Byla e2A-1216-343/2017
Dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir netesybų (baudų) priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikstata“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-19-188/2017 pagal ieškovės UAB „Orestinos montažas“ ieškinį atsakovei UAB „Vikstata“ dėl atlyginimo už atliktus darbus priteisimo ir atsakovės UAB „Vikstata“ priešieškinį ieškovei UAB „Orestinos montažas“ dėl sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir netesybų (baudų) priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovė UAB „Orestinos montažas“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Vikstata“ priteisti 8 419,81 Eur (be PVM) atlyginimą už atliktus rangos darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

  1. Nurodė, kad šalys 2013 10 28 sudarė statybos subrangos sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais atlikti šildymo, vėdinimo, lauko ir vidaus vandentiekio bei nuotekų darbus Akademijos gimnazijos priestato, adresu ( - ). Ieškovė darbus atliko, juos perdavė atsakovei, tačiau atsakovė nėra įvykdžius sutartinės prievolės atsiskaityti už atliktus darbus.
  1. Atsakovė UAB „Vikstata“ ieškinį prašė atmesti, pateikė priešieškinį, kuriame prašė ieškovės įvykdytą vienašališką statybos subrangos sutarties Nr. 63 nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 28 765,95 Eur netesybų ir nuostolių atlyginimą (6 648 Eur baudą dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, 13 405,95 Eur baudą dėl nepagrįsto vienašalio sutarties nutraukimo, 8 712 Eur nuostolių atlyginimą), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai sutarties vienašališką nutraukimą argumentavo tariamu UAB „Vikstata“ nebendradarbiavimu, o esminiu sutarties pažeidimu nurodė atsakovės neatsiskaitymą už atliktus darbus – 84 19,81 Eur nesumokėjimą. Nesumokėta ieškovei suma sudaro tik 3.1 proc. bendros sutarties kainos (268119,17 Eur), todėl ieškovė vienašališkai sutartį nutraukusi neteisėtai sutarties 10.3. punktu privalo sumokėti atsakovei 13 405,95 Eur (26 8119,17 Eur x 5 proc. dydžio nuo sutarties kainos) baudą. Dėl ieškovės sutarties įsipareigojimų nevykdymo atsakovė dėl darbo projekto parengimo privalėjo kreiptis į projektuotojus, kurių paruoštas darbo projektas atsakovei kainavo 8 712 Eur. Ieškovė taip pat neįvykdė sutarties 5.13. p. nustatytos pareigos per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos pateikti rangovui (atsakovei) banko draudimo ar draudimo bendrovės sutarties įvykdymo užtikrinimą – 5 proc. atitinkamų metų kiekviename papildomame susitarime nurodytos sumos (su PVM), todėl atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 6648,00 Eur baudą (153 dienos x 43,44 Eur).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „Orestinos montažas“ iš atsakovės UAB „Vikstata“ 8 419,81 Eur atlyginimą už atliktus rangos darbus, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 07 21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 317 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės UAB „Vikstata“ priešieškinį atmetė.
  1. Teismas nustatė, kad tarp atsakovės (rangovo) ir ieškovės (subrangovo) 2013 10 28 sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. 63, pagal kurią ieškovė sutartyje numatytomis sąlygomis įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti šildymo, vėdinimo, lauko ir vidaus vandentiekio bei nuotekų darbus Akademijos gimnazijos priestato, esančio ( - ), pagal suderintą lokalinę sąmatą ir projektinę medžiagą, taip pat įsipareigojo paruošti darbo projektą, suderinti su projektuotoju, užsakovu ir pateikti rangovui. Bendra sutarties objekto kaina 268119,17 Eur (sutarties 2.1 p.). Šalys susitarė, kad ieškovė darbus vykdo pagal patvirtintą ir suderintą užsakovo ar rangovo patvirtintą darbų atlikimo grafiką, bet ne vėliau kaip iki 2018 07 30 (sutarties 4 p.). Atsakovė (rangovas) įsipareigojo priimti ir sumokėti už kokybiškai atliktus darbus pagal šalių pasirašytus atliktų darbų aktus, pažymas-formas Nr. 3 ir sąskaitas faktūras per 65 kalendorines dienas nuo sąskaitos faktūros pateikimo rangovui dienos (sutarties 3.1. p.). Ieškovė 2016 m. balandžio mėnesį objekte atliko darbų už 8 682,46 Eur be PVM arba 10505,78 Eur su PVM, už šiuos darbus atsakovė turėjo sumokėti iki 2016 07 02. Atsakovė 2016 07 04 ieškovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą 262,81 Eur sumai už sutarties 3.3. p. nustatytas ir atsakovės suteiktas paslaugas (statybos aikštelės priežiūrą ir eksploataciją, teritorijos aptvėrimą ir kt.). Ieškovė, sutikdama su šia suma, šią sumą įskaitė į atsakovės skolą ir ieškinyje prašė priteisti 8 419,81 Eur.
  1. Atsakovė dėl atliktų darbų pretenzijų nereiškė ir neginčijo faktų, kad priėmė ieškovės atliktus darbus už 8 682,46 Eur sumą ir kad už juos nesumokėjo, tačiau nurodė, jog šią sumą įskaitys mažindama priešieškinio reikalavimus.
  1. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad atsakovės argumentai dėl mokėjimo už atliktus darbus sulaikymo nepagrįsti ir nesuteikia teisės sulaikyti mokėjimą už atliktus darbus, todėl ieškinio reikalavimą tenkino.
  1. Šalių atstovai neginčijo aplinkybės, kad ieškovei buvo perduotas techninis darbo projektas, kuris turėjo žymą „Pritariu statyti“ ir kuriame buvo išspręsti ir techninio projekto, ir darbo projekto sprendiniai. Teismas vertino, kad techninis darbo projektas buvo detalus ir pakankamai išsamus, juo vadovaujantis ieškovė vykdė darbus, todėl sutiko su ieškove, kad, tik pakeitus kai kuriuos projekto įgyvendinimo sumanymus, reikėtų parengti darbo projektą pagal naujus pakeitimus. Kadangi atsakovė ieškovei nepateikė projekto sprendinių pakeitimų, t. y. nepateikė jokių duomenų apie tai, kas pakeista, teismas sutiko su ieškove, kad ji, neturėdama duomenų apie sprendinių pakeitimus (techninės užduoties), objektyviai negalėjo įvykdyti pareigos parengti darbo projektą. Teismas nurodė, kad darbo projektas rengiamas išimtinai tik techninio projekto sprendinių pagrindu ir už tai atsako darbo projekto autorius (STR „Statinio projektavimas“10 p.). Joks STR „Statinio projektavimas“ punktas nenumato savarankiškos teisės darbo projektą rengiančiam asmeniui į darbo projektą įtraukti kitokį (naują ar skirtingą) sprendinį, nei numatytas techniniame projekte, be statytojo aiškaus nurodymo, atitinkančio STR „Statinio projektavimas“ reikalavimus. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovei neatsiranda pareiga kompensuoti atsakovės 8 712 Eur išlaidas, sumokėtas kitam projektuotojui.
  1. Teismas nustatė, kad šalių sudarytoje sutartyje numatytas vienašališko sutarties nutraukimo atvejis tik subrangovui nevykdant savo įsipareigojimų, o nevykdant savo įsipareigojimų rangovui, vienašališko sutarties nutraukimo atvejai nenumatyti, taip pat sutartyje nedetalizuotas pažeidimų pobūdis ir mastas. Todėl teismas sutarties pažeidimą vertino ir sprendė, ar jis buvo esminis pagal CK 6.217 straipsnio kriterijus. Teismas nustatė, kad atsakovė 2013 metais ieškovei darbų suteikė tik 3,5 pros. nuo visos tais metais sutartyje numatytos suteikti darbų apimties, o 2014 ir 2015 metais ieškovei darbų iš viso nesuteikė, todėl teismas vertino, kad tuo buvo pažeisti ieškovės sutartiniai lūkesčiai ir interesai. Atsakovė 2016 metais papildomo susitarimo ieškovei nepateikė, atsakovė priėmė ieškovės tinkamai ir kokybiškai atliktus darbus, teismas byloje nenustatė jokių duomenų apie įvykusius draudiminius įvykius, todėl vertino, kad sutarties 5.13 p. numatytas ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimo nepateikimas atsakovei nesukėlė neigiamų pasekmių, todėl sprendė, kad netesybų (baudų) skaičiavimas, netaikytinas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, nes atsakovė pažeidė pareigą apmokėti už atliktus ir priimtus darbus, nesuteikė tokios darbų apimties, kuri buvo numatyta sutartyje. Teismas, konstatavęs, kad sutartis vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės, priešieškinio reikalavimus atmetė.

