Byla eI-1436-821/2017
Dėl įsakymo dalies panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovo atstovei E. C., trečiųjų suinteresuotų asmenų - valstybės įmonės Valstybės žemės fondas atstovei G. M. ir akcinės bendrovės „Amber Grid“ atstovui advokatui Mindaugui Jablonskiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Valstybės žemės fondas ir AB „Amber Grid“ dėl įsakymo dalies panaikinimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 36VI-(14.36.2.)-1057 „Dėl servituto nustatymo T. V. žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio Rietavo savivaldybės ( - ) seniūnijos ( - ) kaime“ (toliau – ir Įsakymas) 2.4 punktą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymu buvo nustatytas žemės servitutas, o ginčijamu Įsakymo 2.4 punktu buvo nustatyta vienkartinė 3 744 Lt kompensacija už servituto nustatymą. Pareiškėja nurodė, kad su akcine bendrove „Amber Grid“ (toliau – ir Bendrovė) buvo tariamasi dėl servituto sutarties sudarymo, sutartyje numatant kompensacijos sumą 11 427,00 Lt. Pareiškėja teigė neprieštaraujanti servituto nustatymui, tačiau nesutiko su Įsakyme nurodytu kompensacijos dydžiu bei jos vienkartiniu, o ne periodiniu pobūdžiu.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pagal Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Servitutų nustatymo taisyklės) 10 punktą, Tarnybos skyrius nėra įpareigojamas perskaičiuoti nustatytą kompensacijos dydį. Šį dydį nustato teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

7Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – ir Fondas) atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus inžinierė, vadovaudamasi vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (toliau – ir Metodika) 2014 m. sausio 9 d. parengė Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktą Nr. 680700030006A ir Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 680700030006B. Metodikoje numatytas bendras visos kompensacijos dydžio apskaičiavimas, kuris gali būti išmokamas per vieną kartą arba atskirais periodiniais mokėjimais, tačiau nepriklausomai nuo mokėjimo būdo kompensacijos dydis nesikeičia.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Amber Grid“ atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Metodikoje įtvirtintos formulės numato bendrą kompensacijos dydžio apskaičiavimą pagal faktinius skaičiavimo metu būtinus įvertinti duomenis, o jokie kintami dydžiai, kurių pagalba būtų įvertinami žemės sklypo savininko praradimai ateityje, kompensacijų skaičiavimo formulėse nenumatyti. Net ir panaikinus skundžiamą Įsakymo punktą, Tarnyba neturėtų teisinio pagrindo savarankiškai perskaičiuoti pareiškėjai išmokėtinos kompensacijos dydžio, nes teisės aktai nesuteikia Tarnybai tokios teisės. Paaiškino, kad Bendrovės pasiūlymas galiojo su sąlyga, kad tarp pareiškėjos ir akcinės bendrovės „Amber Grid“ bus sudaryta ir notariškai patvirtinta sutartis dėl servituto nustatymo. Stengdamasi pasiekti susitarimą su pareiškėja ir užkirsti kelią ateityje tarp šalių galintiems kilti ginčams, Bendrovė už servituto nustatymą pasiūlė pareiškėjai 30 procentų didesnę vienkartinę kompensaciją nei buvo nustatyta Fondo. Taip pat pareiškėjai buvo pasiūlyta 6 560 Lt kompensacija už magistralinio dujotiekio specialios apsauginės zonos žemės sklype nustatymą.

9Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, jog paskaičiavimas nėra aiškus, nesuprantama kaip paskaičiuota kompensacija.

10Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Teismo posėdžio metu Fondo atstovės palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Teismo posėdžio metu AB „Amber Grid“ atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.

13Skundas atmetamas

14Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus 2014 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1057 2.4 punkto, kuriame nurodyta, jog dėl žemės servitutų nustatymo pareiškėjai nurodyta pervesti 3 744,00 Lt (1 084,33 Eur) dydžio vienkartinę kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

15Iš pareiškėjos į bylą pateikto jos advokato elektroninio susirašinėjimo su AB „Amber Grid“ nustatyta, kad su pareiškėja buvo siekiama susitarti dėl servituto nustatymo ir kompensacijos išmokėjimo. 2014 m. birželio 3 d. elektroniniu paštu pareiškėjos advokatui buvo siųstas Fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. sausio 9 d. Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktas Nr. 680700030006B (I t. b. l. 13, 15), kuriame ranka įrašytuose punktuose (9 ir 10 punktai) buvo išdėstytas pasiūlymas dėl kompensacijos dydžio pareiškėjai sutinkant sudaryti notarinę sutartį. Pasiūlyta nuostolių atlyginimo suma pareiškėjai buvo didesnė (11 427 Lt) nei paskaičiuota Fondo akte (3 744 Lt). Tačiau notarinė sutartis nebuvo pasirašyta, pareiškėjos atstovui buvo pasiūlyta atsiųsti suformuluotus norimus taisyti punktus arba komentavimą su kokiais punktais nesutinkama (I t. b.l. 14).

16Magistralinio dujotiekio ( - ) specialiojo plano rengėjas, 2014 m. birželio 5 d. raštu Nr. 7-144 (b. l. 43-44) Tarnybos skyrių informavo apie tai, kad Bendrovė vykdo gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtros projekto „Magistralinis dujotiekis ( - )“ (magistralinio dujotiekio ( - )) pajėgumo didinimas), įtraukto į pirmąjį Europos Sąjungos bendro intereso projektų sąrašą bei Vyriausybės 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1195 pripažinto valstybei svarbiu ekonominiu projektu, įgyvendinimo procesą, ir pridėjo, be kita ko, vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą (visiems žemės sklypams pagal pateiktus sąrašus) bei kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktus (visiems žemės sklypams pagal pateiktus sąrašus).

17Pareiškėjai su AB „Amber Grid“ nepavykus sudaryti notarinės sutarties, 2014 m. birželio 12 d. prašymu (I t. b.l. I t. 70-71), vadovaudamasi Servitutų nustatymo taisyklių 6.2, 8 ir 9 punktais, Bendrovė prašė nustatyti siūlomus žemės servitutus pagal magistralinio dujotiekio ( - ) teritorijų planavimo dokumentą (Specialųjį planą), be kita ko, ir pareiškėjos žemės sklypui (I t. b. l. 38-41).

18Tarnybos skyriaus vedėjo, veikiančio pagal Tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9)-276, įsakymu pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam privačios žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )), esančiam Rietavo savivaldybėje, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime, buvo nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę 1,3432 ha plote tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (I t. b.l. 6–7). Apie priimtą įsakymą pareiškėja informuota Tarnybos skyriaus 2014 m. birželio 26 d. raštu Nr. 36SD-(14.36.101)-1779, siunčiant Įsakymą su priedais - aktais Nr. 680700030006A bei 680700030006B (I t. b.l. 56).

19Pareiškėja neginčijo paties servituto nustatymo administraciniu aktu fakto ar jo dydžio, tačiau nesutiko su nuostolių atlyginimo dydžiu ir vienkartiniu kompensacijos pobūdžiu, o savo nesutikimą grindė tuo, kad AB „Amber Grid“ atsiųstoje tipinėje servituto sutartyje buvo numatyta 11 427 Lt kompensacija, kai tuo tarpu servitutą nustačius administraciniu aktu, buvo paskirta tik 3 744 Lt kompensacija.

20Pareiškėjos skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu jį patenkinto, panaikino skundžiamą Įsakymo dalį, konstatavęs, kad Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų (I t. b. l. 190-195). Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi (II t. b.l. 33-41) atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalis, panaikino teismo sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nutartyje atkreipė dėmesį, kad atsakovas, administraciniu aktu nustatydamas servitutą ir kompensacijos dydį, vadovaujasi teisės aktais, pagal kuriuos kompensaciją apskaičiuoja ne viešpataujančio daikto savininkas (AB „Amber Grid“), bet teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Todėl pareiškėjai ir Bendrovei nepavykus susitarti dėl servituto nustatymo notarine sutartimi, servituto nustatymui administraciniu aktu Bendrovės anksčiau siūlytos sąlygos ir kompensacijos dydis pareiškėjai nebėra aktualūs.

21Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje servituto nustatymo pagrindus, numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

22Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtino Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika).

23Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Metodikoje pateikta kompensacijos apskaičiavimo formulė (principai) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo. Šis atlyginimas priklausytų nuo individualaus turto vertinimo, pateiktų įrodymų pagrįstumo. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus idealius turto vertės nustatymo atvejus. Tai yra preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūras paprastai ir efektyviai. Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros ir nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Kartu Metodika neužkerta kelio asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius (rinkos vertės sumažėjimą, praradimą ir pan.) tiek, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015; 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2801/2014).

24Kaip minėta, šioje byloje nėra ginčo dėl servituto nustatymo administraciniu aktu, tačiau pareiškėjos netenkina Įsakymo 2.4 p. nurodytas kompensacijos dydis.

25Metodika reglamentuoja Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą (Metodikos 1 p.), kuris kaip minėta skirtas nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Pagal Metodikos 2 punkto nuostatas nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: sunaikinamus pasėlius ir sodinius (2.1. p.); iškertamą mišką (2.2. p.); prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį (2.3. p.).

26Iš Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akto (toliau – ir Kompensacijos už pasėlius aktas, I t. b.l. 81) bei Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akto (toliau – ir Vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo aktas, I t. b.l. 82) turinio matyti, kad pareiškėjai buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikintus pasėlius, nuostoliai patirti už iškertamą mišką ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo. Iš pateiktų aktų, matyti, jog kompensacijos dydį apskaičiavo valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius.

27Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai buvo paskaičiuoti ir atlyginti nuostoliai už sunaikintus pasėlius (miežius (vasarinius, nesalyklinius)), kurie įvertinti 1369,00 Lt dydžio suma.

28Metodikos 4 punkte nustatyta, jog sunaikinamų pasėlių rinkos vertė (Np) apskaičiuojama pagal formulę: Np = Dvid. x 100 x Sp x K1 x K2, čia: Dvid. – žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras, tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu; Sp – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais); K1 – žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinė kaina, kuri nustatoma pagal žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas; K2 – žemės sklypo našumo balo santykis su vidutiniu Lietuvos žemės našumo balu (39).

29Bendra sunaikinamų pasėlių ir sodinių rinkos vertė įrašoma į kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktą (šios Metodikos 1 priedas). Jį užpildo teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas (Metodikos 6 p.). Pasėlių rūšys, plotai, sodinių rūšys ir skaičius nustatomi pagal faktinės žemės naudojimo būklės analizę teritorijų planavimo dokumento rengimo metu (Metodikos 7 p.). Kompensacijų apskaičiavimo akte įrašyta, jog 0,8509 ha plote buvę pasėliai - miežiai (vasariniai, nesalykliniai). Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad pasėlių plotas ar jų rūšis butų nurodyti klaidingai.

30Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) rodikliai nustatyti žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“. Pagal minėtą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą, vidutinis miežių derlingumas 100 kg iš 1 ha – 23,6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-799 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2014 metais patvirtinimo“, normatyvinė salyklinių miežių tonos kaina – 710 Lt, maistinių miežių tonos kaina – 560 Lt, o pašarinių - 540 Lt. Pažymėtina, kad skaičiuojant nuostolius už sunaikintus miežių pasėlius, buvo imama aukščiausia (710 Lt už toną) salyklinių miežių kaina, nors akte nurodyta, jog miežiai nesalykliniai. Taigi nuostolių, patirtų už sunaikintus pasėlius, suma apskaičiuota taip: Np = 23,60 (derlingumas) x 100 x 0,8509 ha pasėlių plotas x 0,71 Lt už kg (normatyvinė salyklinių kviečių tonos kaina – 710 Lt) x 0,96 (žemės sklypo unikalus Nr.( - )) naudmenų našumo balas 37,6/39). Teisėjų kolegija, įvertinusi Kompensacijos už pasėlius apskaičiavimo aktą bei Vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo aktą sprendžia, jog pareiškėjos patirti nuostoliai už sunaikintus pasėlius (miežius vasarinius, nesalyklinius) įvertinti tinkamai.

31Pareiškėjai taip pat buvo paskaičiuoti nuostoliai už iškertamą mišką, kurie įvertinti 229 Lt dydžio suma. Pagal Metodikos 8 p. iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574), nustatyta medynų tūrio verte. Kaip matyti iš Detalaus kompensacijos apskaičiavimo išrašo (I t. b.l. 50-51). Iškertamo miško rinko vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei, kurią apskaičiuoja Valstybinė miškų tarnyba. Detaliame kompensacijos apskaičiavimo išraše (I t. b.l. 50-51) pateiktos taksacinių sklypų medynų vertės ir paskaičiuota bendra miško medynų tūrio vertė, kuri 0,4211 ha lygi 229 Lt. Pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų ar specialių žinių pagalba gautų duomenų, kurie paneigtų minėtų nuostolių paskaičiavimus.

32Metodikos 2.3 punkte nurodyta, kad nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Metodikos 9.1 punkte nurodyta, kad nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų (Nžūn) apskaičiuojami pagal formulę: Nžūn = 15 x S x Kp, čia: S – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais); Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 patvirtintos žemės ūkio veiklos pajamų iš žemės ūkio naudmenų hektaro normos (2013 m. spalio 29 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d.), kurios atsižvelgiant į pareiškėjos sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balą (37,6) yra neigiama ir lygi -135 Lt/ha, tačiau nagrinėjamu atveju skaičiavimuose buvo taikytas pareiškėjai palankesnis didesnio našumo balo veiklos pajamų normatyvas (155 Lt/ha). Taigi, nuostoliai pareiškėjai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypo (unikalus Nr.( - )) dalį (0,8509 ha) pagal pagrindinę (žemės ūkio) žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį sudaro 1978 Lt (15 x 0,8509 ha x 155). Pagal Metodikos 9.2 p. nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, kai sklypo paskirtis – ne žemė ūkio paskaičiuoti pagal formulę Nk = 15´Sk´Vk´Kr´Kn, čia: Sk – žemės plotas (hektarais), kuriame nustatomas žemės servitutas, išskyrus žemės ūkio paskirties žemėje esančias žemės ūkio naudmenas; Vk – vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 (Žin., 2012, Nr. 146-7536), nustatyta tvarka; Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį laipsnis. Kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1. Taigi, nuostoliai pareiškėjai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) dalį (0,4932 ha) pagal (ne žemės ūkio) žemės naudojimo paskirtį, sudaro 168 Lt (15 x 0,4932 ha x (30312/38,5) x 0,029 x 1). Atsižvelgus į tai akivaizdu, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai apskaičiuoti 1978 Lt ir 168 Lt nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

33Kaip matyti iš aktuose pateikiamų skaičiavimų bendra nuostolių suma dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto sudaro 3744 Lt (1369 Lt + 229 Lt + 1978 Lt + 168 Lt), todėl nėra pagrindo teigti, kad šie nuostoliai paskaičiuoti neaiškiai ar nesuprantamai. Tarnybos įsakymas ir su juo pareiškėjai pateikta informacija buvo pakankama tam, kad pareiškėja įvertintų kompensacijos apskaičiavimo pagrįstumą, kompensacijos dydį bei galėtų imtis įstatyme numatytų teisinių priemonių ginti savo galimai pažeistas teises. Pareiškėjai nesutinkant su kompensacijos dydžiu, paskaičiuotu pagal Metodikos nuostatas, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, jai tenka pareiga paneigti šios kompensacijos apskaičiavimo teisingumą.

34Pažymėtina, jog pareiškėja skunde nenurodė jokių Įsakymo 2.4 punkto neteisėtumo motyvų, neginčijo Įsakymo 2.4 punkte numatytos kompensacijos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, nenurodė jokių teisės aktų, kurių pažeidimas galėjo būti padarytas nustatant kompensacijos dydį, bei jokių teisinių motyvų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad Įsakymo 2.4 punktas yra naikintinas. Pagal ABTĮ straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjai. Todėl pareiškėjos suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjos ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde, o ne paaiškinimuose, kitokio pobūdžio dokumentuose ar išsakytos posėdžio metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A520-480/2013).

35Pareiškėja savo nesutikimą su Įsakymo dalimi grindė išimtinai tuo, jog AB „Amber Grid“ atsiųstoje tipinėje servituto sutartyje buvo numatyta didesnė, t.y. 11 427 Lt kompensacija. Dėl šio pareiškėjos argumento Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016-10-26 nutartyje nurodė, kad pareiškėjai ir Bendrovei nepavykus susitarti dėl servituto nustatymo notarine sutartimi, servituto nustatymui administraciniu aktu Bendrovės anksčiau siūlytos sąlygos ir kompensacijos dydis pareiškėjai nebėra aktualūs.

36Pareiškėja taip pat nurodo, jog nėra aišku, kodėl paskaičiuota kompensacija yra vienkartinė, o ne periodinė. Dėl šio pareiškėjos argumento pažymėtina, jog Metodikos 9.1. punkte ir 9.2. punkte pateiktų nuostolių apskaičiavimo formulių, gautos sumos dauginamos iš 15, t. y. didinamos 15 kartų. Šio koeficiento („15“) reikšmė nurodyta pirmojoje Metodikos redakcijoje, patvirtintoje 1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1545. Minėtos redakcijos Metodikos 1.2 punkte nurodyta, kad „kai žemės ūkio paskirties žemės nebus galima panaudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nuostoliai apskaičiuojami dauginant metinį normatyvinį pelną (apskaičiuotą pagal Agrarinės ekonomikos instituto parengtą metodiką) iš terminuoto servituto naudojimo metų skaičiaus (tačiau ne daugiau kaip 15), o jeigu žemės servitutai nustatyti neterminuotam laikui, dauginama iš 15“. Vėlesnėse Metodikos redakcijose šis koeficientas „15“ taip pat išlieka, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuostoliai apskaičiuojami už vienerius metus, nes akivaizdu, jog pagal Metodiką paskaičiuota kompensacija yra periodinio pobūdžio.

37Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus Nr. 36VĮ-(14.36.2)-1057 įsakymo 2.4 punkto, kuriame nurodyta, jog dėl žemės servitutų nustatymo pareiškėjai nurodyta pervesti 3 744,00 Lt (1 084,33 Eur) dydžio vienkartinę kompensaciją yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti.

38Administraciniu aktu numatyta kompensacija turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į Metodikos nuostatas, tačiau Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo principai (formulė) neužkerta kelio asmeniui gauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tiek kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. Jei asmuo siektų įrodyti kitokį kompensacijos dydį negu numato Metodika, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles jis turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius realiai patiriamų nuostolių dydį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015). Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika, pareiškėja dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

39Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Pareiškėjos T. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 5. Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymu buvo nustatytas žemės servitutas, o... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybės žemės fondas... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Amber Grid“ atsiliepimu... 9. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir... 10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir... 11. Teismo posėdžio metu Fondo atstovės palaikė atsiliepimo argumentus ir... 12. Teismo posėdžio metu AB „Amber Grid“ atstovas palaikė atsiliepimo... 13. Skundas atmetamas... 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus... 15. Iš pareiškėjos į bylą pateikto jos advokato elektroninio susirašinėjimo... 16. Magistralinio dujotiekio ( - ) specialiojo plano rengėjas, 2014 m. birželio 5... 17. Pareiškėjai su AB „Amber Grid“ nepavykus sudaryti notarinės sutarties,... 18. Tarnybos skyriaus vedėjo, veikiančio pagal Tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo... 19. Pareiškėja neginčijo paties servituto nustatymo administraciniu aktu fakto... 20. Pareiškėjos skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis... 21. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti... 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541... 23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Metodikoje... 24. Kaip minėta, šioje byloje nėra ginčo dėl servituto nustatymo... 25. Metodika reglamentuoja Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio... 26. Iš Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akto... 27. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai buvo paskaičiuoti ir atlyginti... 28. Metodikos 4 punkte nustatyta, jog sunaikinamų pasėlių rinkos vertė (Np)... 29. Bendra sunaikinamų pasėlių ir sodinių rinkos vertė įrašoma į... 30. Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) rodikliai... 31. Pareiškėjai taip pat buvo paskaičiuoti nuostoliai už iškertamą mišką,... 32. Metodikos 2.3 punkte nurodyta, kad nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto... 33. Kaip matyti iš aktuose pateikiamų skaičiavimų bendra nuostolių suma dėl... 34. Pažymėtina, jog pareiškėja skunde nenurodė jokių Įsakymo 2.4 punkto... 35. Pareiškėja savo nesutikimą su Įsakymo dalimi grindė išimtinai tuo, jog AB... 36. Pareiškėja taip pat nurodo, jog nėra aišku, kodėl paskaičiuota... 37. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 38. Administraciniu aktu numatyta kompensacija turi būti apskaičiuojama... 39. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 40. Pareiškėjos T. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 41. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...