Byla e2-22033-820/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant J. T., dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei L. S., atsakovei M. B. ir jos atstovei advokatei D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 383-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „SUDERVĖLĖ“ (toliau tekste – DNSB) ieškinį atsakovams M. B. ir R. B. dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovų dalimis 455,95 EUR įsiskolinimą už suteiktas komunalines paslaugas, iš atsakovo R. B. 209,65 EUR, iš atsakovės M. B. – 246,30 EUR.
    2. Priteisti iš atsakovų dalimis 179,64 EUR delspinigių – 82,67 EUR iš R. B. ir 96,97 EUR iš M. B..
    3. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
    4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog vykdo bendrijos nariams priklausančio bendro naudojimo turto priežiūrą, eksploataciją, remontą ir renovaciją. Kiekvienas bendrijos narys privalo atsiskaityti už suteiktas komunalines paslaugas ir bendro turto priežiūrą
  3. Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovo administruojamame name butas ( - ), Vilniuje. Atsakovei M. B. priklauso 53/100 buto, atsakovui R. B. – 47/100 dalys.
  4. Atsakovas R. B., parėmęs palikimą, atsako visu savo turtu. Atsakovas nepriėmė palikimo pagal apyrašą, todėl privalo sumokėti palikėjo skolas.
  5. Ieškovas, neturėdamas atsakovų nurodymų, kaip turėtų būti paskirstoma skola, iš atsakovų įmokų dengdavo senesnius įsiskolinimus, kaip nustato CK 6.55 straipsnio 2 dalis, todėl senatis nėra praleista.
  6. Atsakovams delspinigiai paskaičiuoti remiantis 2012 m. gegužės 27 d. susirinkimo priimtu sprendimu dėl delspinigių skaičiavimo, todėl prašo juos priteisti.
  1. Atsakovų atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovas R. B. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei prašė taikyti ieškinio senatį.
  2. Atsakovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes laiku sumoka už ieškovo suteiktas paslaugas.
  3. Ieškovo reikalaujama skola 209,65 EUR buvo ieškovo tėvo. Apie skolą sužinojo tik iš ieškinio. Tėvui skola susidarė 1996 metais, nes nebuvo šalto vandens skaitiklio, todėl buvo priskaičiuota 847,17 LTL už vandenį. Į atsakovo tėvą ieškovas kreipėsi 2005 m. kovo 30 d. Tėvas mirė 2007 m. vasario 20 d. atsakovo motina kalbėjo su ieškovo valdybos nariu, kuris pasakė, jog skola nurašyta ir mokėti nereikia. Ši skola nebuvo įrašyta į paveldėjimo teisės liudijimą, todėl jos nepaveldėjo. Vandens tiekimo įmonė patvirtino, jog atsakovai nėra skolingi už vandenį, todėl neaišku kokių skolų reikalauja ieškovas.
  4. Atsakovė M. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį.
  5. Nurodė, jog yra bendraturtė nuo 1999 m. spalio 15 d., kai išsiskyrė su buvusiu sutuoktiniu V. B. ir sudarė sutartį dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo. Santuoka nutraukta 1992 m. gruodžio 15 d. ir nuo tol laiko kartu nebegyveno ir negyveno ginčo bute. Ginčo bute gyveno šiuo metu jau miręs buvęs atsakovės sutuoktinis. Mirusio buvusio sutuoktinio buto dalį paveldėjo atsakovas R. B..
  6. Iš 2005 m. kovo 30 d. rašto V. B. matyti, jog jo skola buvo 847,17 LTL arba 245,36 EUR, kuri susidarė iki 1996 metų, kai nebuvo vandens skaitiklių. Iš ieškovo pateikto apyvartos žiniaraščio matyti, jog skola susidarė iki 2012 metų lapkričio mėnesio, todėl tikėtina, jog ieškovas bando V. B. skolą perkelti atsakovams.
  7. Atsakovė visuomet atsiskaito pagal pateiktas sąskaitas, todėl nėra skolinga ieškovui. Ieškovo reikalaujami 0,2 procentų dydžio delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir skaičiuoja juos už ilgesnį laikotarpį, nei 6 mėnesiai, nors pagal ieškovo susirinkimo sprendimą delspinigiai gali būti paskaičiuoti už 6 mėnesius.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog reikalavimas yra solidarus, tačiau tiek pasirengimo stadijoje, tiek prieš pradedant bylos nagrinėjimą nurodė, jog reikalavimai atsakovams yra atskiri, todėl byloje nagrinėjami atskiri reikalavimai kiekvienam atsakovui.
  4. Iš VĮ Registrų centro išrašo (1 t., p. 8-9) matyti, jog atsakovui R. B. nuosavybės teise priklauso 47/100 dalys ginčo buto, esančio ( - ), Vilniuje, o atsakovei M. B. 53/100 dalys. Nuosavybės teisės atsakovui įregistruotos nuo 2007 m. birželio 22 d. pagal Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2-6497. Atsakovei 1999 m. spalio 15 d. pagal Turto pasidalijimo sutartį Nr. P1-13755.
  5. Ieškovas 2012 m. gegužės 17 d. susirinkimo metu priėmė sprendimą, kad kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo skolininkams būtų skaičiuojama 0,2 procentai delspinigiai nuo skolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną už 6 mėnesius (1 t., p. 27).
  6. Iš 2005 m. kovo 30 d. ieškovo rašto (1 t., p. 48) matyti, jog V. B. buvo skolingas ieškovui 847,17 LTL.
  7. Iš V. B. 2005 m. balandžio 5 d. rašto (1 t., p. 47) matyti, jog V. B. pripažįsta, jog skola 874,17 LTL yra jo ir susidarė už vandens tiekimą iki 1996 metų, kai nebuvo vandens skaitiklių.
  8. Iš 2009 m. liepos 28 d. ieškovo rašto atsakovams (1 t., p. 49) matyti, jog atsakovo V. B. skola yra 700,00 LTL, M. B. 821,00 LTL. Ši skola paskaičiuota atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio turimos nuosavybės dalį.
  9. V. B. mirė 2007 m. vasario 20 d. (1 t., p. 77).
  10. Atsakovas R. B. yra V. B. paveldėtojas, paveldėjęs ginčo butą 2007 m. birželio 22 d. pagal Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (1 t., p 79-80).
  11. Iš Vilniaus šilumos tinklų 2017 m. balandžio 28 d. rašto matyti, jog atsakovai nėra skolingi už karštą vandenį (1 t., p. 75).
  12. Iš AB Vilniaus vandenys 2017 m. balandžio 25 d. rašto matyti, jog atsakovai nėra skolingi už geriamąjį vandenį ir buitines nuotekas (1 t., p. 76).
  13. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Taikant šią taisyklę teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).
  14. Iš ieškovo pateikto žiniaraščio (2 t., p. 26) matyti, jog 1999 m. spalio mėnesį V. B. skola buvo 1 765,50 LTL arba 511,32 EUR. Atsakovės M. B. nuosavybės teisės įregistruotos 1999 m. spalio 15 d. pagal turo pasidalinimo sutartį. Tačiau ši data nelaikytina nuosavybės teisių įgijimo data. Iš pačios atsakovės paaiškinimų matyti, jog ginčo butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri, atsakovei išsituokus 1992 metais, nebuvo padalinta iki 1999 metų turto padalinimo sutarties pasirašymo. Taigi, nors turtas nebuvo padalintas, bet jis buvo bendroji jungtinė atsakovės ir jos sutuoktinio nuosavybė nuo jo įsigijimo momento, todėl negalima teigti, jog nuosavybės teisės į ginčo butą atsakovei atsirado tik nuo 1999 metų turto padalinimo sutarties pasirašymo ir jos įregistravimo.
  15. Atsakovės teiginiai, jog ji nesinaudojo butu iki V. B. mirties 2007 metais, todėl jai nepriklausė mokėti už buto dalies išlaikymą yra atmestini. Kiekvienas bendraturtis privalo rūpintis ir išlaikyti savo turtą ir bendrojo naudojimo patalpas nepriklausomai nuo to, ar faktiškai jomis naudojasi ar ne. Ta aplinkybė, jog ginčo butu naudojosi V. B. galėtų būti pagrindas atsakovei reikšti reikalavimus V. B. turto paveldėtojui, t. y. R. B., bet tai nėra pagrindas atleidžiantis atsakovę nuo pareigos išlaikyti savo turtą ir mokėti už juos mokesčius proporcingai turimo turto daliai.
  16. Iš ieškovo pateikto žiniaraščio už 1999 m. gruodžio mėnesį (2 t., p. 28) matyti, jog ginčo buto įsiskolinimas yra 1 742,70 LTL arba 504,72 EUR. Iš ieškovo žiniaraščio už 2000 m. sausį (2 t., p. 29) matyti, jog buvusią skolą ieškovas padalino tarp V. B. ir atsakovės M. B. proporcingai jų turimai turto daliai, t. y. 871,95 LTL arba 252,53 EUR palikta V. B. ir 896,44 LTL arba 259,63 EUR – atsakovei M. B.. Minėta, kad iki ginčo buto padalinimo sutarties pasirašymo tarp V. B. ir M. B., buto dalis jai priklausė nuosavybės teise, tačiau jis nebuvo padalintas. Nepriklausomai nuo ginčo buto padalinimo ar nepadalinimo, pareigą išlaikyti turtą yra turto bendrasavininkai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog atsakovė M. B. privalėjo išlaikyti savo turtą ir mokėti visus mokesčius tiek iki turto padalinimo sutarties pasirašymo, tiek po. Kadangi bendrasavininkai privalėjo išlaikyti savo turtą, todėl po turto padalinimo sutarties pasirašymo, ieškovas galėjo ir privalėjo proporcingai padalinto turto daliai, padalinti susidariusį įsiskolinimą.
  17. Atsakovas R. B. paveldėjo V. B. turtą ir ieškovas reikalavimus atsakovui R. B. reiškia kaip V. B. paveldėtojui.
  18. Byloje nustatyta, jog V. B. mirė 2007 m. vasario 20 d., todėl ieškovas paveldėtojui atsakovui R. B. reikalavimus galėjo reikšti iki 2007 m. gegužės 20 d. (CK 5.63 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, jog tokie reikalavimai atsakovui R. B. būtų buvę pareikšti. Yra pasibaigęs naikinamasis trejų metų terminas šiems reikalavimams pareikšti, todėl terminas nebegalės būti atnaujintas (CK 5.63 str. 4 d.). 2007 metų pradžioje V. B. skola ieškovui buvo 761,11 LTL arba 220,43 EUR. Šiuo metu ieškovo reikalaujama ieškiniu skola yra 209,65 EUR. Ši aplinkybė rodo, jog atsakovas R. B. nėra papildomai įsiskolinęs ieškovui. Kadangi ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimų atsakovui, kaip paveldėtojui, įstatymų nustatytu terminu, todėl ieškovas neturėjo teisinio pagrindo iš atsakovo R. B. mokamų einamųjų įmokų dengti V. B. skolų be atsakovo sutikimo. Atsižvelgiant į tai ieškovo reikalavimai atsakovui R. B. atmestini. Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti delspinigius.
  19. Ieškovas reikalauja iš atsakovės M. B. 246,30 EUR skolos. Atsakovė reikalauja taikyti ieškinio senatį, nes skola atsiradusi 1996 metais. Ieškovo teigimu ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes iš atsakovės einamųjų mokėjimų buvo dengiama senesnė skola CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. kai skolininkas nenurodo, kuri skola turi būti dengiama, tai dengiama seniausia skola, todėl reikalaujama suma yra už paskutinius metus ir senaties terminas nėra praleistas. Teismas nagrinėja ar ieškovas turėjo pagrindą užskaityti skolas CK 6.55 straipsnio nustatyta tvarka.
  20. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.
  21. CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).
  22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovės įmokas į jos turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina.
  23. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina.
  24. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę nustatant, ar atsakovė pareiškė kreditoriui apie įmokų įskaitymą į jos nurodomą skolą, turi įrodymų vertinimas, ar kas mėnesį atliekami atsakovės mokėjimai ieškovui gali būti vertinami kaip valios pareiškimas atlikti einamuosius mokėjimus, padengiant vėliausias skolas.
  25. Mokėdama įmokų sumas atsakovė nepateikdavo kreditorei atskiro pareiškimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo. Ji mokėdavo įmokas per Atsiskaitymo knygelę. Nėra byloje įrodymų, jog atsakovė kokia nors forma būtų ieškovui nurodžiusi, už kurį skolos laikotarpį susidariusiai skolai dengti ji moka įmoką. Priėmęs įmoką asmuo, pateikdavo ieškovui tik duomenis apie mokėtojos rekvizitus (mokėtojo kodą) ir sumokėtą įmokos sumą. Taigi, atsakovei mokant įmokas per atsiskaitymo knygelę, ieškovas nebuvo informuojamas apie mokėjimo paskirtį, apie tai, kokio dydžio suma ar jos dalis kuriai iš skolų padengti yra skiriama.
  26. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė pateikdavo savo valią ieškovui dėl įmokų paskirstymo. Ta aplinkybė, kad atsakovė, kas mėnesį mokėdama įmokas pagal ieškovo pranešimus, sumokėdavo einamųjų mokėjimų dydžio įmokas, byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovės valia mokėti tik einamąsias įmokas ieškovui būdavo perduodama tinkamai ir laiku, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus tinkamai pareikštą CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nurodytą skolininko pareiškimą. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovė neįrodė aplinkybės, kad ji, mokėdama ieškovui, pareiškė, kurią skolą grąžina. Būtent tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).
  27. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė kaip skolininkas buvo pareiškusi valią ieškovui (kreditoriui) ir informavusi jį apie įmokų sumokėjimą konkrečioms, t. y. vėliausiai susidariusioms, skoloms padengti. Kadangi šalys nebuvo sudarę susitarimo, kuriuo būtų numačiusios kitokią, negu nustatyta CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įmokų paskirstymo kelioms skoloms padengti eiliškumo tvarką, o skolininkė nepareiškė kreditoriui, kurią įmokos sumą ji skiria kuriai iš skolų dengti, tai kreditorius (ieškovas) turėjo teisę CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įskaityti įmokas į seniausias skolas. Skolininkei nepasinaudojus savo teise ir nenurodžius, kurią skolą jis grąžina, taikytina CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta įmokos paskirstymo skoloms padengti eilės tvarka.
  28. Taigi ieškovas turėjo teisę dengti seniausias atsakovės skolas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę laikytina, jog atsakovės skola 246,30 EUR yra susidariusi už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2017 m. vasario, todėl senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų netinkamai paskaičiavęs skolą ieškovei laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2017 m. vasario, todėl reikalavimas dėl 246,30 EUR skolos priteisimo iš atsakovės M. B. yra pagrįstas ir tenkintinas.
  29. Ieškovas prašė priteisti delspinigius ir savo reikalavimą grindė 2012 m. gegužės 17 d. susirinkimo metu priimtu sprendimu, kad kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo skolininkams būtų skaičiuojama 0,2 procentai delspinigiai nuo skolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną už 6 mėnesius. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma. Taigi šioje normoje yra nustatyti delspinigių skaičiavimo pagrindai – įstatymas, sutartis arba teismo nustatyta suma. Sąrašas yra baigtinis. Bendrijos narių susirinkimo sprendimas nėra įstatymas. Šalys nebuvo pasirašę susitarimo dėl delspinigių ir nėra teismo nustatytų delspinigių. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovas neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti atsakovei delspinigius, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas (CK 6.71 str.).
  30. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
  31. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Teismas atmetė reikalavimus atsakovui R. B. ir patenkino 72 procentus reikalavimų atsakovei M. B., todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. Ieškovas sumokėjo 4 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 3) ir 10 EUR (1 t., p. 46), iš viso – 14 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovės priteistina 5,44 EUR sumokėto žyminio mokesčio.
  3. Teismas patyrė 12,77 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos tarp šalių dalintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Kadangi atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų 100 procentų, šių išlaidų dalis iš jos nepriteistina. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes iš ieškovo valstybei priteistina 7,50 EUR pašto išlaidų (CPK 96 str.).
  4. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį dalyje. Atmesti ieškinio reikalavimus atsakovui R. B. (a. k. ( - ) Priteisti ieškovui 383-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai „Sudervėlė“ (į. k. 124782952) iš atsakovės M. B. (a. k. ( - ) 246,30 EUR (du šimtus keturiasdešimt šešis euro ir 30 euro centų) administravimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines nuo priteistos sumos – 246,30 EUR (dviejų šimtų keturiasdešimt šešių euro ir 30 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5,44 EUR (penkis euro ir 44 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Atmesti ieškinį likusioje dalyje. Priteisti iš ieškovo 383-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sudervėlė“ (į. k. 124782952) 7,50 EUR (septynis euro ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai