Byla 2-973-753/2011

Dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, institucijoms turinčioms teisinį suinteresuotumą byloje Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai , Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos

1Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei , dalyvaujant ieškovui ( pareiškėjui) L. Z., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui, atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei , atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui Alfredui Bulotui, institucijų turinčių teisinį suinteresuotumą-Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovui Kauno apygardos prokuratūros civilinių skyriaus prokurorui Mariui Šalčiui , Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovui Večislavui Burneikai , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ( pareiškėjo) L. Z. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, institucijoms turinčioms teisinį suinteresuotumą byloje Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai , Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir

Nustatė

2ieškovas L. Z. pateikė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei,atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, kuriuo prašė atlyginti jam neturtinę žalą sumoje 100000 Litų, neturtinę žalą pervedant į jo asmeninę sąskaitą Nr. ( - ), ( T1 b.l.20-31). Pareiškėjas (ieškovas) L. Z. institucijas –Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos( toliau Policijos departamentas prie LR VRM) byloje įtrauktė kaip institucijas , turinčias teisinį suinteresuotumą , kurioms nepareiškė reikalavimų.

3Ieškovas L. Z. palaikė ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašė ieškinį tenkinti , priteisiant iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo L. Z. paaiškinimu,Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas R. Š. jam nepagrįstai paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę –suėmimą, kuri buvo panaikinta apeliacinės instancijos –Kauno apygardos teismo nutartimi. Ieškovo paaiškinimu, kuomet Jonavos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. prašymas dėl kardomosios priemonės –suėmimo jam skyrimo, pateikus teismo posėdžio metu prašymą susipažinti su teisėjui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, medžiaga nebuvo jam pateikta susipažinti ,tuo pažeidžiant rungimosi ir lygiateisiškumo principus, ką numato LR BPK 7 str. ,bei buvo pažeista jo teisė į gynybą, sprendžiant teismui kardomosios priemonės –suėmimo klausimą jo atžvilgiu, procesas teisme vyko šališkai, nes pažeidus minėtus principus, laikytina, kad tinkamo teisinio proseco nebuvo skiriant kardomąją priemonę . Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo R. Š. nutartis dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo yra nemotyvuota, joje nenurodyta paskirtos kardomosios priemonės suėmimo skyrimo pagrindai, ką numato LR BPK 122 str.1 d., o LR BPK 125 str. numato, kad teisėjas ar teismas skirdamas kardomąją priemonę turi priimti motyvuotą nutartį. Ieškovo paaiškinimu, nagrinėjant jo skundą Kauno apygardos teisme, posėdyje nedalyvavo jo gynėjas, nors LR BPK 51 str. 1d.7p. numato būtinąjį gynėjo dalyvavimą , kuomet tiriant ar nagrinėjant bylas , įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas,o jam tuomet buvo paskirta kardomoji priemonė –suėmimas. Apylinkės teismui imperatyviai nurodytų nuostatų nesilaikius , aukštesnysis teismas neturėjo galimybės patikrinti ar švelnesnėmis priemonėmis , nagrinėjant kardomosios priemonės skyrimimo klausimą, nebuvo galima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų, priimtos Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo ir nutartis buvo panaikinta.

4Dėl nepagrįstai jam paskirtos kardomosios priemonės –suėmimo, jis dvasiškai išgyveno, juto nepatogumus, patyrė stresą, buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė,sumažėjo bendravimo galimybės, dėl ko pašlijo jo sveikata, būnant jam sulaikytam nebuvo duoti būtini vaistai, kurie buvo išrašyti šeimos gydytojos , dėl ko jis juto fizinius skausmus, kurį laiką neturėjo būtinų higienos priemonių, dėl ko jis negalėjo skustis barzdos, ir dėl to buvo pravardžiuojamas kitų ten buvusių asmenų, jautė pažeminimą. Jo paaiškinimu, Kauno apskrities VPK Kaišiadorių PK ikiteisminis tyrimas baudžiamosios bylos medžiagoje atliekamas ilgai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nekviečia apklausai jo raštu nurodytų liudytojų S., D. K., R. V.,V. S., R. K., E. N. ir kitų liudytojų, galinčių patvirtinti, kad užrašai buvo padaryti 2011 kovo mėnesį, todėl jis nėra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tyrimo metu iš jo buvo paimtas raktų pakabukas, priklausantis jam nuosavybės teise, kuris nėra grąžintas jam iki šiol,tuo pažeidžiant LR BPK 146str. reikalavimus, bei šiukščiai pažeidžiant LR Konstituciujos 23 str.1 d., 2 d. teisines normas, nes minėti daiktai nėra draudžiami, bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad su jais būtų atlikęs jam inkrimuotas nusikalstamas veikas. Ieškovo paaiškinimu, pareigūnams atlikus kratą bute viskas buvo išversta, o jam, turinčiam sveikatos problemų, buvo sunku susitvarkyti.Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 9 str. garantuoja, kad niekas negali būti savavališkai suimtas, sulaikytas ar ištremtas, o 3 str. garantuoja, kad kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos ( toliau Konstitucijos) 20 straipsnio 1 dalis garantuoja, kad žmogaus laisvė neliečiama, o Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalis garantuoja, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str.1 d. garantuoja, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą, ir niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šiais (nurodytais Konvencijos) atvejais, bei įstatymo nustatyta tvarka. LR BPK 44 str.1 d. garantuoja, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip šio Kodekso numatytais atvejais ir nustatyta tvarka.Teisėjai , skirdami kardomąsias priemones –suėmimus, privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str.2 d, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, bei pagal LR BPK 122 str.7 d. tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. L. Z. paaiškinimu, sprendžiant teismui kardomosios priemonės –suėmimo skyrimo klausimą, buvo pažeistas jo atžvilgiu rungimosi (LR BPK 7 str.) principas, nes prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga jis pateikė posėdžio metu. Įtariamojo ar jo gynėjo teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriais grindžiamas reikalavimas paskirti kardomąją priemonę, išplaukia iš bylų nagrinėjimo teisme, todėl turi būti laikomasi rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principų, o juos pažeidus, buvo pažeidžiama teisė į gynybą, todėl procesas buvo šališkas, neteisėtas ir nepagrįstas galiojančiomis teisės normomis. Tarptautiniai žmogaus teisių apsaugos standartai, baudžiamojo proceso principai reikalauja užtikrinti įtariamajam ir jo gynėjui teisę susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos prokuroras pateikia teismui, reikšminga skundo išsprendimui, tačiau šiuo atveju buvo suvaržyta jo teisę , o teisėjas , skyręs jam kardomąją priemonę suėmimą , nesivadovavo įstatymais, pažeidžiant LR Konstitucijos 109 str., kuris numato, kad teisėjai nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, bei privalo vadovautis sufuomuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ,Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluota praktika. 1995 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios 5 str.4 d. numato, jog „kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius ar suėmus, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo ar suėmimo teisėtumo ir, jeigu asmuo kalinamas neteisėtai, nuspręstąjį paleisti". Kuomet jis buvo suėmime, tuo laikotarpiu buvo apvogtas butas, kuris turėjo būti saugomas Lietuvos policijos rinktinės „VYTIS“ pagal 2005-11-07 sutartį, jame buvo išvartyti rūbai,dėl ko jis neigiamai išgyveno, patyrė nepatogumus, nors Jonavos rajono apylinkės prokuroras A. B., žinodamas , kad butas paliktas be šeimininko ir apsaugos , neužtikrino šio turto apsaugos, ką numato LR BPK 129 str.2 d. Taip pat L. Z. paaiškinimu, 2011-05-03 atlikus kratą jo gyvenamojoje patalpoje, kratos protokole nepasirašė joje dalyvavęs asmuo R. K., ką numato LR BPK 179str.3d, t.y. kad protokolą surašo asmuo atlikęs tyrimo veiksmą, pasirašo jis ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą.Šiuo atveju ikiteisminiame tyrime buvo pažeistas LR BPK 179 str.3 d., o prokuroras A. B. į LR BPK tokius pažeidimus nekreipia dėmesio, byloje ikiteisminis tyrimas pareigūnų atliekamas ilgai, iki šiol joje nėra priimto procesinio sprendimo, o tokie veiksmai tiesiogiai turi įtakos jo teisėms, laisvėms ir interesams, jis jaučiasi bejėgis prieš teisėsaugos neveikimą, nebaudžiamumą, nepakaltinamumą, nesąžiningumą, dėl nepagrįstai inkriminuotų jam nusikalstamų veikų , kurių nėra padaręs, bei jis gaišta laiką rašydamas skundus į įvairias teisėsaugos institucijas. LR Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų , atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 3 str. tvarka ne teismo tvarka ieškovas nesikreipė į LR Tesingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto kardomosios priemonės –suėmimo, teismo priimtos nutarties leisti atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje ir kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių , nes jam padarytą neturtinę žalą jis vertina 100 000 litų sumoje.

5Ieškovo atstovas advokatas R.Lilas palaikė ieškovo L. Z. ieškinį , ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, nors atstovo nuomone su kai kuriomis iš jų nesutiktų, prašė ieškinį tenkinti vadovaujantis sąžiningumo, protingumo , teisingumo principais.

6Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos atstovas A.Bulotas nesutiko su ieškovo ( pareiškėjo) ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovo A.Buloto paaiškinimu, Kauno apygardos teismas nutartimi panaikino 2011-05-04 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį , nes teismas nesilaikė formaliųjų LR BPK 125 str.1 d. reikalavimų , t.y. nenurodė motyvų dėl kurių buvo skiriama kardomoji priemonė, kas akivaizdu, jog buvo padaryta klaida , nes Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas R. Š. , priimdamas nutartį turėjo omenyje tai, ką 2011-05-04 pareiškime išdėstė Jonavos raj. apylinkės prokuroras dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo L. Z., dėl kurių turėtų būti taikoma kardomoji priemonė – sulaikymas, tačiau nutartyje nenurodė motyvų. Kauno apygardos teismo nutartimi įtariamojo L. Z. skundas dėl kardomosios priemonės-suėmimo patenkintas iš dalies, t.y. nutartis panaikinta, tačiau tai padaryta ne įtariamojo skunde nurodytais motyvais.Be to, atstovo nuomone, ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad dėl paskirtos kardomosios priemonės -suėmimo, jam sutriko sveikata ir dėl to jis patyrė žalą, bei neįrodytos būtinosios civilinės atsakomybės neturtinei žalai atlyginti sąlygos-patirta žala, neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai ir priežastinis ryšys tarp jų, tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos(T2 b.l.21-23).

7Institucijos , turinčios teisinį suinteresuotumą Policijos departamento prie VRM atstovas Večislavas Burneika prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes pats faktas, kad apeliacinė instancija panaikino teismo nutartį dėl motyvų nebuvimo, kuria ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė -suėmimas, neduoda pagrindo sakyti, kad ši kardomoji priemonė jam buvo paskirta nepagrįstai, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nebaigtas, bei ieškovas nepareiškė jokių reikavimų Policijos departamentui prie VRM.(T2 b.l.25-27).

8Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovas Kauno apygardos civilinių bylų skyriaus prokuroras Marijus Šalčius nesutiko su ieškovo L. Z. ieškinio reikalavimu, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą vien dėl formalių reikalavimų neatitikimo, ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės yra susijusios su šiuo metu atliekamu ikiteisminiu tyrimu baudžiamosios bylos medžiagoje , o ne ieškiniu dėl neturtinės žalos padarymo nagrinėti (T2 b.l.24-25).

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Pareiškėjas ( ieškovas ) L. Z. kreipėsi į teismą dėl 100000 Litų neturtinės žalos atlyginimo, remdamasis LR CK 6.272 str 1 d., 6.250 str.(T1 b.l. 1-4, 23-31).

112011-06-22 nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo pirmininkė J. D. visų Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų vardu nusišalino nuo civilinės bylos Nr.2-1773-598/2011 pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimo( T1 b.l.14-15). Kauno apygardos teismo nutartimi civilinė byla Nr.2-1773-598/2011 perduota nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui (T1 b.l.18)

12Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą (2001-07-26 Nr.932) Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo įgaliota atstovauti valstybei dėl žalos atlyginimo, kaip pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė-valstybės institucijos ( valstybinio administravimo subjektus ), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų arba kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, Teisingumo ministerija –kai žala atirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų .

13LR CK 6.273 str. numato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, ką žalą privalo atlyginti valstybė , valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

14Ieškovui L. Z. ieškiniu pareiškus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijai , ieškinys išnagrinėtas toje apimtyje , kiek yra susiję su žala atiradusia dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų , t.y.institucija įgaliota atstovauti valstybei dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė ( LR Vyriausybės nutarimas Nr. 932 ,2001-07-26).Kitoms šalims –Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui prie VRM reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas nepareiškė, todėl aplinkybės , ieškovo nurodytos ieškinyje, kurios yra susijusios su pareigūnų veiksmais atliktais ikiteisminiame tyrime,šioje apimtyje nenagrinėtinos, nes ieškovas netikslinio ieškinio reikalavimų , bei 2011-10-04 parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad netikslins ieškinio reikalavimų ( T1 b.l.115).

15LR CK 6.2.72 str. numato atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų . Minėto straipsnio 1 dalis nustato,kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo , neteisėti suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka , neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo , neteisėto administracinėmis nuobaudomis –arešto- paskyrimo ,atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Įstatymas numato, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala( LR CK 6.272 str.3 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas , dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai , dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ( LR CK 6.250 str.1 d.).Neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

16Teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašus yra viena iš įtariamojo, gynėjo ir nukentėjusiojo ir jo atstovo teisių. Tačiau ši teisė ikiteisminio tyrimo metu nėra absoliuti. Tol, kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, naudojimasis šia teise gali būti ribojamas.BPK 181 str. numato, kad nurodyti proceso dalyviai, norėdami susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašus, turi teikti prašymą prokurorui,kuris turi teisę netenkinti tokio prašymo ir neleisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis , tik tokiu atveju, jeigu susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Dėl šios priežasties gali būti neleidžiama susipažinti tiek su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, tiek su dalimi šių duomenų. BPK nenustato nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašų atvejų, kada galėtų būti laikoma, kad susipažinimas gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Spręsti apie tai - diskrecinė prokuroro teisė. Gali būti ir kitų atvejų, kaip leidimas susipažinti galėtų sutrukdyti paimti dar nepaimtus daiktus, dokumentus, leistų proceso dalyviams daryti neleistiną poveikį esamiems liudytojams ...... BPK 181 str. 3 dalyje numatyta, jeigu įtariamasis yra suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei teisę daryti bylos medžiagos kopijas ar išrašus turi jo gynėjas.BPK 21 str. įtvirtina įtariamojo teises: be kitų BPK numatytų teisių, įtariamasis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei turėti gynėją.LR Procesas numato, kad prašymas susipažinti su bylos medžiaga pateikiamas prokurorui, atliekančiam ikiteisminį tyrimą ar jį kontroliuojančiam, gali būti rašytiniai ir žodiniai.Prokurorui negalinti iš karto išspręsti žodinio prašymo (jam reikia susipažinti su bylos medžiaga, ją išreikalauti ir gauti iš ikiteisminio tyrimo pareigūno) ar įvertinęs žodinį prašymą ir bylos aplinkybes mano, kad susipažinimas su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi gali pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ir todėl toks prašymas iš dalies ar visiškai atmestinas, pasiūlo proceso dalyviui pateikti rašytinį prašymą. Visiems proceso dalyviams bet kuriuo ikiteisminio tyrimo momentu susipažįstant su ikiteisminio tyrimo duomenimis, taip pat ir BPK 181 str. 2 d.nurodytoje tyrimo stadijoje, daryti bylos dokumentų kopijas leidžiama tik prokuroro leidimu pagal proceso dalyvių rašytinius prašymus, įvertinus bylos aplinkybes, dalyvio procesinę padėtį, galimą grėsmę ar žalą tyrimo sėkmei.Leidimą susipažinti su visais rašytiniame prašyme nurodytais ikiteisminio tyrimo duomenimis prokuroras įformina rezoliucija ant prašymo. Rezoliucijoje prokuroras gali nurodyti, kokia tvarka leidžia susipažinti (ar paveda ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti bylos medžiagą susipažinti proceso dalyviui, ar proceso dalyviui leidžiama daryti pateiktų susipažinti dokumentų kopijas).Jei proceso dalyvio prašymas atmetamas , prokuroras turi priimti motyvuotą nutarimą, priimto nutarimo kopiją , išaiškinus apskundimo tvarką, pasirašytinai įteikiant pareiškėjui, ar išsiunčiant paštu. Jei įtariamasis suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi jo gynėjas ( LR BPK 181 str. 3 d.). Tuomet įtariamojo teisė susipažinti su bylos medžiaga realizuojama per gynėją.Netenkinti įtariamojo, jo gynėjo, nukentėjusiojo ar jo atstovo prašymo prokuroras gali tik tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad leidus susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis vėliau gali kilti sunkumų atliekant ikiteisminį tyrimą. Prokuroro atsisakymas turi būti motyvuotas. Atsisakydamas tenkinti proceso dalyvio prašymą prokuroras turi surašyti nutarimą, kuriame turi būti nurodyta atsisakymo priežastis. Atsisakant tenkinti prašymą nepakanka nurodyti neapibrėžtus motyvus - būtina motyvuoti, kaip gali būti pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei. BPK 181 str. nedraudžia proceso dalyviams teikti pakartotinius prašymus. Už ikiteisminio tyrimo duomenų pagarsinimą BK 247 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė.

17Lietuvos Respublikoje kardomosios priemonės suėmimo skyrimo procesas ir su tuo susiję klausimai reglamentuoti LR BPK 123-131 straipsniuose.LR BPK 123 str. prasme , skiriant LR BPK 140 str. nustatyta tvarka sulaikytam asmeniui suėmimą ( BPK 123 str.4 d.), rengiamas posėdis, kuriame dalyvauja sulaikytas asmuo , prokuroras ir gynėjas.Šias atvejais vykstantis posėdis įpareigoja laikytis ne tik suėmimo skyrimą reglamentuojančių, bet ir bendrųjų bylų nagrinėjimo teisme nuostatų bei pagrindinių proceso taisyklių, o viena iš tokių – bylų teisme nagrinėjimas laikantis rungimosi principo. Šis principas įtvirtina taisyklę, kad su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos prokuroras pateikia teisėjui, turi teisę susipažinti įtariamasis ar jo gynėjas. Prireikus teismas įspėja įtariamąjį , kaltinamąjį , nuteistąjį ir ( ar ) jų gynėją, kad be prokuroro leidimo draudžiama skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, tokiu atveju asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal LR BK 247 str. Jeigu ikiteisminio tyrimo duomenys sudaro valstybės paslaptį, tai supažindinimo su jais klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos valstybės valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.Tuo atveju , kai teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys yra liudytojo ar nukentėjusiojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, įtariamasis ar jo gynėjas gali susipažinti tik su jų turiniu, o ne su juos davusio asmens tikraisiais asmens tapatybės duomenimis ( LR BPK 201,202 str.).

18Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 4 d., tai reiškia, kad kompetentingas teismas turi išnagrinėti ne tik nacionalinės teisės nustatytų proceso reikalavimų laikymąsi, bet ir įtarimo, kuriuo remiamasi sulaikant, pagrįstumą bei tikslo, kuriuo siekiama sulaikant ir skiriant suėmimą, teisėtumą.Tai reiškia , kad teismas, nagrinėjantis skundą dėl suėmimo, turi laikytis bylų nagrinėjimo teisme nuostatų,procesas turi būti rungtyniškas ir vykti užtikrinant šalių lygybę, o nebus pasiekta , jei advokatui, įtariamajam neleidžiama susipažinti su tais byloje esančiais dokumentais, kurie turi esminę reikšmę siekiant veiksmingai ginčyti asmens suėmimą.Šie reikalavimai kyla iš teisės į rungtynišką bylos nagrinėjimą .Tokia teisė nustatyta Konvencijos 6 str. ir reiškia, kad baudžiamojoje byloje tiek kaltinimui, tiek gynybai turi būti suteikta galimybė žinoti apie kitos šalies pateiktas pastabas ir įrodymus bei juos komentuoti . Atsižvelgiant į didžiulį laisvės atėmimo poveikį pagrindinėms asmens teisėms, procesas pagal Konvencijos 5 str.4 d. iš principo, kiek tai įmanoma vykstančio ikiteisminio tyrimo sąlygomis, turėtų atitikti pagrindinius teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimus , tokius kaip teisė į rungtynišką procesą. Baudžiamųjų bylų tyrimas turi būti atliekamas veiksmingai, o tam gali prireikti išlaikyti dalies tyrimo metu surinktos informacijos slaptumą siekiant , kad nebūtų pakenkta teisingumo vykdymui.Tačiau šio teisėto tikslo negali būti siekiama iš esmės apribojant gynybos teises. Taigi įtariamojo advokatui tiri būti suteikta tinkama galimybė susipažinti su informacija, turinčia esminę vertinant suėmimo teisėtumą.

19Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad 2011-05-20 Kauno apygardos teismo nutartimi ( Nr.1S-654-60/11) , įtariamojo L. Z. skundas tenkintas iš dalies, panaikinta 2011-05-04 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis (T1 b.l.5). Šioje nutartyje nurodyta, kad L. Z. BPK 140 str.tvarka sulaikytas 2011-05-03, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-04 nutartimi jam paskirtas suėmimas 1 mėnesiui.Įtariamasis skundu prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę nurodęs, kad jo kaltei pagrįsti įrodymų nėra , teismas neleido jam posėdžio metu susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pažeisdamas rungtyniškumo principą. Kauno apygardos teismas įtariamojo L. Z. skundą tenkino iš dalies , t.y. teismo nutartį panaikino tačiau ne įtariamojo skunde nurodytais motyvais. Iš nutarties matyti, kad prokuroras kreipdamasis su 2011-05-04 pareišimu dėl kardomosios priemonės –suėmimo skyrimo L. Z. , nurodė, kad būdamas laisvėje laisvėje ir norėdamas įbauginti ( žalodamas turtą, rašydamas ant namo sienų įžeidžiančius žodžius), įtariamasis gali paveikti konkrečius nukentėjusiuosius ir trukdys procesui (LR BPK 122 str.1 d), tačiau Jonavos rajono apylinkės teismas , skirdamas įtariamajam kardomąją priemonę suėmimą, nenurodė suėmimo pagrindo, numatyto LR BPK 122 str.1 d., ir tokio savo sprendimo nemotyvavo , nors BPK 125 str.1 d nurodyta, kad, skirdamas kardomąją priemonę suėmimą turi būti nurodyti vienas ar keli BPK 122 str.nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai.Nutartyje konstatuota, kad šių imperatyvių nurodytų nuostatų teismas skundžiamoje nutartyje nesilaikė, todėl aukštesnysis teismas neturėjo galimybės patikrinti, kokių motyvų vedamas teismas padarė išvadas dėl pagrindo suimti įtariamąjį vienam mėnesiu, ir nesant motyvuotų išvadų, aukštesnysis teismas negali patikrinti, ar švelnesnėmis karodomosiosmis priemonėmis, įtariamajam nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Nutartyje konstatuota, kad duomenys , nurodyti nutartyje, kad L. Z. pažeidinėja kardomąją priemonę paskirtą kitame ikiteisminiame tyrime, turi įtakos tik tam tyrimui, kuriame jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas ( T1 b.l.5). LR BPK 130 str. 1 d. numato, kad skundui dėl suėmimo paskyrimo nagrinėti rengiamas posėdis, į jį šaukiami suimtasis ( pareiškus prašymą) ir gynėjas ar vien gynėjas, prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas, todėl šiuo atveju nebuvo pažeista ieškovo teisė į gynybą. 2011-05-20 L. Z. paliestas iš suėmimo Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu , vadovaujantis LR BPK 130, panaikinus 2011-05-04 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį ( Kauno tardymo izoliatoriaus pažymėjimas apie suimtojo L. Z. paleidimą ( T1 b.l.36).

20Kauno apskrities VPK Kaišiadorių PK yra iškelta baudžiamoji byloje , kurioje L. Z. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas pagal LR BK 187 str.2 d., 290 str., 290 str.,284 str.1 d. t.y. kad visuotinai pavojingu būdu-padegant- sugadino svetimą I. M. priklausantį turtą, o būtent 2011 m. laikotarpiu nuo vasario 13 d. , 21 val. iki vasario 14 d., 7.30 val. ( - ) namo antroje laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukštų esančiose aikštelėse , panaudojęs nenustatytos kilmės degų skystį bei pašalinį ugnies šaltinį, įdėjęs į I. M. priklausančią pašto dėžutę popierius, juos padegė. Taip pat jis įtariamas, kad 2011-04-23, laikotarpiu nuo 01 val. iki 10.30 val., ( - ) namo antroje laiptinėje, ant sienų esančių pirmajame laiptinės aukšte, aikštelėje tarp pirmo ir antro aukštų bei ant sienų kabančių laiptinės gyventojų pašto dėžučių, purškiamaisiais dažais rašydamas neetiškus, necenzūrinius žodžius valstybės tarnautojui, policijos pareigūnų atžvilgiu-“mentai debilai”, “Mentai lopai”, “ mentai piderai”, “sukos” –įžeidė valstybės tarnautojus, savo pareigas einančius Lietuvos policijos pareigūnus. Bei L. Z. įtariamas tuo, kad 2011-04-23, kad laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 17.50 val., ( - ) namo antroje laiptinėje, ant šiukšlių išmetimo vamzdžio, esančio aikštelėje tarp pirmo ir antro namo aukštų, purškiamais dažais rašydamas neetiškus, necencūrinius žodžius valstybės tarnautojos, policijos pareigūnės atžvilgiu –“suka”, “ mentė kalė” įžeidė valstybės tarnautoją, einančią savo pareigas , tos pačios laiptinės penktojo aukšto 28 bute, gyvenančią Kauno apskrities VPK Jonavos raj.PK Kriminalinės skyriaus tyrėją I. M.. Taip pat L. Z. pareikštas įtarimas pagal

