Byla Ik-952-281/2012
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjui R. P., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyriaus atstovėms Gerdai Vaicekauskienei ir Renatai Tubienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

3pareiškėjas R. P. 2011-08-09 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyrių (toliau – Anykščių skyrius) imtis veiksmų nustatyti valstybinės žemės sklypo ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Anykščių rajone, unikalus Nr. ( - ), naują rinkos vertę; 2) priteisti pareiškėjui 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 1-4, 38-41).

4Pareiškėjas paaiškino, kad siekia įsigyti valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) kaime, Anykščių rajone, tačiau Anykščių skyriaus pasiūlyta už šį sklypą kaina – 61200 Lt, arba po 2874 Lt už 1 ha, lyginant su gretimų sklypų kainomis, yra beveik dvigubai didesnė. Pareiškėjas dėl valstybinės žemės sklypo rinkos vertės perskaičiavimo kreipėsi į Anykščių skyrių ir Tarnybą, tačiau pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. 2011-03-08 pareiškime pareiškėjas nebuvo nurodęs žemės sklypo vertinimo klaidų, savo prašymą grindė tuo, kad gretimų sklypų kainos yra žymiai mažesnės. Anykščių skyrius 2011-03-21 rašte informavo, kad buvo kreiptasi į turto vertintoją, kuris nurodė, jog sklypo vertė nustatyta teisingai, o remtis Registrų centro žemėlapiais, nustatant valstybinės žemės sklypo rinkos vertę, nėra pagrindo. 2011-03-28 pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas leisti susipažinti su turto vertinimo ataskaita. Prašymas buvo patenkintas, nurodant, kad valstybinės žemės kaina nėra derybų objektas, nes taip pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-18 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-555/2008. Anykščių skyrius leido pareiškėjui susipažinti su ataskaita tik iš dalies, paaiškėjo, kad ataskaita nėra individuali, nes įvertinta apie dešimt sklypų. 2011-05-14 pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą ir Anykščių skyrių, prašydamas ištaisyti vertinimo ataskaitoje padarytas klaidas dėl rinkos vertės nustatymo, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. 2011-07-12 pareiškėjas padavė skundą Tarnybai, tačiau ji skundo nenagrinėjo, nurodydama, kad sklypo vertinimo klausimai jau buvo išnagrinėti ir atsakymai pareiškėjui buvo pateikti.

5Pareiškėjo teigimu, turto vertintojas valstybinės žemės sklypo rinkos vertę nustatė neteisingai, nes skaičiavimuose darė klaidingas prielaidas, nesivadovavo teisės aktų reikalavimais. Rinkos vertė nustatyta pagal formulę, kurios turto vertinimo metodikoje nėra, t. y. RV=PL*NB*K1*K2*K3*K3*K4*K5*K6, RV – rinkos vertė, PL – sklypo plotas, NB – žemės ūkio naudmenų našumo balai, K1 – žemės ūkio naudmenų našumo balo vieneto piniginės vertės koeficientas, K2 – sklypo ploto pataisos koeficientas, K3 – žemės ūkio naudmenų santykis žemės sklypo plote, K4 – laiko pataisos koeficientas, K5 – vietos pataisos koeficientas, K6 – koeficientas, įvertinantis kitus faktorius. Pareiškėjas nurodo, kad dėl sklypo ploto, žemės ūkio naudmenų našumo balų ir žemės ūkio naudmenų santykio žemės sklypo plote abejonių nekyla, bet neaišku, kaip buvo gautos kitos reikšmės. Didžiausia yra koeficiento Kl reikšmė yra 60,69. Ji gauta vidutinę palyginamųjų sklypų 1 ha kainą padalijus iš vidutinio rajono žemės ūkio naudmenų našumo balo. Pareiškėjo nuomone, turėtų būti dalijama ne iš rajono, bet iš palyginamųjų sklypų vidutinio žemės ūkio naudmenų našumo balų, nes vidutinė palyginamųjų žemės sklypų 1 ha kaina nėra vidutinė rajono žemės sklypų 1 ha kaina. Tuomet koeficiento Kl reikšmė būtų 55,42, o sklypo rinkos vertė 55828 Lt (61137/60,69*55,42=55828), t. y. 5372 Lt mažesnė. Koeficientas K2 atskaitoje vadinamas sklypo ploto pataisos koeficientu, jo reikšmė yra 1,3. Ataskaitoje nurodoma, kad pataisos koeficientai skaičiuojami atsižvelgiant į esamą rajono žemės ūkio paskirties žemės sklypų rinkos konjunktūrą, kainų lygius bei dinamiką. Tačiau ataskaitoje nėra duomenų, kad ( - ) kaime rinkos konjunktūra, kainų lygis bei dinamika būtų 30 % didesnė už palyginamųjų sklypų vidurkį. Be to, valstybinės žemės sklypo konfigūracija, reljefas (stačios įkalnės), nenaudojamų žemės plotų išsidėstymas, didelių akmenų sąvartynai padalija sklypą į keletą atskirų dalių. Norint iš vienos sklypo dalies patekti į kitą, kartais tenka nuvažiuoti apie 0,5 km aplink buvusį karjerą ir už jo esančią stačią įkalnę. Pareiškėjo nuomone, sklypo vertės didinimas 30 % dėl ploto yra nepagrįstas. Netaikant ploto pataisos koeficiento, sklypo rinkos vertė sumažėtų iki 42945 Lt (55828/1,3=42945). Koeficiento K6 reikšmė yra 0,98, juo atsižvelgiama į sklypo pasiekiamumą, konfigūraciją, privažiavimo kelius. Ataskaitoje nepaaiškinama, kaip nustatytas jo dydis.

6Pareiškėjo teigimu, pati formulė taip pat nėra teisinga, ji sudaryta darant nepagrįstą prielaidą, kad žemės ūkio naudmenų našumas (santykinis derlingumas) yra pagrindinis veiksnys, turintis įtakos žemės sklypo rinkos vertei, t. y. kuo žemės santykinis derlingumas, išreikštas balais, didesnis, tuo sklypo rinkos vertė turėtų būti didesnė, tačiau to nepatvirtina palyginamųjų žemės sklypų kainų analizė. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingose vietovėse žemės derlingumo įtaka rinkos vertei nevienoda, vertės skaičiavimas tik pagal šį faktorių ir vertės koregavimas pataisos koeficientais, nenustačius turto bei jo analogų skirtumų, yra klaidingas.

7Ataskaitoje teigiama, kad pasirinkti palyginamieji sklypai, esantys tame pačiame rajone, panašaus dydžio ir našumo balo, tačiau šių sklypų palyginti negalima, nes panašumo pagal pasirinktus parametrus nėra, išskyrus tai, kad visi sklypai yra Anykščių rajone. Minėtų sklypų plotas svyruoja nuo 0,65 ha iki 14 ha, santykinis derlingumas nuo 21 iki 50 balų. Šių rodiklių nepakanka teigti, kad žemės sklypai yra analogiški. Turto vertinimo metodikos 29 p. nurodyta, kad turto vertintojas turi pažymėti visas nepanašias vertinamo ir palyginamojo objektų savybes ir apskaičiuoti vertinamo objekto vertę. bendra objekto rinkos vertė turėjo būti apskaičiuota pagal formulę: RV=PK+PV, kur RV – vertinamo objekto rinkos vertė, PK – palyginamojo objekto pardavimo kaina, PV – patikslinimų vertė. Turto vertintojas, nustatydamas valstybinės žemės sklypo rinkos vertę, palyginimų su analogiškų (panašių) objektų faktinių sandorių kainomis nedarė, vertinamo sklypo ir analogų skirtumų nenustatinėjo, lyginamosios vertės metodo netaikė. Atsižvelgiant į tai, turto vertinimo ataskaita sudaryta pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 str. ir 21 str. 3 d. bei Turto vertinimo metodikos 23 ir 29 p., nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 25 str.

8Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

9Atsakovas Anykščių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 46-49).

10Nurodė, kad Vyriausybės 1999 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.5 p. nustatyta, jog be aukciono parduodamų žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (toliau -Įstatymas) atliekant individualų turto vertinimą. Pagal Įstatymo 21 str. 5 d., turto vertintojas parengia turto vertinimo ataskaitą, nurodytą šio Įstatymo 23 straipsnyje. Pagal Įstatymo 24 str. 1 d., turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pagal Įstatymo 22 str., turto vertintojas, atsižvelgdamas į vertinimo atvejį, vertinamo turto specifiką bei naudojimo paskirtį, parenka turto vertinimo metodus (metodų derinius), metodo taikymo būdus.

11Atsakovo teigimu, praktiškai visuomet žemės sklypų individualus vertinimas atliekamas taikant palyginamosios vertės metodą. Turto vertinimo metodikos 26 p. nustatyta, kad palyginamosios vertės metodu palyginamos panašių turto objektų sandorių kainos, atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus. Vertinant turtą šiuo metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu turtu principas. UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas turto vertinimo ataskaitoje teigiama, kad nustatant žemės sklypų, esančių Anykščių r. sav., rinkos vertę, tikslingiausia naudoti ir yra naudojamas lyginamosios vertės metodas. Metodikos 27 ir 29 p. nurodyta, kad taikydamas palyginamosios vertės metodą, turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje, įvykusius panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus. Bendra vertinamo objekto rinkos vertė apskaičiuojama pagal formulę: RV = PK + PV, kur RV - vertinamo objekto rinkos vertė, PK - palyginamojo objekto (analogo) pardavimo kaina, PV - patikslinimų vertė. Metodikos 30 p. nustatyta, kad jeigu turto vertintojas turi nepakankamai informacijos apie panašius objektus (analogus) šioje vietovėje, jis turi išstudijuoti palyginamuosius objektus kitose vietovėse ir patikslinti turimus duomenis pataisos koeficientais.

12Nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant vertinamo žemės sklypo rinkos vertę, turto vertintojas aukščiau nurodytą formulę papildė koeficientais, kurie įvertina individualias sklypo savybes, bei formulėje panaudojo šiuos koeficientus: žemės ūkio naudmenų našumo balo vieneto piniginės vertės koeficientas, kuris išreiškia santykį tarp vidutinės 1 ha pardavimo kainos ir vidutinio rajono žemės ūkio naudmenų našumo balo; bendras plotas – atspindi lyginamo ir vertinamo objektų plotų įtaką jų kainų skirtumui; žemės ūkio naudmenų santykis žemės sklypo plote – įvertinamas žemės ūkio naudmenų santykis žemės sklypo plote: žemės sklypo plotas/žemės ūkio naudmenų plotas; laiko pataisos koeficientas – įvertinamas santykinis kainų pasikeitimas nuo lyginamojo objekto pardavimo datos iki vertinimo atlikimo datos; vieta – įvertinami objekto dislokacijos ypatumai, šalia esantys ypatingos reikšmės gamtiniai bei dirbtiniai objektai (jūra, miškas, upė, prestižiniai ar vertę mažinantys statiniai), koeficientas, įvertinantis kitus vertę įtakojančius faktorius - pasiekiamumą, konfigūraciją, privažiavimo kelius. Nustatyta, kad turto vertintojas palyginimui pasirinko Anykščių rajone 2010 metais parduotus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, vidutinė vertė buvo koreguojama koeficientais, kurie įvertina individualias sklypo savybes. Ataskaitoje, parengtoje taikant Metodikoje numatytą lyginamosios vertės metodą, išaiškintos taikomų vertės pataisos reikšmės, aptarti ir apibūdinti vertinamo objekto ir palyginamųjų objektų skirtumai. Vadovaujantis Įstatymo 23 str. 1 d. nuostata, nepriklausomo turto vertintojo sudaryta turto vertinimo ataskaita pasirašyta ją sudariusio turto vertintojo ir turtą vertinančios įmonės vadovo įgalioto asmens, patvirtinta įmonės antspaudu. Pažymi, kad Anykščių skyrius, gavęs 2011-03-08 pareiškėjo prašymą, 2011-03-10 raštu Nr. 38SD-616 kreipėsi į turto vertintoją su prašymu peržiūrėti, ar teisingai atliktas ginčo žemės sklypo vertinimas ir ar teisingai nustatyta šio sklypo vertė. UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas pateiktame atsakyme nurodyta, kad atliekant individualią nekilnojamojo turto subjektų rinkos vertės nustatymo paslaugą, kiekvienas žemės sklypas vertinamas atskirai; vyksta individuali sklypo apžiūra, įvertinamas žemės naudingumo balas, sklypo forma, sklypo aprūpinimas inžinerine komunikacija (dujos, elektra, vandentiekis ir t.t.) ir kiti faktoriai, kurie yra aiškiai nurodyti Turto vertinimo metodikoje.

13Per teismo posėdį atsakovo atstovės prašė skundą atmesti.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovės prašė skundą atmesti.

15Skundas atmestinas.

16Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas siekia įsigyti 21,2945 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį Anykščių r., ( - ) k.. Nustatyta, kad UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas Tarnybos užsakymu atliko individualų valstybinės žemės sklypų vertinimą ir 2011-02-23 turto vertinimo ataskaitoje įvertino 11 žemės sklypų Anykščių r. Žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis Anykščių r., ( - ) k., įvertintas 61200 Lt, 1 ha žemės kaina 2874 Lt (b. l. 59-136).

172011-03-08 pareiškėjas kreipėsi į Anykščių skyrių, nurodydamas, kad pareiškėjo norimas pirkti valstybinės žemės sklypas neatitinka rinkos kainų (b. l. 5).

182011-03-10 Anykščių skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2011-03-08 pareiškime nurodytą informaciją, raštu Nr. 38SD-616 kreipėsi į UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas, prašydamas peržiūrėti ir informuoti, ar teisingai atliktas žemės sklypo, kurio plotas 21,2945 ha, unikalus Nr. ( - ), Anykščių r., ( - ) k., vertinimas, ar teisingai nustatyta šio sklypo vertė (b. l. 137-138).

192011-03-21 Anykščių skyrius raštu Nr. 38S5-28 nurodė, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytą informaciją, 2011-03-10 buvo kreiptasi į nekilnojamojo turto vertintoją, kuris įvertino norimą pirkti sklypą, dėl šio sklypo vertės peržiūrėjimo. Gautame atsakyme nurodyta, kad minėto sklypo vertė nustatyta teisingai, lyginamosios vertės metodu, remiantis žemės ūkio paskirties sklypais, parduotais 2010 m.. Teisės aktai nenumato, kad parduodamo valstybinės žemės sklypo vertė, apskaičiuota atlikus individualų turto vertinimą, turi būti lyginama su vidutine žemės sklypo rinkos verte, apskaičiuota pagal žemės verčių žemėlapius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-18 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-555/2008 pasisakė, kad valstybinės žemės pardavimo kaina nėra šalių derybų objektas. Taigi individualiu vertinimu apskaičiuota žemės sklypo rinkos vertė, nurodyta pagal teisės aktus parengtoje ir Tarnybos neginčytoje individualaus vertinimo ataskaitoje, negali būti šalių derybų objektas (b. l. 6-7).

202011-03-28 pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas įpareigoti Anykščių skyrių pateikti pareiškėjui susipažinti žemės sklypo, esančio Anykščių r., ( - ) k., unikalus Nr. ( - ), vertinimo ataskaitą (b. l. 8).

212011-05-11 Tarnyba raštu Nr. 1SS-(10.5)-1061 informavo pareiškėją, kad turto vertintojo pateiktoje sklypo individualaus vertinimo ataskaitoje nustatyta sklypo rinkos vertė gali skirtis nuo vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius, kurie atnaujinami kartą per metus, o rinka metų laikotarpiu kinta. Pažymėjo, kad parduodant valstybinės žemės sklypą, kurio vertė apskaičiuota atliekant individualų turto vertinimą, Anykščių skyrius turėjo įsitikinti, kad turto vertinimo ataskaita parengta pagal teisės aktų reikalavimus. Nekilnojamojo turto vertintojas informavo žemėtvarkos skyrių, kad žemės sklypo vertė nustatyta teisingai. Tarnyba pažymėjo, kad individualiu vertinimu apskaičiuota žemės sklypo rinkos vertė, nurodyta pagal teisės aktus parengtoje ir Tarnybos neginčytoje turto vertinimo ataskaitoje, negali būti šalių derybų objektas. Tarnyba konstatavo, kad ginčo sklypo ataskaitoje nurodyta vertė buvo nustatyta laikantis teisės aktų nuostatų (b. l. 10-11).

222011-05-14 pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą bei Anykščių skyrių, prašydamas ištaisyti klaidas, nustatant valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) k., Anykščių r., unikalus Nr. ( - ), rinkos vertę (b. l. 12-13).

232011-06-17 Anykščių skyrius raštu Nr. 38SS-66 informavo pareiškėją, kad dėl ginčo sklypo kainos nustatymo pareiškėjui atsakyta Anykščių skyriaus 2011-03-21 raštu Nr. 38SS-28 ir Tarnybos 2011-05-11 raštu Nr. 1SS-(10.5)-1061. Nurodė, kad pagal Vyriausybės 2003-02-22 nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.7 p., šių sklypų pirkėjai apmoka suformuoto valstybinės žemės sklypo ir Tarnybos arba Valstybės turto fondo patikėjimo teises į šį sklypą įregistravimą registre. Pirkėjo sumokėta suma mažinama valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta sklypo kaina. Todėl pareiškėjo pageidaujamo pirkti sklypo kaina, nustatyta nekilnojamojo turto vertintojo, pirkimo-pardavimo sutartyje, bus mažinama sklypo įregistravimo mokesčiu (b. l. 14-15).

242011-07-04 Tarnyba raštu Nr. 1SS-(10.5)-1564 pakartotinai informavo pareiškėją, kaip apskaičiuojama be aukciono parduodamų valstybinės žemės sklypų vertė, pakartotinai nurodė, kad individualiu vertinimu apskaičiuota žemės sklypo rinkos vertė, nurodyta pagal teisės aktus parengtoje ir Tarnybos neginčytoje turto vertinimo ataskaitoje, negali būti šalių derybų objektas. Informavo, kad individualaus vertinimo ataskaita galioja vienerius metus nuo jos parengimo datos (b. l. 16-18).

252011-07-12 pareiškėjas pateikė skundą Tarnybai, prašydamas įpareigoti Anykščių skyrių pašalinti klaidas, nustatant valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ) k., Anykščių r., unikalus Nr. ( - ), rinkos vertę (b. l. 19-21).

262011-07-18 Tarnyba raštu Nr. 1SS-(10.5)-1737 nurodė, kad pareiškėjo skunde keliami klausimai buvo nagrinėti ir atsakymai į juos pateikti 2011-05-11 raštu Nr. 1SS-(10.5)-1061 ir 2011-07-04 raštu Nr. 1SS-(10.5)-1564, todėl, nesant naujų aplinkybių, skundas paliekamas nenagrinėtas (b. l. 22).

27Nagrinėjamoje byloje iš esmės keliamas ginčas dėl atsakovo veiksmų, vertinant pareiškėjo argumentus dėl nustatant ginčo sklypo vertę padarytų pažeidimų, teisėtumo. Pareiškėjo teigimu, valstybinės žemės sklypas negali būti parduodamas kaina, nustatyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovas turi užtikrinti, kad ginčo sklypo vertinimo ataskaita būtų parengta pagal teisės aktų reikalavimus.

28Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų žemės ūkio ministro 2001 m. birželio14 d. įsakymu Nr. 194 (žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-600 redakcija), 7.1.10 p. ir 7.2.1 p. nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba metodiškai vadovauja žemės <...> vertinimo <...> darbams ir juos kontroliuoja. Šių nuostatų 7.30 p. nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba rengia atsakymus į fizinių bei juridinių asmenų prašymus, skundus bei paklausimus, priskirtus Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai, ir juos konsultuoja.

29Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į atsakovą kreipėsi, prašydamas įvertinti, ar ginčo sklypo individualaus vertinimo ataskaita atitinka teisės aktų reikalavimus.

30Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.5 p. nustatyta, kad parduodamų be aukciono naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius. Jeigu parduodamų naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypų vertė, apskaičiuota pagal žemės verčių žemėlapius, yra didesnė už šių žemės sklypų vertę, apskaičiuotą pagal Žemės įvertinimo metodiką, minėtų žemės sklypų pardavimo kaina lygi šių žemės sklypų vertei, apskaičiuotai pagal Žemės įvertinimo metodiką. Kitų parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, išskyrus šio nutarimo 2.1.2 punkte nurodytus žemės sklypus, vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimą.

311999 m. gegužės 25 d. Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo Nr. VIII-1202 (toliau – Įstatymas) 2 str. 9 d. apibrėžia individualų turto ar verslo vertinimą – tai toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nustatoma atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes. Įstatymo 21 str. 1 d. nustatyta, kad turto vertinimas pradedamas gavus užsakovo prašymą arba Vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotos institucijos pavedimą nustatyti turto vertę ir sudarius rašytinę sutartį tarp turtą vertinančios įmonės ir užsakovo. Remiantis Įstatymo 21 str. 3 d., vertindamas turtą, turto vertintojas vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta metodika, suderinta su Tarptautiniais vertinimo standartais bei normomis, turto vertintojų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos nurodymais ir sprendimais.

32Remiantis Įstatymo 22 str. 1 d., turto vertintojas, atsižvelgdamas į vertinimo atvejį, vertinamo turto specifiką bei naudojimo paskirtį, parenka turto vertinimo metodus (metodų derinius), metodo taikymo būdus ir apie tai raštu informuoja užsakovą. Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – Metodika), 23.1 p. numatyta, jog rekomenduojama taikyti palyginamosios vertės metodą, kai reikia vertinti žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Remiantis Metodikos 26 p., palyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. nustatant turto vertę rinkoje, palyginamos panašių turto objektų sandorių kainos, atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus. Vertinant turtą šiuo metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu turtu principas. Metodikos 27 p. nustatyta, kad, taikydamas palyginamosios vertės metodą, turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo-pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus.

33Metodikos 29 p. nustatyta, kad turto vertintojas turi pasižymėti visas nepanašias (skirtingas) vertinamo ir palyginamojo objektų savybes (patikslinimus) ir apskaičiuoti vertinamo objekto vertę. Bendra vertinamo objekto rinkos vertė apskaičiuojama pagal formulę: RV = PK + PV, kur RV - vertinamo objekto rinkos vertė, PK - palyginamojo objekto (analogo) pardavimo kaina, PV - patikslinimų vertė (ji gali būti ir neigiama). Remiantis Metodikos 30 p., jeigu turto vertintojas turi nepakankamai informacijos apie panašius objektus (analogus) šioje vietovėje, jis turi išstudijuoti palyginamuosius objektus kitose vietovėse ir patikslinti. Metodikos 31 p. nustatyta, kad kiti pataisos koeficientai priklauso nuo konkrečios vertinamo turto rūšies. Vertinamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų fizinių savybių ir naudojimo sąlygų skirtumus lemia šie veiksniai: 31.1.1. žemės sklypo konfigūracija ir patogumas dirbti žemės ūkio darbus; 31.1.2. žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimai; 31.1.3. žemės servitutai; 31.1.4. žemės sklypo teritorinis išsidėstymas ūkininkavimui reikiamos produkcijos įsigijimo bei realizavimo punktų ir sklypo savininkui reikalingų socialinio, kultūrinio ir buitinio aptarnavimo objektų atžvilgiu; 31.1.5. žemės sklypo inžinerinė infrastruktūra, įrengtumas bei pagerinimas, sklype esantys žemės savininko pastatai ir statiniai; 31.1.6. galimybė naudoti žemės sklypą kitai veiklai (pavyzdžiui, statyboms arba rekreacijai), įvertinus, kad pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas susijęs su atitinkamų nuostolių kompensavimu; 31.1.7. žemės ūkio naudmenų našumas arba santykinis derlingumas; 31.1.8. kiti veiksniai.

34Pagal Įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., nepriklausomo turto vertintojo sudarytą turto vertinimo ataskaitą pasirašo ją sudaręs turto vertintojas ir turtą vertinančios įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Ji patvirtinama įmonės antspaudu. Pagal šio straipsnio 2 d., turto vertinimo ataskaitoje turi būti: 1) ataskaitos pavadinimas; 2) vertinamo turto pavadinimas, identifikavimo duomenys, buvimo vieta, vertinimo atvejis ir data; 3) užsakovas; 4) turtą vertinusios įmonės pavadinimas, vadovo arba jo įgalioto asmens ir vertintojo vardai, pavardės; 5) ataskaitos surašymo data; 6) išvada dėl turto vertės; 7) sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; 8) vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai; 9) vertinamo turto aprašymas; 10) turto vertės nustatymo pagrindimas. Remiantis Įstatymo 24 str. 1 d., turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pagal šio straipsnio 3 d., turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010 konstatavo, kad turto vertinimo dokumentų (turto vertės nustatymo pažyma, turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas (aiškinamasis raštas, studija) turinys turi atitikti jiems keliamus reikalavimus.

36Įstatymo 25 str. nustatyta, kad iškilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

37Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas įsigyti ginčo sklypą, kreipėsi į Anykščių skyrių, kuris pasiūlė ginčo sklypą pirkti pagal kainą, nustatytą šio sklypo vertinimo ataskaitoje. Nustatyta, kad 2011-02-23 turto vertinimo ataskaita UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas parengta Tarnybos užsakymu, įvertinta 11 žemės sklypų Anykščių rajone, tarp jų ir ginčo sklypas, esantis ( - ) k., Anykščių r., unikalus Nr. ( - ). Turto vertinimo ataskaitos turinys patvirtina, kad nustatant ginčo sklypo vertę, taikytas lyginamosios vertės metodas, palyginimui pasirinkti 2010 m. Anykščių rajone parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, apibūdintos pataisos koeficientų reikšmės, pagal kurias įvertinamos individualios sklypo savybės. Pažymėtina, kad atliekant individualų vertinimą, vyksta individuali sklypo apžiūra, įvertinamas žemės naudingumo balas, sklypo forma, sklypo aprūpinimas inžinerine komunikacija ir kiti faktoriai, nurodyti Metodikoje. Ataskaita pasirašyta ją sudariusio turto vertintojo ir turtą vertinančios įmonės vadovo įgalioto asmens, patvirtinta įmonės antspaudu.

38Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl turto vertinimo ataskaitoje nustatytos kainos teisingumo, bet dėl Tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo argumentus dėl ataskaitos, teisėtumo. Ginčas dėl turto vertinimo ataskaitos pripažinimo negaliojančia ir atitinkamai joje nustatytos kainos pagrįstumo galėtų būti keliamas bendrosios kompetencijos teisme civilinėje byloje.

39Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, įvertino turto vertinimo ataskaitą, kreipėsi į turto vertintoją, prašydamas peržiūrėti ataskaitą pareiškėjo nurodytų argumentų pagrindu, turto vertintojas pateikė paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra įgaliotas kontroliuoti žemės vertinimo darbus, jis turėjo įsitikinti, kad parengta turto vertinimo ataskaita atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. turto vertės nustatymo metodas parinktas atsižvelgus į Metodikos nuostatas, ataskaitos išvados yra aiškios ir pagrįstos, ataskaita pasirašyta ir patvirtinta. Bylos medžiaga patvirtina, kad minėti veiksmai buvo atlikti, duomenų apie procedūrinius pažeidimus atliekant turto vertinimą nėra, todėl teigtina, kad atsakovo išvada, jog turto vertinimo ataskaitoje vertė nustatyta laikantis teisės aktų reikalavimų, pagrįsta.

40Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875, 5 p., prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl jo kompetencijos priskirtos funkcijos atlikimo, t. y. dėl atliktos ginčo sklypo vertinimo kontrolės. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka, atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

41Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad atsakovas veikė teisės aktų nustatyta tvarka jam suteiktos kompetencijos ribose, todėl atsakovo veiksmais nėra pažeistos pareiškėjo teisės ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 90 str.).

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

43pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

44Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 3. pareiškėjas R. P. 2011-08-09 teismui padavė skundą, prašydamas: 1)... 4. Pareiškėjas paaiškino, kad siekia įsigyti valstybinės žemės sklypą,... 5. Pareiškėjo teigimu, turto vertintojas valstybinės žemės sklypo rinkos... 6. Pareiškėjo teigimu, pati formulė taip pat nėra teisinga, ji sudaryta darant... 7. Ataskaitoje teigiama, kad pasirinkti palyginamieji sklypai, esantys tame... 8. Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.... 9. Atsakovas Anykščių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį... 10. Nurodė, kad Vyriausybės 1999 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl... 11. Atsakovo teigimu, praktiškai visuomet žemės sklypų individualus vertinimas... 12. Nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant vertinamo žemės sklypo rinkos vertę,... 13. Per teismo posėdį atsakovo atstovės prašė skundą atmesti.... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimo į pareiškėjo skundą... 15. Skundas atmestinas.... 16. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas siekia įsigyti 21,2945 ha ploto... 17. 2011-03-08 pareiškėjas kreipėsi į Anykščių skyrių, nurodydamas, kad... 18. 2011-03-10 Anykščių skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2011-03-08... 19. 2011-03-21 Anykščių skyrius raštu Nr. 38S5-28 nurodė, kad, atsižvelgiant... 20. 2011-03-28 pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas įpareigoti... 21. 2011-05-11 Tarnyba raštu Nr. 1SS-(10.5)-1061 informavo pareiškėją, kad... 22. 2011-05-14 pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą bei Anykščių skyrių,... 23. 2011-06-17 Anykščių skyrius raštu Nr. 38SS-66 informavo pareiškėją, kad... 24. 2011-07-04 Tarnyba raštu Nr. 1SS-(10.5)-1564 pakartotinai informavo... 25. 2011-07-12 pareiškėjas pateikė skundą Tarnybai, prašydamas įpareigoti... 26. 2011-07-18 Tarnyba raštu Nr. 1SS-(10.5)-1737 nurodė, kad pareiškėjo skunde... 27. Nagrinėjamoje byloje iš esmės keliamas ginčas dėl atsakovo veiksmų,... 28. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų,... 29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į atsakovą kreipėsi, prašydamas... 30. Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo... 31. 1999 m. gegužės 25 d. Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo Nr.... 32. Remiantis Įstatymo 22 str. 1 d., turto vertintojas, atsižvelgdamas į... 33. Metodikos 29 p. nustatyta, kad turto vertintojas turi pasižymėti visas... 34. Pagal Įstatymo 23 str. 1 d. 1 p., nepriklausomo turto vertintojo sudarytą... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 vasario 7 d. nutartyje civilinėje... 36. Įstatymo 25 str. nustatyta, kad iškilę ginčai dėl turto vertinimo... 37. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas įsigyti ginčo... 38. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl turto... 39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, įvertino turto vertinimo... 40. Vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo... 41. Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad atsakovas veikė teisės aktų... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 43. pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 44. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...