Byla 2A-603-227/2013
Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-162-500/2013 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4ieškovas A. M. prašė priteisti iš atsakovės I. M. 17 000 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove planavo kurti šeimą, todėl 1998-12-17 atsakovė įsigijo 3 kambarių būtą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Tam, kad būtų galima šį butą nupirkti, atsakovė banke „Swedbank“, AB paėmė 23 000 Lt kreditą būsto įsigijimui. Tuoj po įsigijimo tame bute kartu apsigyveno. Su atsakove susituokė 1999-06-11. Paskola buvo mokama iš šeimos lėšų. Viso grąžino bankui su palūkanomis 34 000 Lt. 2012-09-04 santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutarimu. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi pasidalijo santuokoje įgytą turtą. Kadangi butas, esantis ( - ), buvo įgytas iki santuokos, jis dalijamas nebuvo, todėl liko atsakovės nuosavybėje, nors kreditas bankui buvo išmokėtas iš bendrų šeimos lėšų. Tokiu būdu, jis patyrė 17 000 Lt nuostolį, o atsakovė tokia pat suma nepagrįstai praturtėjo.

5Pasvalio rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad atsakovei 1998-12-16 buvo suteikta lengvatinė paskola buto pirkimui. Santuoka tarp šalių buvo sudaryta 1999-06-11, todėl butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir nutraukiant santuoką tarp šalių nebuvo dalijamas. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomas aplinkybes, kad paskolos grąžinimui ji panaudojo savo asmeninį turtą, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, jog atsakovei buvo atkurtos santaupos, ji gavo pajamų už žemės nuomą ir pan. Tuo tarpu ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovei suteiktą paskolą buto pirkimui jis būtų grąžinęs iš savo asmeninio turto, o atsakovė dėl to būtų nepagrįstai ieškovo sąskaita praturtėjusi. Pažymėjo, kad santuokoje įgytas turtas nėra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, todėl tokio turto panaudojimas šeimos poreikių tenkinimui, t. y. komunalinių mokesčių mokėjimas, išlaidos maistui, išlaidos einamajam gyvenamojo būsto remontui ir pan., negali būti laikomas kaip nepagrįstos turtinės naudos suteikimas kitam sutuoktiniui.

6Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pažeidė materialinių teisės normų taikymo taisykles. Jis neginčija, kad butas, esantis ( - ), atsakovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau butas buvo įsigytas paimant kreditą, kuris buvo išmokėtas santuokos su ieškovu laikotarpiu. Įmokos kredito dengimui buvo atskaitomos iš atsakovės atlyginimo, o iš jo atlyginimo šalys pragyveno, t. y. šalių pajamos, kurios buvo bendras sutuoktinių turtas, buvo naudojamos ne tik bendrų šeimos poreikių tenkinimui, bet tuo pačiu ir atsakovės asmeninės prievolės tenkinimui, ką draudžia CK 3.110 str. Tai, kad atsakovė pateikė duomenis apie paveldėtas pinigines lėšas, apie gautas išmokas už žemės nuomą, niekaip neįrodo, jog šios lėšos buvo panaudotos kredito dengimui. Atsakovė nepateikė teismui sąskaitų išrašų, kad šios lėšos būtų pervestos bankui kaip įnašai padengti kreditą. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai tik įrodo, kad atsakovė minėtas lėšas gavo, tačiau kaip jos buvo panaudotos duomenų nėra, nors tokius duomenis privalėjo pateikti pati atsakovė (CPK 178 str.). Priešingai, iš liudytojo A. M. bei ieškovo paaiškinimų matyti, kad atsakovės paveldėtos lėšos buvo panaudotos 3 000 Lt paskolos liudytojui A. M. dengimui, o ne kreditinių įsipareigojimų bankui dengimui. Be to, už žemės nuomą gautos pajamos negali būti laikomos asmeniniu atsakovės turtu, nes CK 3.88 str. numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Tokiu būdu, atsakovė pati patvirtino, kad kreditas panaudojant už žemės nuomą gautas lėšas buvo mokamas iš bendrų šeimos lėšų. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad atsakovė, išmokėjusi kreditą bankui už iki santuokos įgytą butą iš bendrų sutuoktinių pajamų, kurios laikomos bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, o po santuokos nutraukimo butui likus jos nuosavybe, nepagrįstai ieškovo sąskaita praturtėjo 17 000 Lt suma. Apeliantas Panevėžio apygardos teismui taip pat pateikė pareiškimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovė melagingai nurodė, jog paskola buvo grąžinta už žemės nuomos mokestį ir paveldėtus pinigus.

7Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys pasidalino visą santuokos metu įgytą turtą santuokos nutraukimo byloje, todėl grįžti prie bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo klausimo teismine tvarka ieškinyje nurodytu kompensavimo būdu nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliantas, įvertinus jo nenuoseklią poziciją byloje, siekdamas išvengti šeimos teisės normų taikymo, siekia savo teises ginti kitais, tam pagrindo neturinčiais teisių gynimo būdais.

8Apeliacinis skundas atmestinas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

9Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo A. M. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10Ieškovas A. M. nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui pateiktu pareiškimu prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 str., apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai išanalizavęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalių bei jų atstovų duotus paaiškinimus, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus bei šios bylos faktinius duomenis, konstatuoja, jog faktinės bylos aplinkybės yra aiškios, byloje esantys faktiniai duomenys yra pakankami aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, konstatavimui, apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas yra aiškūs, todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Pasvalio rajono apylinkės teismui 2012-09-04 priėmus sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 5-7), šioje byloje ieškovo reikalavimas, kuriuo jis prašo priteisti kompensaciją už santuokos metu išmokėtą paskolą būstui įsigyti, nebegali būti svarstomas, t. y. ieškovas turėjo teisę ir pareigą šį klausimą spręsti santuokos nutraukimo byloje. CPK 385 str. numatyta, kad nutraukiant santuoką teismas, be kitų pareikštų reikalavimų, privalo išspręsti ir turto padalijimo klausimą. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Kaip matyti, ieškovas byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, taip pat ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nekėlė klausimo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo už atsakovės asmeninės nuosavybės teise įgytą butą. Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu procese sutuoktiniai turi tam tikras procesines teises ir pareigas, kurios sukelia pastariesiems atitinkamus teisinius padarinius, o būtent sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje privalo nurodyti visą santuokos metu įgytą turtą ir įsipareigojimus, vėliau grįžti prie tapačių reikalavimų negalima. Įsiteisėjusi teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo, kitaip negu sprendimo dalys dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių (pvz., vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant, dėl išlaikymo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams priteisimo), turi res judicata galią, todėl ateityje negali būti keičiama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 str. 3 d. normoje nustatyta iš teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2008; kt.). Tuo tarpu ieškovas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje patvirtino, jog visą santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą sutuoktiniai pasidalino natūra gera valia, niekieno neverčiami ir vienas kitam pretenzijų dėl pasidalinto kilnojamojo turto nereiškia ir nereikš. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko 0,97 ha žemės sklypas, esantis ( - ), už kurį atsakovė nereikalavo piniginės kompensacijos. Nurodė, kad kito santuokoje įgyto nekilnojamojo dalintino turto ar automobilių šalys neturi (santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 str. 1, 2, 4 punktai). Akivaizdu, jog 2012-09-04 sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje kaip tik ir nurodyta, kad visas turtas yra pasidalintas, pretenzijų šalys viena kitai nereiškia ir nereikš. Esant tokioms aplinkybėms, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad sutuoktinių turtas santuokos metu nebuvo padalintas nei CK 3.101 str. pagrindu, nei CK 3.116 str. pagrindu.

12Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai netaikė CK 6.237-6.242 str. įtvirtintų taisyklių, kadangi atsakovė, išmokėjusi kreditą bankui už iki santuokos įgytą butą iš bendrų sutuoktinių pajamų, o po santuokos nutraukimo butui likus jos nuosavybe, nepagrįstai ieškovo sąskaita praturtėjo 17 000 Lt suma. Teisėjų kolegija su tokia apelianto argumentacija nesutinka. Pažymėtina, jog nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. CK 6.242 str. 1 d. įtvirtintas asmens nesąžiningumo aspektas turi būti nustatomas ir vertinamas kartu su kitomis nurodytomis sąlygomis, tačiau jis nėra esminis, lemiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą (netaikymą). Šiuo atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovei suteiktą paskolą būtų grąžinęs ieškovas iš savo asmeninio turto, o atsakovė dėl to nepagrįstai būtų praturtėjusi ieškovo sąskaita; santuokoje įgytas turtas nėra asmeninė sutuoktinių nuosavybė ir tokio turto panaudojimas šeimos poreikių tenkinimui, t. y. komunalinių mokesčių mokėjimas, išlaidos maistui, išlaidos einamajam gyvenamojo būsto remontui ir pan., negali būti laikomas kaip nepagrįstos turtinės naudos suteikimas kitam sutuoktiniui. Byloje nustatyta, kad atsakovei 1998-12-16 buvo suteikta lengvatinė paskola buto pirkimui (b. l. 32-33). Suteikus bankui paskolą, atsakovė 1998-12-16 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 3 kambarių būtą, esantį ( - ). (b. l. 34, 35). Šie veiksmai atlikti iki 1999-06-11 santuokos tarp šalių sudarymo. Kad butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, ginčo nėra. Priešingai apelianto argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esančių įrodymų visuma įrodyta, kad paskolą už iki santuokos metu įsigyto buto, esančio ( - ), atsakovė grąžino iš asmeninių lėšų, nepaisant to, jog paskola mokėta nustatytais terminais, t. y. jau santuokos metu. O būtent, kad kreditas buvo grąžintas atsakovės asmeninėmis lėšomis patvirtina jos lėšos atkūrus asmenines santaupas laikotarpiu nuo 2004-02-13 iki 2004-12-13 (b. l. 45-49) (mokėjimo pavedimai: 2004-12-13 – 267 Lt; 2004-02-12 – 1 300 Lt; 2004-07-04 – 300 Lt; 2004-08-24 – 500 Lt; 2004-11-17 – 500 Lt), sumokėjus žemės nuomos mokestį už 2009 m. (b. l. 50) (mokėjimo pavedimas: 2010-02-18 – 1 275 Lt), paveldėjus pinigines lėšas (b. l. 51) (mokėjimo pavedimai: 2008-04-02 – 1 598,63 Lt, 6 117,54 Lt.). Tuo tarpu ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė, jog santuokos metu turėjo asmeninių lėšų, kurias panaudojo atsakovės lengvatinio būsto paskolai padengti.

13Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

14Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokato padėjėjai atsakovė I. M. sumokėjo 1 000 Lt (b. l. 109-110). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo A. M. CPK 88 str. 1 d. 6 p. pagrindu.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Priteisti iš A. M., a. k. ( - ) 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato padėjėjos pagalbos išlaidų I. M., a. k. ( - ) naudai.

Ryšiai