21L R BK 284 str.1 d., kad 2011 m. laikotarpiu nuo balandžio 23 d., 01 val. iki balandžio 25 d. 21 val., ( - ) namo antrojoje laiptinėje , įžūliais , vandališkais , moralės požiūriu nepriimtinais veiksmais –purškimaisiais dažais rašydamas ant laiptinės sienų esančių pirmajame laiptinės aukšte, aikštelėje tarp pirmo ir antro aukštų, ant šiukšlių išmetimo vamzdžio , ant sienos kabančių laiptinės gyventojų pašto dėžučių, patyčiomis demonstratyviais ciniškais Lietuvos policijos pareigūnų orumą žeminančiais veiksmais žodžiais surašydamas ant sienų mentai debilai”, “ mentai lopai” ,’”mentai piderai”,’Sukos”, “mentė kalė”, taip demonstruodamas nepagarbą Lietuvos policijos pareigūnams bei aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką( T1 b.l.5). 2011-05-04 Jonavos rajono apylinkės teismas (teisėjas R. Š.) skyrė L. Z. kardomąją priemonę –suėmimą vieno mėnesio laikotarpiui, įskaitant vieną dieną jo išbūtą laikinajame sulaikyme (T21 b.l.5-6). Teismo nutartyje nurodyta, kad duomenys , surinkti ikiteisminio tyrimo medžiagoje, leidžia įtarti, kad L. Z. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 187 str.2d., 290 str., 284 str.1d., tai įvykio vietų apžiūrų protokolais, nukentėjusiųjų I. M. ir V. S. parodymais, liudytojo J. L. parodymu, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Surinkti duomenys leidžia manyti, kad L. Z. galėjo padaryti nusikalstams veikas, numatytas LR BK 187 str.2d., 290 str., 284 str.1 d. , jis įtariamas vienos apysunkios ir trijų nesunkių nusikalstamų veikų padarymu.Įtariamajam teismas paskyrė kardomąją priemonę suėmimą, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų-užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą, užkirsti kelią kitų nusikalstamų veikų padarymui. Šia nutartimi teismas pavedė prokurorui pasirūpinti , kad L. Z. būtų suteikta būtina medicininė pagalba , kadangi jis skundėsi, jog turi problemų su sąnariais , vartoja prirašytus vaistus (T2 b.l.5-6). Iš byloje pateikto 2011-05-04 Jonavos rajono apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. pareiškimą dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo įtariamajam L. Z., jis pateikė prašymą leisti jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ( T2 b.l.37-43,45-48,51-57), kuriuo metu teisėjas išaiškino , kad vadovaujantis LR BPK 181 str. prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikiamas prokurorui, kuris turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.Atsisakydamas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, prokuroras privalo surašyti nutarimą, kuris per septynias dienas gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o L. Z. prašymą dėl sveikatos būklės spręsti priimant galutinę teismo nutartį. Teismo posėdžio metu Jonavos rajono apylinkės prokuroras A. B. prašė atmesti įtariamojo L. Z. prašymą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes nebus aikšku koks bus teismo sprendimas, be to nėra pagarsintas prokuroro prašymas, bei BPK 181 str. numato, kad prokuroras sprendžia dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuris turi būti pateiktas prokurorui, prašymas dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga sprendžiamas per penkias dienas, kuris gali būti skundžiamas, bei L. Z. dalyvavo Lydos apklausoje, pakankamai susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga (T2 b.l.37-43,45-48, 51-57) . Iš ieškovo L. Z. asmens sveikatos istorijos matyti, kad 2011-05-04 jis buvo atvežtas Kėdainių prokuratrūros darbuotojų svekatos patikrinimui pas šeimos gydytoją, t.y. dėl skausmų nugaroje tarp menčių ir spando sritieschindozė judesių metu, jam buvo paskirti ir ir išrašyti vaistai, tepalas. Tos dienos asmens sveikatos istorojoje yra įrašas, kad jis gali būti laikomas areštinėje ( T1,b.l.85). Šios byloje nustaytytos aplinkybės rodo, kad teismo nutartis dėl ieškovo sveikatos būklės patikrinimo ir vaistų jam skyrimo buvo vykdoma.

222011-05- 03 L. Z. gyvenamojoje patalpoje, adresu ( - ), atlikta krata 2011-04-29 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu, kuria leista atlikti kratą L. Z. gyvenamojoje patalpoje ( 2011-05-03 kratos protokolas, T1 b.l.37). Iikiteisminio tyrimo procesinį veiksmą atliko Kauno apskrities VPK Jonavos raj.PK KPS vyresn. tyrėja A. Ž. , dalyvaujant L. Z. , bei dalyvaujantys asmenys –D. D., R. Ū., M. K., A. K. , L. B. ir A. S.. LR BPK 145 str. 3 d. numato, kad krata daroma motyvuota ikiteisminio teisėjo nutartimi, nurodžius , kokių iš šio straipsnio1ir 2 dalyse nurodytų objektų bus ieškoma.2011-04-29 Jonavos rajono apylinkės teisėjo R. Š. nutartis , kuria leista atlikti kratą bute ir gyvenamosiose patalpose, priklausančiose L. Z., yra motyvuota, joje nurodyta kokių objektų siekiama surasti ir paimti , t.y. L. Z. drabužius , ant kurių galėjo likti dažų pėdsakų, filmavimo įrenginius bei elektronines laikmenas, kuriuose užfiksuoti nupiešti užrašai( T2 b.l.36). Ieškovas L. Z. byloje nepateikė rašytinių įrodymų, kad šią nutartį jis būtų skundęs Kauno apygardos teismui LR BPK 440 str. 2d. numatyta tvarka, ir ji būtų panaikinta. LR BPK 146 str. numato kratos atlikimo tvarką, kurią atlieka pareigūnas. Todėl ikiteisminiame tyrime atlikto procesinio veiksmo kratos atlikimo proceso, su tuo susijusių ieškovo dvasinių išgyvenimų, šioje byloje teismas nenagrinėja dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nes byloje nepareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo institucijoms, turinčios teisinį suinteresuotumą.

23Institucija , turinti teisinį suinteresuotumą Policijos departamentas prie LR VRM atsiliepimu nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimu, prašė L. Z. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (T1 b..l.52-55). Atsiliepime nurodė, kad LR BPK 2 str. nustato, kad prokuras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusiklastama veika. Pradėjus ikiteisminį tyrimą baudžiamosios bylos medžiagoje Nr.61-1-00133-11, laikantis LR BĮK nuostatų, prokuroras, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesinės prievartos priemones, atlikti BPK numatytus veiksmus. CK 6.250 str. įvardinti neturtinės žalos vertinimo kriterijai: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija,pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita teismo įvertinti pinigais.Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.Padaryta žala turi būti neteisėtų asmens veiksmų ar neveikimo rezultatas, todėl turi egzistuoti tam tikras ryšys tarp pareigūnų veikos ir atsiradusiosa žalos.Įrodyti žalą, taip pat neteisėtą pareigūnų ir teismo veiką, t.y. deliktą, ir priežastinį ryšį tarp tokios veikos ir atsiradusių pasekmių turi ieškovas ( LR CPK 178 str., LR CK 6.246-6.248 str., str.). Bei atsiliepime nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad suėmimas yra iš principo teisėtas, jeigu jis grindžiamas procesiniu sprendimu.Netgi nedidelės padarytos klaidos procesiniu sprendimu sankcionuojant suėmimą ,nedaro suėmimo neteisėto ( Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Benhamas prieš Jungtinę Karalystę, 2000 m. liepos 31 d. sprendimas, byloje J. J. prieš Lietuvą , 68 paragrafas ), todėl mano, kad tokias taisykles galima taikyti ir šiuo atveju( T1 b.l.52-55).

24Institucija , turinti suinteresuotumą Kauno apygardos prokuratūra nesutiko su ieškovo L. Z. reikalavimu.Ieškovo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka LR CPK 111 str. ir 135 str. reikalavimų, kadangi nėra tinkamai nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, todėl nežinoma koks statusas yra taikomas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri neturi galimybės tinkamai pasinaudoti LR CPK numatytomis proceso dalyvio teisėmis. Iš ieškovo teksto ir dalyvaujančių byloje asmenų įvardijimo spręstina, kad ieškovas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Jonavos raj.apylinkės teisėjo R. Š. ir Jonavos raj.PK pareigūnų veiksmų, t.y. suėmimo, teisės susipažinti su suėmimo paskyrimo bylos medžiaga teisme aprobojimo, ribojimo apklausti gynybos liudytojus, bei kratos metu atliktų veiksmų, bei aptariami Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro bei Kauno apygardos teismo veiksmai, nėra aiški ir tinkamai ieškinyje nurodyta LR Generalinės prokuratūro procesinė padėtis ( T1 b.l.58-60).

25Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybė, atsovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos , pateiktu atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą .Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis LR CK 6.272 str.1 d. žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos –arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažymėjo nutartyje, kad prokuroras su 2011-05-04 pareiškimu dėl kardomosios priemonės –suėmimo L. Z. skyrimo kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad būdamas laisvėje ir norėdamas įbauginti ( žalodamas turtą, rašydamas ant namo sienų įžeidžiančius žodžius), įtariamasis gali paveikti konkrečius nukentėjusiuosius ir liudytojus, t.y. trukdys procesui ( LR BPK 122 str,1 d.2p).Jonavos rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tokį prokuroro pareiškimą,jį tenkino pilnumoje, todėl buvo pagrindas skirti L. Z. kardomąją priemonę –suėmimą, ir paskirta kardomoji priemonė- suėmimas buvo būtina norint pasiekti tikslus, numatytus LR BPK 119 str.: užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. 2011-05-04 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis panaikinta kaip neatitinkanti formaliems LR BPK 125 str. reiklavimams. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad teismas turi tirti nuostolių atsiradimo priežastis ir atžvilgiu, kad jie galėjo atsirasti ne tik dėl ieškovo neteisėto sulaikymo, bet ir dėl ieškovo neteisėtų veiksmų.Neteisėtumas civilinėje teisėje suprantama labai plačiai- tiek sutarties pažeidimas, tiek konkrečios teisės normos, tiek bendrojo pobūdžio pareigas elgtis atsargiai pažeidimas ( LR CK 6.256, 6.263 str.)( Lietuvos apeliacinio teismo 2008-08-05 nutartis civ. byloje V.G.v., Lietuvos Respublika , bylos Nr. 2A-425/2008). LR Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje , kaip vienas iš neturtinės žalos dyžio nustatytų kriterijų naudojami šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai(LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-26 nutartis civ.byloje A.J.Teisingumo ministerija, Policijos departsamentas prie LR VRM, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, byla Nr.3K-3-263/2007).Todėl net jei ir būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo ieškinyje nurodytos neturtinės -100000 Litų dydis neatitinka protingumo kriterijų ( T1 b.l.62-64).

262011-11-04 teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. K. paaiškino, kad L. Z. namo laiptinėje 2011 m. vasario mėn. pabaigoje ar kovo mėn. pradžioje jis matė užrašus ant sienų tokio turinio “mentai debilai, lopai”, kažkas panašaus, tačiau tiksliai neatsimenantis. Tokius parodymus raštu jis pateikė prokuratūrai, tačiau nebuvo iškvietas apklausai ( T2 b.l. 10, 21).

27Iš Kauno apskrities VPK PK Jonavos raj.PK kriminalinės policijos rašto matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 611-1-00133-11 galutinis procesinis sprendimas nepriimtas, ikiteisminio tyrimo medžiaga yra Jonavos rajono apylinkės prokuratūroje (T1 b.l.126).

28Iš byloje pateiktos Jonavos raj. rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymos matyti, kad L. Z. nuo 2010-06-01 iki 2011 07-01 paskirta išmokėti 315 Lt. dydžio socialinė pašalpa iš savivaldybės biudžeto lėšų ( T1 b.l.45). L. Z. laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2011-09-16 tris kartus konsultuotas psichologės B. P. (T1 b.l.83-84) Všį Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centre, kas rodo , kad sugrįžus į namus po suėmimo, jam prireikė psichologės konsultacijų.

29Jonavos rajono apylinkės teismas , spęsdamas kardomosios priemonės –suėmimą, nepasisakė dėl LR BPK 122 str.1 d. nustatytų suėmimo pagrindų, sprendžiant dėl ieškovui skirtos kardomosios priemonės –suėmimo teisėtumo , kurio negalėjo patikrinti aukštesnės instancijos teismas, o tik vertino byloje surinktais duomenimis, įtariant , kad jis galėjo padaryti jam inkrtiminuotas nusikalstams veikas, tačiau sprendžiant dėl kardomosios priemonės ( suėmimo skyrimo), turi būti atsižvelgta į kriterijus, kurių laikomasi EŽTT ir nacionalinių teismų praktikoje , t.y procesas turėjo būti rungtyniškas ir vykti užtikrinant šalių lygybę, o šiuo atveju nebuvo pasiekta , nes įtariamajam ir jo gynėjui nebuvo leista susipažinti su tais bylos medžiagos dokumantais, kurie turėjo esminę reikšmę siekiant veiksmingai ginčyti suėmimo teisėtumą. Šie reikalavimai kyla iš teisės į rungtynišką bylos nagrinėjimą ( Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6str.). Ieškovui ir jo gynėjui nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga sprendžiant posėdyje kardomosios priemonės klausimą , L. Z. ir jo gynėjas neturėjo galimybės tinkamai ginčyti prokuroro nurodytų kardomosios priemonės suėmimo skyrimo motyvų, parodymų patikimumo ar nuoseklumo ( Europos Žmogaus Teismų Teismo sprendimas priimtas 2001 m. vasario 13 d. byloje GARCIA ALVA prieš Vokietiją). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad laisvės atėmimas turi didžiulį poveikį pagrindinėms žmogaus teisėms, todėl pagal Konvencijos 5 straipsnio 4 d. procesas, kiek tai įmanoma vykstančio ikiteisminio tyrimo sąlygomis, turi atitinkti pagrindinius teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimus.Tai reiškia, LR BPK 123 str. prasme , skiriant BPK 140 str. nustatyta tvarka asmeniui suėmimą ( LR BPK 123 str.4 d.) vykstantis posėdis įpareigoja laikytis ne tik suėmimo skyrimą reglamentuojančių , bet ir bendrųjų bylų nagrinėjimo teisme nuostatų bei pagrindinių proceso taisyklių, t.y. bylų nagrinėjimo teisme viešumas ( LR BPK 9 str.), išskyrus kuomet prokuroras prašo spręsti klausimą dėl neviešo posėdžio.Šis principas įtvirtina taisyklę, kad su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos prokuroras pateikia teisėjui, turi teisę susipažinti įtarimasis ir jo gynėjas.Įtariamajam ar jo gynėjui, nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriais grindžiamas įtarimas, jie negali ginčyti jų patikimumo.Kokius ikiteisminio tyrimo duomenis pateikti ikiteisminio tyrimo teisėjui svarstant suėmimo klausimą, sprendžia prokuroras.Prireikus teisėjas įspėja įtariamąjį ir jo gynėją, kad be prokuroro leidimo draužiama skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, tuomet tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal LR BK 247 str. Jeigu ikiteisminio tyrimo duomenys sudaro valstybės paslaptį, tai supažindinimo su jais klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nutatyta tvarka.Ieškovas L. Z. suėmime išbuvo 17 dienų , dėl ko jis dvasiškai išgyveno, sumažėjo jo bendravimo galimybės, būdamas suimtas jautė pažeminimą , todėl jo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas dalinai, atsižvelgiant į suėmime jo išbūtą laiką , į tai , kad jis tuo laikotarpiu nedirbo, jam buvo mokama socialinė pašalpa, kurios jis neprarado, bei atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus , ką numato LR CK 1.5 str, bei LR CK 6.272 str. , 6.250 str. nuostatas.Šiuo atveju sprendžiant neturtinės žalos dydio priteisimo klausimą,teismas sprendžia vadovaujantis bendrosiomis žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis normomis, ( LR CK 6.250 str.2d),aptartų įrodymų visuma, bei teisingumo ir protingumo kriterijais , todėl ieškovo prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas ir jam iš atsakovo priteistina 2210 Litų neturtinė žala .

30Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 4,64 Lt. (T1 b.l.82) pašto išlaidos, kopijavimo paslaugos bendroje sumoje sudarė 1,20 Lt.( 0,30 ct ir 0,90 ct) ( b.l.T1 b.l.87-88), kurios yra priteistinos iš atsakovo( LR CPK 88 str.1d.9p,93 str.). Ieškovo L. Z. pateiktos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo gautos teismui išėjus priimti sprendimo, yra nepriteistinos.

31Valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą , pagalbą L. Z. už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir kelionės išlaidos sudarė 200,31 Lt ( pažyma Nr.TP-7-(2.10)-1162 (T1 b.l.112) bei 228,93 Lt. ( pažyma Nr.TP-7-(2.10)-1437,) t.y. bendroje sumoje -429,24 Litų išlaidų, bei procesinės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu 28,50 Lt (T1 b.l.19 B), nepriteistinos iš atsakovo.

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str. 265-270 str.str. teismas

Nutarė

33Ieškinį tenkinti iš dalies .

34Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, astovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos , 2210 ( du tūkstančius du šimtus dešimt ) litų neturtinei žalai atlyginti ir 5,84 (penkis litus 0,84 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. Z. naudai.

35Sprendimas per 30 d.gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.