Byla 2A-871-567/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovei L. T. , ieškovės atstovei advokatei Loretai Urnikytei, atsakovo LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui A. B. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2510-155/2007 pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė L. T. 2007-04-24 pateikė ieškinį, prašydama:

41) Panaikinti 2007-03-23 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir L. T. atleidimo iš pareigų“ Nr. K-74 ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo;

52) Pripažinti, kad 2004-01-14 darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, 2007-03-23 LR SAM įsakymu Nr. K-74 buvo nutraukta neteisėtai;

63) Priteisti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo datos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti;

74) Pripažinti, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

85) Teismo sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokėjimo nukreipti vykdyti skubiai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nuo 2004-01-28 dirbo Sveikatos apsaugos ministerijos Apskaitos skyriaus vyriausiąja specialiste. 2004-12-15 ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su Apskaitos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymu. Pagal pareigybę ieškovei buvo pavesta diegti ir apskaičiuoti darbo užmokestį bei vykdyti kitų išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo apskaitą pagal naują darbo užmokesčio skaičiavimo programą BONUS. BONUS programą nuo jos įdiegimo pradžios aptarnavo UAB „Labbis“ darbuotojas G. S. , kuris palikdavo programinių klaidų, netikslumų. 2004 m. lapkričio mėn. minėtą programą pradėjus aptarnauti UAB „Labbis“ darbuotojai K. G. , situacija apskaitoje iš karto pagerėjo, ir ieškovė dirbo be jokių pretenzijų. Nuo 2006 m. balandžio mėn. BONUS programą pradėjus aptarnauti UAB „Biudžeto valdymo sistemos“ darbuotojui G. S. , vėl buvo dažnai paliekamos programinės klaidos, dėl kurių nuo 2006 m. balandžio mėnesio buvo netiksliai apskaičiuotas darbo užmokestis ir kitos su darbu susijusios išmokos, todėl ieškovė rankiniu būdu iš naujo apskaičiavo darbo užmokestį, tikslino Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Statistikos departamentui pateiktas ataskaitas. Ieškovė ne kartą kreipėsi į Apskaitos skyriaus vedėją D. S. dėl G. S. , kaip programuotojo, dažnai daromų programinių klaidų, tačiau į ieškovės pastabas nebuvo reaguojama. Dėl per didelio darbo krūvio ir tinkamų darbo priemonių nebuvimo bei psichologinės įtampos ieškovei pašlijo sveikata, todėl nuo 2006-09-11 iki 2007-02-05 ieškovė nedirbo dėl ligos. Nedarbingumo metu buvo pakeistas ieškovės kompiuteris, neišsaugota kompiuterio atmintyje sukaupta informacija, būtina tiesioginėms funkcijoms vykdyti. D. S. , Informatikos skyriaus specialistai ignoravo ieškovės prašymus grąžinti sukauptą informacinę bazę. Tokiu būdu buvo pablogintos ieškovės darbo sąlygos ir trukdoma vykdyti tiesiogines darbo funkcijas. Dėl kilusių problemų ieškovė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą, Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorių, tačiau nebuvo sudaryta komisija ieškovės atsisakymo vykdyti tiesiogines pareigas pagrįstumui ištirti. 2007-02-14 ieškovei buvo pareikštas papeikimas, o 2007-03-23 skirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. 2007-03-23 įsakymu ieškovei drausminė nuobauda buvo paskirta, pažeidžiant DK nuostatas. Ieškovė savo darbo pareigų nevykdė ne dėl savo kaltės, o dėl to, jog darbo funkcijų vykdymas buvo neįmanomas, t.y. nebuvo darbo funkcijoms vykdyti tinkamos darbo priemonės. Be to, ieškovė prašė perkelti ją į kitas pareigas, tačiau joks kitas darbas jai nebuvo pasiūlytas (LR DK 35 str. 1 d., 129 str. 1 d., 136 str. 3 d. 1 p., 140 str. 1 d., 229 str., 234 str., 242 str. 2 d., 297 str. 1 d., 4 d., 299 str. 1 d. 1 p.).

9Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nuo 2004 m. kovo mėn. tiesiogiai dalyvavo kompiuterinės programos BONUS diegime bei taikyme. Nustačius, kad ši programa tinkama, kad rezultatai, gauti naudojant naujai įdiegtą bei iki tol naudotą apskaitos programą, sutampa, nuo 2004 m. birželio mėn. Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo naudojama Personalo, darbo laiko ir atlyginimo apskaitos kompiuterinė programa BONUS, su kuria ir dirbo ieškovė. 2006 m. pabaigoje, atsižvelgiant į anksčiau pačios ieškovės išreikštą norą ir atsiradus tokiai galimybei, iki tol ieškovės naudotas personalinis kompiuteris buvo pakeistas geresniu techninių duomenų kompiuteriu, visi duomenys iš ankstesnio kompiuterio kietojo disko perkelti į naująjį. Grįžusi po nedarbingumo laikotarpio ir kasmetinių atostogų, ieškovė atsisakė vykdyti Pareigybės aprašyme įtvirtintą pareigą apskaičiuoti darbo užmokestį, nurodžiusi, jog nepasitiki BONUS programa, neturi darbo priemonių. Ieškovės laikino nedarbingumo bei atostogų metu darbo užmokesčio skaičiavimas buvo pavestas kitiems Apskaitos skyriaus specialistams, kurie šias funkcijas vykdė, naudodamiesi BONUS kompiuterine programa, jokių netikslumų bei programinių klaidų nebuvo pastabėta. Darbo užmokesčio skaičiavimo klaidas sąlygojo ne programinės apskaitos programos klaidos, o ydingai pačios ieškovės į programą suvesti duomenys. Ieškovei atsisakius vykdyti jai pavestas funkcijas, Apskaitos skyriaus vedėja D. S. apie susidariusią padėtį 2007-02-14 raštu Nr. 15-3.56/04, bei 2007-02-12 raštu Nr. 23-303 informavo LR Sveikatos apsaugos ministrą ir SAM valstybės sekretorių. Ieškovė buvo įpareigota pateikti paaiškinimą dėl jai paskirtų funkcijų nevykdymo. 2007-02-13 ieškovės pateiktame paaiškinime nebuvo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip pakankamas atsisakymo vykdyti tiesiogines funkcijas pagrindas. Ištyrus bei įvertinus visas aplinkybes, 2007-02-14 ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Kitą mėnesį ieškovė vėl atsisakė vykdyti savo darbo funkcijas su kompiuterine programa, nors kelis sykius apie tokias jos pareigas jai buvo priminta ir raštu, be to, rankiniu būdu apskaičiavo LR SAM darbuotojai G. G. išmokėtiną sumą, tačiau nepritaikė reikiamo koeficiento, dėl ko pastarajai būtų buvusi išmokėta permoka. Apskaitos skyriaus vedėja D. S. apie tai 2007-03-02 raštu Nr. 23-417 informavo Sveikatos apsaugos ministrą ir SAM valstybės sekretorių. Ieškovė 2007-03-02 raštu informavo, kad tolimesnių mėnesių darbo užmokesčių skaičiuoti nebegali, motyvuodama darbo sąlygų pabloginimu, nepasitikėjimu BONUS programą aptarnaujančiu specialistu, suformulavo prašymą leisti atlikti kitas funkcijas bei nustatyti 18,0 koeficientų mėnesinės algos dydžio tarnybinį atlyginimą bei 80 proc. priedą. Jokių aplinkybių, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovės darbo sąlygų pablogėjimas, užkertantis kelią vykdyti jos pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, ieškovė nenurodė. Ieškovė, vykdydama ministro 2007-03-02 pavedimą pateikti raštišką paaiškinimą dėl atsisakymo vykdyti pareigybes aprašyme pavestas funkcijas, 2007-03-07 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog nesutinka skaičiuoti su nepatikrinta ir nepatikima programa, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, kuo pasireiškė programos nepatikimumas, nenurodė. Ieškovei ir toliau nevykdant savo funkcijų, LR Sveikatos apsaugos ministras priėmė sprendimą už sisteminius darbo drausmės pažeidimus skirti ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Ieškovė, atsisakydama vykdyti savo tiesiogines funkcijas ir apie tai informuodama ministerijos vadovus, neinicijavo individualaus jos bei darbdavio darbo ginčo nagrinėjimo DK nustatyta tvarka – darbo ginčų komisijoje, neskundė pirmosios drausminės nuobaudos paskyrimo (DK XVI skyrius, XIX skyrius, 229 str.).

10Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-10-01 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nusprendė:

111) panaikinti 2007-03-23 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir L. T. atleidimo iš pareigų“ Nr. K-74 ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo;

122) pripažinti, kad 2004-01-14 darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukta 2007-03-23 LR SAM įsakymu Nr. K-74 neteisėtai;

133) negrąžinti ieškovės į darbą;

144) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę pašalpą, viso 7318,73 Lt, ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo ..... iki teismo sprendimo paskelbimo dienos – 15166,53 Lt;

155) įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti ieškovei jos vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo šio teismo sprendimo paskelbimo iki jo įsiteisėjimo datos;

166) nustatyti, kad ieškovė atleista iš darbo LR Sveikatos apsaugos ministerijoje teismo sprendimu nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo datos;

177) priteisti iš atsakovo 674,55 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai;

188) teismo sprendimo dalį iš priteistos piniginės sumos vieną jos vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo dalį – tai yra 2439,57 Lt išieškojimą nukreipti skubiam vykdymui. Likusią priteisto išieškojimo dalį vykdyti, įsiteisėjus teismo sprendimui. Teismas nustatė, kad 2007-02-14 įsakymu Nr. K-61 ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, o antroji nuobauda – ginčijamas atleidimas iš darbo skirtas, nesuėjus dvylikai mėnesių – 2007-03-23. Teismas konstatavo, jog formaliai egzistavo aplinkybės, suteikiančios teisę atsakovui atleisti ieškovę iš darbo pasirinktu pagrindu. Teismas pažymėjo, jog, tiriant atleidimo iš darbo pagrįstumo faktą, atsižvelgiama į tai, kad atleidimas iš darbo, kaip drausminė nuobauda, gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui. Teismas konstatavo, jog ginčijamame 2007-03-23 įsakyme nebuvo konkretizuotas darbo drausmės pažeidimas, sąlygojęs ginčijamą atleidimą, t.y. nebuvo įvardyti konkretūs ieškovės padaryti veiksmai ar neveikimas, kuriuos atsakovas pripažino sistemingais darbo drausmės pažeidimais, bei nenurodyti konkretūs ieškovės padaryti veiksmai ar neveikimas, kuriuos atsakovas pripažino tiesioginių pareigų nevykdymu. Atsakovas netinkamai įvykdė įstatyme nustatytą reikalavimą prieš skiriant drausminę nuobaudą pareikalauti raštiško darbuotojo pasiaiškinimo. Teismas, įvertinęs ieškovės 2007-03-21 prašymą, konstatavo, kad ieškovė buvo atleista dėl Apskaitos skyriaus vedėjos 2007-03-19 tarnybiniame pranešime Nr. 23-524 nurodytų faktų. Teismas konstatavo, jog byloje buvo du skirtingi 2007-03-19 skyriaus vedėjos D. S. tarnybiniai pranešimai Nr. 23–524, kurių viename buvo rezoliucija – nurodyta ieškovei pateikti pasiaiškinimą raštu. Teismas pažymėjo, jog tarnybinis pranešimas yra tik informacija darbdaviui apie kitą darbuotoją. Darbdavio pareiga įvardyti darbuotojo padarytą konkretų darbo drausmės pažeidimą ir už konkretų drausmės pažeidimą duoti darbuotojui pasiaiškinti. Teismas padarė išvadą, jog pasiaiškinimas į tarnybiniame pranešime esančią informaciją tėra duomenų drausmės pažeidimo fakto konstatavimui rinkimas. Teismas pažymėjo, jog atsiskaitymo su G. G. paskaičiavimas nesukėlė sunkių pasekmių, t.y. jai nebuvo išmokėtos netinkamo dydžio sumos. Ieškovė užtikrino, kad G. G. savalaikiai būtų atliktas apskaičiavimas. Šias darbo funkcijas ieškovė savo iniciatyva atliko, bendradarbiaudama su kita atsakovo darbuotoja I. J. , kuri, apklausta kaip liudytoja, patvirtino šias aplinkybes. Teismas nustatė, jog ieškovės atleidimą iš darbo sąlygojo jos atsisakymas atlikti pareigines funkcijas su BONUS programa. Teismas nustatė, kad šiuo pagrindu ieškovei buvo skirta ir pirmoji drausminė nuobauda – 2007-02-14 papeikimas. Teismas, vertindamas šį ieškovės atsisakymą, ištyrė pirmosios nuobaudos paskyrimo faktines aplinkybes. Teismas, įvertinęs 2007-02-14 atsakovo įsakymą Nr. K-61, bei D. S. 2007-02-09 tarnybinį pranešimą Nr. 15-3.56/04, padarė išvadą, jog pirmoji drausminė nuobauda – papeikimas ieškovei paskirtas ne už konkrečiai padarytą pažeidimą, ne už konkrečiai neatliktą pavestą darbą, bet už ieškovės išsakytą poziciją. Teismas pabrėžė, kad ieškovės išsakyta pozicija nėra darbo drausmės pažeidimas, pozicija nedirbti BONUS programa, negali būti laikoma darbo drausmės pažeidimu. Darbo drausmės pažeidimo faktas šiuo atveju yra pavesto darbo neatlikimo faktas, pavesto darbo dirbti minėta programa neatlikimo faktas. Teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė kaltais veiksmais neatliko pavesto darbo ir dėl kaltų veiksmų atsisakė dirbti BONUS programa. Teismas, nustatęs, kad ieškovės dėl ligos ir atostogų nebuvo darbe beveik 5 mėnesius (nuo 2006-09-11 iki 2007-02-05), grįžusi neturėjo programinės įrangos, t.y. programinė įranga BONUS ieškovei buvo atstatyta ne jos pirmąją darbo dieną, bet po 3 darbo dienų 2007-02-08, pripažino, kad ieškovė turėjo pagrįstą teisę reikšti atsakovui pretenzijas.

19Teismas pažymėjo, jog objektyvios aplinkybės: darbo su nauju kompiuteriu įsisavinimas, darbo įgūdžių atnaujinimas po ilgalaikio nedirbimo sumažino ieškovės turėtą darbo našumą. Teismas konstatavo, jog atsakovo veiksmai, kai po 3 dienų suteikęs ieškovei jos pareigybės aprašyme reikalingą minėtą programą pareikalavo nedelsiant iš ieškovės darbo rezultato, o 2007-02-09 tiesioginė ieškovės vadovė surašė tarnybinį pranešimą, tapusį pagrindu pirmajai drausminei nuobaudai – papeikimui, rodė darbdavio priešiškumą ieškovės atžvilgiu. Teismas pažymėjo, jog priešiškumą ieškovei rodė ir kitos aplinkybės: užduotys ieškovei skiriamos raštu, pavedamos užduotys, kurių atlikti ieškovė neturi techninių galimybių, teikiamos užduotys paskirstomos laiko atžvilgiu. Teismas, vertindamas ieškovės kaltės faktą, vertino ir jos teiktus atsakovui raštus. Teismas konstatavo, kad ieškovė minėtais raštais išreiškė poziciją nedirbti BONUS programa ne dėl kaltų veiksmų, ne dėl to, kad ji nenorėjo, nemokėjo ar negalėjo dirbti šia programa, bet dėl kitų priežasčių: dėl to, kad norėjo apsisaugoti, nedaryti galimų klaidų, kad ėmė nepasitikėti šia programa. Teismas nustatė, kad šių priežasčių atsakovas netyrė, ieškovės iškeltų abejonių dėl programos neišsklaidė. Teismas padarė išvadą, jog nebuvo nustatyti ieškovės kalti veiksmai. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atleidimas iš darbo, kaip drausminė nuobauda, ieškovei buvo paskirtas už nekonkretų darbo drausmės pažeidimą be tinkamai pareikalauto pasiaiškinimo, į tai, kad pirmoji drausminė nuobauda ieškovei skirta sekančią dieną po programos BONUS įvedimo, į tai, kad per pusantro mėnesio ieškovei buvo skirtos dvi nuobaudos už tapačius veiksmus, į tai, kad nenustatyti ieškovės kalti veiksmai, į tai, kad ieškovės veiksmai nesukėlė pasekmių, konstatavo, kad ieškovei skirta 2007-03-23 atsakovo įsakymu Nr. K-74 drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo - yra akivaizdžiai per griežta, todėl drausminę nuobaudą panaikino, o minėtą įsakymą pripažino neteisėtu. Teismas žyminio mokesčio išlaidas priteisė iš atsakovo (LR DK 10 str. 1 d., 35 str. 1 d., 136 str., 228 str., 234 str., 235 str., 236 str., 238 str., 240 str. 1 d., 242 str. 2 d., 297 str., 299 str. 1 d., CPK 93 str.).

20Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas, neteisingai aiškinant materialinės teisės normas, nevisapusiškai bei šališkai vertinant įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai:

211) Ieškovė, grįžusi po nedarbingumo ir kasmetinių atostogų, atsisakė vykdyti Pareigybės aprašyme įtvirtintą funkciją apskaičiuoti darbo užmokestį ministerijoje įprasta tvarka, t.y. su kompiuterine programa BONUS. Jokios kitos darbo užmokesčio apskaitos tvarkymo programos ministerijoje nebuvo įdiegtos ir naudojamos. Iš ieškovės buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą raštu. Pasiaiškinime dėl drausminės nuobaudos išvardintos aplinkybės buvo pripažintos nepagrįstomis, todėl už tyčinį darbo pareigų nevykdymą ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. 2007-02-14 įsakymas skirti drausminę nuobaudą nėra nuginčytas, taigi galiojantis. Atsakovo rašytinis reikalavimas, įformintas rašte, kuriuo atsakovas buvo informuotas apie galimą darbo drausmės pažeidimą (rezoliucijos forma) ir kurioje nurodytas pasiaiškinimo pateikimo terminas, buvo įformintas tinkamai ir nepažeidė DK nuostatų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vieningą teismų praktiką formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti drausminę nuobaudą. Tiek 2007-03-02, tiek 2007-03-14 (darbo užmokestis LR SAM darbuotojams yra mokamas atitinkamo mėnesio 3 bei 18 dienomis) ieškovė atsisakė apskaičiuoti darbo užmokestį dėl tariamai pablogėjusių jos darbo sąlygų, nepasitikėjimo programinę įrangą BONUS aptarnaujančiu specialistu, pageidavo atlikti kitas funkcijas ir gauti didesnį atlyginimą. Susiklosčius tokiai situacijai, Sveikatos apsaugos ministras pagrįstai darbuotoją atleido iš darbo už darbo drausmės pažeidimus. Atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, nesirėmė aplinkybe, susijusia su neteisingai apskaičiuotu atsiskaitymu su G. G. . Byloje esantys įrodymai patvirtino aplinkybes, kad ieškovė atsisakė vykdyti funkciją - tvarkyti darbo užmokestį, nedarbingumo pašalpų ir kitų išmokų priskaitymo ir išmokėjimų apskaitą, o kreipėsi į kitą skyriaus darbuotoją, kad ši atliktų paskaičiavimą. Pagal DK 118 str., 234 str. darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo savo darbą pavesti atlikti kitam asmeniui, o darbo pareigų nevykdymas dėl darbuotojo kaltės yra darbo drausmės pažeidimas.

222) 2007-03-23 įsakyme Nr. K-74 buvo aiškiai įvardyta, jog drausminė nuobauda ieškovei skiriama už sistemingą darbo drausmės pažeidimą – tiesioginių pareigų, įtvirtintų Pareigybės aprašyme, nevykdymą, t.y. už atsisakymą skaičiuoti darbo užmokestį bei vykdyti kitas funkcijas. Aplinkybės, kurių pagrindu buvo skirta nuobauda, buvo išdėstytos tiek Apskaitos skyriaus vedėjos, tiek ieškovės tarnybiniuose raštuose bei paaiškinimuose ir jų turinio perkelti į ministro įsakymą, kuriuo buvo įformintas sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nebuvo pagrindo. Teismas, netinkamai išsiaiškinęs ir taikęs materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei proceso teisės normas, nevisapusiškai bei šališkai, ieškovės naudai įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė išreiškė poziciją nedirbti BONUS programa ne dėl kaltų veiksmų, ne dėl to, kad ji nenorėjo, nemokėjo ar negalėjo dirbti šia programa, bet dėl kitų priežasčių: dėl to, kad norėjo apsisaugoti, nedaryti galimų klaidų, kad ėmė nepasitikėti šia programa. Pareigybės aprašyme įtvirtintas funkcijas, susijusias su darbo užmokesčio apskaičiavimu ir mokėjimu, ieškovė nuo 2004 m. birželio mėn. vykdė su BONUS programa. Kadangi ieškovė nebuvo atsakinga už tinkamą programos BONUS funkcionavimą ar jos priežiūrą, o 2007 m. vasario – kovo mėnesiais nesikreipė į programinę įrangą aptarnaujančią bendrovę dėl, jos manymu, atsiradusių programinių klaidų. Toks atsisakymas vykdyti darbo funkcijas negalėjo būti pateisinama atsisakymo vykdyti darbo pareigas priežastimi, ir toks atsisakymas dirbti buvo pripažintas darbo drausmės pažeidimu.

233) Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 674,55 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą ieškinį buvo atleista.

24Ieškovė L. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-01 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-06-20 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-02 sprendimą (kuriuo buvo panaikintas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-01 sprendimas ir ieškinys atmestas) ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenų, jog iki susirgimo ieškovė dirbo gerai, turėjo paskatinimų, o po 2007-02-05, t. y. po ligos pradėjo nepasitikėti BONUS programą aptarnaujančiu specialistu, prašė leisti atlikti kitas funkcijas skyriuje, nurodydama tam konkrečias priežastis, dėl kilusių problemų darbe pranešė Sveikatos apsaugos ministrui, Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriui, tačiau nebuvo sudaryta komisija ieškovės atsisakymo vykdyti tiesiogines pareigas pagrįstumui ištirti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas, dėl kokių priežasčių ieškovė atsisakė dirbti darbo sutartimi sulygtą darbą, neatkreipė reikiamo dėmesio į tai, kad toks atsisakymas vykdyti darbines funkcijas atsirado tik po ligos, nesiaiškino ieškovės ligos pobūdžio ir tai, ar ligos pasekmės neturėjo reikšmės, nebegalint ieškovei vykdyti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Šios aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant, ar yra ieškovės kaltė dėl atsisakymo vykdyti tarnybines pareigas. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog tik išsiaiškinus nurodytas aplinkybes, būtų galima daryti atitinkamas išvadas (DK 10 str. 1 d., 136 str. 3 d. 1 p., 4 d., 234 str., 237 str. 1 d. 3 p., 275 str. 5 p.).

26Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

27Įstatymų leidėjas šios kategorijos bylose nustatė teismui aktyvų vaidmenį ir galimybę viršyti pareikštus reikalavimus bei taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas peržengti atsakovo apeliacinio skundo ribas, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės naudai.

28Įstatymų leidėjas nustatė pareigą darbdaviui tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, rūpintis darbuotojų poreikiais.

29Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių ieškovė atsisakė dirbti darbo sutartimi sulygtą darbą, neatkreipė reikiamo dėmesio į tai, kad toks atsisakymas vykdyti darbines funkcijas atsirado tik po ligos, nesiaiškino ieškovės ligos pobūdžio ir tai, ar ligos pasekmės neturėjo reikšmės, nebegalint ieškovei vykdyti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų.

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl ligos ir atostogų nuo 2006-09-11 iki 2007-02-05 ieškovė nedirbo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ligos pobūdis (2 t., b.l. 46) turėjo tiesioginę įtaką ieškovės galimybei vykdyti tiesiogines funkcijas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės kaltės nėra dėl jos atsisakymo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nes atsakovė jas atsisakė atlikti dėl objektyvių priežasčių, kurias sąlygojo ieškovės ligos pobūdis ir paties darbdavio netinkamas darbo organizavimas. Pažymėtina, kad ieškovei nedirbus beveik 5 mėnesius, darbdavys turėjo imtis priemonių sudaryti sąlygas atnaujinti ieškovei, kaip darbuotojai, jos darbinius įgūdžius su programa BONUS ir papildomai apmokyti darbuotoją, siekiant atkurti darbinius įgūdžius, bei išsiaiškinti priežastis dėl nepasitikėjimo BONUS programą aptarnaujančiu specialistu. Atsakovas, kaip darbdavys, elgėsi formaliai ir nesirūpino ieškovės, kaip darbuotojos, poreikiais dėl darbinių įgūdžių atnaujinimo, neatsižvelgė į tai, kad iki susirgimo ieškovė dirbo gerai, drausmine tvarka nebuvo bausta ir turėjo paskatinimų (1 t., b.l. 374). Po 2007-02-05, t. y. po ligos, ieškovė pradėjo nepasitikėti BONUS programą aptarnaujančiu specialistu, prašė leisti atlikti kitas funkcijas skyriuje, nurodydama tam konkrečias priežastis (1 t., b.l. 158, 164), dėl kilusių problemų darbe pranešė Sveikatos apsaugos ministrui (1 t., b.l. 159-160), Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriui (1 t., b.l. 161), tačiau nebuvo sudaryta komisija ieškovės atsisakymo vykdyti tiesiogines pareigas pagrįstumui ištirti.

31Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra darbo drausmės pažeidimo sudėties (nėra darbuotojo kaltės), todėl darbdavys neturėjo teisės atleisti ieškovę iš darbo drausmine tvarka pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p.

32Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie duomenys sudarė teisinį pagrindą pripažinti ieškovės darbo sutarties nutraukimą pagal 2007-03-23 LR SAM įsakymą Nr. K-74 neteisėtu ir panaikinti 2007-03-23 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir L. T. atleidimo iš pareigų“ Nr. K-74 ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, negrąžinant ieškovės į darbą, laikant, kad ieškovės darbo sutartis su atsakovu nutraukta teismo sprendimu nuo 2008-11-17, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, viso 7318,73 Lt, ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2007-03-23 iki 2007-10-01 teismo sprendimo paskelbimo dienos – 15166,53 Lt.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo dalis, kuria įpareigotas atsakovas apskaičiuoti ir išmokėti ieškovei jos vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-01 sprendimo paskelbimo iki jo įsiteisėjimo datos, naikintina, nes reikalinga taikyti įstatymuose numatytą konkretų teisėtų interesų gynimo būdą ir sprendimą šioje dalyje išdėstant taip, kad iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškovės L. T. naudai priteisiama už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį vidutinis darbo dienos užmokestis (1 t., b.l. 97) po 117,57 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-10-01 sprendimo paskelbimo iki šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos – 2008-11-17 (DK 10 str., 140 str. 1 d. 3 p., 229 str., 234 str., 237 str. 1 d. 3 p., 275 str. 5 p., 297 str. 4 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 414 str., 417 str.).

34Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, visapusiškai bei objektyviai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą.

35Siekdama užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, teisėjų kolegija ištaiso aiškų rašymo apsirikimą teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, ją patikslinant, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2007-03-23 iki 2007-10-01 teismo sprendimo paskelbimo dienos – 15166,53 Lt, nes motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyta, kad vidutinis darbo užmokestis yra priteisiamas nuo atleidimo dienos - 2007-03-23 (LR CPK 7 str., 276 str., 302 str.).

36Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 674,55 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, kadangi darbdavys nėra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą ieškinį buvo atleista, nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovą, kaip darbdavį, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str.).

37Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas likusioje dalyje paliktinas nepakeistas, nes byla iš esmės išspręsta teisingai.

38Šiuo atveju byla išspręsta ieškovės naudai, kuri tiek apeliacinės instancijos teisme (1 t., b.l. 370; 2 t., 45), tiek kasacinės instancijos teisme (2 t., b.l. 12,13) pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Tai, kad įrodymai dėl faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų pateikti ir sprendimas priimtas ieškovės naudai, sudaro teisinį pagrindą ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti visiškai (LR CPK 88 str., 93 str., 98 str.).

39Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., kolegija

Nutarė

40Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą.

41Panaikinti sprendimo dalį, kuria įpareigotas atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija apskaičiuoti ir išmokėti ieškovei L. T. jos vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimo paskelbimo iki jo įsiteisėjimo datos ir sprendimą šioje dalyje išdėstyti taip:

42„Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškovės L. T. naudai po 117,57 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimo paskelbimo iki šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos – 2008 m. lapkričio 17 d.“.

43Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, patikslinant, kad iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškovės L. T. naudai priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2007 metų kovo 23 d. iki 2007 m. spalio 1 d. teismo sprendimo paskelbimo dienos – 15166,53 Lt.

44Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 3200 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. T. naudai.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė L. T. 2007-04-24 pateikė ieškinį, prašydama:... 4. 1) Panaikinti 2007-03-23 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl... 5. 2) Pripažinti, kad 2004-01-14 darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir... 6. 3) Priteisti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę... 7. 4) Pripažinti, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta teismo sprendimu nuo... 8. 5) Teismo sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio... 9. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į... 10. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-10-01 sprendimu ieškinį patenkino.... 11. 1) panaikinti 2007-03-23 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl... 12. 2) pripažinti, kad 2004-01-14 darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir... 13. 3) negrąžinti ieškovės į darbą;... 14. 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos trijų vidutinių darbo... 15. 5) įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir išmokėti ieškovei jos vidutinį... 16. 6) nustatyti, kad ieškovė atleista iš darbo LR Sveikatos apsaugos... 17. 7) priteisti iš atsakovo 674,55 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai;... 18. 8) teismo sprendimo dalį iš priteistos piniginės sumos vieną jos vidutinio... 19. Teismas pažymėjo, jog objektyvios aplinkybės: darbo su nauju kompiuteriu... 20. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pateikė... 21. 1) Ieškovė, grįžusi po nedarbingumo ir kasmetinių atostogų, atsisakė... 22. 2) 2007-03-23 įsakyme Nr. K-74 buvo aiškiai įvardyta, jog drausminė... 23. 3) Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 674,55 Lt žyminio mokesčio... 24. Ieškovė L. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 3... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-06-20 nutartimi panaikino Vilniaus... 26. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Įstatymų leidėjas šios kategorijos bylose nustatė teismui aktyvų... 28. Įstatymų leidėjas nustatė pareigą darbdaviui tinkamai organizuoti... 29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nesiaiškino, dėl kokių... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl ligos ir atostogų nuo 2006-09-11 iki... 31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra darbo drausmės... 32. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie duomenys sudarė teisinį pagrindą... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo dalis, kuria įpareigotas... 34. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino ir taikė materialinės ir... 35. Siekdama užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, teisėjų kolegija... 36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 674,55 Lt... 37. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų... 38. Šiuo atveju byla išspręsta ieškovės naudai, kuri tiek apeliacinės... 39. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., kolegija... 40. Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą.... 41. Panaikinti sprendimo dalį, kuria įpareigotas atsakovas Lietuvos Respublikos... 42. „Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos... 43. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, patikslinant, kad iš atsakovo... 44. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos...