Byla 2A-644/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Albino Bielskio, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atstovui Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorui V. K. , atsakovo Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, atsakovo AB poilsio namų „Ąžuolynas“ atstovui advokatui S. Z. , atsakovo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ atstovui advokatui N. Š. , atsakovų E. K. ir D. K. atstovui advokatui Ričardui Suslavičiui, I. S. ir J. S. atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, atsakovų R. G. ir V. B. G. atstovei advokatei Vilmai Narinkevičienei, atsakovės S. R. atstovams K. V. ir advokatui J. S. , atsakovo M. R. atstovui advokatui J. S. , trečiojo asmens Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie LR aplinkos ministerijos atstovėms R. B. ir Ž. S. , trečiojo asmens Valstybės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos atstovams A. U. ir K. J. , trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui S. J. (S. J. ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei A. M. , apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal atsakovų Neringos savivaldybė tarybos, Neringos savivaldybės administracijos, I. S. ir J. S. , V. B. G. ir R. G. , S. R. ir M. R. , E. K. ir D. K., uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ apeliacinius skundus ir atsakovo akcinės bendrovės poilsio namai „Ąžuolynas“ prisidėjimą prie atsakovų V. B. G. ir R. G. , S. R. ir M. R. , E. K. ir D. K. , uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pagal ieškovo, ginančio viešąjį interesą, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“, I. S. , J. S. , D. K. , E. K. , S. R. , M. R. , R. G. , V. B. G., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie LR aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie LR kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaras E. S. , akcinė bendrovė SEB Vilniaus bankas, akcinė bendrovė bankas „Swedbank“ (ankstesnis pavadinimas „Hansabankas“), Danske banko A/S Lietuvos filialas (ankstesnis pavadinimas - SAMPO bankas), Lietuvos Respublikos Vyriausybė, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektai“, dėl administracinių teisės aktų, sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo nugriauti statinius,

Nustatė

2nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2009 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka apeliantų Neringos savivaldybė tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovas prašė aukštesnės instancijos teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su dviem prašymais: 1) išaiškinti, nuo kada taikomas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas ir nebegalioja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) (Žin., 1993, Nr. 12-296) ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), inter alia, tokie, kuriuose esama itin didelės apimties grafinių dalių, dėl kurių publikavimo kiltų itin didelių techninių problemų, galėtų būti oficialiai skelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, taip pat ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad minėti itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“, galėtų būti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybės žinių“ numeriuose; 2) spręsti, ar LR CK 4.103 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir LR statybos įstatymo 28 straipsnis (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti arba pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

3Prašymą atstovas adv. A. Ivancius motyvuoja tuo, kad, neteisingai aiškinant Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimo motyvuojamąją dalį, nutarimas gali būti pradėtas taikyti santykiams, kurie egzistavo iki 2007 m. birželio 27 d. Be to, ieškinys yra grindžiamas CK 4.103 straipsniu, o Anykščių rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-780-639/2008) nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar 2006 m. spalio 17 d. CK 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. X-858 bei LR statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. X-857 9 straipsnis, kuriuo pakeistas Statybos įstatymo 28 straipsnis, ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad savavališkos statybos padarinių ar statinio statybą pažeidžiant statinio projekto sprendinius arba teisės aktų reikalavimus, pašalinimas galimas tik įpareigojant statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti arba jį pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

4Atsakovų E. K. , D. K. , V. B. G. ir R. G. atstovai prašė skirti byloje ekspertizę nustatyti ginčo objektų didžiausią vertę tam tikru laikotarpiu, kad būtų galima teisingai kompensuoti už atsakovams (pirkėjams) priklausančius griautinus ginčo pastatus.

5Prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą atmestinas.

6Prašymas dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo atmestinas.

7Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime pripažino, kad: 1) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) (Žin., 1993, Nr. 12-296) ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin didelės apimties grafinių dalių, dėl kurių publikavimo kiltų itin didelių techninių problemų, galėtų būti oficialiai skelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, taip pat ta apimtimi, kuria nenustatyta, kad minėti itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“, galėtų būti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybės žinių“ numeriuose, prieštaravo LR Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) LR Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

8Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio 3 dalis sako, kad Konstitucinio Teismo aktai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ dieną. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas oficialiai paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2007 m. birželio 30 d. (Žin., 2007, Nr. 72-2865), vadinasi, galioja nuo 2007 m. birželio 30 d. į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tos pačios pasekmės atsiranda, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kad Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (jo dalis) prieštarauja įstatymams. Taigi Konstituciniam Teismui įgyvendinus negatyvios įstatymų leidybos teisę, atitinkama Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) (Žin., 1993, Nr. 12-296) dalis nuo 2007 m. birželio 30 d. nebegali būti taikoma.

9Pažymėtina, kad pripažinimas, jog teisės akto prieštaravimo Konstitucijai ir/arba įstatymams nėra, tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. teisės aktas galioja, kaip ir anksčiau. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime inter alia pripažino, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija), kuriuo grindžiamas ieškinys byloje, pagal paskelbimo tvarką Konstitucijai neprieštarauja.

10Kalbėdama apie būtinybę nustatyti, ar CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir LR statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) atitinka Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, teisingumo ir teisinės valstybės principus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad CK 4.103 straipsnio 3 dalis (analogiškai Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktas) numato du būdus, kaip pašalinti neteisėtos statybos pasekmes: įpareigoti statinį pertvarkyti arba jį nugriauti. Konkretaus būdo pasirinkimas priklauso nuo teisės pažeidimo pobūdžio, padarinių rūšies ir dydžio, galimybės (prasmės) juos likviduoti. Pvz., kyla skirtingos pasekmės, jeigu statinys buvo pastatytas nukrypstant per, tarkim, pora metrų nuo nustatytų koordinačių, bet savo žemėje, ir jei statinys buvo pastatytas nukrypstant vos per keliasdešimt centimetrų taip, kad atsiduria svetimoje žemėje. Tiek CK 1.5 straipsnio 4 dalis, tiek CPK 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą kiekvienu atveju spręsti ginčą vadovaujantis pamatiniais teisės principais: teisingumo, protingumo, sąžiningumo. Ieškinys yra grindžiamas tuo, kad pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano nuostatas ginčo žemės sklype buvo galima esančio seno statinio – valčių prieplaukos – rekonstrukcija, bet ne naujų statinių statyba, todėl pastatytų statinių buvimas šioje vietoje apskritai negalimas. Esant tokiam pareikšto ieškinio faktiniam pagrindui ir atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatinėtinas bylai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) atitikties nustatymo Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai; teisingumo ir teisinės valstybės principams.

11Restitucija, kurią taikyti, pripažinus pastatų pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais ab initio, prašo ieškovas, suprantama kaip negaliojančių santorių šalių turtinės padėties, buvusios iki tų sandorių sudarymo, visiškas arba dalinis atkūrimas (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį dėl objektų nugriovimo, taikė abišalę restituciją natūra visa apimtimi ir priteisė atsakovams (pirkėjams) nugriautinų pastatų įsigijimo kainą. Atsakovų (pirkėjų) teigimu, dėl griautinų pastatų jie patirs daugiau nuostolių negu tų pastatų įsigijimo kaštai, nes taip pat investavo į pastatų įrengimą. Tačiau atsakovai pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo dėl nuostolių, viršijančių restitucijos sumą, atlyginimo ir esant apeliacinei bylos nagrinėjimo stadijai nebegali to daryti (CPK 143 str. 1 d.), todėl nekilnojamojo turto didžiausios vertės tam tikru periodu nustatymas tampa neaktualus nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, atsakovai (pirkėjai) gali patys organizuoti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę ir pateikti teismui šiuos duomenis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas neginčija byloje esančių duomenų apie ginčo turto vertę. Be to, prašomos ekspertizės paskyrimas sąlygotų privalomą bylos sustabdymą neapibrėžtam laikui, o tai savo ruožtu pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

13atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovo advokato Arūno Ivanciaus prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą atmesti.

14Atsakovų E. K. , D. K. , V. B. G. ir R. G. atstovų advokatų Ričardo Suslavičiaus ir Vilmos Narinkevičienės prašymus dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo atmesti.

15Šios nutarties nuorašus išsiųsti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dalyvavusių šalių ir trečiųjų asmenų atstovams.

Proceso dalyviai