Byla e2A-800-372/2018
Dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-45221-861/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovui R. Ž. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „BnP Finance“ kreipėsi į teismą, prašė iš atsakovo R. Ž. priteisti: 289,60 Eur negrąžinto kredito; 27,22 Eur kredito mokesčio; 690,50 Eur mokėjimo palūkanų; 28,51 Eur delspinigių; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 23 Eur žyminio mokesčio; 121 Eur bylinėjimosi išlaidų.

72.

8Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finverta“ ir atsakovas R. Ž. 2013 m. liepos 1 d. sudarė vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 289,60 Eur dydžio vartojimo kreditas 30 dienų terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 27,22 Eur kredito mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.

93.

10Ieškovė pažymėjo, jog 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis. 2017 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu ir 2017 m. vasario 17 d. registruotu paštu ieškovė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, tačiau atsakovas Sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė.

114.

12Ieškovė nurodė, kad atsakovas mėnesinių įmokų laiku nemokėjo, į siųstą pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę nereagavo, per nurodytą terminą susidariusio įsiskolinimo nepadengė, todėl turi pareigą sumokėti ieškovei 289,60 Eur negrąžinto vartojimo kredito dalį, 27,22 Eur nepadengto kredito mokesčio. Ieškovė akcentavo, kad jos prašomas priteisti 27,22 Eur kredito mokestis ir 690,50 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra ne kas kitą kaip mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos apskritai; kad 27,22 Eur neapmokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dalis buvo apskaičiuota už 30 dienų, per kurias turėjo būti grąžinta visa suteikta kredito suma, o negrąžinus vartojimo kredito sumos, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių metinė palūkanų norma sudarė 114,36 proc., buvo skaičiuojamos toliau ir šių palūkanų suma per 761 dienas sudarė 690,50 Eur.

135.

14Ieškovė taip pat nurodė, jog prašo teismo priteisti 0,05 proc. dydžio netesybas už 180 dienų laikotarpį, t. y. priteisti iš atsakovo iš viso 28,51 Eur delspinigių, kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo. Delspinigių apskaičiavimo formulė: pradelsta sumokėti suma (27,22 Eur + 289,60 Eur) x delspinigiai per vieną dieną (0,05 proc.) x pradelstų dienų skaičius (180 dienų).

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu už akių nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nusprendė: 1) priteisti ieškovei iš atsakovo R. Ž. 289,60 Eur negrąžinto kredito; 27,22 Eur kredito mokesčio; 110,19 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 427,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 59,36 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) kitą ieškinio dalį atmesti.

187.

19Teismas nurodė, kad atsakovas vartojimo kredito sutartį vykdė netinkamai, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 289,60 Eur negrąžinto kredito ir 27,22 Eur nesumokėto kredito mokesčio.

208.

21Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 690,50 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, ir, kad šios palūkanos atlieka mokėjimo funkciją. Teismas pažymėjo, jog mokėjimo funkciją pagal Sutartį atliko Sutartyje numatytos 27,22 Eur dydžio palūkanos, o ieškovė prašo priteisti palūkanų sumą, paskaičiuotą po kredito grąžinimo termino pabaigos, t. y. ieškovė prašo priteisti palūkanas, atliekančias kompensuojamąją funkciją. Teismas nurodė, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 690,50 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, paskaičiuotų taikant Sutartyje nurodytą metinę palūkanų normą – 114,36 proc. Spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, teismas atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį; į tai, kad atsakovas yra vartotojas; sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties šalis; turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo rėmėsi ieškovė, yra nepagrįstai didelis; prašomos priteisti palūkanos daugiau nei 2 kartus viršija prašomos priteisti pagrindinės skolos sumą; ieškovės prašomos priteisti palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Akcentavo, kad ieškovė, norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, privalėjo juos įrodyti, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė. Teismas ieškovei priteistinų palūkanų dydį sumažino iki 18,25 proc. ir priteisė 110,19 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino pabaigos, o likusią reikalavimo dalį dėl palūkanų po kredito grąžinimo atmetė.

229.

23Teismas konstatavo, kad ieškovė prašo iš atsakovo priteisti delspinigius už negrąžintą kreditą, kad pareikštu ieškiniu ieškovė reikalauja priteisti tiek palūkanas, atliekančias kompensuojamąją funkciją, tiek netesybas (taip pat atliekančias kompensuojamąją funkciją). Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu bei tai, kad ieškovei priteista 110,19 Eur kompensuojamųjų palūkanų suma, teismas sprendė, kad ši suma apima priteistinų delspinigių ir mokėjimo palūkanų sumą, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

2410.

25Atitinkamai teismas priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 427,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkino 41,22 proc. ieškinio reikalavimų) ieškovei iš atsakovo priteisė 59,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

26III. Apeliacinio skundo argumentai

2711.

28Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą už akių, ieškovė (apeliantė) AB „BnP Finance“ prašo teismo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir priteisti ieškovei 690,50 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir priteisti ieškovei 28,51 Eur delspinigių; 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 144 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

2912.

30Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad teismas, remdamasis VKĮ nuostatomis, netinkamai vertino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir netesybų (delspinigių) santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo. Teismas tiesiog preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos, tačiau teismo išsakyta pozicija, jog ieškovės prašoma priteisti palūkanų suma (690,50 Eur), apskaičiuota po kredito grąžinimo pabaigos, laikytina palūkanomis, atliekančiomis kompensacinę funkciją, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja egzistuojančiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

3113.

32Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, jog teismas, mažindamas nurodytų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, nepagrįstai rėmėsi VKĮ normomis ir prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas prilygino netesyboms. Sutarties sudarymo metu galiojusiame VKĮ buvo nurodyta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgdama į nurodytą įstatymo nuostatą, ieškovė (apeliantė) nurodė, kad Sutartyje įtvirtinta 198,31 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka VKĮ reikalavimus, todėl nei ji, nei Sutartyje įtvirtinta 114,37 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.

3314.

34Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės (apeliantės) prašomų priteisti palūkanų funkciją, todėl nepagrįstai nepriteisė delspinigių, motyvuodamas dvigubos atsakomybės už prievolių įvykdymo termino praleidimą netaikymu. Pažymėjo, kad reikalauja priteisti mokėjimo, o ne kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, todėl prašomi priteisti delspinigiai į palūkanų sumą neturi būti įskaičiuojami.

3515.

36Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog ieškovės (apeliantės) ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista nurodant, jog ieškovei (apeliantei) priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

37IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.

3916.

40Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

4117.

42Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies (dėl priteistų palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų) teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

43Dėl faktinių bylos aplinkybių

4418.

45Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. liepos 1 d. tarp pradinės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finverta“ ir atsakovo R. Ž. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 289,60 Eur dydžio kreditas 30 kalendorinių dienų terminui. Vartojimo kredito sutarties 6.1. punkte buvo numatyta, kad už faktiškai kredito davėjos kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjai sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjos suteiktas pinigais; Sutarties 6.2. punkte buvo nurodyta, kad kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjai. Iš Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų matyti, jog šalys susitarė, kad fiksuotoji palūkanų norma sudarė 114,36 proc.; bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 198,31 proc.; bendra kredito gavėjo mokama suma – 316,82 Eur (palūkanos už naudojimąsi suteiktomis kredito lėšomis nuo kredito lėšų išmokėjimo iki kredito grąžinimo dienos); susitarta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais bus mokamos netesybos ir palūkanos – 114,36 proc. metinių palūkanų nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo. 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Finverta“ ir ieškovės AB „BnP Finance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises, kylančias iš Sutarties į atsakovo įsiskolinimą. 2017 m. vasario 14 d. pranešimu „Dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę“ ieškovė informavo atsakovą apie tai, jog perėmė pradinės kreditorės reikalavimo teises, kylančias iš Sutarties; paragino atsakovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė, į bylą nepateikta.

46Dėl ginčo esmės

4719.

48Nagrinėjamoje byloje keliamas palūkanų sampratos bei kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykio klausimas.

4920.

50Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

5121.

52Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007, 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014, 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-329-248/2016). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai.

5322.

54Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos, yra kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos; jog ieškovės (apeliantės) prašomas priteisti 27,22 Eur kredito mokestis ir 690,50 Eur dydžio palūkanos yra ne kas kita kaip mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos.

5523.

56Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. apžvalga dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo AC-37-1).

5724.

58Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-283-695/2016 išaiškino, jog „Paskolos sutarties atlygintinumas savaime nesuponuoja mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo. Tokią išvadą leidžia daryti CK 6.872 straipsnio 2 dalies dispozityvumas. Nurodytoje normoje nustatyta, kad šalys turi galimybę susitarti dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo laikotarpio. Ginčo atveju atsakovas ir ieškovė susitarė dėl palūkanų mokėjimo tik iki sutartyje nustatyto grąžinimo termino. Suėjus grąžinimo terminui ir skolininkui negrąžinus paskolos dalyko – paskolintų lėšų, susiklosto situacija, kuri gali būti pripažinta sutarties pažeidimu, o tai savo ruožtu užtraukia sutartinę atsakomybę. Esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialus reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį. Pelno palūkanos iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino mokamos, taikant CK 6.872 straipsnį, o praleidus terminą, t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį, kaip specialiąją normą. Praleidus terminą paskolai grąžinti vietoj pelno palūkanų, nustatytų sutartyje ar įstatyme, mokamos kompensuojamosios palūkanos pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ir vadinamosios procesinės palūkanos, kurias nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis. Be to, dar gali būti priteisti kiti įrodyti kreditoriaus nuostoliai. CK 6.874 straipsnio 1 dalis turi išlygą, kad paskolos sutartis dėl palūkanų mokėjimo gali nustatyti ką kita. Paskolos sutartimi šalys gali susitarti, kad nebus mokamos vadinamosios procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ar kad sutartyje numatyto dydžio pelno palūkanos bus mokamos ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško paskolos sugrąžinimo. Pastaruoju atveju būtų pagrindas ne tik priteisti kompensuojamąsias palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, 6.874 straipsnio 1 dalį, bet ir tas palūkanas, kurias nustato mokėti (iki visiško prievolės įvykdymo) sutartis“.

5925.

60Nagrinėjamoje byloje šalys Sutartimi susitarė, jog už faktiškai kredito davėjos kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi kredito davėjos suteiktais pinigais; jog kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjai. Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų analizė taip pat patvirtina faktą, kad šalys susitarė dėl bendros kredito gavėjo mokamos sumos – 316,82 Eur (palūkanų už naudojimąsi suteiktomis kredito lėšomis nuo kredito lėšų išmokėjimo iki kredito grąžinimo dienos). Specialiosiose vartojimo kredito sutarties sąlygose buvo numatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais bus mokamos netesybos ir palūkanos – 114,36 proc. metinių palūkanų nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo. Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, kad jos prašomas priteisti 27,22 Eur kredito mokestis ir 690,50 Eur palūkanos yra ne kas kita kaip mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos; kad 27,22 Eur neapmokėtų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dalis buvo paskaičiuota už 30 dienų, per kurias turėjo būti grąžinta visa suteikta kredito suma, o negrąžinus vartojimo kredito sumos per 30 dienų, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių metinė palūkanų norma sudarė 114,36 proc., buvo skaičiuojamos toliau ir šių palūkanų suma per 761 dienas sudarė 690,50 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Vartojimo kredito sutartį bei jos specialiąsias sąlygas, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovės (apeliantės) prašomos priteisti palūkanos laikytinos kompensuojamosiomis palūkanomis, kurių funkcija pasireiškė, kai skolininkas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą; kurios buvo numatytos ir aptartos Sutarties specialiosiose sąlygose. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės (apeliantės) vertinimu, jog 27,22 Eur kredito mokestis yra laikytinas mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis, tačiau atmestini ieškovės (apeliantės) argumentai dėl to, jog ir apskaičiuoti 690,50 Eur taip pat laikytini mokėjimo funkciją atliekančiomis palūkanomis, kadangi tai paneigia pati Sutartis bei jos specialiosios sąlygos.

6126.

62Nurodytosios Sutarties sąlygos patvirtina faktą, kad šalys Sutartyje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki kredito grąžinimo dienos (316,82 Eur) bei dėl kompensacinių palūkanų, mokėtinų nuo Sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti kreditą įvykdymo; kaip nurodė pati ieškovė (apeliantė) – apskaičiuotų negrąžinus vartojimo kredito sumos per 30 dienų už 761 dienas, taikant 114, 36 proc. palūkanų normą. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, kad ieškovės (apeliantės) prašoma priteisti palūkanų suma, apskaičiuota po kredito grąžinimo termino pabaigos, laikytina palūkanomis, atliekančiomis kompensuojamąją funkciją.

6327.

64CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. apžvalga dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo AC-37-1). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, visiškai pagrįstai nurodė, jog, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį; į tai, kad atsakovas yra vartotojas; sudarydamas sutartį, buvo silpnesnioji sutarties šalis; turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų.

6528.

66Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju nustatytos palūkanos pagal šalių susitarimą yra mokamos tik esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Netesyboms, t. y. tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti, skirtos VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos. Sutarties sudarymo metu galiojusio minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje buvo numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų bei prašomos priteisti skolos santykį, atsižvelgęs į sutartinių teisinių santykių pobūdį bei minėtas įstatymo nuostatas, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog šalių Sutartyje numatytos palūkanos yra mažintinos.

6729.

68Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde akcentuoja, jog VKĮ yra numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų, o nagrinėjamu atveju bendros vartojimo kredito kainos metinė norma buvo 198,31 proc. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o, jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, bet to teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas ir, nustatęs, kad prašomos priteisti kompensuojamos palūkanos daugiau nei 2 kartus viršija prašomos priteisti pagrindinės skolos sumą, sprendė, kad ieškovės (apeliantės) prašomų priteisti palūkanų dydis yra nepagrįstai didelis.

6930.

70Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jos naudai delspinigių. Pažymėtina, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. apžvalga dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo AC-37-1).

7131.

72Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovei (apeliantei) reikalaujant tiek netesybų, tiek palūkanų, atliekančių kompensuojamąją funkciją, ieškovei (apeliantei) priteistina kompensuojamųjų palūkanų suma apima priteistinų delspinigių sumą, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl delspinigių nėra jokio teisinio pagrindo.

7332.

74Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi materialinės ir procesinės teisės normomis, tinkamai taikė netesybų bei palūkanų institutus, todėl panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą, nėra pagrindo perskaičiuoti ieškovės (apeliantės) prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Dėl bylinėjimosi išlaidų

7533.

76CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl ieškovės (apeliantės) patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

77Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

78Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

79Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

80Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „BnP Finance“ kreipėsi į... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėja uždaroji akcinė bendrovė... 9. 3.... 10. Ieškovė pažymėjo, jog 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinės kreditorės ir... 11. 4.... 12. Ieškovė nurodė, kad atsakovas mėnesinių įmokų laiku nemokėjo, į... 13. 5.... 14. Ieškovė taip pat nurodė, jog prašo teismo priteisti 0,05 proc. dydžio... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu už akių... 18. 7.... 19. Teismas nurodė, kad atsakovas vartojimo kredito sutartį vykdė netinkamai,... 20. 8.... 21. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 690,50 Eur... 22. 9.... 23. Teismas konstatavo, kad ieškovė prašo iš atsakovo priteisti delspinigius... 24. 10.... 25. Atitinkamai teismas priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą... 26. III. Apeliacinio skundo argumentai... 27. 11.... 28. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą už... 29. 12.... 30. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad teismas, remdamasis VKĮ nuostatomis,... 31. 13.... 32. Ieškovė (apeliantė) pažymėjo, jog teismas, mažindamas nurodytų mokėjimo... 33. 14.... 34. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės... 35. 15.... 36. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 37. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 38. Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.... 39. 16.... 40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 41. 17.... 42. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 43. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 44. 18.... 45. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. liepos 1 d. tarp... 46. Dėl ginčo esmės... 47. 19.... 48. Nagrinėjamoje byloje keliamas palūkanų sampratos bei kompensuojamųjų... 49. 20.... 50. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos... 51. 21.... 52. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar... 53. 22.... 54. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos... 55. 23.... 56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suėjus paskolos grąžinimo... 57. 24.... 58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-283-695/2016 išaiškino, jog... 59. 25.... 60. Nagrinėjamoje byloje šalys Sutartimi susitarė, jog už faktiškai kredito... 61. 26.... 62. Nurodytosios Sutarties sąlygos patvirtina faktą, kad šalys Sutartyje... 63. 27.... 64. CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo... 65. 28.... 66. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju nustatytos palūkanos... 67. 29.... 68. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde akcentuoja, jog VKĮ yra numatyta,... 69. 30.... 70. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 71. 31.... 72. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo... 73. 32.... 74. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 75. 33.... 76. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas... 77. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 78. Ieškovės apeliacinį skundą atmesti.... 79. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą už akių... 80. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....