Byla 3K-3-555/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sutarties sudarymo patvirtinimo; tretieji asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo šalių ginčas dėl 280 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio į ieškovės namų valdą, pardavimo kainos. Ieškovė prašo patvirtinti šio sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą už 100 377 Lt, t. y. už kainą, nurodytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. 30-664 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo bei siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“. Ieškovė nurodė, kad šio įsakymo 3.1 punkte nustatyta, jog 100 377 Lt už papildomai priskirtą sklypo dalį turi būti sumokėti prieš pasirašant žemės pirkimo sutartį. 2005 m. balandžio 25-28 d. ieškovė sumokėjo nustatytą kainą bei 2005 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką dėl sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. 2006 m. balandžio 27 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 2.3-4163-01 ,,Dėl įsiterpusio žemės sklypo greta sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), suformavimo, pardavimo kainos bei naudojimo sąlygų patvirtinimo ir pardavimo M. B.“, kuriuo daugiau nei du kartus padidinta 280 kv. m ploto žemės sklypo kaina – iki 212 290 Lt. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija daugiau kaip dvejus metus vilkino papildomai prie ieškovės sklypo priskirtos 280 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties įforminimą įstatymų nustatyta tvarka. Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu nėra ir negali būti paneigti ieškovės teisėti lūkesčiai bei teisės ir pareigos, nustatytos 2004 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto įsakymo pagrindu, todėl yra pagrindas patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį pagal CK 6.309 straipsnio 3 dalį.

  1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2004 m. vasario 9 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini)suformavimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. 30-664 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo bei siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“, kurio 2 punktu buvo patvirtinta papildomai prie šio sklypo priskirtos 280 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo kaina – 100 377 Lt; 5 punkte nustatyta, kad sklypo naudotojas su Miesto plėtros departamento parengtais žemės sklypo dokumentais turi kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo; 3.1 punkte nustatyta, kad 100 377 Lt turi būti sumokėti prieš pasirašant žemės pirkimo sutartį. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 2005 m. balandžio 25 d. ieškovė sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Biudžeto ir finansų skyriui 100 377 Lt. Teismas nustatė, kad 2005 m. balandžio 28 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką dėl sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo; 2006 m. balandžio 27 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 2.3-4163-01 ,,Dėl įsiterpusio žemės sklypo greta sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo, pardavimo kainos bei naudojimo sąlygų patvirtinimo ir pardavimo M. B.“, kurio 4 punkte nustatyta, jog 280 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypo pardavimo kaina - 212 290 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tuo, kad, vadovaujantis CK 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pirkimo-pardavimo sutartis teismo tvarka gali būti patvirtinta, jeigu abi sandorio šalys yra tinkamai įvykdžiusios sandorį ir viena iš jų vengia įforminti jį įstatymu nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovė nesumokėjo visos žemės sklypo dalies kainos, nustatytos 2006 m. balandžio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakyme Nr. 2.3-4163-01, todėl nėra pagrindo, nustatyto CK 6.309 straipsnio 3 dalyje, teismo tvarka patvirtinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, žemės sklypo dalis ieškovei nebuvo ir negalėjo būti perduota, nes nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o neidentifikuoto nekilnojamojo daikto perdavimas negalimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, sumokėdama žemės kainą ne iš karto, o praėjus beveik metams nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymo priėmimo, žinojo, kad kainos mokėjimo metu jau galiojo naujas kainos nustatymo teisinis reglamentavimas, ir todėl laikytina nesąžininga.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 25 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai, pagal CPK taisykles, įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas bei neturėjo pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patvirtinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą už kainą, nurodytą savivaldybės įsakyme, nes ieškovė jau 2005 m. balandžio 28 d. buvo pateikusi atsakovui papildomai perkamo 280 kv. m ploto žemės sklypo planą,

