Byla PK-2074-932/2014
Dėl aktyvių L. C. veiksmų tvora buvo nepataisomai sugadinta, ką patvirtina 2014-04-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-14-768. Tokiais veiksmais L. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, sekretoriaujant Zitai Tupčiauskienei ir Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui – nukentėjusiajam V. V., privataus kaltintojo atstovui advokatui M. P., kaltinamajam L. C., kaltinamojo gynėjai advokatei R. P., privataus kaltinimo tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo-nukentėjusiojo V. V. skundą, kuriuo L. C., a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dailininkas, ( - ), ( - ), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio

21 dalį,

Nustatė

3L. C. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2014 m. kovo 9 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., tyčia, sąmoningai ir sistemingai ardė bei gadino V. V. tvoros, pastatytos sklype, esančiame ( - ), konstrukcijas, bei numatė, jog, laužydamas ir gadindamas tvorą, sunaikins svetimą turtą, ką ir padarė. Dėl aktyvių L. C. veiksmų tvora buvo nepataisomai sugadinta, ką patvirtina 2014-04-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-14-768. Tokiais veiksmais L. C. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

4Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis L. C. parodė ilgą laiką (25-30 metų) gyvenantis ( - ), čia gyvena jo šeima, auga vaikai. Su kaimynais gyveno taikiai, bendrai naudojosi sklypu, neprireikė tverti jokių tvorų. Nusipirkus butą V. V., prasidėjo nesutarimai, bandė ieškoti taikaus sprendimo, bet nepavyko. V. V. nusprendė tverti tvorą. Tai pamatęs, jis (L. C.) kvietė policiją, kilo konfliktas, atvykęs pareigūnas prašė V. V. stabdyti darbus, tačiau šis nieko nepaisė. Tvorą pastarasis tvėrė 2014 m. kovo 9 d., dirbo visą dieną ir vakare tvora jau buvo pastatyta. Dėl statybos darbų buvo suniokoti jo vaismedžiai, taip pat prieš verandą buvusios skulptūros, meno kūriniai. Pastatyta tvora trukdė jam praeiti į savo būstą, jis nebegalėjo privažiuoti nei iki sandėliuko, nei iki garažo.

5V. V. neturėjo teisės tverti šios tvoros. Žemės plotas (jo dalis), ant kurios buvo statoma tvora, 2004 m. buvo permatuotas ir priklauso jo (L. C.) nuomojamam būstui (atitvertas trikampis). Jo būstui priklauso veranda (šiuo metu ji yra stipriai apgadinta), kuria jis net nebegali naudotis pastačius tvorą. Neneigia praardęs dalį tvoros, kad galėtų nekliudomai praeiti (išardė iki 13 taško, pažymėto plane) – nuardė tvoros tinklą bei stulpelius. Priešingu atveju, nebūtų galėjęs naudotis savo turtu. Pabrėžė, jog tokiai betonuojamai tvorai V. V. privalėjo gauti leidimą, kurio šiuo atveju nebuvo. Teritorijos ribos yra ginčytinos, yra pateiktas prašymas dėl žemės sklypo ribų permatavimo, V. V. sklypą perkeliant į priekį. Nacionalinei žemės tarnybai yra paduotas atitinkamas prašymas, susisiekta su matininkais, būtina nustatyti servitutą. V. V. nieko nenorėjo apie tai girdėti (b. l. 80-81).

6Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. V. parodė, jog jam įsigijus būstą (( - )) netrukus prasidėjo konfliktai su L. C.. Būtent dėl nuolatinių nesutarimų nutarė apsitverti jam priklausančią sklypo dalį tvora, kad netektų susitikti su L. C., taip pat, kad šis visur nebemėtytų savo daiktų. Sukvietė talkininkus ir 2014 m. kovo 9 d. ryte pradėjo statyti tvorą, dirbo penkiese (jis, brolis, tėvas, draugas, taip pat buvo žmona). Iš karto kilo konfliktas, L. C. savo veiksmais visaip trukdė dirbti, kelis kartus buvo iškviesta policija (kvietė tiek jis, tiek kaltinamasis). Tvora buvo statoma teisėtai, jis turėjo kitų žemės savininkų sutikimą, tam neprieštaravo ir savivaldybė. L. C. tvorą iš karto pradėjo ardyti, tą pačią dieną sulankstė stulpelį, po to sulig kiekviena diena po truputi pradėjo dingti skersiniai, buvo išrauti stulpeliai (tiek vienoje, tiek kitoje kraštinėje), nuardytas tinklas. Pastatyta tvora L. C. tikrai netrukdė. Jis laisvai galėtų praeiti, jeigu susitvarkytų šiukšles (pastarasis prie namo yra privertęs plytų, akmenų, šiukšlių). Veranda yra neegzistuojanti, yra tik dvi medžio plokštės, nieko daugiau. Pastatyta tvora buvo gal 1-1,5 m aukščio. Tvorą tverti turėjo pilną teisę, žemės sklypas yra padalintas, jo matuoti iš naujo nereikia. L. C. yra tik socialinio būsto nuomotojas, iš jo jokio sutikimo nereikėjo gauti. Dėl L. C. veiksmų patyrė turtinę žalą. Reiškia civilinį ieškinį

79 232,30 Lt sumai. Šią žalą vertina kaip didelę, kadangi tokios išlaidos, lyginant su jo gaunamomis pajamomis (apie 3 000 Lt), yra ženklios. Tvora buvo didelė ir jos pastatymas kainavo daug. Nauja tvora pareikalaus didelių išlaidų (b. l. 81-82).

8Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. F. parodė dirbantis Vilniaus aps. VPK 3 PK. Atsimena, kaip keletą kartų vyko į ( - ), kur vyko konfliktas dėl tvoros statybos. Kvietė tiek L. C., tiek V. V.. Abi pusės kaltino viena kitą. L. C. kvietė, nurodydamas, kad neteisėtai statoma tvora, braunamasi į privačią teritoriją. Kita pusė tvirtino, kad L. C. trukdo atlikti teisėtus darbus ir statyti tvorą. Atvykęs pamatė, jog buvo užgriozdintas įėjimas į patalpas, kuriose gyvena L. C. (palei namą išdėliotos trinkelės, statybinės šiukšlės), įėjimas į gyvenamąsias patalpas pasidarė per siauras. Atlaisvinus plotą, L. C. aprimo. Abiem pusėm buvo pasiūlyta vykti į komisariatą išsiaiškinti. Po to vyko dar kartą, tačiau tikslių aplinkybių nebeatsimena (b. l. 105-106).

9Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. V. parodė, jog 2014 m. kovo 9 d. tik pradėjus statyti tvorą L. C. iš karto išbėgo į kiemą ir pradėjo rėkti, liepė pasitraukti, išeiti, nes čia neva jo žemė. Buvo iškviesta policija. Grįžęs iš komisariato, L. C. vėl pradėjo stumdytis, rėkti. Ji filmavo bei fotografavo ir L. C. ją keletą kartų pastūmė, įžeidinėjo, grasino, be to, jis smaugė R. V., stumdėsi, grasino paleisiantis šunį. Vis dėlto tvora iki vakaro buvo pastatyta. Po to L. C. ją nugriovė – pradėjo ardyti netrukus po to, kai buvo pastatyta. Gal po dviejų dienų pastebėjo sugadinimus, buvo nulaužti skersiniai, nuardytas tinklas. Kaskart sugadinimų daugėjo (iš pradžių sugadinti skersiniai, po to nuplėštas tinklas, galiausiai nulaužti ar nupjauti metaliniai strypai), kol galiausiai jos visai neliko (b. l. 106-107).

10Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. V. parodė, jog 2014 m. kovo 9 d. padėjo savo broliui statyti tvorą (( - )). Tą dieną L. C. pamatė pirmą kartą, pastarasis buvo nepatenkintas dėl statomos tvoros. Ėmė stumdyti jį, brolio žmoną, jo tėvą, kuris net pargriuvo. Jį patį L. C., užvertęs ant automobilio, smaugė, dėl ko vyksta teisminis procesas. Tvoros statybai buvo betonuojami stulpai, tiesiama viela. L. C. tą pačią dieną išlaužė vieną išilginį strypą, be to, tvorą spardė, buvo labai nepatenkintas, rėkė, kad viskas aplinkui yra jo. Vėliau jis tvorą išardė, to pats tiesiogiai nematė, tačiau akivaizdu, kad daugiau to padaryti nebuvo kam (b. l. 107-108).

11Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad 2014 m. kovo 9 d. padėjo savo sūnui tvarkyti šiukšles ir statyti tvorą. Statybos darbai sekėsi sunkiai, kadangi trukdė L. C., kuris rėkė, ardėsi, smaugė jo kitą sūnų Robertą, jam (V. V.) laužė krūtinę, pirmą kartą sutiko tokį žmogų. Konfliktas su pastaruoju iškilo vos tik prasidėjo darbai. L. C. nieko neleido daryti. Kelis kartus buvo kviesta policija (kvietė ir jo sūnus Vytautas, ir L. C.). L. C. aiškino neva sūnus neteisėtai nupirko būstą ir neteisėtai stato tvorą. Visgi iki vakaro šiaip ne taip tvorą pastatė. L. C. vis vertė įbetonuotus stulpus, tačiau jie juos vėl pastatydavo. Vėliau sūnus V. V. pasakė, kad tvoros nebeliko, ji buvo nuardyta. Suprato, kad tai padarė L. C., kuris dar tą pačią dieną rėkė ją sunaikinsiantis (b. l. 108-109).

12Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. B. parodė esantis nukentėjusiojo draugas, draugauja nuo vaikystės laikų. V. V. jo paprašė padėti statyti tvorą. Taigi jis pastarojo prašymu 2014 m. kovo 9 d. kaip tik ir nuvyko į Užupį (tikslaus adreso neatsimena) padėti pastatyti tvorą. Pradėjus darbus, iš karto išėjo L. C. ir pradėjo kelti skandalą, rėkė, kad statyti negalima, pradėjo ją laužyti, lankstyti. Buvo iškviesta policija. Vėliau, tęsiant darbus, L. C. stumdė Vytą (V. V.), jo žmoną, grasino susidoroti, įžeidinėjo, plūdosi, nes neva jie sugadino jo meno kūrinius. Visą laiką trukdė, tačiau tvora vis tiek buvo pastatyta. Vakare L. C. atėjęs nuvertė vieną skersinį. Žino, kad šiai dienai tvoros nebėra. Pats nematė, kaip ji buvo sulaužyta, tačiau pasakojo draugas. Be to, ir pats nuvykęs matė, kad ji nebestovi (b. l. 109-110).

13Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 409 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad nagrinėjant privataus kaltinimo bylą paaiškėjus, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui.

14Nagrinėjamoje byloje L. C. buvo pareikšti kaltinimai dėl tyčinio svetimo turto sugadinimo. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje buvo apklaustas tiek kaltinamasis L. C., tiek nukentėjusysis V. V., taip pat liudytojai A. V., V. V.,

15R. V., J. B. bei D. F.. Iš pastarųjų apklausų akivaizdu, kad konfliktas tarp

16L. C. ir V. V. kilo dėl tvoros statybos. Nukentėjusysis nurodė, jog po to, kai įsigijo butą kartu su žemės sklypo dalimi (0,0940 ha), netrukus prasidėjo konfliktai su socialinį būstą išsinuomojusi L. C.. Siekdamas atsiriboti nuo kaimynystėje gyvenančio L. C., nusprendė apsitverti tvora teritoriją, kuri, vadovaujantis rašytiniu susitarimu naudotis žemės sklypu, buvo priskirta jo nuosavybės teise valdomai žemės sklypo daliai (b. l. 16-19). Tvoros statymui žemės sklypo bendrasavininkiai neprieštaravo (b. l. 149-150). L. C. su tvoros statymu kategoriškai nesutiko ir visaip trukdė (tiek žodžiu, tiek smurtiniais veiksmais, t. y. rėkė, užgauliojo, be to, smaugė jo brolį R. V.) ir nuo 2014 m. kovo 9 d. iki balandžio 3 d. tvorą sunaikino. Tuo tarpu apklausiamas L. C. įrodinėjo, kad V. V. pastatyta tvora yra neteisėta. Pastarasis neturėjo tam jokio leidimo, kuris šiuo atveju buvo reikalingas, ką patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus pateikti duomenys (b. l. 152). Jis, kaip nuomininkas, buvo priverstas ginti savo teises. Tvora trukdė jam patekti į savo patalpas. Praėjimas tapo labai mažas. Patikino, kad, priešingai nei įrodinėja nukentėjusysis, jam priklauso veranda, kuri įeina į jam nuomojamų patalpų plotą (b. l. 119-144). Be to, pabrėžė, jog šiuo metu vyksta sklypo permatavimo procesas.

17Taigi, kaip matyti, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilęs konfliktas dėl tvoros statybos yra iš esmės susijęs su ginčijama teise šią tvorą statyti. Kaltinamasis L. C. tikina turėjęs pilną teisę ginti savo turtą, patekti į jį, įrodinėja, kad tvora pastatyta neteisėtai, be to, kelia klausimą dėl žemės sklypo ribų. Nukentėjusysis gi nurodo priešingus argumentus, pateikdamas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, žemės sklypo planą, susitarimą naudotis juo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (b. l. 7, 8-9, 10-11, 12-13, 14-15, 16-19), nurodydamas, jog L. C. reiškiamos pretenzijos yra nepagrįstos, statinys pilnai teisėtas, tačiau, nepaisydamas to, L. C. pastatytą tvorą palaipsniui ardė, gadino, kol galiausiai visai sunaikino. Tokios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, jog kaltinamojo L. C. veiksmuose yra ne jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnyje, o BK 294 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai. Teismų praktikoje savavaldžiavimas apibrėžiamas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas. BK 294 straipsnis nustato dvi savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtis: pirmoje dalyje pateikta savavaldžiavimo sudėtis, kai padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, antroje dalyje – savavaldžiavimas, padarytas pavartojant psichinę ar fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį ar jo artimą asmenį. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, gali atsirasti pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl L. C. veiksmų vertinimo savavaldžiavimo prasme. Pažymėtina, jog tam, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos, tarp kurių esminis požymis – didelė žala, kurio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis V. V. pareiškė civilinį ieškinį daugiau nei 9 tūkst. litų. Apklausiamas parodė, kad L. C. veiksmais jam buvo padaryta ženkli žala. Tokia pinigų suma jam yra didelė, lyginant su gaunamomis pajamomis (b. l. 154). Byloje nustatyta, kad tveriama tvora buvo tvirtos konstrukcijos, ne mažiau nei 1,5 aukščio, apie 20-30 m, betonuota, su įleistas metaliniais strypais, sujungta ištiestu metaliniu tinklu. Išardyta tvora buvo nepataisomai sugadinta, tinklas suplėšytas, strypai išlaužyti. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo patirta žala laikytina didele, kadangi pastarasis patyrė ženklius turtinius nuostolius. Kaltinamojo veiksmai, jam savavališkai išardant tvorą, leidžia manyti, jog nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems reikalavimams galėjo būti padaryta didelė žala. Be to, negalima nevertinti ir to, kad tiek pats nukentėjusysis, tiek apklausti liudytojai nurodė, jog L. C., kliudydamas tvoros statybai, atliko neleistinus veiksmus prieš nukentėjusiojo artimuosius (įžeidinėjo ir stumdė jo žmoną, tėvą, smaugė brolį), kas leidžia spręsti klausimą dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

18Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kurių pagrindu manytina L. C. veiksmuose esant nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnyje, požymių bei laikantis įstatyme įtvirtinto imperatyvo, kad dėl nurodytos nusikalstamos veikos privalomai atliekamas ikiteisminis tyrimas ir palaikomas valstybinis kaltinimas, privataus kaltinimo tvarka pradėtas procesas nutrauktinas, o byla perduotina prokurorui.

19Dėl nurodytų priežasčių teismas nepasisako nei dėl pareikšto civilinio ieškinio, nei dėl atstovavimo bei antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 5 dalimi, 439 straipsniu, 440 straipsniu,

Nutarė

21nutraukti privataus kaltinimo bylos procesą, kuriame L. C. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir bylos medžiagą perduoti prokurorui.

22Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 14-1-00377-14 ją pateikusiai institucijai.

23Nutartis gali būti per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė -... 2. 1 dalį,... 3. L. C. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2014 m. kovo 9 d. iki 2014 m. balandžio 3... 4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje apklaustas... 5. V. V. neturėjo teisės tverti šios tvoros. Žemės plotas (jo dalis), ant... 6. Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. V. parodė, jog jam įsigijus... 7. 9 232,30 Lt sumai. Šią žalą vertina kaip didelę, kadangi tokios išlaidos,... 8. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. F. parodė dirbantis Vilniaus aps.... 9. Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. V. parodė, jog 2014 m. kovo 9 d. tik... 10. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. V. parodė, jog 2014 m. kovo 9 d.... 11. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. V. parodė, kad 2014 m. kovo 9 d.... 12. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. B. parodė esantis nukentėjusiojo... 13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 409... 14. Nagrinėjamoje byloje L. C. buvo pareikšti kaltinimai dėl tyčinio svetimo... 15. R. V., J. B. bei D. F.. Iš pastarųjų apklausų akivaizdu, kad konfliktas... 16. L. C. ir V. V. kilo dėl tvoros statybos. Nukentėjusysis nurodė, jog po to,... 17. Taigi, kaip matyti, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilęs konfliktas dėl... 18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kurių pagrindu manytina L. C.... 19. Dėl nurodytų priežasčių teismas nepasisako nei dėl pareikšto civilinio... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 5 dalimi, 439... 21. nutraukti privataus kaltinimo bylos procesą, kuriame L. C. kaltinamas... 22. Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr.... 23. Nutartis gali būti per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama...