Byla A-24-492/2015
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo byloje – akcinė bendrovė „Litgrid“ – dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. L. 2014 m. sausio 15 d. kreipėsi su skundu (b. l. 4-8) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1623 (toliau – ir ginčijamas įsakymas).

5Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-32-243/2013 panaikintas 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 2.2 punktas, kuriuo buvo nustatyta, jog akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos energija“ žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 3 417,06 Lt per trisdešimt dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamo turto registre, ir Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota iš naujo nustatyti vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį. Argumentavo, jog teismui panaikinus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 2.2 punktą jis nebegali būti keičiamas ginčijamu įsakymu ir turėjo būti priimtas naujas individualus administracinis aktas. Pareiškėjas nesutiko su paskaičiuotu kompensacijos dydžiu. Nurodė, jog ginčijamu įsakymu kompensacija paskaičiuota 2010 metų kainomis, o teismo sprendimas priimtas 2013 metais. Teigė, jog kompensacija turėjo būti perskaičiuota pagal 2013 metų kainas, kurios iš esmės pasikeitusios lyginant su 2010 metais. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika). Nurodė, jog žemės sklypui nustatytas 1,1650 ha ploto servitutas, patenkantis į miško naudmenas. Argumentavo, jog pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį atlyginama iškertamos medienos rinkos vertė, kurią gali nustatyti turto vertintojai. Tuo tarpu, Metodikos 8 punkte nurodyta, jog iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, nustatyta medynų tūrio verte. Pareiškėjo teigimu, Metodikos nuostatos, ta apimtimi, jog nėra skaičiuojama iškertamo miško rinkos vertė, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Žemės įstatymui, todėl atsakovo skaičiavimai yra nepagrįsti, nes juos atliko ne kompetentingi turto vertintojai. Pareiškėjas taip pat argumentavo, jog atsakovas netinkamai taikė nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį praradimo apskaičiavimo formulę pagal Metodikos 9.2 punktą, nes apskaičiuodamas formulės kintamąjį Kr – kapitalizacijos normos rodiklį – privalėjo atlikti vietovės privačios žemės rinkos tyrimus, o ne vadovautis Žemės ūkio ministerijos rekomendacijomis, bei nustatyti, jog formulės rodiklis Kn lygus 1, o ne 0,5, nes pareiškėjas nebeturi galimybės naudotis plotu, kuriame nustatytas servitutas. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-91 pakeistas sklypo dalies naudojimo pobūdis ir vietoje žemės ūkio paskirties žemės ji tapo kitos paskirties žeme, todėl pareiškėjas neterminuotai prarado galimybę naudotis jam priklausančia žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalimi. Pareiškėjo teigimu, nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą pagal paskirtį praradimo suma susidaro per vienerius metus, todėl atsakovas privalėjo nustatyti, jog servitutas neterminuotas ir nuostolių sumą padauginti iš 99 metų.

6Atsakovas Tarnyba atsiliepimu (b. l. 47-51) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsikirtimus grindė argumentu, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktą sprendime, kuriuo nustatytas servitutas, turi būti nurodomos ir nuostolių atlyginimo sąlygos. Teigė, jog laikantis šio reikalavimo negalėjo būti priimtas naujas administracinis aktas. Argumentavo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-31-162/2013 paliko galioti 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. Ž12-606, kuriuo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytas servitutas, tačiau įpareigojo iš naujo perskaičiuoti pareiškėjui mokėtinos kompensacijos už naudojimąsi servitutu dydį, todėl vykdant teismo sprendimą buvo taikomi įsakymo dėl servituto nustatymo priėmimo metu, t. y. 2010 metais, o ne 2013 metais, galioję teisės aktai. Pažymėjo, jog skaičiuojant kompensacijos dydį vadovavosi Metodikos nuostatomis.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepimu (b. l. 42-45) su pareiškėjo skundu nesutiko ir siūlė jį atmesti kaip nepagrįstą. Argumentavo, jog servitutas nustatytas 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu, todėl nuostoliai dėl servituto nustatymo apskaičiuoti vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Teigė, jog apskaičiuojant nuostolių dydį nei Žemės įstatymas, nei Metodika neįpareigoja atsakovo kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus, nes Metodikos 8 punktas reglamentuoja iškertamo miško rinkos vertės apskaičiavimą. Pažymėjo, jog pareiškėjas dėl nustatyto servituto neprarado savo nuosavybės, iškirsta mediena liko jam ir jis galėjo įgyvendinti savo nuosavybės teisę. AB „Litgrid“ teigimu, pagal Metodikos 9.2 punktą apskaičiuojant formulės kintamuosius dydžius Žemės ūkio ministerijos rekomendacijos negali būti laikomos neįpareigojančiomis. Nurodė, jog nepagrįstas pareiškėjo teiginys dėl nuostolių paskaičiavimo 99 metams, nes Metodikos 9.1 ir 9.2 punktuose nurodytose formulėse koeficientas 15 gali būti laikomas 15 metų, todėl pagal šias formules apskaičiuotas nuostolių dydis, susidarantis per 15 metų laikotarpį. Pažymi, jog pareiškėjas klaidingai nurodo, kad žemės sklypo dalis, kurioje nustatytas servitutas, vietoje žemės ūkio paskirties tapo kitos paskirties žeme. Teigė, jog visas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties, todėl žemės ūkio veikla jame nėra galima.

9II.

10Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu (b. l. 70-77) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1623 ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo nustatyti žemės savininkui A. L. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį.

11Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 1 punktu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (( - )), esančiame ( - ) (toliau – ir Žemės sklypas), nustatytas žemės servitutas – teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, kurių naudotojas AB „Lietuvos energija“ (naujas pavadinimas AB „Litgrid“). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-31-162/2013 panaikintas šio įsakymo 2.2 punktas, kuriuo apskaičiuotas žemės savininkui mokėtinos vienkartinės kompensacijos dėl servitutų nustatymo dydis, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigota iš naujo nustatyti kompensacijos dydį. Vykdydamas teismo sprendimą atsakovas priėmė ginčijamą įsakymą.

12Teismas sprendė, jog servitutas nustatytas ir kompensacija apskaičiuota Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo pagrindu, todėl kompensacija skaičiuojama servituto nustatymo metu buvusiomis kainomis. Teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, jog 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo 2.2 punktas panaikintas teismo sprendimu ir institucija įpareigota iš naujo apskaičiuoti kompensacijos dydį. Aplinkybė, jog institucija kompensaciją nustatė netinkamai ir turėjo ją perskaičiuoti, nelemia to, kad taikomi perskaičiavimo metu galioję teisės aktai. Ginčo teisiniai santykiai susiklostė 2010 m. rugsėjo 29 d. ir atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą ir perskaičiuodamas kompensacijos dydį, neturėjo teisinio pagrindo remtis 2013 metų kainomis. Tokią išvadą teismas grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktu, kuriame nurodyta, jog sprendime dėl servituto nustatymo turi būti ir nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai). Dėl tos pačios priežasties nagrinėjamu atveju taikyta aktuali Metodikos redakcija, galiojusi nuo 2010 m. rugpjūčio 29 d. iki 2013 m. sausio 18 d., t. y. 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo priėmimo metu. Tais pačiais motyvais pripažintas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, jog atsakovas turėjo priimti naują administracinį aktą, o ne pakeisti 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo 2.2 punktą. Pažymėta, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 5 d. sprendimu panaikintas tik minėtas punktas, todėl vykdydamas teismo įpareigojimą atsakovas pagrįstai panaikintą administracinio akto dalį išdėstė nauja redakcija.

13Vertindamas kompensacijos dydį teismas pažymėjo, kad Metodikos 8 punkte įtvirtinta, jog iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 nustatyta medynų tūrio verte. Teisėjų kolegijos vertinimu, Metodikos 8 punkto nuostata neprieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai, nes joje nėra nustatyta, kad rinkos vertę nustato tik turto vertintojas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, nes Metodikos 8 punktas apibrėžia miško rinkos vertės skaičiavimą.

14Teismas pažymėjo, jog neaišku, kodėl nuostolių dydis apskaičiuotas vadovaujantis 2012 metų duomenimis. Nurodė, jog nustatyta aplinkybė kelia abejones dėl paskaičiuotos kompensacijos sumos teisingumo.

15Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjui priklausantis sklypas Nr. 9 Valstybinės miškų tarnybos pateiktais duomenimis netaksuotas, todėl nėra nustatyta jo vertė, tačiau šiame sklype iškirsta daugiausiai - 0,4550 ha - pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio miško. Nuostolių paskaičiavimo rašte nurodyta, jog šiame sklype iškirtų medynų tūrio vertė 0,00 Lt. Teisėjų kolegija vertino, kad vien ši aplinkybė sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjui apskaičiuotos kompensacijos dydis nėra teisingas. Teismas taip pat sprendė, kad skaičiuojant nuostolių dydį buvo pažeistas Metodikos 9.2 punktas, nes kapitalizacijos normos rodiklis nebuvo apskaičiuotas pagal šio punkto reikalavimus. Žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį laipsnis Kn=0,5 teismo vertinimu buvo nustatytas teisingai.

16Teismas vertino, jog nuostolių, apskaičiuotų pagal Metodikos 9.2 punktą, suma (198,62 Lt), laikant, jog tokia suma susidaro per 15 metų, neatitinka teisingo atlyginimo, proporcingumo ir protingumo principų. Pažymėta, kad servitutas nustatytas neterminuotai. Tuo tarpu kompensacija nustatyta vienkartinė, tačiau įsakyme nepagrįstas toks institucijos sprendimas ir, atsižvelgiant į servituto atlygintinumo bei šalių interesų derinimo principus, nėra aišku, kodėl viešpataujančiojo daikto savininkui nėra nustatyta prievolė už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui mokėjimo periodinėmis kompensacijomis.

17III.

18Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 80-87), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19Atsakovas paaiškino, kad 2013 m. birželio 10 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas pateikti duomenis apie miško žemės ir medynų tūrio kainas taksacinių miško sklypų, patenkančių į žemės servitutus. Valstybinė miškų tarnyba 2013 m. liepos 25 d. raštu pateikė kainas 2012 m. sausio 1 dienai. Remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba apskaičiavo nuostolius. Pažymėjo, kad AB „Litgrid“ neprieštaravo tokiam skaičiavimui. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog žemės sklype Nr. 9 buvo iškirstas 0,4550 ha miško plotas, nurodo, kad šie skaičiai parodo servituto plotą. Pažymėjo, kad 2005 m. minėtame sklype buvo atliekami miško kirtimo darbai, todėl Valstybinė miškų tarnyba iškirstų medynų tūrio vertę šiam sklypui nurodė 0,00 Lt. Tvirtina, kad teisės aktai nenumato Tarnybai pareigos apskaičiuoti netaksuoto privataus sklypo medynų tūrio vertę. Apeliantas taip pat tvirtina, kad teisės aktai nenumato jam pareigos kreiptis į turto vertintojus ar kitus specialistus dėl teisės aktuose nenumatytų vertinimų atlikimo. Teigė, kad dėl privačios miškų ūkio paskirties žemės nuomos sandorių nebuvimo tam tikroje vietovėje sudėtinga nustatyti vidutines pajamas iš žemės nuomos, todėl buvo atsižvelgta į Vyriausybės nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo dydį. Atkreipė dėmesį, kad tik viešpataujančio daikto savininkas, prašydamas nustatyti žemės servitutą administraciniu aktu, turi teisę pasirinkti kompensacijos išmokėjimo būdą. Pažymėjo, kad šiuo atveju AB „Litgrid“ neišreiškė valios kompensaciją mokėti periodiškai.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. (b. l. 103-106).

21AB „Litgrid“ iš esmės sutiko su apeliacinio skundo argumentais.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV.

24Ginčo esmė

25Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro kompensacijos už administraciniu aktu nustatytą servitutą tinkamas apskaičiavimas.

26Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 1 punktu buvo nustatyti pareiškėjo A. L. nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. ( - )), esančiam ( - ), žemės servitutai (servitutų naudotojas – AB „Lietuvos energija“, servitutų paskirtis – 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybai ir aptarnavimui): teisė tiesti požemines komunikacijas ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 1.1650 ha); teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207, plotas 1.1650 ha).

27Byloje ginčijamu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1623, buvo pakeistas minėto 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-606 2.2 punktas, ir juo nustatyta, kad žemės savininkui atlyginami nuostoliai dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją – 4 265,85 Lt per 30 dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

28Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatytu kompensacijos dydžiu, skunde nurodė, kad kompensacija nepagrįstai nustatyta pagal 2010 m. kainas, turėjo būti apskaičiuota pagal 2013 m. kainas, atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką, nepagrįstai taikė jos 8 punktą, teigė, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį turi būti atlyginama iškertamos medienos rinkos vertė, netinkamai taikė Metodikos 9.2 punktą, nes apskaičiuojant formulės kintamąjį dydį Kr – kapitalizacijos normos rodiklį – nebuvo atlikti vietovės privačios žemės rinkos tyrimai, nepagrįstai formulės rodiklį Kn nustatė 0,5, turėjo būti 1, nes pareiškėjas neteko galimybės naudotis plotu, kuriame nustatytas servitutas; nustatytų nuostolių suma susidaro per vienerius metus, todėl ji turėjo būti dauginama ne iš 15, bet 99 metų, nes servitutas neterminuotas.

29Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, panaikindamas ginčijamą 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1623, įpareigojo atsakovą iš naujo nustatyti pareiškėjui vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį. Teismas išvadą dėl netinkamo kompensacijos dydžio grindė argumentais, kad buvo netinkamai taikyti Metodikos 8 punkto reikalavimai, Valstybinės miškų tarnybos pateiktos miško žemės ir medynų tūrio kainos 2012 m. sausio 1 dienos duomenimis, nors kompensacijos dydis turi būti apskaičiuojamas servituto nustatymo momentui – 2010 m. rugsėjo 29 d., be to, pareiškėjui priklausantis sklypas Nr. 9 apskritai netaksuotas, todėl nėra nustatyta jo medynų vertė, nors jo plotas – 0,4550 ha; taip pat nurodė, kad netinkamai buvo taikytas Metodikos 9.2 punktas, nes apskaičiuojant kapitalizacijos normos rodiklį nebuvo remtasi tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimais; konstatavo, kad nustatytas vienkartinis nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą pagal pagrindinę tikslinę paskirtį praradimo dydis – 198,62 Lt, kai servitutas nustatytas neterminuotai, neatitinka teisingo atlyginimo, proporcingumo ir protingumo principų.

30Atsakovas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, prašė jį panaikinti, pareiškėjo skundą atmesti.

31Pareiga atlyginti už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje servituto nustatymo bylose yra nurodęs, (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014), jog šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Atitinkamai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-93/2014). Ši praktika tiesiogiai susijusi ir su konstituciniu reikalavimu užtikrinti ribojamų nuosavybės teisių gynimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Todėl nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, servitutų taikymo apimtis tarnaujantiems daiktams (pareiškėjos žemės sklypams) turi būti vertinama per ekvivalentinės naudos kriterijų, t. y. ar pareiškėjas, atsižvelgiant į taikomus ribojimus, nepraranda teisės į teisingą, ekvivalentį atlyginimą.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 str.). Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

34Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Metodiką apskaičiuota kompensacija, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, nebūtinai kompensuoja visus realiai dėl servitutų nustatymo patiriamus nuostolius. Nagrinėjamos bylos kontekste Metodikos tikslas neatsiejamas nuo pasirinkimo šiuo atveju taikyti servitutą, kaip daiktinių teisių suvaržymą – tai sąlyginis paprastumas ir efektyvumas, vykdant didelę visuomeninę reikšmę turintį projektą (330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybai ir aptarnavimui). Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus konkrečius turto vertės nustatymo ir nuostolių atlyginimo atvejus – tai preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūras paprastai ir efektyviai. Kartu Metodika neužkerta kelio asmeniui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius (pvz., rinkos vertės sumažėjimą, praradimą) tiek, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas.

35Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Dėl paminėto, tie pareiškėjo argumentai, kurie siejami su visišku nuostolių atlyginimu, yra išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo ribų bei nesvarstytini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2829/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2955/2014). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus turėjo vertinti tik ta apimtimi, kiek buvo kvestionuojamas kompensacijos apskaičiavimo teisingumas Metodikos aspektu.

36Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su kompensacijos dydžiu, teigė, kad ji paskaičiuotas netinkamai taikant Metodikos nuostatas, ir neįrodinėjo realių nuostolių dydžio. Kaip minėta, Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo principai (formulė) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo. Jei pareiškėjas siektų įrodyti kitokį kompensacijos dydį, negu numato Metodika, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, jis turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius realiai patiriamų nuostolių dydį. Kadangi kompensacijai apskaičiuoti yra naudojamos specialios žinios, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių žinių pagalba gauti duomenys turėtų būti paneigiami taip pat naudojant specialias žinias (pvz., turto vertinimo išvadą, kitų šios srities specialistų atitinkamas išvadas ir pan.). Šis atlyginimas priklausytų nuo individualaus turto vertinimo, pateiktų įrodymų pagrįstumo.

37Iškirstų medynų tūrio verčių nustatymas

38Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomais argumentais, kad iškertamo miško rinkos vertė nepagrįstai nustatyta remiantis 2012 m. galiojusiomis kainomis, nors turėjo būti nustatyta remiantis 2010 m. galiojusiomis kainomis, bei nesutikdamas su teiginiu, kad nepagrįstai taksaciniame sklypo Nr. 9 žemės sklype iškirstų medynų tūrio vertė nurodoma 0, nurodė, kad pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose iškirstų medynų tūrio vertė buvo pateikta remiantis Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. liepos 25 d. raštu Nr. R2-2123 pateiktais duomenimis (b. l. 16-18). Teigė, kad sklype Nr. 9 2005 m. buvo atliekami miško kirtimo darbai, todėl pažymoje medynų tūrio vertė nurodyta 0, pabrėžė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi pareigos apskaičiuoti netaksuoto privataus miškų sklypo medynų tūrio vertės.

39Teisėjų kolegija pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą dėl servituto nustatymo administraciniu aktu, turi pareigą nustatyti mokėtinos kompensacijos dydį, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, bei pagrįsti skaičiavimo teisingumą. Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 12SD-(14.12.104)-3689 nurodyta, kad nustatytas servitutas patenka į šešių taksacinių sklypų ribas: Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 24, Nr. 25, Nr. 36, bei kad medynų tūrio vertė apskaičiuota taksacinio sklypo plotą padauginus iš medynų tūrio 1 ha vertės pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis (b. l. 13, 16-18): taksaciniame sklype Nr. 8 apskaičiuota 0,06 ha medynų tūrio vertė sudaro 95,64 Lt, sklypas Nr. 9, plotas 0,4550 ha netaksuotas, todėl medynų tūrio vertė nurodyta 0 Lt, sklype Nr. 10 apskaičiuota 0,19 ha medynų tūrio vertė sudaro 76 Lt, sklype Nr. 24 apskaičiuota 0,38 ha medynų tūrio vertė sudaro 564,68 Lt, sklype Nr. 25 apskaičiuota 0,02 ha medynų tūrio vertė sudaro 42,38 Lt, sklype Nr. 36 apskaičiuota 0,06 ha medynų tūrio vertė sudaro 68,64 Lt, Valstybinės miškų tarnybos pateiktos miško žemės ir medynų tūrio kainos remiantis 2012 m. sausio 1 d. duomenis, priežastys, kodėl nėra taksuotas sklypas Nr. 9, nėra nurodytos.

40Metodikos 8 punkte įtvirtinta, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško medynų, patenkančių į teritoriją, kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miško žemės vertės), kurią teritorijų planavimo dokumento rengėjo prašymu pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 nutarimu Nr. 205 nustatyta medynų tūrio verte. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 7 punkte apibrėžta, jog taksacinis miško žemės sklypas (toliau – sklypas) – vientisa miško žemės dalis, atskiriama nuo kitų atsižvelgiant į žemės naudmenų ir miško augavietės tipą, medyno taksacinius rodiklius. Tai yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas. Taksaciniai rodikliai nustatomi miškų inventorizacijos metu. Tai reiškia, jog miško taksacijos pagrindinis tikslas – tai kiekybinis medynų įvertinimas, inventorizuojant mišką: amžiaus, aukščio ir kitų taksacinių rodiklių (skersmens, skalsumo, tankumo, bonitetinės klasės, rūšinės sudėties formulės) nustatymas, medžių kokybės įvertinimas ir medienos tūrio ir prieaugio apskaičiavimas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 2.2.1 punktą (redakcija nuo 2013 m. balandžio 14 d.) duomenis apie miško žemės ir medynų tūrio vertę teikia Valstybinė miškų tarnyba. Tame pačiame punkte nurodyta, jog kai nėra taksacinės miško charakteristikos, miškų inventorizacija atliekama pagal Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406. To paties punkto redakcijoje, galiojusioje nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2010 m. gruodžio 29, t. y. ginčo teisinių santykių metu, buvo nurodyta, jog iki 20 ha miško sklypus taksuoja miškų urėdijos, virš 20 ha – VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas.

41Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad sklype Nr. 9 nepagrįstai nenustatyta iškirstų medynų vertė, neturėjo duomenų, kodėl teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo taksuojamas šis žemės sklypas. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas teigė, kad šiame sklype 2005 m. buvo vykdomi kirtimai, bei pateikė kadastro žemėlapio ištrauką apie sklypo būklę 2009 m., tačiau šis žemėlapis, kai nėra daugiau duomenų apie vykdytus kirtimus, nėra pakankamas įrodymas patvirtinti aplinkybę, kad šiame sklype nebuvo inventorizuotinos medienos ir servituto nustatymo metu iškertamo miško medynų vertė buvo 0,00 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pagrįstai nurodė, kad skaičiavimai turėjo būti grindžiami ne 2012 m., bet 2010 m., t. y. servituto nustatymo administraciniu aktu laiko, kainomis. Atsakovas, kuris yra teisės aktų įpareigotas nustatyti kompensacijos dydį, privalo iš kompetentingų institucijų gauti duomenis, reikalingus Metodikoje numatytiems skaičiavimams atlikti, bei pagrįsti jų teisingumą. Atsakovas neteikė argumentų, kad skaičiavimams reikalingų duomenų kompetentingos institucijos (nagrinėjamu atveju Valstybinė miškų tarnyba) neteikia ar negali pateikti, todėl laikytina, kad neįrodė skaičiavimų pagrįstumo, jo sprendimas dėl nustatytos kompensacijos už iškertamą mišką neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamo pagrįstumo objektyviais faktais (duomenimis) reikalavimų (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.).

42Kapitalizacijos normos rodiklio nustatymas

43Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad skaičiuojant nuostolių dydį buvo pažeistas Metodikos 9.2 punktas, nes pareiškėjui apskaičiuotų nuostolių už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį dydis nustatytas taikant ne Metodikos 9.2 punkte įtvirtintu būdu apskaičiuotą kapitalizacijos normos rodiklį (Kr), bet Vyriausybės nustatyto valstybinės žemės nuomos tarifo dydį (nuo 0,1 iki 4 procentų žemės vertės), teigė, kad dėl privačios miškų ūkio paskirties žemės nuomos sandorių nebuvimo tam tikroje vietovėje sudėtinga nustatyti vidutines pajamas iš žemės nuomos.

44Metodikos 9.2 nurodyta, jog nuostoliai (Nk) apskaičiuojami pagal formulę: Nk=15xSkxVkxKrxKn. Kr tai kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Atsakovas pripažįsta, jog kapitalizacijos normos rodiklį nustatė nesivadovaudamas Metodikos 9.2 punkto reikalavimais, t. y. nebuvo atlikti rinkos tyrimai ir nenustatytas santykis tarp tos vietovės vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Atsakovas paskaičiavimus grindė Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 12SD-(14.12.104)-3689, įpareigojančiu atsižvelgti į Žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. 2D-1027(12.17) „Dėl nuostolių skaičiavimo“ pateiktas rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad vidutines pajamas iš žemės nuomos galima nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 nutarimo Nr. 1798 1.2 punkte nustatyto valstybinės žemės nuomos tarifo dydį (nuo 0,1 iki 4 procentų žemės vertės). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 27 d. rašte nurodyta, jog tai yra specialisto nuomonė, kuri negali turėti įtakos teisės aktuose įtvirtintų nuostatų betarpiškam taikymui, taigi išvada, jog skaičiuojant nuostolių dydį buvo pažeistas Metodikos 9.2 punktas, nes kapitalizacijos normos rodiklis nebuvo apskaičiuotas pagal šio punkto reikalavimus, yra pagrįsta. Apelianto nurodomos aplinkybės nėra pagrindas netaikyti galiojančių Metodikos nuostatų. Be to, atsakovo nustatytas nuostolių dydis – 198,62 Lt, susidarantis per 15 metų (13,24 Lt per metus), tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu kelia pagrįstas abejones savo realumu, ir tai yra papildomas argumentas nenukrypti nuo nustatytų Metodikos reikalavimų.

45Aplinkybė, kad servitutą nustačius neterminuotai, kompensacija nustatyta vienkartinė, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl teisingo ir pagrįsto nuostolių atlyginimo būdo. Viešpataujančiojo daikto savininko pasirinkimas kokiu būdu kompensuoti tarnaujančiojo daikto savininko turtinius praradimus neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti patiriamus nuostolius tiek servituto nustatymo metu, tiek ateityje. Kaip jau buvo minėta, jei pareiškėjas siektų įrodyti, kad jo patiriami konkretūs nuostoliai yra didesni negu apskaičiuoti Metodikoje įtvirtintu būdu, jam nėra užkirstas kelias reikalauti realaus nuostolių atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

46Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai nurodė, kad atsakovas – viešojo administravimo sistemos subjektas – turi laikytis ne tik jo veiklą tiesiogiai reglamentuojančių, bet ir kitų teisės aktų, visų pirma, Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Išvada teismo sprendime, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1623 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-606“, kuriuo pareiškėjui nustatytas kompensacijos dydis, neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 8, 9.2 punktų nuostatų, savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, remiantis nutartais aptartais argumentais, iš esmės yra pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai jos nepaneigia, skundžiamas teismo sprendimas paliktinas galioti.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

48teisėjų kolegija

Nutarė

49Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

50Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. L. 2014 m. sausio 15 d. kreipėsi su skundu (b. l. 4-8) į... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013... 6. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu (b. l. 47-51) prašė pareiškėjo skundą... 7. Atsikirtimus grindė argumentu, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepimu (b. l. 42-45) su... 9. II.... 10. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu... 11. Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 12. Teismas sprendė, jog servitutas nustatytas ir kompensacija apskaičiuota... 13. Vertindamas kompensacijos dydį teismas pažymėjo, kad Metodikos 8 punkte... 14. Teismas pažymėjo, jog neaišku, kodėl nuostolių dydis apskaičiuotas... 15. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjui priklausantis sklypas Nr. 9... 16. Teismas vertino, jog nuostolių, apskaičiuotų pagal Metodikos 9.2 punktą,... 17. III.... 18. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l.... 19. Atsakovas paaiškino, kad 2013 m. birželio 10 d. kreipėsi į Valstybinę... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 21. AB „Litgrid“ iš esmės sutiko su apeliacinio skundo argumentais.... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV.... 24. Ginčo esmė... 25. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro kompensacijos už... 26. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos... 27. Byloje ginčijamu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio... 28. Pareiškėjas, nesutikdamas su nustatytu kompensacijos dydžiu, skunde nurodė,... 29. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą,... 30. Atsakovas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 31. Pareiga atlyginti už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje servituto nustatymo... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai... 34. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.... 35. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku... 36. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su kompensacijos dydžiu, teigė,... 37. Iškirstų medynų tūrio verčių nustatymas... 38. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomais... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama... 40. Metodikos 8 punkte įtvirtinta, kad iškertamo miško rinkos vertė lygi miško... 41. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad sklype Nr. 9 nepagrįstai... 42. Kapitalizacijos normos rodiklio nustatymas... 43. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu,... 44. Metodikos 9.2 nurodyta, jog nuostoliai (Nk) apskaičiuojami pagal formulę:... 45. Aplinkybė, kad servitutą nustačius neterminuotai, kompensacija nustatyta... 46. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo tarp šalių... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 48. teisėjų kolegija... 49. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 50. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą... 51. Nutartis neskundžiama....