7II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 13 405,95 Eur baudą dėl vienašalio sutarties nutraukimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų parengti darbo projektą, suderinti su projektuotoju, užsakovu ir pateikti rangovui, neįsigilino į bylos esmę, šio įsipareigojimo įvykdymo reikšmę ir šalių priešpriešinius sutartinius įsipareigojimus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovė ieškovei nepateikė užduoties (duomenų), pagal kurią ieškovė turėjo pakoreguoti savo darbo projekto dalį ir dėl to, neturėdama duomenų apie sprendinių pakeitimus (techninės užduoties), ieškovė objektyviai negalėjo įvykdyti pareigos parengti darbo projektą. Teismas neįsigilino ir nevertino aplinkybės, kaip ieškovė galėjo atlikti darbus, neturėdama projektinės dokumentacijos su pakeitimais, nors faktiškai darbus atliko ne pagal techninį darbo projektą, o su neesminiais pakeitimais, kurių teigia nežinojusi.
    1. Teismas nepagrįstai atsakovės pareigos laiku atsiskaityti už atliktus darbus neįvykdymą ir ieškovės sutartinių lūkesčių ir interesų pažeidimą pripažino esminiu sutarties pažeidimu. Teismas neįvertino, kad ieškovė neįvykdė sutartinio įsipareigojimo parengti darbo projektą, todėl atsakovė pasinaudojo sulaikymo teise ir už atliktus darbus neatsiskaitė. Atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymas sąlygotas pačios ieškovės sutarties nevykdymo, todėl nepagrįstai pripažintas esminiu sutarties pažeidimu. Neapmokėta ieškovei suma sudaro vos 3,1 procento nuo bendros sutarties kainos, kas jau savaime paneigia esminę reikšmę.
    1. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumą ir nevertino ieškovės veiksmų atitikimo CK 6.691 straipsnio reikalavimams, nors bylos medžiaga aiškiai patvirtina netinkamą ieškovės bendradarbiavimo pareigos vykdymą.
  1. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovė, atlikdama darbus, pakeitė darbo projekto sprendinius. Visi darbai atlikti vadovaujantis galiojančiu ir neatšauktu techniniu darbo projektu su techninės priežiūros pritarimu statyti. Visus darbus apeliantė priėmė nepareiškusi jokių pretenzijų ar pastabų dėl jų neatitikimo sutarties dokumentams.
    1. Teismo išvados dėl apeliantės sutartinių įsipareigojimo nevykdymo esmingumo yra pagrįstos. Atlygio už atliktus darbus negavimas, ypač nesant ginčo dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės, esmingai pažeidžia rangovo interesus bei tikslus ir šiai sutarties šaliai suteikia teisę ją nutraukti dėl esminio pažeidimo.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
  1. Apeliacijos dalyką sudaro subrangovo vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo patikrinimas apeliantei ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis teismas apeliantės sutartinių įsipareigojimų nevykdymą vertino esminiais subrangos sutarties pažeidimais, pagrįstumą.
  1. Byloje nustatyta, kad šalių sudarytos 2013 10 28 statybos subrangos sutartimi ieškovė (subrangovas) įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti šildymo, vėdinimo, lauko ir vidaus vandentiekio bei nuotekų darbus Akademijos gimnazijos priestato, adresu ( - ) pagal suderintą lokalinę sąmatą ir projektinę dokumentaciją. Bendra sutarties objekto darbų kaina 268119 Eur. Sutarties 4.1 p. šalys sutarė, kad subrangovas darbus vykdo pagal patvirtintą ir suderintą užsakovo ar rangovo patvirtintą darbų atlikimo grafiką. Subrangovas įsipareigojo iki 2013 11 12 atlikti lauko inžinerinių tinklų su įranga montavimo darbus už 43645 Eur, o visus kitus darbus įsipareigojo atlikti pagal darbų atlikimo grafiką, bet ne vėliau kaip iki 2018 07 30.
  1. CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.); taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.).
  1. Ginčo sutartyje šalims nenumačius ieškovei teisės vienašališkai nutraukti sutartį dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo, teismas ieškovės vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumą vertino remdamasis CK 6.217 straipsniu, reglamentuojančiu vienašalio sutarties nutraukimo atvejus, sąlygas ir tvarką.
  1. Sutarties pažeidimo vertinimo esminiu kriterijai nustatyti CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose. Šių kriterijų taikymo klausimu kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).
  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, įsipareigojusi ieškovei 2013 metais darbų suteikti už 43645 Eur, jų suteikė už 1552 Eur, o 2014 ir 2015 metais ieškovei darbų iš viso nesuteikė, 2016 metais ieškovei suteikė darbų už 8682,46 Eur. Teismas šių aplinkybių pagrindu sprendė, kad ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, nes atsakovė pažeidė pareigą apmokėti už priimtus darbus ir nesuteikė tokios darbų apimties, kuri buvo numatyta sutartyje. Apeliantė skunde teigia, kad šalys sutartyje nebuvo numatę, kokiomis konkrečiai dalimis ir apimtimis darbai turi būti suteikti ieškovei per 2014, 2015, 2016 metus, ieškovė dėl darbų 2014, 2015 metais nesikreipė, jokių pretenzijų nepareiškė, todėl darbų pagal sutartį nepateikimas tais metais ir atlyginimo už 2016 metais atliktus darbus, kurio vertė yra tik 3,1 proc. nuo bendros darbų sumos, nesumokėjimas teismo nepagrįstai pripažinti ieškovės teisėtų lūkesčių ir interesų pažeidimu. Kolegijos vertinimu, šie apeliantės skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  1. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį pagrindinė rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą, o užsakovo pagrindinė pareiga - atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga (CK 6.644 str. 1 d., 6.681 str. 1 d.). Statybos rangos sutartimi rangovas, įsipareigodamas pagal užsakovo užduoti pastatyti statinį ar atlikti kitus statybos, turi interesą už atliktus darbus gauti atlygį ir tokiu būdu siekti pelno, todėl vertintina, kad atsakovei, sutartimi įsipareigojusiai suteikti ieškovei darbų už 268119 Eur, o suteikusiai tik už 10234 Eur, taip pat laiku nesumokėjusiai už priimtus darbus, buvo esmingai pažeisti ieškovės interesai bei tikslai gauti pelną. Šio pažeidimo nepaneigia atsakovės atsikirtimai, kad pati ieškovė nesikreipė dėl darbų suteikimo ir jokių pretenzijų atsakovei nereiškė. Vertintina, kad atsakovė, nesuteikusi darbų, sukūrė ieškovei teisinį neapibrėžtumą dėl tolesnių sutartinių santykių ir teisėtų sutartinių lūkesčių gauti pelną pažeidimą.
  1. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad nepagrįstai konstatuotas ieškovės lūkesčių ir interesų pažeidimas, kadangi teismas neįvertino, jog pati ieškovė neįvykdė sutartinio įsipareigojimo parengti darbo projektą, todėl atsakovė pasinaudojo sulaikymo teise ir už atliktus darbus neatsiskaitė. Apeliantė nurodytomis aplinkybėmis

    11(nebendradarbiavimu, darbo projekto neparengimu) grindė savo atsikirtimus į ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei skolą už 2016 m. balandžio mėn. atliktus darbus, tačiau aplinkybių, kad ieškovei 2014, 1015 metais iš viso nebuvo suteikta darbų neginčijo. Apeliaciniame skunde nėra keliamas teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinys ir iš atsakovės priteista skola už atliktus darbus, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl skundo argumentai, susiję su šia teismo sprendimo dalimi (kad teismas nevertino aplinkybės, kaip ieškovė galėjo atlikti darbus neturėdama projektinės dokumentacijos su pakeitimais), atmestini kaip neturintys įtakos skundžiamo teismo sprendimo daliai (CPK 185 str.).

  1. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas šioje ginčo dalyje neteisėtomis ar nepagrįstomis, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kėdainių rajono aplinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  1. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos 300 Eur advokato atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidos (CPK 93, 98 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

12Apeliacinį skundą atmesti.

13Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti ieškovei UAB „Orestinos montažas“, juridinio asmens kodas 168948393, iš atsakovės UAB „Vikstata“, juridinio asmens kodas 161435139, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

15Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai