Byla 3K-3-263/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ir atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, trečiajam asmeniui G. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; nurodė, kad Kauno m. VPK Kriminalinės policijos ENTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus inspektorius G. G., viršydamas tarnybinius įgaliojimus ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neturėdamas jokio teisinio pagrindo, sulaikė ieškovą bei jo pavaduotoją V. V. ir juos pristatė į Kauno m. VPK, atimdamas galimybę ieškovo atstovaujamai įmonei UAB „Selvita“ dalyvauti LAB „Kauno elektra“ turto varžytynėse, kuriose dalyvavo valstybės pareigūno (trečiojo asmens) uošvis. Dėl šio įvykio Kauno apygardos teismas 2004 m. spalio 12 d. nuosprendžiu trečiąjį asmenį nuteisė už piktnaudžiavimą bei pripažino ieškovo, kaip nukentėjusiojo, teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o šio ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso nustatyta tvarka. Ieškovas taip pat nurodė, kad, įvykus minėtoms varžytynėms, kurių metu fekalinė nuotekų siurblinė buvo parduota kitam asmeniui, UAB „Selvita“ prarado galimybę užsiimti fekalinių nuotekų perdavimu, todėl ieškovas buvo atleistas iš darbo. Be to, trečiajam asmeniui, neteisėtai pradėjus tris ikiteisminius tyrimus prieš ieškovą, ieškovui teko sumokėti 10 000 Lt advokato išlaidų. Pradėjus ikiteisminius tyrimus, dienraštyje „Laikinoji sostinė“ ieškovas buvo įvardytas kaip nusikaltėlis, dėl to buvo pažeistas asmens orumas. Dėl neteisėtų nurodyto pareigūno veiksmų buvo areštuotas UAB „Selvita“ bei ieškovo sutuoktinės turtas, todėl šeima negalėjo vykdyti turtinių prievolių ir įsipareigojimų. Dėl nuolatinių apklausų, atliekant ikiteisminį tyrimą, pablogėjo ieškovo sveikata, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, garbės įžeidimą, t. y. neturtinę žalą, kurią ieškovas vertina 100 000 Lt. Dėl to ieškovas, remdamasis CK 6.250, 6.272 ir 6.273 straipsnių nuostatomis, teismo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 100 000 Lt neturtinės ir 24 316 Lt turtinės žalos, kurią sudaro 10 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą nutrauktose baudžiamosiose bylose ir 14 316 Lt negauto darbo užmokesčio nuo 2002 m. spalio 4 d. iki 2006 m. kovo 2 d. Ieškovas taip pat prašė priteisti 1000 Lt už advokato pagalbą šioje civilinėje byloje.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė ieškovo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės 1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų, susijusių su apmokėjimu už advokato pagalbą baudžiamosiose bylose, taip pat 500 (penkis šimtus) litų išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba civilinėje byloje.

7Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą atlyginti patirtą turtinę žalą sieja su Kauno m. VPK Kriminalinės policijos ENTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus inspektoriaus neteisėtais veiksmais prieš ieškovą, t. y. neteisėtu jo sulaikymu, taip atimant galimybę jam dalyvauti tuo metu vykusiose likviduojamos įmonės turto varžytynėse, neteisėtu baudžiamųjų bylų, kurias inicijavo nurodyta pareigūnas, iškėlimu ieškovui bei neteisėtai taikytomis procesinėmis prievartos priemonėmis – turto arešto uždėjimu. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovo argumentai, jog jis, nuo 2000 m. rugpjūčio dirbdamas UAB „Selvita“ direktoriumi, dėl neteisėto sulaikymo 2002 m. gegužės 23 d. nuo 10 val. 30 min. iki 13 val. 10 min. negalėjo dalyvauti varžytynėse, dėl ko prarado darbo vietą ir pajamas bei patyrė 14 316 Lt nuostolių, yra nepagrįsti ir atmestini, nes pagal byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad pirmosiose varžytynėse dalyvavo kitas UAB „Selvita“ atstovas, kuris pasiūlė didžiausią kainą, ir UAB „Selvita“ buvo pripažinta varžytynių laimėtoja, tačiau, per nustatytą penkiolikos dienų terminą nesumokėjus visos sumos, varžytynės buvo anuliuotos. Dėl šios priežasties ieškovo argumentas, kad 2002 m. liepos 15 d. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-906-02 priimti nutarimai areštuoti UAB „Selvita“, ieškovo ir jo žmonos turtą, UAB „Selvita“ sutrukdė sumokėti likusią sumą varžytynėse, yra nepagrįstas ir atmestinas. Be to, ieškovas neginčijo Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-181/2003, kuriuo buvo atmestas ieškovo vadovaujamos UAB „Selvita“ ieškinys dėl 2002 m. spalio 4 d. siurblinės pirkimo - pardavimo sandorio, sudaryto BAB „Kauno elektra“ ir J. B., bei 2002 m. lapkričio 21 d. siurblinės pardavimo sandorio, kuriuo J. B. siurblinę pardavė SP UAB „Kauno vandenys“. Ieškovui neįrodžius priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų, turto arešto ir atsiradusios žalos, teismas atmetė ieškinį dėl negauto 14 316 Lt darbo užmokesčio.

8Teismas taip pat nepatenkino ieškovo prašymo padengti 10 000 Lt advokato išlaidų baudžiamojoje byloje, nes laikė, kad jos yra nepagrįstai didelės ir neatitinka advokato atliktų procesinių veiksmų ir tam sugaišto laiko. Apklausiant ieškovą visose trijose baudžiamosiose bylose advokatas sugaišo 4 val. 20 min., todėl teismas, remdamasis Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintais Advokato ir advokato padėjėjo, teikiančių valstybinę teisinę pagalbą, darbo apmokėjimo dydžiais ir tvarka bei CK 1.5 straipsnio nuostatomis, ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 500 Lt atstovavimo išlaidų baudžiamojoje byloje.

9Teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos, konstatavo, kad trečiojo asmens nurodyto pareigūno veiksmų neteisėtumas sulaikant ieškovą yra konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu ir nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nustatydamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad ieškovas neteisėtai buvo sulaikytas tik 2 val. 40 min. ir tai jam nesukėlė sunkių pasekmių. Be to, teismas nurodė, kad dienraštyje „Laikinoji sostinė“ išspausdinti straipsniai, remiantis ENTS pareigūnų suteiktomis žiniomis, turėjo įtakos ieškovo, kaip verslininko, reputacijos pablogėjimui, tačiau ieškovas nesikreipė į teismą dėl garbės ir orumo gynimo ir nurodė, kad jį tenkino tai, kad korespondentas atsiprašė. Dėl šios priežasties teismas nusprendė, kad valstybė neturi pareigos atlyginti žalą, pasireiškusią verslininko reputacijos pablogėjimu, todėl moralinei žalai atlyginti iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 1000 Lt (CK 6.272 straipsnis).

10Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimą pakeitė, neturtinės žalos atlyginimą, priteistą ieškovui iš Lietuvos valstybės, padidino iki 20 000 Lt, išlaidas, susijusias su apmokėjimu už advokato pagalbą baudžiamosiose bylose, padidino iki 6 000 Lt, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

11Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo sulaikymas neturėjo įtakos varžytynių rezultatams, nes jose dalyvavo kitas UAB „Selvita“ įgaliotas atstovas, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp pareigūno veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos, todėl laikė, jog ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad dėl neteisėtų G. G. veiksmų ieškovui nebuvo atimta galimybė susirasti kitą darbą ir gauti su darbo santykiais susijusių pajamų.

12Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos, susijusios su atstovavimo išlaidomis ieškovui iškeltose trijose baudžiamosiose bylose, nurodė, kad ieškovo atstovavimo išlaidos yra susijusios su trečiojo asmens nurodyto pareigūno padarytais neteisėtais veiksmais ir patirtos dėl jo kaltės, todėl, atsižvelgdamas į baudžiamųjų bylų sudėtingumą, gynėjo dalyvavimą procesiniuose veiksmuose ir procesinių dokumentų rengimą, padidino ieškovui priteistas atstovavimo išlaidas iki 6000 Lt.

13Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 1000 Lt neturtinę žalą, nepakankamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes bei teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims, todėl kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog baudžiamojoje byloje priimtais procesiniais teismų sprendimais buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo institucijų neteisėti veiksmai, dėl ko ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos, padarytos neteisėtu baudžiamųjų bylų iškėlimu, atlyginimo CK 6.272 straipsnio ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo pagrindu. Sprendžiant neturtinės žalos kompensavimo klausimą, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, nes neturtinei žalai atlyginti visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei įvertindamas tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2005 m. vasario 15 d. nutartyje nurodyta, kad G. G. veiksmais nukentėjusia ieškovui buvo padaryta didelė žala (baudžiamoji byla Nr. 39-1-102-03; T. 8, b. l. 312), kad ieškovas dėl neteisėtų G. G. veiksmų susirgo depresija, jam padidėjo kraujospūdis, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovui turi būti priteista 20 000 Lt neturtinė žalos.

14III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir dėl išlaidų, susijusių su advokato pagalba baudžiamosiose bylose atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16Dėl turtinės žalos atlyginimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp patirtos turtinės žalos ir valstybės pareigūno neteisėtų veiksmų, pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, neteisingai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Byloje nustatyta, kad UAB „Selvita“ laimėjo 2002 m. gegužės 23 d. varžytynes ir su bankrutavusia AB „Kauno elektra“ vykdė derybas dėl varžytynėse įsigyto turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ikiteisminio tyrimo metu, 2002 m. liepos 15 d. areštavus įmonės, ieškovo ir ieškovės sutuoktinės turtą, ieškovas prarado galimybę pagal preliminariąją sutartį nustatyta tvarka ir terminais sumokėti už įsigyjamą turtą. Be to, dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų ieškovas nuo 2002 m. spalio 4 d. neteko galimybės dirbti darbo sutartyje sulygtą darbą ir gauti darbo užmokestį. Dėl spaudoje pateiktų straipsnių apie vykdomų ikiteisminio tyrimų eigą ir paviešinus konfidencialią informaciją, ieškovas buvo žeminamas ir todėl jam buvo užkirstas kelias ateityje susirasti tinkamą darbą.

17Dėl išlaidų, susijusių su advokato pagalba baudžiamosiose bylose. Neteisėtai iškėlus ieškovui tris baudžiamąsias bylas, jis pasinaudojo BPK 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją, už kurio teikiamą pagalbą sumokėjo 10 000 Lt. Advokato honorarą už atstovavimą baudžiamosiose bylos nulėmė šios aplinkybės: bylų sudėtingumas, teisinių žinių kompleksiškumas, būtinybė išvykti į kitą vietovę, teisinių paslaugų teikimo pobūdis, laiko ribos, advokato kvalifikacija, patirtis bei kitos. Advokatui sumokėtas honoraras atitinka teisės aktais nustatytas ribas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria buvo priteista tik dalis išlaidų, yra neteisėta, prieštaraujanti Konstitucijai, Advokatūros įstatymo 44 straipsniui.

18Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateiktame atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tiek dėl išlaidų advokato pagalbai baudžiamosiose bylose apmokėti, tiek dėl turtinės žalos priteisimo teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl prašo ieškovo kasacinio skundo netenkinti kaip nepagrįsto ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Išsamiau pasisakydamas dėl turto arešto įtakos įmonės įsipareigojimams vykdyti, atsakovas pažymi, kad taikant šią procesinę prievartos priemonę UAB „Selvita“ piniginės lėšos nebuvo areštuotos, netaikyta jokių apribojimų joms naudoti, o nekilnojamojo turto areštas negalėjo turėti įtakos atsiskaitymo už varžytynėse perkamą objektą galimybėms.

19Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir išaiškino CK 1.5 straipsnio, 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.272, 6.282 straipsnių nuostatas, vertindamas pateiktus įrodymus pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padidino ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį dvidešimt kartų, nes neatsižvelgė į tai, kad ieškovas sulaikytas buvo tik kelias valandas; ikiteisminis tyrimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas vien dėl tos priežasties, kad proceso nustatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka, šis faktas savaime nereiškia, kad veiksmus prieš jį atlikę asmenys darė neteisėtus veiksmus. Be to, ieškovo pateikti dokumentai apie jo sveikatos sutrikimus negali būti laikomi patvirtinančiais sveikatos pablogėjimą dėl neteisėtų trečiojo asmens veiksmų, nes išduoti praėjus ilgam laikui po baudžiamųjų bylų nutraukimo. Vertindamas spaudoje pateiktų straipsnių įtaką ieškovo nurodomai žalai atsirasti, atsakovas pažymi, kad ieškovas nesikreipė į teismą dėl garbės ir orumo gynimo ir nurodė, jog jį tenkina tai, kad žurnalistas atsiprašė bei išspausdino paneigiantį straipsnį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad valstybė neturi pareigos atlyginti žalą, pasireiškusią verslininko reputacijos pablogėjimu, kurį sukėlė dienraščio publikacijos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padidino ieškovo naudai priteistas išlaidas advokato pagalbai baudžiamosiose bylose apmokėti, nes neatsižvelgė į tai, kad advokatas apklausiant ieškovą įtariamuoju visose trijose baudžiamosiose bylose sugaišo tik 4 valandas 20 minučių, visos trys baudžiamosios bylos yra vieno tomo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šio ieškovo reikalavimo yra pagrįstas ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Lietuvos valstybę atstovaujanti Teisingumo ministerija prisidėjime prie šio kasacinio skundo nurodo, kad visiškai sutinka su kasacinio skundo argumentais ir motyvais.

20Ieškovas atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti, nes, remiantis CK 6.272 straipsniu asmeniui dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų patyrusiam žalą, turi būti atlyginama ir neturtinė žala. Neteisėti valstybės pareigūno veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl valstybė, netinkamai įgyvendinusi savo funkcijas ir neužtikrinusi, kad valstybės pareigūnai veiktų teisėtai, privalo atlyginti patirtą neturtinę žalą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra laikytina pagrįsta ir teisėta, teisingai kompensuojanti patirtą skriaudą.

21Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Valstybės pareiga yra ne tik užtikrinti, kad valstybės pareigūnai veiktų teisėtai, tačiau būtina užtikrinti ir reikiamą jų kvalifikaciją. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė. Neteisėti valstybės pareigūno veiksmai yra konstatuoti teismo nuosprendžiu, ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino CK 6.250 straipsnio 2 dalies normas ir CK 6.272 straipsnio nuostatas ginčo teisiniams santykiams kvalifikuoti ir pagrįstai priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat teisingai nustatė ir atlygintinas išlaidas advokato pagalbai baudžiamosiose bylose apmokėti.

22Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė taip pat ir atsiliepimą į ieškovo kasacinį skundą, kuriuo prašo kasacinio skundo netenkinti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pateiktas atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsakovo kasacinis skundas.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos keliami teisės klausimai dėl materialinių teisės normų (CK 6.272 straipsnio 1, 3 dalys) ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti bei proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis) taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

26Dėl turtinės žalos atlyginimo. CK 6.272 straipsnyje, kuriuo ieškovas grindė savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nustatyta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.272 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda esant šioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovas turtinės ir neturtinės žalos padarymą sieja su neteisėtais Kauno miesto VPK Kriminalinės policijos ENTT ekonominių tyrimo skyriaus inspektoriaus (trečiojo asmens) veiksmais jo atžvilgiu, t. y. neteisėtu jo sulaikymu ir pristatymu į Kauno VPK 2002 m. gegužės 23 d., taip atimant galimybę dalyvauti tą dieną vykusiose likviduojamos įmonės turto varžytynėse, neteisėtų baudžiamųjų bylų, kurias inicijavo šis pareigūnas, iškėlimu bei neteisėtai taikytomis procesinėmis prievartos priemonėmis – turto arešto uždėjimu. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškinio dėl šio reikalavimo netenkino, konstatavę, kad nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų pareigūno veiksmų (laikino sulaikymo), arešto turtui uždėjimo ir atsiradusios žalos (verslo sužlugdymo). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai, remdamiesi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas (CPK 185 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad kasatoriaus (ieškovo) sulaikymas neturėjo įtakos turto pardavimo iš varžytynių rezultatams, nes jose dalyvavo UAB ,,Selvita” atstovas ir UAB ,,Selvita” šias varžytynes laimėjo, tačiau turto neįgijo, nes nustatytais terminais neįvykdė įsipareigojimo sumokėti už įsigyjamą turtą; taikant procesinę prievartos priemonę - turto areštą, UAB ,,Selvita” piniginės lėšos areštuotos nebuvo, joms naudoti apribojimų netaikyta, o nekilnojamojo turto areštas negalėjo turėti įtakos atsiskaitymo už perkamą varžytynėse objektą galimybėms. Bylą nagrinėję teismai taip pat konstatavo, kad trečiojo asmens neteisėti veiksmai neatėmė galimybės kasatoriui dirbti kitą darbą ir gauti pajamų, susijusių su darbo santykiais. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Taikant civilinę atsakomybę, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis, 6.272 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Neteisėti policijos pareigūno veiksmai dėl trumpalaikio ieškovo sulaikymo varžytynių dieną (2002 m. gegužės 23 d. nuo 1030 iki 1310 val.) bei ieškovo, jo sutuoktinės ir UAB ,,Selvita” turto areštas nelėmė ieškovo (kasatoriaus) verslo plėtros galimybių, todėl šie neteisėti pareigūno veiksmai pagrįstai bylą nagrinėjusių teismų nepripažinti pakankama ieškovo nurodytų nuostolių atsiradimo priežastimi. Kasacinio skundo argumentai dėl turtinės žalos atlyginimo, teismams taikant materialines ir procesines teisės normas, nelaikytini pagrįstais (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Taip pat negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė išlaidų advokato pagalbai baudžiamosiose bylose apmokėjimo klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas, nutartimi iš dalies pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidindamas priteistą atlyginimą už advokato pagalbą iki 6000 Lt, atsižvelgė į kasaciniame skunde (ieškovo) išdėstytas aplinkybes: užmokestis buvo nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad advokatas gynė ieškovą trijose baudžiamosiose bylose, į šių bylų sudėtingumą, advokato patirtį, būtinybę išvykti į kitą vietovę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, spręsdamas dėl dydžio advokato pagalbai apmokėti, turi remtis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o ne vien šalių sudarytoje sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo nustatytu dydžiu. Teisėjų kolegija, remdamasi tais pačiais argumentais, dėl aptartų reikalavimų netenkina Lietuvos valstybei atstovaujančių Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kasacinio skundo ir Teisingumo ministerijos prisidėjimo prie kasacinio skundo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

27Dėl neturtinės žalos. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad policijos pareigūno veiksmų neteisėtumas kasatoriaus atžvilgiu yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu dėl šio pareigūno. Teismai taip pat pažymėjo, kad valstybės civilinei atsakomybei atsirasti neturi reikšmės, kiek valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų buvo padaryta, atsakomybei atsirasti pakanka ir vieno neteisėto veiksmo, jei dėl šio veiksmo padaryta žala. Bylą nagrinėję teismai, konstatavę, kad kasatoriui (ieškovui) laisvė buvo apribota trumpą laiką ir nesukėlė esminių neigiamų pasekmių, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Remdamiesi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi ir iš esmės tais pačiais argumentais, bylą nagrinėję teismai nustatė skirtingą priteistiną neturtinę žalą: pirmosios instancijos teismas - 1000 Lt, apeliacinės instancijos teismas – 20 000 Lt. Kasatorius – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos - ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, prisidėdama prie kasatoriaus skundo, kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.250 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinti kriterijai neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Atsiliepimu į šiuos kasacinius skundus ieškovas ir Generalinė prokuratūra sutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada dėl taikytų kriterijų neturtinei žalai įvertinti. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė žalą, atsiradusią dėl neteisėto sulaikymo ir kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų, atlygina visiškai. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atlygintinos ieškovui neturtinės žalos dydžio, vadovavosi tiek bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tiek atsižvelgė į specifinius šios kategorijos byloms būdingus kriterijus: taikyto suėmimo trukmę, suėmimo pasekmes ir kita. Pažymėtina, kad taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrą lygį bei EŽTT praktiką šios kategorijos bylose. Nors teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad byloje nėra priežastinio ryšio tarp pareigūno neteisėtų veiksmų baudžiamajame procese ir kasatoriaus (ieškovo) nurodytos turtinės žalos, susijusios su verslo plėtra ir jo galimybe gauti darbo pajamų, tačiau negalima paneigti, jog dėl nustatytų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė papildomų nepatogumų, kurie lėmė išgyvenimus dėl asmens teisių ir pareigų tikrumo, taip pat susijusių ir su verslo plėtra. Remdamasi aptartais argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo specifikos, taip pat byloje nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydis šioje byloje teisingai kompensuoja ieškovo patirtą neturtinę žalą bei kitus turtinio ir neturtinio pobūdžio praradimus, sprendžia, kad kasacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų sprendimus.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu dėl... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 7. Teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą atlyginti patirtą turtinę... 8. Teismas taip pat nepatenkino ieškovo prašymo padengti 10 000 Lt advokato... 9. Teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą priteisti 100 000 Lt neturtinės... 10. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi Kauno apygardos... 11. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo... 12. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo... 13. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos... 14. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 16. Dėl turtinės žalos atlyginimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių... 17. Dėl išlaidų, susijusių su advokato pagalba baudžiamosiose bylose.... 18. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateiktame atsiliepime... 19. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 20. Ieškovas atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą nurodo, kad kasacinio... 21. Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra... 22. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos keliami teisės klausimai dėl... 26. Dėl turtinės žalos atlyginimo. CK 6.272 straipsnyje, kuriuo ieškovas... 27. Dėl neturtinės žalos. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad policijos... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...