8kad sutartis buvo sudaryta 2005 m. balandžio 28 d., kai ieškovė sumokėjo pinigų sumą, nurodytą savivaldybės įsakyme, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ir parduodamo ne aukciono tvarka, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagrindas yra apskrities viršininko sprendimas (įsakymas), kuris turi būti priimtas laikantis imperatyviųjų teisės normų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-283/2008). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirkimo-pardavimo sutartis šiuo atveju nebuvo sudaryta nei 2005 m. balandžio 28 d. (pinigų sumokėjimo metu, nes nebuvo būtinos sąlygos sutarties sudarymui – apskrities viršininko įsakymo (ofertos)), nei 2006 m. balandžio 27 d. – kada buvo priimtas apskrities viršininko įsakymas, nes ieškovė nesutiko su minėtame įsakyme nustatyta kaina, t. y. nebuvo suderinta sutarties šalių bendra valia (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl to neturi reikšmės valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui aplinkybė, kad ieškovė 2005 m. balandžio 28 d. buvo pateikusi atsakovui papildomai perkamo 280 kv. m ploto žemės sklypo planą, nes ji negali paneigti įstatymuose nustatytos tvarkos dėl valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iki apskrities viršininko įsakymo priėmimo ieškovė iš viso neįgijo subjektinės teisės pirkti ginčo žemės sklypo dalį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės argumentas, jog buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, neturi pagrindo, nes jai neįgijus subjektinės teisės įsigyti žemės sklypo dalies, neatsirado ir teisėtų lūkesčių, kuriuos ji kildina iš teisės įsigyti žemės sklypo dalį pagal savivaldybės įsakymą Nr. 30-664. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovo veiksmai negalėjo nulemti ginčo žemės sklypo dalies kainos padidėjimo, nes žemės sklypų kainų nustatymo reglamentavimas pasikeitė dar iki 2005 m. balandžio 28 d. (ieškovės kreipimosi su prašymu į atsakovą įsigyti nurodytą žemės sklypo dalį), t. y. iki būtinų veiksmų, siekiant įsigyti subjektinę teisę pirkti valstybinę žemę, atlikimo. Dėl to atsakovas pagrįstai laikėsi teisės principo, kad, pasibaigus įstatymo, kaip teisės įgijimo pagrindo, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybės tam tikromis įstatyme nustatytomis sąlygomis įgyti tame įstatyme įtvirtintas teises. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad CK 1.109 straipsnyje nustatyta, jog civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Vadovaujantis CK 1.98 straipsnio 2 dalimi, žemė priskiriama prie nekilnojamųjų daiktų, o CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai turi būti registruojami viešame registre. Dėl to siekiant, kad žemės sklypas būtų civilinių teisių objektas, jis turi būti teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas viešame registre (CK 1.109 straipsnis). Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad 280 kv. m papildomai priskirtos prie žemės sklypo dalis buvo suformuota kaip atskiras žemės sklypas tik apskrities viršininko 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu. Be to, iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymų matyti, kad 2005 m. balandžio 28 d. dar nebuvo įregistruotas ieškovės prašomas įsigyti 280 kv. m žemės sklypas, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad 2005 m. balandžio 28 d. ginčo sklypas negalėjo būti pirkimo-pardavimo objektas (CK 1.109 straipsnis).

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

111. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.162 straipsnio, 6.167 straipsnio l dalies, 6.168 straipsnio l dalies, 6.305 straipsnio 3 dalies ir Žemės įstatymo 10 straipsnio l dalies nuostatas. 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 30-664 Vilniaus miesto savivaldybė kasatorei pateikė ofertą įsigyti papildomai prie jos sklypo priskirtą 280 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį už patvirtintą kainą. Šioje ofertoje buvo nurodytos visos esminės siūlomos sudaryti sutarties sąlygos, t. y. sutarties dalykas ir kaina. Išskyrus išankstinį patvirtintos kainos sumokėjimą ir kreipimąsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, nebuvo keliama jokių papildomų sąlygų. Nuo to momento, kai 2005 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybei kasatorė sumokėjo patvirtintą kainą ir kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, ji yra laikytina pateikusi akceptą, t. y. priėmusi ofertą. Tai reiškia, kad, priešingai nei skundžiamoje 2008 m. birželio 25 d. nutartyje konstatavo apeliacinės instancijos teismas, laikytina, jog papildomai prie ieškovės sklypo priskirtos 280 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis kasatorės ir Lietuvos Respublikos buvo sudaryta. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kas ir kokia tvarka perleidžia valstybinę žemę, nes ginčas yra kilęs dėl to, kad atsakovas vengia (atsisako) įforminti atitinkamą sutartį taip, kaip nustatyta teisės normose.

122. Nagrinėję bylą teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad civiliniams teisiniams santykiams taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo tų teisinių santykių atsiradimo metu. Po Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymo priėmimo pasikeitęs žemės sklypų kainos nustatymo reglamentavimas neturi jokios įtakos kasatorės teisei įsigyti jai priskirtą žemės sklypo dalį už tą kainą, kuri buvo teisėtai bei pagrįstai nustatyta ir sumokėta 2005 m. balandžio mėnesį. Ši išvada darytina remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1025/2000, kurioje suformuluotą išaiškinimą apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino.

133. Apeliacinės instancijos teismas, prieštaraudamas konstituciniams teisėtų lūkesčių, jų apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio apibrėžtumo principams, skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstas išvadas, kurios turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad, įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir lūkesčių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, prieštaraudamas šiems konstituciniams principams, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad 2004 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus įsakymą Nr. 30-664 kasatorei neatsirado jokių teisėtų lūkesčių.

144. Bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ignoravo nustatytas aplinkybes ir dėl to netinkamai aiškino bei taikė CK 1.109 straipsnio nuostatas, dėl to padarė išvadas, nesuderinamas su teisingu civilinės bylose išnagrinėjimu. 2006 m. balandžio 27 d. Vilniaus apskrities viršininkui priėmus įsakymą Nr. 2.3-4163-01 ginčo žemės sklypas nepagrįstai buvo nurodytas kaip atskiras objektas. Kasatorės 2005 m. balandžio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateiktas papildomai perkamo 280 kv. m ploto žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, kurį Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius gavo 2005 m. gegužės 3 d., turėjo būti laikomas tinkamu.

15Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:

161. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kasatorė 2004 m. vasario 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 2.15 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai pagal patvirtintą teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha - teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu greta jų esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina. Remiantis šia teisės norma Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 30-664, kuriuo nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini)ribos ir plotas, buvo pasiūlyta parduoti papildomai priskirtą 280 kv. m. valstybinės žemės sklypą prie ieškovės sklypo. Sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo priima apskrities viršininkas, o savivaldybės taryba tik išreiškia pritarimą (nepritarimą), todėl oferta sudaryti prie kasatorei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo įsiterpusio 280 kv. m valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį laikytinas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 4163-01, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 30-664. Be to, ieškovė sumokėjo dalį kainos, apie tai nieko nežinant kitai būsimo sandorio šaliai. Dėl to toks vienašališkas kainos sumokėjimas, kai kita sandorio šalis ne tik nebuvo išreiškusi savo valios dėl ginčo žemės sklypo pardavimo, bet iš viso nežinojo apie ieškovės veiksmus sumokant kainą, negali būti vertintinas kaip sąžiningas ieškovės elgesys.

172. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pasibaigus įstatymo, kaip teisės įgijimo pagrindo, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybės tam tikromis įstatyme nustatytomis sąlygomis įgyti tame įstatyme įtvirtintas teises. Tačiau šie išaiškinimai taikytini tai teisinei situacijai, kai, pasibaigus įstatymo, kaip subjektinės teisės įgijimo pagrindui, ta subjektinė teisė dar nėra įgyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje R. S. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, Nr. 3K-3-285/2006). Kad įgytų subjektinę teisę pirkti ginčo žemės sklypą, tam tikrus veiksmus turėjo atlikti tiek pati kasatorė (kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, t. y. išreikšti valią dėl sklypo įsigijimo), tiek ir apskrities viršininkas (priimti sprendimą, įforminamą įsakymu, parduoti žemės sklypą, patvirtinti pardavimo kainą, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, žemės servitutus). Kasatorė savo valią pirkti papildomai priskirtą 280 kv. m valstybinės žemės sklypą išreiškė ir į Vilniaus apskrities viršininko administraciją kreipėsi tik 2005 m. balandžio 28 d., t. y. tuo metu, kai įsiterpusių valstybinių žemės sklypų kainos nustatymo teisinis reglamentavimas buvo pasikeitęs. Kasatorė į žemėtvarkos skyrių kreipėsi praėjus beveik metams po Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo, toks delsimas nelaikytinas protingumo kriterijų atitinkančiu terminu. Šiuo atveju pati kasatorė ilgą laiką neatliko tam tikrų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti norėdama įgyti teisę pirkti papildomai priskirtą 280 kv. m valstybinės žemės sklypą, todėl ir rizika dėl padidėjusios žemės sklypo kainos tenka pačiai kasatorei, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai bei kitos šalies teisėti interesai.

183. Negalima sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad kasatorės atžvilgiu buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Parduodant valstybinės žemės sklypą yra sudaroma ne tik pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau prieš tai turi būti priimamas apskrities viršininko sprendimas dėl žemės sklypo pardavimo. Šis sprendimas, kuris įforminamas įsakymu, yra individualus administracinis aktas. Valstybinės žemės sklypų pardavimo kainos nustatymas reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose. Kasatorė su prašymu į Vilniaus apskrities viršininką kreipėsi beveik po metų, t. y. 2005 m. balandžio 28 d. Bendrasis teisės aktų galiojimo laiko atžvilgiu principas nustato, kad taikomas tas teisės aktas, kuris galioja veiksmų atlikimo metu. Kasatorės prašymo pateikimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.3 punkte nustatyta, kad, parduodant ar išnuomojant be aukciono naujus žemės sklypus, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos. Atsižvelgdamas į šio nutarimo 17.1 punktą, kad žemėtvarkos skyrius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 nustatytais atvejais ir tvarka apskaičiuoja žemės sklypų vertę arba užsako parduodamų žemės sklypų individualų vertinimą, Vilniaus apskrities viršininkas 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 4163-01 pagrįstai nustatė parduodamo žemės sklypo kainą, kuri yra 212 290 Lt.

194. Bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklypas yra atskiras objektas. Atsižvelgiant į tai, kad 280 kv. m žemės plotas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas nei kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nei kaip kasatorės žemės sklypo dalis, šis žemės sklypas negali būti civilinių teisių objektas.

20Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens VĮ Registrų centro atsiliepimų į ieškovės kasacinį skundą negauta.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų priimtus sprendimus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde keliamų teisės taikymo klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami materialinės teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio į privatų, pardavimą, teisės aktų taikymą laiko atžvilgiu, teisėtų lūkesčių apsaugą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų pakankamumą ir tinkamą vertinimą, klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

24Dėl valstybinės žemės pardavimo

25Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykius reglamentuoja ne tik Civilinio kodekso, bet ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų nuostatos. Pagal CK 6.155 straipsnio 2 dalį atskirų rūšių sutarčių specialiosios normos gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose, 6.305 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių daiktų pirkimo–pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai. Žemės įstatyme nurodyta, kad valstybinę žemę, išskyrus išvardytus žemės sklypus, parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka (10 straipsnio 1 dalis), valstybinės žemės sklypai privačių žemės sklypų savininkams parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp šių privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio (10 straipsnio 5 dalies 4 punktas), valstybinio žemės sklypo pardavimo be aukciono tvarką nustato Vyriausybė (10 straipsnio 7 dalis). Pagal Žemės reformos įstatymą ne žemės ūkio paskirčiai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 2 dalis), taip pat nurodyta, kad parduodamos valstybinės žemės įvertinimo bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką nustato Vyriausybė (8 straipsnio 3 dalis). Iš šių įstatymų nuostatų išplaukia išvada, kad valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ir parduodamo ne aukciono tvarka, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pagrindas yra apskrities viršininko sprendimas (įsakymas), kuris turi būti priimtas laikantis imperatyviųjų teisės normų nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nurodyta, kad suformuotų įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205; apskrities viršininko sprendimu tokie sklypai gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykių subjektas, t. y. pardavėjas, tiek 2004 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priimant įsakymą, tiek 2005 m. balandžio 28 d. kasatorei sumokant pinigus, tiek 2006 m. balandžio 27 d. Vilniaus apskrities viršininkui priimant įsakymą buvo tas pats įgaliotas asmuo – apskrities viršininkas.

26Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2004 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-664 ,,Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)ribų ir ploto nustatymo bei siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“, kurio 2 punktu buvo patvirtinta papildomai prie sklypo (duomenys neskelbtini) priskirtos 280 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo kaina – 100 377 Lt; kad 2005 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Biudžeto ir finansų skyriui kasatorė sumokėjo 100 377 Lt; kad 2006 m. balandžio 27 d. Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 2.3-4163-01 ,,Dėl įsiterpusio žemės sklypo greta sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo, pardavimo kainos bei naudojimo sąlygų patvirtinimo ir pardavimo M. B.“, kurio 4 punkte nustatyta, jog 280 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypo pardavimo kaina - 212 290 Lt. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau minėto teisinio reglamentavimo analize, sprendžia, kad ginčo žemės sklypo dalis kasatorei galėjo būti parduodama ne aukciono tvarka tik 2006 m. balandžio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu. Dėl to teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 30-664 laikytinas oferta kasatorei įsigyti ginčo sklypo dalį.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad viena iš būtinųjų pagal CK 6.397 straipsnio 1 dalį žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų – kaina – valstybinės žemės pardavimo atveju nėra šalių derybų objektas, o nustatoma vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, kurių šalys negali pakeisti. Nors pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma, šiuo atveju šalių galimybės tartis dėl kainos yra apribotos pirmiau nurodytų imperatyviųjų teisės normų. Susitarimo elementas yra tik toks, kad pirkėjas turi teisę sutikti arba nesutikti su pagal teisės aktų reikalavimus nustatyta valstybinės žemės sklypo pardavimo kaina; kol ši kaina nenustatyta (nepriimtas apskrities viršininko įsakymas parduoti žemės sklypą nustatyta kaina), nėra pagrindo pripažinti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nes dėl pagrindinių sutarties sąlygų nesusitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-283/2008). Dėl to teisėjų kolegija, negalėdama nesutikti su trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad 2004 m. balandžio 30 d. įsakymas laikytinas tik miesto savivaldybės pritarimu parduoti ginčo sklypą, o oferta sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį laikytinas 2006 m. balandžio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 4163-01, sprendžia, jog bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino materialiąsias teisės normas (CK 6.162, 6.167, 6.168, 6.173 straipsniai) ir pagrįstai konstatavo, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo santykiai tarp kasatorės (pirkėjos) ir pardavėjo nesusiklostė, nes kasatorė nesutiko su pardavėjo (Vilniaus apskrities viršininko) pasiūlyta ginčo žemės sklypo dalies kaina. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirkimo-pardavimo sutartis nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta nei 2005 m. balandžio 28 d. (pinigų sumokėjimo metu, nes nebuvo būtinos sąlygos sutarčiai sudaryti – apskrities viršininko įsakymo (ofertos)), nei 2006 m. balandžio 27 d. – kada buvo priimtas apskrities viršininko įsakymas, nes ieškovė nesutiko su šiame įsakyme nustatyta kaina, t. y. nebuvo suderinta sutarties šalių bendra valia, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisės normų, reglamentuojančių ginčo santykius, nuostatas.

28Dėl teisėtų lūkesčių

29Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, prieštaraudamas konstituciniams teisėtų lūkesčių, jų apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio apibrėžtumo principams, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad 2004 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui priėmus įsakymą Nr. 30-664 kasatorei neatsirado jokių teisėtų lūkesčių. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iki apskrities viršininko įsakymo priėmimo ieškovė iš viso neįgijo subjektinės teisės pirkti ginčo žemės sklypo dalies, todėl jai negalėjo atsirasti ir teisėtų lūkesčių.

30Teisėjų kolegija pabrėžia, kad žemės vertės nustatymas pirminiuose valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūros etapuose savaime nereiškia, jog privatus asmuo, ketinantis įsigyti šį žemės sklypą, įgyja teisėtų lūkesčių, susijusių su sklypo pardavimo kaina. Valstybinės žemės pardavimo procedūra yra pakankamai griežtai reglamentuota, todėl valstybės įgaliota institucija, vykdanti pardavėjo funkcijas (apskrities viršininkas), turi laikytis įstatymų reikalavimų ir užtikrinti valstybinės žemės sklypo pardavimo teisėtumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog iki sprendimo parduoti valstybinės žemės sklypą priėmimo pasikeitė teisės aktų reikalavimai ir pagal juos apskaičiuota žemės vertė padidėjo, dar nereiškia kasatorės teisėtų lūkesčių pažeidimo, nes pateikdama prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo kasatorė įgijo tik subjektinę teisę reikalauti, kad šis prašymas būtų išnagrinėtas ir dėl jo priimtas teisėtas sprendimas. Parduodamo žemės sklypo kaina nustatoma pagal šio sklypo pardavimo metu galiojančius įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nustačius didesnę ginčijamo žemės sklypo vertę iki sprendimo dėl žemės sklypo pardavimo priėmimo buvo pažeisti kasatorės teisėti lūkesčiai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tokia išvada atitinka formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-283/2008). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentas, jog bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes nagrinėjamoje byloje turėjo taikyti teisės aktus, galiojusius 2004 m. balandžio 30 d., kai buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-664, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra įstatyme nustatyti pagrindai naikinti skundžiamus teismų sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

31Dėl įrodymų vertinimo

32Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Konkrečioje byloje teisiškai reikšmingi faktai yra nustatomi tam ir tiek, kiek būtina sprendžiant konkretų šalių ginčą ir taikant šiam ginčui išspręsti reikalingas teisės normas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai tinkamai ir nenukrypdami nuo suformuotos teismų praktikos vertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstais išvadas.

33Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip pagrįstai konstatavo bylą nagrinėję teismai, civilinių teisių objektu gali būti tik tinkamai identifikuotas ir teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas bei įregistruotas žemės sklypas. Nagrinėjamoje byloje įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, teismų konstatuota, kad 280 kv. m papildomai priskirtas prie kasatorės žemės sklypo ginčo žemės sklypas, kaip savarankiškas objektas, buvo suformuotas apskrities viršininko 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu, todėl teismai pagrįstai netenkino kasatorės ieškinio reikalavimo pripažinti, jog ginčo sklypas buvo 2005 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties objektas, nes toks teisės prasme neegzistavo. TAigi bylą nagrinėjusių teismų išvados atitinka CK 1.109 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad negalima laikyti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą.

34Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą nutartį ir sprendimą.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistus.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo šalių ginčas dėl 280 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 8. kad sutartis buvo sudaryta 2005 m. balandžio 28 d., kai ieškovė sumokėjo... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m.... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.162... 12. 2. Nagrinėję bylą teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismas, prieštaraudamas konstituciniams teisėtų... 14. 4. Bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus,... 15. Atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto... 16. 1. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kasatorė 2004 m. vasario 9 d.... 17. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pasibaigus... 18. 3. Negalima sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad kasatorės atžvilgiu... 19. 4. Bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino surinktus įrodymus ir padarė... 20. Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 24. Dėl valstybinės žemės pardavimo ... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo... 26. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2004 m. balandžio 30 d. Vilniaus... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi... 28. Dėl teisėtų lūkesčių ... 29. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas,... 30. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad žemės vertės nustatymas pirminiuose... 31. Dėl įrodymų vertinimo... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami... 33. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip pagrįstai konstatavo bylą... 34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą ir Lietuvos... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...