Byla 2-1282/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės,

3teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus apygardos teismo teisėjams A. A. , N. C. , R. G. ir A. T. , dėl konstitucinių teisių pažeidimo, pažeidimo pašalinimo ir žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6

7Ieškovas A. B. teismo prašo: 1) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas ir trečiaisiais asmenimis patraukti teisėjai, nustatyta tvarka ir terminu nesprendę ieškovo ieškinio Lietuvos advokatūrai priėmimo klausimą, pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisę į veiksmingą teisinę gynybą bei vykdė diskriminaciją ir taikė dvigubus standartus; 2) įpareigoti Vilniaus apygardos teismą ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą iš naujo spręsti ieškinio Lietuvos advokatūrai priėmimo klausimą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės 150 000 Lt už konstitucinių teisių pažeidimą, o priteistą sumą regreso tvarka valstybės naudai išieškoti iš trečiaisiais asmenimis patrauktų teisėjų. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovais nurodyti teismai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesprendė ieškinio Lietuvos advokatūrai priėmimo klausimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Tarp kitų trūkumų teismas nurodė ir žyminio mokesčio už antrąjį ieškinio reikalavimą nesumokėjimą. Teismas sprendė, kad ieškovas nėra atleistas nuo mokesčio už šį reikalavimą (CPK 83 straipsnio 6 dalis). Kadangi nurodytas reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, todėl už jį turi būti sumokėtas 130 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 82 straipsnis).

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Apeliantas A. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl žyminio mokesčio ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Nuo mokesčio atleidžiama nepriklausomai nuo to, tokioje byloje pareikšti reikalavimai yra turtinio ar neturtinio pobūdžio, nes asmens teisės ginamos ne tik išieškant padarytą žalą, bet ir atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį (CK 1.138 straipsnis). Vadovaujantis teismo logika, žyminį mokestį reikėtų mokėti ir už kitus ieškinyje pareikštus neturtinio pobūdžio reikalavimus. Apelianto nuomone, skundžiama nutartimi teismas sukčiauja ir neteisėtai reikalauja mokėti lėšas į biudžetą, taip siekiant gauti naudos ir paties teisėjams. Taip pat nurodoma, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos, pagal kurią tik po ieškinio trūkumų pašalinimo galima spręsti, ar reikalavimai atitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą.

12IV. Apeliacinio teismo argumentai

13Atskirajame skunde keliamas vieno iš pareikštų reikalavimų apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimas. Tačiau pažymėtina, kad spręsti dėl konkretaus reikalavimo apmokestinimo, galima tik išsprendus šio reikalavimo priimtinumo klausimą. To pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo reikalavimo atveju nepadarė (CPK 137 straipsnis).

14Apelianto ieškinyje išdėstyti reikalavimai kildinami iš teismų atsisakymo priimti ieškinį ankstesnėje byloje. Reikalavimų iš esmės yra trys: pirma, atlyginti žalą, padarytą neteisėtais teisėjo ir teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, antra, pripažinti, kad teismai pažeidė ieškovo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisę į veiksmingą teisinę gynybą, vykdė diskriminaciją ir taikė dvigubus standartus, ir, trečia, įpareigoti teismus spręsti ankstesnio ieškinio priėmimo klausimą. Pažymėtina, kad žalos atlyginimas galimas tik konstatavus visas konkretaus delikto atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas. Šiuo atveju tokiomis sąlygomis yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, taip pat kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.272 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, antrasis apelianto reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, nes prašomi konstatuoti teismų padaryti pažeidimai iš esmės laikytini įrodinėjamais neteisėtais veiksmai. Tik teismui konstatavus antrajame apelianto reikalavime nurodytus pažeidimus, būtų pagrindas spręsti dėl reikalaujamos žalos atlyginimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįpareigojo apelianto už šiuos aptariamus reikalavimus mokėti žyminį mokestį.

15Trečiuoju reikalavimu prašoma įpareigoti teismus iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Teisėjų kolegijos nuomone, aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo tirti, ar toks reikalavimas apskritai yra nagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žalą apeliantas kildina iš teismų procesinių sprendimų, todėl būtina spręsti, kokią įtaką pastariesiems turėtų galimai ieškovui palankus teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą. Labai svarbu įvertinti tai, kad aptariami procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, o aptariamas reikalavimas yra procesinio pobūdžio. Turėtų būti atsižvelgta ir į tai, kad ne kiekvienu atveju objektyviai įmanoma pasinaudoti visais įstatymų garantuojamais civilinių teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, padėties, buvusios iki teisės pažeidimo atkūrimu (CPK 1.138 straipsnis). Taip pat derėtų spręsti, ar, pripažinus nurodytus teismų veiksmus neteisėtais, apeliantas trečiuoju reikalavimu norimų teisinių padarinių negalėtų pasiekti pasinaudodamas ir kitomis teisinėmis galimybėmis, tame tarpe procesinėmis. Minėta, tik išsprendus reikalavimo priėmimo klausimą, galima spręsti dėl jo apmokestinimo žyminiu mokesčiu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį panaikinti ir perduoti šį klausimą nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai