Byla 2A-338-230/2012

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Dmitrijaus Korsakovo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. T. ir N. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-993-587/2011 pagal ieškovų V. T. ir N. T. patikslintą ieškinį atsakovei Z. M., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovės Z. M. patikslintą priešieškinį ieškovams V. T. ir N. T., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl savavališkų statinių nugriovimo ir pažeistų teisių gynimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovai V. T. ir N. T. patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti jiems teisę be atsakovės Z. M. sutikimo nustatyta tvarka gauti projektavimo sąlygų sąvadą, parengti projektą ir gauti leidimą jų namo lAlp, esančio ( - ), dalies rekonstrukcijai pagal architektės N. K. P. pateiktą projektinį pasiūlymą; nustatyti naują naudojimosi 0,3548 ha ploto žemės sklypu tvarką pagal N. P. pateiktą atkoreguotą žemės sklypo dalies ploto ir ribų keitimo pasiūlymų schemą Nr. 2009-03/01-PP-PS-01, nustatant, kad atsakovė Z. M. naudosis žemės sklypu „B“ – 1303 kv. m, suteikdama teisę V. ir N. T. pasinaudoti 1,5 m pločio žemės sklypo juosta Sl-17 kv. m, esančia prie gyvenamojo namo sklypelyje „B“, atliekant fasado apšiltinimo darbus ir namo priežiūrą, o ieškovai V. T. ir N. T. naudosis žemės sklypu „A“ – 1986 kv. m, žemės sklypu „C“ – 259 kv. m bendraturčiai naudosis bendrai. Nurodė, kad dar nebūdami pastato dalies savininkais, savininkės įgaliotam asmeniui M. K. leidus, bendratutei Z. M. žodžiu sutikus, ieškovai 6,6 kv. m priestatą 2a1/p (verandą) padidino iki 16 kv. m. Taip pat jai pasiūlė įsirengti terasą virš planuojamos padidinti verandos, tačiau ji atsisakė. Atsakovė taip pat prašė užmūryti jai priklausančias balkono duris virš verandos, taip siekdama pagerinti savo būsto šilumą. Kadangi ieškovai neturėjo kur gyventi, todėl buvo priversti rekonstrukcijos darbus atlikti nedelsiant, neturint net nuosavybės teisės dokumentų. Verandos padidinimo darbai buvo baigti iki namo ½ dalies pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos, t.y. iki 2003-11-25. Buvę bendraturčiai prieš tai 2003-10-25 pasirašė sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. 2004 m. gegužės mėn. ieškovai paprašė, kad atsakovė pasirašytų notarės D. V. paruoštą sutikimo atliktiems ir atliekamiems darbams projektą, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. 2005 m. ieškovai vėl kreipėsi į atsakovę, kad ji duotų sutikimą apšiltinti ieškovų namo dalies pusrūsio sienas, ir ji žodžiu tam neprieštaravo, todėl ieškovai atliko dviejų sienų apšiltinimo darbus. Vėliau vyko eilė pokalbių dėl sutikimo įforminimo, tačiau atsakovė per savo atstovus iškėlė įvairius reikalavimu, kurių nebuvo įmanoma įvykdyti, todėl toks sutikimas nebuvo gautas. Mano, kad ieškovams priklausančios namo dalies rekonstrukcija visiškai nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, ir atsakovė be priežasties nepateikia jokio motyvuoto ir pagrįsto atsisakymo duoti sutikimą įteisinti naujai pastatytą priestatą. Atsakovė, neleisdama rekonstruoti ieškovams priklausančią namo dalį, pažeidžia jų teises, taip pat pažeidžia ieškovų teises pagerinti gyvenimo sąlygas ir nuosavybę. Atsakovei pasiskundus 2006-09-15 buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, o V. T. nubaustas 1 000 Lt bauda. Ieškovai taip pat prašė atmesti atsakovės patikslintą priešieškinį.

4Atsakovė Z. M. patikslintu priešieškiniu prašė teismą įpareigoti ieškovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti įvykdytos savavališkos statybos padarinius – atstatyti savavališkai rekonstruotą priestatą, plane pažymėtą 2al/p, iki gyvenamojo namo, esančio ( - ), parametrų (6,6 kv. m.), bei pašalinti gyvenamojo namo pietų ir vakarų pusėje pusrūsio lygyje atliktus lauko sienų šiltinimo iš lauko pusės statybos darbus; įpareigoti ieškovus leisti atsakovei ir/ar jos įgaliotiems asmenims naudotis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. 1901-0127:0062, esančio ( - ), bendro naudojimo dalimi, 2003-06-10 VĮ Registrų centras įregistruotame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėta simboliu „C“. Nurodė, kad ieškovų atlikti statybos darbai (savavališka priestato statyba bei dviejų lauko sienų apšiltinimo pusrūsio dalyje statybos darbai) negali būti įteisinti, kadangi jie pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. Dėl atliktų darbų sumažėjo bendraturčių bendro naudojimo žemės plotas, tektų sudaryti naujus naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu planus, dėl ko tektų kreiptis į notarus, atlikti kadastrinius matavimus, dokumentus suderinti su atsakingomis institucijomis. Kadangi ieškovų pastatytas priestatas yra aukštesnis nei gyvenamojo namo pirmojo aukšto perdanga ir priestato stogas iškilęs virš antrojo aukšto grindų beveik iki pusės metro, atsakovė negali įsirengti terasos virš ieškovų savavališkai pastatyto priestato. Rekonstruotu padidintu ir paaukštintu priestatu užstačius sieną atsakovė netenka galimybės tvarkyti šią sienos dalį, savo virtuvės ir miegamojo langų angokraščius, prižiūrėti ir remontuoti per sieną virš savavališko statinio į jos patalpas nuvestas inžinerines komunikacijas, t.y. elektros ir dujotiekio įvadus. Be to, ieškovai vykdydami neteisėtus statybos darbus užmūrijo atsakovei priklausančių rūsio patalpų R-4 ir R-9 ventiliacines angas, kurios buvo suprojektuotos įrengiant dujotiekį. Taip pat mano, kad nėra pateikta duomenų, jog savavališka statyba atitinka statybos normatyvinis techninius reikalavimus, todėl savavališkos statybos įteisinimas negalimas. Nurodo, kad ieškovai sudarinėja kliūtis ir neleidžia atsakovei ir jos įgaliotiems asmenims naudotis bendraturčių bendrai naudojama sklypo dalimi, plane pažymėta „C“.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino: įpareigojo ieškovus V. T. ir N. T. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti įvykdytos savavališkos statybos padarinius – atstatyti savavališkai rekonstruotą priestatą, plane pažymėtą 2al/p, iki gyvenamojo namo, esančio ( - ) kadastriniuose duomenyse nurodytų priestato (plane paž. 2al/p) parametrų (6,6 kv. m) bei pašalinti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ) esančio ( - ), pietų ir vakarų pusėje pusrūsio lygyje atliktus lauko sienų šiltinimo iš lauko pusės statybos darbus; įpareigojo ieškovus V. T. ir N. T. leisti atsakovei Z. M. ir/ar jos įgaliotiems asmenims naudotis žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), bendro naudojimo dalimi, 2003-06-10 VĮ Registrų centras įregistruotame naudojimosi žemės sklypu plane pažymėta simboliu „C“; priteisė iš ieškovų atsakovei po 5 422,64 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš kiekvieno ieškovo - po 108,27 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai priestatą, plane pažymėtą 2al/p, pastatė savavališkai. Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad atsakovė jiems davė žodinį sutikimą, nurodydamas, jog tuomet nėra aišku, kodėl šalys tokio sutikimo nesurašė raštu, nesiėmė jokių veiksmų, kad priestato statyba atitiktų reikalavimą turėti bandraturčio sutikimą. Be to, teismas nurodė, kad jei ir būtų žodinis sutikimas darbams, neesant jo išreikšto raštu bei neesant ieškovų projektinio pasiūlymo prieš atliekant darbus, būtų neįmanoma nustatyti, ar būtent tokiems darbams buvo išreikštas sutikimas, t.y. teismas darė išvadą, kad tokiu atveju neįmanoma nustatyti tokio sutikimo turinio, valios, apimties. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sprendė, kad atsakovės nesutikimo motyvai yra pagrįsti, o ieškovų atlikta rekonstrukcija pažeidžia atsakovės teises iš esmės, todėl atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovams teisę be atsakovės sutikimo gauti projektavimo sąlygų sąvadą, parengti projektą ir gauti leidimą pagal byloje pateiktą projektą namo dalies rekonstrukcijai. Teismas nustatė, kad rekonstruojant pastatą buvo užmūrytos vėdinimo angos rūsyje, dėl ko atsakovės rūsio patalpose R-4 ir R-9 nėra ventiliacijos. