambaryje karšto vandens skaitikliai užplombuoti UAB „Bana“ plombomis, kurios yra nepažeistos. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, t. y. kad skaitiklių patikrinimas yra atliktas 2009-11-18, skaitikliai yra veikiantys, kad nors skaitiklių metrologinės patikros galiojimas yra pasibaigęs 2006-07-26, ir, nors Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties 6 p. nurodyta, kad karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros laikui pasibaigus, suvartotas karšto vandens kiekis skaičiuojamas pagal normatyvą, padarė išvadą, jog šių skaitiklių rodmenys yra teisingi ir suvartotas vanduo skaičiuotinas pagal šių skaitiklių parodymus per visą skolos susidarymo laikotarpį. Remdamasis ieškovo į bylą pateikta įsiskolinimo skaičiuote, teismas nustatė, kad pagal atsakovo bute esančių karšto vandens skaitiklių deklaruotus parodymus nuo 2002-03-01 iki 2007-11-30 atsakovo skola ieškovui yra 4 012,78 Lt, todėl ieškinį tenkino iš dalies (CK 4.76 str., 6.154 str., 6.38 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra pasirinkęs karšto vandens tiekėją ir su juo sudaręs sutartį, vadovaudamasis CK 4.84 str., Šilumos ūkio įstatymo 15 str., padarė išvadą, kad ieškovas, kaip šilumos tiekėjas, yra ir karšto vandens tiekėjas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 2096896 yra standartinė, kad nenustatyta CK 6.188 str. numatytų nuostatų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti nesąžininga vartotojo, t. y. atsakovo atžvilgiu, kad nenustatyta, jog atsakovas būtų kreipęsis į valstybines institucijas dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo ar paslaugos teikimo sutarties nesąžiningų sąlygų, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 19 str., atsakovo reikalavimą mokėjimuose nurodytus duomenis mokėti už šaltą vandenį karšto vandens paruošimui, vandens pašildymui, šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui, šildymą arba tik šilumos kiekį, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, laikyti nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, kuri šalių nebuvo individualiai aptarta ir tuo ji pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, atmetė kaip neįrodytą. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių ieškovo išrašytų sąskaitų atsakovui negalima daryti išvados, kad jos yra neaiškios, nes jose nurodyti duomenys atspindi atsakovo buto plotą, apskaitos prietaisų duomenis, perduotą šilumos kiekį, nurodyti įkainiai kartu su pridėtinės vertės mokesčiu, apskaičiavimo tvarka, laikotarpio kaina bei susidariusios skolos dydis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog kilo ginčas tarp jo ir ieškovo dėl išrašytų sąskaitų apie sunaudotą šilumos energiją ir karštą vandenį, neįrodė, kad dėl jam neaiškių sąskaitų jis kreipėsi į ieškovą, todėl jo reikalavimą įpareigoti ieškovą sąskaitose nurodyti mokėjimus už buto šildymą ir karštą vandenį, išskiriant mokėjimo tarifus su PVM dydžio skaitine išraiška, atmetė, taip pat atmetė atsakovo reikalavimus konstatuoti, kad vartojimo energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, teismo pripažintos nesąžiningomis, negalioja ir negali sukelti nepalankių vartotojui pasekmių, bei reikalavimą informuoti atitinkamas institucijas ar pareigūnus apie ieškovo padarytus įstatymo pažeidimus, nes tokie pažeidimai nenustatyti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas pažeidė atsakovo teises, vadovaudamasis CK 1.138 str., 6.250 str., atsakovo reikalavimą priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą atmetė.

5Atsakovas R. K. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteista 4 300,78 Lt skolos, 288 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidos, pareikštų ir neišspręstų reikalavimų dalį dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų, dėl apmokėjimo sąskaitose nurodymo PVM tarifų, dėl neturtinės žalos priteisimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o kitą dalį, kuria ieškovui iš jo priteista 4 300,78 Lt suma, sumažinti iki pagrįstos 719,46 Lt sumos. Nurodo, kad teismo sprendimas surašytas neatskleidžiant bylos esmės, juo pripažinta teisi apgaudinėjanti jį ir kitus buitinius vartotojus UAB „Vilniaus energija“. Teismas buvo neobjektyvus, palankus teisiškai neargumentuotiems ieškovo reikalavimams. Ieškovas jo turimos Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. 2096896 su SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nepripažino ir karšto vandens apskaitos prietaisų neįrengė. Ieškovas neigia, kad jis yra karšto vandens tiekėjas jo butui, todėl atsisakė įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus. Ieškovo išrašomose sąskaitose nėra įvardyta nei karšto vandens, nei karšto vandens tarifų. Lietuvos metrologijos inspekcija, neturėdama įrodymų, kad UAB „Vilniaus energija“ yra karšto vandens tiekėja jo butui, apsiribojo tik jo bute įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų patikrinimu. Ieškovas nepateikė pažymos apie turimas licencijas/leidimus šilumos tiekimui, karšto vandens tiekimui, nepateikė sąskaitų nuorašų nuo 2002-03-01 iki 2007-11-30, o pateiktos sąskaitos nuo 2006-08-01 iki 2007-11-30 yra padarytos bylos eigoje, o ne sąskaitose nurodytu laikotarpiu. Taip pat į bylą nėra pateikta įrodymų, kaip keitėsi karšto vandens ir teikiamos šilumos įkainiai nuo 2002-03-01 iki 2007-11-30, patvirtintų mokesčių už karštą vandenį ir šildymą tarifų fiziniams asmenims. Jis mokesčius už buto šildymą ir karštą vandenį mokėdavo pagal skelbimus pašte arba savivaldybės internetiniame puslapyje. Apie jo sutarties su SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Nr. 2096896 perėmimą ieškovas jam nepranešė, nuomos sutarties su SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nepateikė ir pateikti atsisako. Ieškovas vienašališkai be jo žinios pakeitė sutarties sąlygą- apmokėjimo sąskaitose perduodamas prekes pakeitė šių prekių dedamosiomis. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad nėra įrodymų, jog ieškovas yra jo butui šilumos ir karšto vandens tiekėjas. Ieškovas 2007-05-14 rašte Nr. 012-02-3129 nurodė, kad „šiuo metu UAB „Vilniaus energija“ esate skolingi 599,70 Lt“, jokių kitų skolų rašte nebuvo nurodyta, tačiau 2009-06-10 ieškovo rašte Nr. 012-02-4115 teigiama, kad UAB „Vilniaus energija“ skolų administravimo skyrius 2007-05-14 raštu Nr. 012-02-3129 kreipėsi į ( - ), esančio buto savininką/nuomininką su prašymu apmokėti 559,70 Lt skolą už suteiktas paslaugas iki 2007-05-31“, „Įsiskolinimo dalis už laikotarpį nuo 2002-03-01 iki 2007-01-01 viso- 3 910,44 Lt jau buvo perduota teisminiam išieškojimui, todėl 2007-05-14 rašte nebuvo nurodyta“. Šios skolos nebuvo, todėl ji ir nebuvo nurodyta. Jis 559,70 Lt skolą pripažįsta (pripažįsta net didesnę 719,46 Lt skolą). Teismo sprendimas priteisti skolą, neįvardijant pavadinimų, leidžiančių identifikuoti skolą, jos dydį, pagrįstumą, nėra nei teisėtas, nei pagrįstas. Ieškovas be jo sutikimo vienašališkai pakeitė standartinę sutarties sąlygą – sąskaitose vietoje „prekių“ rašo „prekių dedamąsias“, o tai prieštarauja CK 6.305, 6.383 str., nes sutartyje Nr. 2096896 įvardytų prekių ieškovas nenurodo. Teismas privalėjo vertinti pakeistas sutarties Nr. 2096896 sąlygas ir buitinio vartotojo neprašomas, tačiau teismas ir jo konkrečiai nurodytas pakeistas sutarties sąlygas atsisakė vertinti. Kreipimasis į vartotojų teises ginančias institucijas nėra privalomas išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme būdas, vartotojas yra laisvas, kuriuo iš įstatymuose nurodytu teisių gynimo būdu naudotis. Kadangi pirmosios instancijos teismas pakeistų sutarties sąlygų pagal CK 6.188 str. 1 ir 2 d. nenagrinėjo, apeliacinės instancijos teismas to daryti taip pat negali. Teismas pripažino, kad ieškovas neteisėtai skaičiavo atsakovui karšto vandens sunaudojimą pagal normatyvą, bet ieškovo pažeisto CK 6.388 str. nenurodė ir jo prašomos neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 1.138 str. 6 d. ir 6.250 str. nepriteisė.

6Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

7Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo R. K. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo R. K. 4 012,78 Lt skolos, 288 Lt delspinigių pagal byloje pareikštą ieškovo ieškinį, netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimų: Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį Nr. 2096896 sutarties sąlygą, kuomet apmokėjimo sąskaitose vietoje mokėjimo už buto šildymą, už karštą vandenį arba tik už karštą vandenį nurodomas mokėjimas už šaltą vandenį karšto vandens paruošimui, vandens pašildymą, šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui, šildymą arba tik šilumos kiekį, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, laikyti nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ pateikiamose buitiniam vartotojui apmokėjimo sąskaitose paslaugų pavadinime nurodyti mokėjimus už buto šildymą, už karštą vandenį; priteisti jam iš UAB „Vilniaus energija“ neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą- 10 000 Lt dėl priešieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro priešieškinio pagrindą (CPK 176-185 str., 263 str., 265 str., 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo reikalavimą, kuriuo jis (atsakovas) prašė įpareigoti ieškovą mokėjimo sąskaitose nurodyti PVM dydį (tarifą).

8Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 str., nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, kaip kad tai numato CPK 320 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 ir todėl turėtų būti panaikintas. Šis argumentas nepripažintinas pagrįstu, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas turi atitikti CPK 270 str. reikalavimus, o pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus. Vienoda teismų praktika yra formuojama tik kasacine tvarka priimtose nutartyse sprendžiant konkrečias bylas suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis (CPK 4 str.), o ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimais, nes Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime nurodė, „nors pagal Konstituciją žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, apskritai yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose, aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir tų teismų teisėjai) negali kištis į žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamas bylas, teikti jiems kokių nors privalomų ar rekomendacinio pobūdžio nurodymų, kaip turi būti sprendžiamos atitinkamos bylos ir pan.; tokie nurodymai (nesvarbu, privalomi ar rekomendacinio pobūdžio) Konstitucijos atžvilgiu būtų vertintini kaip atitinkamų teismų (teisėjų) veikimas ultra vires. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas“. Tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada tenkinti iš dalies ieškinį, priešieškinį atmesti, argumentais, kurių pagrindu padarytos išvados, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. turinio, yra nemotyvuotas. Pagal CPK 270 str. 4 d. 4 p. teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2006-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; ir kt.). Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyti motyvai, dėl kurių iš dalies tenkintas ieškinys, atmesti priešieškinio reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 4 p. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui taip pat nurodė, kad civilinė byla turėtų būti perduota prokuratūrai dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kitų pažeidimų. Nagrinėjama civilinė byla negali būti perduota nagrinėti prokuratūrai, nes pagal CPK 25 str. civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka. Apygardos teismai nagrinėja apeliacine tvarka bylas pagal apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo (CPK 301 str. 3 d.). Civilinių bylų nenagrinėja prokuratūra. CPK 300 str. 1 d. numato, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Šiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja civilinę bylą arba ją sustabdo (CPK 300 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Atsakovas argumentus, kad ieškovas apgaulingai veda apskaitą, grindė tuo, jog ieškovas jo sumokėtas pinigų sumas už šildymą ir karštą vandenį nurodė, kaip sumokėtas anksčiau, nei kad jis yra sumokėjęs. Atsakovas nenurodo, kokius Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos vedimą, reikalavimus pažeidė ieškovas, o atsakovo nurodyti ieškovo veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami, nes CK 6.54 str. reglamentuoja piniginių įmokų paskirstymą tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos, o CK 6.55 str. reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai yra kelios skolos. CK 6.55 str. 1 d. numato, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina, tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs, kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (CK 6.55 str. 2 d.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas pateikė išsamią įsiskolinimo skaičiuotę, kurioje buvo nurodytos ieškovo reikalaujamos apmokėti pinigų sumos už šildymą, karštą vandenį, nurodyti atsakovo atlikti mokėjimai (b. l. 218-220), tačiau atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškovo netinkamai taikytų CK 6.54, 6.55 str.

9Nagrinėjamoje byloje įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teismui, nurodytas aplinkybes procesiniuose dokumentuose, kurių pagrindu ieškovas prašė tenkinti ieškinio reikalavimus, atsakovas prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus ir nesutiko su ieškovo ieškiniu, dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovo ieškinį, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 4 012,78 Lt skolos, 288 Lt delspinigių už laikotarpiu nuo 2002-03-01 iki 2007-11-30 tiektą šilumos energiją.

10Byloje nustatyta, kad atsakovui R. K. nuosavybės teise pagal 1992-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį, priklauso butas, esantis ( - ), butas šildomas iš centralizuotų sistemų, yra miesto vandentiekis, miesto kanalizacija (b. l. 9-10). Atsakovas su Vilniaus šilumos tinklų įmone (SP AB „Vilniaus šilumos tinklai) sudarė Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 2096896 (b. l. 11). Šios sutarties 1, 2 p. nurodyta, kad atsakovas už buto šildymą ir karštą vandenį moka tiekėjui Vyriausybės nustatytomis kainomis pagal Atsiskaitymo knygelę, atsakovas atsiskaito už buto šildymą pagal bendrąjį (naudingą) plotą, už karštą vandenį turintieji karšto vandens skaitiklius atsiskaito pagal pastarųjų parodymus, o jų neturintieji – pagal normatyvinį kiekį vienam gyventojui, įrašant skaitiklio parodymus ir sumas į atitinkamą Atsiskaitymo knygelės eilutę, kad vartotojas už buto apšildymą ir karštą vandenį moka Vilniaus šilumos tinklų įmonei Vyriausybės nustatytomis kainomis pagal atsiskaitymo knygelę iki poataskaitinio mėnesio 15 d., jei Vyriausybė nėra nustačiusi kitų atsiskaitymo terminų. Pagal bylos duomenis SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, ieškovas, perėmęs šios bendrovės teises ir pareigas, atsakovo bute neįrengė karšto vandens skaitiklių, skaitikliai atsakovo bute buvo įrengti atsakovo iniciatyva ir lėšomis, atsakovas skaitiklių įrengimą organizavo 2002-10-01, skaitiklius sumontavo UAB „Bana“ (b. l. 202). Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2008-01-02 pateikė ieškinį dėl 4 964,79 Lt įsiskolinimo už atsakovo butui centralizuota tvarka tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2002-03-01 iki 2007-11-30. Dėl to pagal ieškinį turėjo būti nagrinėjamos aplinkybės, ar ieškovas minėtu laikotarpiu tiekė atsakovui centralizuotai šilumos energiją ir karštą vandenį, už kokią pinigų sumą buvo patiekta šilumos energijos ir karšto vandens, ar atsakovas už tai minėtu laikotarpiu yra atsiskaitęs. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovo butui ir daugiabučiam namui, kuriame yra jo butas, nebuvo tiekiama šilumos energija ir kad atsakovas, namo bendrasavininkiai negavo karšto vandens, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovą ir ieškovą siejo energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu energijos tiekimo įmonė buvo įsipareigojusi patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigojęs už patiektą energiją sumokėti (CK 6.383 str.). Pagal CK 6.384 str. energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Vadovaujantis CK 6.2 str. prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai tvirtina, kad tarp ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovo laikotarpiu nuo 2002-03-01 iki 2007-11-30 buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieškovas tiekė butui, kuriame gyveno atsakovas, daugiabučiam namui, kuriame yra šis butas, šilumos energiją butui ir namui šildyti, karštam vandeniui gaminti, o atsakovas ta šilumos energija, karštu vandeniu naudojosi, iš dalies už ją apmokėdamas. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad jo butui šilumos energiją, karštą vandenį tiekė kitas asmuo, t. y. ne ieškovas.

11Atsakovas atsiliepime į ieškinį, nesutikdamas su ieškovo ieškiniu, nurodė, kad jis su ieškovu neturi šilumos ir/ar karšto vandens tiekimo sutarties, nežino, kas yra šilumos ir/ar karšto vandens tiekimo paslaugų teikėjas, todėl negali atsiskaityti už šilumos ir/ar karšto vandens tiekimą, kad jis turėjo gauti iš ieškovo pasiūlymą dėl sutarties sudarymo iš naujo paslaugų teikėjo (b. l. 44-45). Nagrinėjamoje byloje pagrįstai pirmosios instancijos teismas šių atsakovo argumentų nepripažino pagrįstais ir jų pagrindu neatmetė ieškovo ieškinio. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 1.71 str. 1 d. sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje turi būti taikomos pirmiau minėtos CK normos ir konstatuojama, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra sudaryta energijos pirkimo-pardavimo sutartis, nes Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 46 str. numatyta, kad minėtos normos taikomos sutartims, kurios galioja ir pasibaigia įsigaliojus šiam kodeksui. Nagrinėjamoje byloje ieškinį pareiškė ne SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, su kuria atsakovas buvo sudaręs Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 2096896, o UAB „Vilniaus energija“, kuri byloje pateikė įrodymus, kad ji perėmė teises ir pareigas iš SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2002-02-01 nuomos sutarties pagrindu. Iš 2002-02-01 nuomos sutarties matyti, kad ši sutartis sudaryta tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir DALKIA, UAB „Vilniaus energija“ buvo išnuomota AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausantys centralizuotų šilumos bei elektros energijos gamybos, perdavimo, tiekimo ir susiję įrengimai. Nuomos sutarties 21.1 p. nurodyta, kad nauja bendrovė eksploatuos įrenginius bei tieks šilumos ir elektros energiją, karštą vandenį bei kitas paslaugas esamiems ir būsimiems AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vartotojams. Sutarties 10 p. numatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ turi teisę parduoti bei tiekti vartotojams šilumos energiją šildymui bei kitiems tikslams, karštą vandenį ir t. t., išieškoti iki sutarties pasirašymo nuomotojo naudai susidariusias bei priteistas skolas už šilumą, karštą vandenį ir t. t. Iš nagrinėjamoje byloje pateiktos nuomos sutarties nuostatų, iš faktinės padėties, kad UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekė atsakovo butui ir daugiabučiam namui, kuriame yra atsakovo butas, šilumos energiją, akivaizdu, kad UAB „Vilniaus energija“ perėmė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teises ir pareigas, faktiškai tiekė šilumos energiją ir turi teisę pagal CK 6.388 str. reikalauti iš atsakovo apmokėjimo. Tai, kad UAB „Vilniaus energija“ perėmė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teises ir pareigas ir turi teisę reikalauti iš vartotojų, kurių įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų, apmokėjimo, yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2010). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas nepateikė pažymos apie turimas licencijas/leidimus šilumos tiekimui, karšto vandens tiekimui, nepranešė jam apie SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sutarties Nr. 2096896 perėmimą, nepateikė nuomos sutarties su SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Šių argumentų pagrindu nepripažintina, kad ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėjimo iš atsakovo už jo tiektą energiją.

12Nagrinėjamoje byloje buvo pateikta minėta 2002-02-01 nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovas perėmė visas teises ir pareigas iš SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl centralizuoto šilumos energijos tiekimo. Už centralizuotą Vilniaus mieste šilumos energijos tiekimą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p., Šilumos ūkio įstatymo 7 str. 1 d., 9 str.), kuri buvo minėtos sutarties šalis. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002-01-09 sprendimu Nr. 477, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000-07-26 sprendimu Nr. 58 „Dėl Vilniaus miesto centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų atnaujinimo“, nusprendė patvirtinti Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties projektą (www.vilnius.lt). Vyriausybė 2003-07-25 nutarimu Nr. 982, įgyvendindama Šilumos ūkio įstatymą, patvirtino Šilumos tiekimo licencijavimo taisykles. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra nurodžiusi, kad šilumos tiekimo licencija, išduota UAB „Vilniaus energija“, licencijos pakeitimo data 2005-03-29, išdavimo data 2004-03-30 (2005-04-06, Informaciniai pranešimai, 2005, Nr.: 27). Tai, kad atsakovui nebuvo anksčiau pateikta nuomos sutartis ar kad nėra pateikta visa sutartis, taip pat nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2002-03-01 iki 2007-11-30 neturėjo mokėti ieškovui už jo tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, nes, kaip jau buvo minėta, atsakovo įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų, kurie perduoti ieškovui, o atsakovas byloje neteikė įrodymų, kad jis minėtu laikotarpiu už šildymą ir karštą vandenį mokėjo SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir jis nežinojo, jog SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teises ir pareigas perėmė UAB „Vilniaus energija“. Atsakovas nagrinėjamoje byloje savo atsikirtimus į ieškinį, priešieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad jis yra vartotojas ir ieškovas pažeidžia jo, kaip vartotojo, teises. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina, nes atsakovas santykiuose su ieškovu yra ne tik vartotojas, sutartys, kuriomis nustatytas šilumos ir karšto vandens tiekimas, į daugiabučių gyvenamuosius namus negali būti traktuojamas vien kaip vartojimo sutartys, nes tiekiama šilumos energija kartu yra ir resursai daiktui išlaikyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučiame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas - abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, „gyvatukui“, visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal bendrasavininkių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis) ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009-09-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009). Be to, pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nuostatą visos pastate suvartotos šilumos paskirstymo (išdalijimo) metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų, kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d., pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). CK 4.85 str. įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

13Kadangi atsakovui bendrąja daline nuosavybe priklauso daugiabučio namo bendroji inžinerinė įranga, iš jos ir šilumos tinklai, atsakovas pagal CK 4.83 str. 3 d. privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, todėl darytina išvada, kad atsakovui turėjo būti žinoma, jog daugiabučio namo šilumos tinklai yra prijungti prie ieškovo įrenginių, kuriais tiekiama šilumos energija. Tai, kad atsakovui nebuvo perduota 2002-02-01 nuomos sutartis, kurios šalimi nėra atsakovas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimai negalėjo būti tenkinami nagrinėjamoje byloje. Ši nuomos sutartis nenustato energijos pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp šilumos energijos tiekėjo ir atsakovo tarpusavio šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo santykių, teisių, pareigų, atsakomybės, t. y. viešosios sutarties sąlygų. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008). Nagrinėjamoje byloje atsakovas kartu su ieškiniu yra pateikęs ieškovo 2007-05-14 raštą, kuriame atsakovui nurodoma, kad ieškovas kartu su atsakovu sėkmingai baigė 2006-2007 m. šildymo sezoną, kad nesulaukė apmokėjimo už tiekiamas paslaugas (b. l. 46). Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad atsakovas iki ieškinio pareiškimo žinojo, jog šilumos energiją, kuri buvo naudojama butui ir visam daugiabučiam namui šildyti, gaminti karštą vandenį, tiekė ieškovas.

14Kaip atsiskaitoma su šilumos energijos tiekėju, yra nustatyta Šilumos ūkio įstatyme. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. numatyta, kad atsiskaitoma su šilumos tiekėju pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartimis nenustatyta kitaip. Šio įstatymo 12 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis nustatytas visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams. Joje įtvirtinti atsiskaitymo principai, kad 1) visas šilumos kiekis turi būti apmokėtas, 2) kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis ar kitu sutartyje sutartu būdu, 3) jis paskirstomas vartotojams. Kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Suvartotas kelių vartotojų pastate šilumos kiekis turi būti paskirstytas tokiomis metodikomis ar tvarkomis ir taip, kad visas pastate suvartotas kiekis būtų paskirstytas ir dėl jo atsiskaityta su tiekėju. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti atsakovo įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2002-03-01 iki 2007-11-30. Įvertinus šiuo laikotarpiu galiojusius teisės aktus, reglamentavusius karšto vandens tiekimą vartotojams daugiabučiuose namuose, tai, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad daugiabučio namo, kuriame yra atsakovo butas, savininkai buvo pasirinkę karšto vandens tiekėją, kad faktiškai atsakovui karštą vandenį tiekė ieškovas, darytina išvada, kad ieškovas tiekė atsakovui karštą vandenį. Šilumos ūkio įstatymo (2003-05-20 įstatymo Nr. IX-1565 redakcija) 15 str. 1 d. nustatyta, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 str. nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. nustatyta, jog „kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, taikomas esamas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas <...>“. Ši įstatymo nuostata išliko ir Šilumos ūkio įstatymo (2007-11-20 įstatymo Nr. X-1329 redakcija) 15 str. 2 d. Šilumos ūkio įstatymo (2003-05-20 įstatymo Nr. IX-1565 redakcija) 2 str. 26 d. buvo nustatyta, kad šilumos įrenginys – techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai ir (ar) karštam vandeniui gaminti, transportuoti ar kaupti. Analogiška nuostata išliko ir nauja redakcija išdėstytame Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 26 d. Šilumokaitis yra tas įrenginys, kuriame gaminamas karštas vanduo. Nuo šio įrenginio daugiabučio namo gyventojams tiekiamas karštas vanduo. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 78 p. karšto vandens tiekėjas pagal karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį tiekia (pristato ir parduoda) pastato savininkui – karšto vandens vartotojui kompleksinį produktą – karštą vandenį, kurį sudaro šaltas vanduo ir šiluma jam sušildyti iki teisės aktuose nustatytos karšto vandens temperatūros bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Taigi šioje poįstatyminio teisės akto normoje apibrėžta, kad nuo šilumokaičio tiekiamas ne šaltas vanduo ir šiluma atskirai, bet jau kitas – kompleksinis produktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2006). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už karštą vandenį, kaip kompleksinį produktą, su šilumos tiekėju, kaip karšto vandens tiekėju, atsiskaito vartotojai, sumokėdami jam už šaltą vandenį karšto vandens paruošimui ir šilumą šalto vandens iki nustatytos karšto vandens temperatūros pašildymui bei šios temperatūros palaikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2006). Šilumos ūkio įstatymo nuostatos tiesiogiai neįpareigoja šilumos tiekėjo tiekti vartotojams karštą vandenį, tačiau netiesiogiai šilumos tiekėjas buvo įpareigotas tiekti ir karštą vandenį, todėl nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatyta, kad atsakovas ieškovui turi apmokėti buto šildymą ir už kompleksinį produktą - karštą vandenį.

15Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovui buvo apskaičiavęs mokėtiną už karštą vandenį pinigų sumą, neatsižvelgdamas į atsakovo bute įrengtų skaitiklių rodmenis, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo įsiskolinimą už karštą vandenį pagal atsakovo bute esančių karšto vandens skaitiklių deklaruotus duomenis. Pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė apskaičiavimus už karštą vandenį pagal deklaruotus skaitiklio rodmenis (b. l. 218-220) ir pirmosios instancijos teismas remdamasis šiais apskaičiavimais nustatė ieškovo skolą už laikotarpį nuo 2002-03-01 iki 2007-11-30. Ieškovas minėtuose apskaičiavimuose nurodė konkrečius atsakovo mokėjimus už karštą vandenį, t. y. nurodė, kad minėtu laikotarpiu ieškovas turėjo mokėti 2 762,36 Lt, tačiau yra apmokėjęs 1 642,06 Lt. Taip pat apskaičiavimuose buvo nurodyta, kiek atsakovas turėjo mokėti už buto šildymą, kiek yra sumokėjęs ir kokia yra skola. Atsakovo byloje pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės nepaneigia šio ieškovo pateikto apskaičiavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo rėmėsi. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutikdamas su ieškovo reikalavimais taip pat nurodė, kad pagal UAB „Vilniaus energijos“ raštą Nr. 012-02-3129 už šildymą nuo 2006-11-01 iki 2007-05-14 yra skolingas 559,70 Lt, pagal teismui pateiktą skaičiuotę už šildymą nuo 2007-10-01 iki 2007-11-30 yra skolingas 159,71 Lt, todėl jis už šildymą nuo 2006-11-01 iki 2007-11-30 skola yra 719,46. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad priteista bendra suma 4 300,78 Lt turi būti sumažinta iki 719,46 Lt. Su atsakovo argumentais nesutiktina, nes pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs daryti išvadą, kad atsakovas už buto šildymą yra skolingas tik 719,46 Lt. Ieškovo 2007-05-14 rašte yra nurodoma atsakovo skola 559,70 Lt yra už 2006-2007 m. šildymo sezoną, tačiau ne skola už visą laikotarpį nuo 2002-03-01 iki 2006-2007 m. šildymo sezono. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad jis reguliariai kiekvieną mėnesį šildymo sezono metu mokėjo už šildymą, kad yra apmokėjęs ieškovui už jo tiektą šilumos energiją atsakovo butui, daugiabučiam gyvenamajam namui.

16Atsakovas nagrinėjamoje byloje 2009-12-09 pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį Nr. 2096896 sutarties sąlygą, kuomet apmokėjimo sąskaitose vietoje mokėjimo už buto šildymą, už karštą vandenį arba tik už karštą vandenį nurodomas mokėjimas už šaltą vandenį karšto vandens paruošimui, vandens pašildymą, šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui, šildymą arba tik šilumos kiekį, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą, laikyti nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, kuri šalių nebuvo individualiai aptarta, ir ji iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus ir tokius atsakovo UAB „Vilniaus energija“ veiksmus pripažinti neteisėtais veiksmais; įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus energija“ pateikiamose buitiniam vartotojui apmokėjimo sąskaitose paslaugų pavadinime nurodyti mokėjimus už buto šildymą, už karštą vandenį, nurodant mokėjimo tarifus su PVM dydžio skaitine reikšme; konstatuoti, kad vartojimo energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos teismo pripažįstamos nesąžiningomis, negalioja ir negali sukelti nepalankių vartotojui pasekmių; siekiant teisės pažeidimų pašalinimo, jog atsakovas UAB „Vilniaus energija“ pažeidė įstatymus ir kitas teisės normas, remiantis tuo, priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant juos apie pažeidimus; priteisti jam iš UAB „Vilniaus energija“ neteisėtais veiksmais padarytą neturtinę žalą- 10 000 Lt. Atsakovas priešieškinį grindė tuo, kad ieškovas perėmė iš SP AB „Vilniaus šilumos tinklai”, kaip centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekėjo, Vilniaus mieste funkcijas, teises ir pareigas, įskaitant ir jo butui, bei perėmė ir turėtus SP AB „Vilniaus šilumos tinklai” įsipareigojimus atsakovui pagal Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 2096896. Perėmęs sutartį, ieškovas vienašališkai, be jo sutikimo, pakeitė sutarties sąlygą. SP AB „Vilniaus šilumos tinklai” pateikiamose sąskaitose už buto šildymą ir karštą vandenį buvo nurodytas mokėjimas: už buto šildymą, už karštą vandenį arba tik už karštą vandenį, už buto šildymą pagal bendrąjį (naudingąjį) plotą, skaičiuojant kainą už kvadratinį metrą, už karštą vandenį pagal nurodytą vieno kubinio metro karšto vandens kainą. Buitiniai vartotojai, turintieji karšto vandens skaitiklius, atsiskaitydavo pagal pastarųjų parodymus, o jų neturintieji- pagal normatyvinį kiekį vienam gyventojui, įrašant skaitiklio parodymus ir sumas į atitinkamą atsiskaitymo knygelės eilutę. Ši sutarties sąlyga buvo pagal sutartį ir sąskaitas apmokėjimui. UAB „Vilniaus energija“ pateikiamose sąskaitose pakeista sutarties sąlyga, t. y. vietoje mokėjimo už buto šildymą, už karštą vandenį arba tik už karštą vandenį nurodomas mokėjimas: „už šaltą vandenį k. v. paruošimui, vandens pašildymą, šilumą k. v. temperatūros palaikymui, šildymą arba tik šil. kiekį, perd. per k. v. tiek. sistemą“. Atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas, perėmęs SP AB „Vilniaus šilumos tinklai”, teises ir pareigas, iš jų ir teises ir pareigas pagal Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 2096896, pakeitė šios sutarties sąlygas tuo, kad yra pateikiamos sąskaitos, kuriose nurodomi kitokie duomenys, nei kad buvo numatyta sutartyje. Išnagrinėjus Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. 2096896 sąlygas, darytina išvada, kad ieškovas, teikdamas sąskaitas, atsakovui nepakeitė šios sutarties sąlygų, nes sutarties sąlygose nėra nurodyta, kaip ir kokiu būdu turi būti išrašomos sąskaitos, sutarties 1, 2 p. nurodytose sąlygose yra nurodyta, kad atsakovas už buto šildymą ir karštą vandenį moka tiekėjui Vyriausybės nustatytomis kainomis pagal Atsiskaitymo knygelę, atsakovas atsiskaito už buto šildymą pagal bendrąjį (naudingą) plotą, už karštą vandenį turintieji karšto vandens skaitiklius atsiskaito pagal pastarųjų parodymus, o jų neturintieji – pagal normatyvinį kiekį vienam gyventojui, įrašant skaitiklio parodymus ir sumas į atitinkamą Atsiskaitymo knygelės eilutę. Jokių kitų duomenų, iš jų ir apie sąskaitų išrašymą sutartyje, nėra nurodyta. Tai, kokias sąskaitas turi pateikti šilumos tiekėjas, reglamentuoja teisės aktai. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti duomenys, kad ieškovas išrašydavo 2006-2007 m. sąskaitas už atsakovui suteiktas paslaugas, kuriose nurodydavo paslaugos pavadinimą: “Šild. kiekis, perd. per k.v. tiek.sistemą”, nurodydavo mato vienetą, kiekį, vieneto kainą su PVM, sumą, kokią turi sumokėti atsakovas arba buvo nurodomas paslaugos pavadinimas: “Šaltas vanduo k.v. paruošimui; vandens pašildymas; Šil. kiekis, perd. per k.v. tiek. sistemą; šildymas”, nurodomi mato vienetai, kiekis, kiekvieno vieneto kaina su PVM, mokėtina suma su PVM. Atsakovas priešieškiniu, kurį pareiškė 2009-12-09, reikalavo, kad UAB „Vilniaus energija” pateikiamose atsakovui apmokėjimo sąskaitose paslaugų pavadinime nurodytų mokėjimus už buto šildymą ir karštą vandenį, nurodant mokėjimo tarifus su PVM dydžio skaitine reikšme. Reikalavimas nurodyti tik mokėjimus už buto šildymą ir karštą vandenį nepripažintinas pagrįstu, nes, kaip jau buvo minėta, sąskaitų išrašymą reglamentuoja teisės aktai. Atsakovas turi apmokėti už visą faktiškai sunaudotą energiją, atsižvelgiant į tai, kad jo butas yra daugiabučiame name, nes, kaip jau buvo nurodyta, atsakovo padėtis yra dvejopa, nes iš vienos pusės jis naudoja energiją kaip vartotojas, iš kitos pusės – kaip turto savininkas. Priešieškinio pareiškimo metu Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. numatė, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas (Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d.). Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 3 d. numatė, kad atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą, buitiniam vartotojui išrašytoje sąskaitoje turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Taip pat nurodoma, kad pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai.

17Ieškovas ir atsakovas nėra raštu sudarę šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, kuria būtų reglamentuoti visi ieškovo ir atsakovo tarpusavio šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai, būtų numatytos jų teisės, pareigos, atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų, kurios reglamentuoja buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų bei šilumos ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę, 15 p. šilumos tiekėjas pagal šiomis sąlygomis sudarytą šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį tiekia (pristato ir parduoda) pastato buto savininkui – buitiniam šilumos vartotojui tik šilumą butui ir kitoms pastato visų vartotojų bendro naudojimo patalpoms šildyti, vėdinti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktuose nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti; pagal 17 p. karšto vandens tiekėjas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį tiekia (pristato ir parduoda) pastato buto savininkui – buitiniam karšto vandens vartotojui kompleksinį produktą – karštą vandenį, kurį sudaro geriamasis šaltas vanduo ir šiluma jam sušildyti iki teisės aktuose nustatytos karšto vandens temperatūros bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258, kuris galiojo iki 2009-01-07, buvo nustatyta Mokėjimo už šilumą pranešimo forma, kurioje buvo nurodyti tokie duomenys, kuriuos sąskaitose nurodydavo ieškovas. Ieškovas sąskaitose nenurodydavo atsakovo bute įrengtų skaitiklių duomenų, tačiau, kaip buvo nustatyta nagrinėjamoje byloje, ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovui turi būti apskaičiuojama ne pagal atsakovui UAB „ Bana“ įrengtų karšto vandens skaitiklių duomenis. Pažymėtina, kad šioje Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintoje formoje nebuvo nurodyta, kad ieškovas turi nurodyti konkretų PVM tarifą (dydį). Dėl to ieškovas pagrįstai nurodydavo sąskaitose duomenis, kaip apskaičiavo atsakovo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti, o ne vien nurodė konkrečias atsakovo mokėtinas pinigų sumas už buto šildymą ir už jo sunaudotą karštą vandenį.

18Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2009-06-16 įsakymu Nr. 1-95 pakeitė 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, pripažino netekusiu galios 2003-06-30 įsakymą Nr. 4-261 „Dėl mokėjimo už šilumą pranešimo formos patvirtinimo“, patvirtino naują Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakciją. Šių Taisyklių 6 priede buvo nurodyta Mokėjimo už šilumą pranešimo forma, kurioje nurodyta, kad pranešime vartotojui turi būti nurodomas PVM dydis. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti įrodymai, kad po 2009-01-07 atsakovui ieškovas teikė sąskaitas, kuriose nurodydavo PVM dydį, todėl, atsakovo priešieškinio reikalavimas, kuriuo buvo prašoma įpareigoti UAB „ Vilniaus energija“ pateikti atsakovui sąskaitas, kuriose būtų nurodomas PVM tarifas (dydis), tenkintinas. Atitinkamai iš dalies tenkintinas atsakovo apeliacinis skundas.

19Nuo 2010-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurių 132.2 p. numato, kad vartotojas turi teisę Taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 11, 14, 15, 16, 59, 60, 61, 63, 64, 65 p.) gauti iš šilumos tiekėjo mokėjimų už šilumą ir (ar) karštą vandenį atsiskaitymo dokumentus: mokėjimo už šilumą pranešimą (Taisyklių 6 priedas), kuriame turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo buitinio šilumos vartotojo mokėtinos sumos dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ; kad Taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 11, 14, 15, 16, 59, 60, 61, 63, 64, 65 p.) neatlygintinai gauti informaciją iš šilumos tiekėjo, prižiūrėtojo, valdytojo apie šilumos kainas, mokėjimų skaičiavimo ir atsiskaitymų tvarką, mokėjimams skaičiuoti panaudotus duomenis, šilumos išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodus, atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenų ataskaitas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priede yra pranešimo formos turinys vartotojui pateikiamos informacijos. Kai pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą, šios Taisyklės nebuvo patvirtintos. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Seimo kontrolieriaus 2011-03-09 pažymą Nr. 4D-2010/1-1272; 4D-2010/1-1278; 4D2010/1-1284, iš kurios matyti, kad Seimo kontrolierius rekomendavo Lietuvos Respublikos energetikos ministrui spęsti klausimą dėl Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, įsigaliojusių 2010-11-01, pakeitimo, siekiant, kad jų nuostatos neprieštarautų Šilumos ūkio įstatymo, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų normoms, nepažeistų vartotojų teisių ir laisvių, t. y. neribotų vartotojams įstatymais garantuotų teisių ir laisvių priimti jų poreikius atitinkančius, jiems naudingiausius sprendimus. Taisyklės, dėl kurių nuostatų nesutikimą išreiškė Seimo kontrolierius, negaliojo, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, Seimo kontrolieriaus išvadoje nėra nurodyta jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, kad turėtų būti pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kad atsakovas, teikdamas atsakovui sąskaitas, yra pakeitęs Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. 2096896 sąlygas, kad atsakovui turi būti teikiama sąskaita, kurioje būtų įrašomi tik atsakovo nurodomi duomenys.

20Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovo 10 000 Lt ieškovo neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimą. Priešieškinyje nėra nurodoma, kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais atsakovui buvo padaryta neturtinė žala, kuo ši žala pasireiškė. 2010-01-18 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai iškėlė bylą, jis turėjo dirbti prie šios bylos, ieškoti teisės aktų, su ieškovu neįmanoma sureguliuoti santykių, nėra kam pareikšti pretenzijų, nes nežino, kas yra karšto vandens tiekėjas, sugaišo daug laiko dalyvaudamas byloje, 10 000 Lt būtų uždirbęs kitame darbe, savo laisvą laiką skyrė bylai, nors galėjo dirbti kitus naudingus darbus, vartotojui turi būti atlyginta žala. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovas neteisėtai skaičiavo atsakovui karšto vandens sunaudojimą pagal normatyvą, bet ieškovo pažeisto CK 6.388 str. nenurodė ir atsakovui prašomos 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 1.138 str. 6 d., 6.250 str. nepriteisė. Dėl atsakovo pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, nenustatytina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog atsakovas patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 str. 1 d. įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes jo patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia jokie įrodymai.

21Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinė žala priteisiama, kai nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Atsakovas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, privalėjo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą, neturtinės žalos dydį, priežastinį ryšį tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir padarytos neturtinės žalos. Vien tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovas neteisėtai skaičiavo mokesčius už karštą vandenį ne pagal skaitiklių duomenis, nepakanka tam, jog būtų konstatuota, kad atsakovui padaryta neturtinė žala, t. y. kad vien dėl to veiksmo atsakovas patyrė tokius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, nepatogumus ir kita ir tai turi būti įvertinta 10 000 Lt suma. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ; kt.). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas dėl to, jog ieškovas skaičiavo mokesčius už karštą vandenį ne pagal skaitiklių parodymus, prašė juos priteisti nagrinėjamoje byloje, jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie tiek laiko, tiek masto atžvilgiu buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti ir piniginiam tokios žalos atlyginimui priteisti.

22Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo, neprieštarauja CPK 267 str., nes ši norma, draudžianti priimti sąlyginius sprendimus, reglamentuoja sprendimo dalį, kuria išsprendžiamas šalių ginčas, o ne laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas.

23Kadangi yra patenkintas vienas neturtinio pobūdžio atsakovo priešieškinio reikalavimas ir vienas neturtinis apeliacinio skundo reikalavimas, už kuriuos atsakovas yra sumokėjęs po 131 Lt (iš viso 262 Lt), todėl vadovaujantis CPK 93 str, atsakovui iš ieškovo priteistina 131 Lt žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimą ir 131 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 200 Lt už procesinių dokumentų paruošimą ir atstovavimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, yra patenkintas vienas neturtinis priešieškinio reikalavimas, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, priteista ieškovui iš atsakovo 200 Lt suma sumažintina iki 100 Lt (CPK 98 str.).

24Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

25Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą pakeisti.

26Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

27„Ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkinti iš dalies.

28Priteisti iš atsakovo R. K. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 4 012,78 Lt skolos, 288 Lt delspinigių, 129 Lt žyminio mokesčio, 2,90 Lt už gyventojų registro tarnybos pažymą, 100 Lt už procesinių dokumentų paruošimą ir advokato atstovavimą. Kitą ieškinio dalį atmesti.

29Atsakovo R. K. priešieškinį tenkinti iš dalies.

30Įpareigoti ieškovą UAB „Vilniaus energija“ atsakovui R. K. pateikiamose sąskaitose nurodyti PVM dydį (tarifą). Kitus priešieškinio reikalavimus atmesti.

31Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsakovui R. K. 131 Lt žyminio mokesčio.

32Įsiteisėjus teismo sprendimui, pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-01-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. K. turtui, sumažinant šia nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 5 305,83 Lt iki 4 300,78 Lt (turto arešto aktas Nr. 1008000015).“

33Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsakovui R. K. 131 Lt žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 3. Atsakovas R. K. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė Atsiskaitymo... 4. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. sprendimu... 5. Atsakovas R. K. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą, kuriuo iš jo... 6. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo... 7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo R.... 8. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK... 9. Nagrinėjamoje byloje įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus... 10. Byloje nustatyta, kad atsakovui R. K. nuosavybės teise pagal 1992-09-18... 11. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, nesutikdamas su ieškovo ieškiniu,... 12. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikta minėta 2002-02-01 nuomos sutartis, kurios... 13. Kadangi atsakovui bendrąja daline nuosavybe priklauso daugiabučio namo... 14. Kaip atsiskaitoma su šilumos energijos tiekėju, yra nustatyta Šilumos ūkio... 15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas atsakovui buvo apskaičiavęs mokėtiną už... 16. Atsakovas nagrinėjamoje byloje 2009-12-09 pareiškė priešieškinį, kuriuo... 17. Ieškovas ir atsakovas nėra raštu sudarę šilumos pirkimo-pardavimo... 18. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2009-06-16 įsakymu Nr. 1-95 pakeitė... 19. Nuo 2010-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25... 20. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovo 10 000 Lt ieškovo... 21. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai... 22. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas klausimas dėl... 23. Kadangi yra patenkintas vienas neturtinio pobūdžio atsakovo priešieškinio... 24. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą... 26. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 27. „Ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkinti iš dalies.... 28. Priteisti iš atsakovo R. K. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 4 012,78 Lt... 29. Atsakovo R. K. priešieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Įpareigoti ieškovą UAB „Vilniaus energija“ atsakovui R. K. pateikiamose... 31. Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsakovui R. K. 131 Lt... 32. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės... 33. Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsakovui R. K. 131 Lt...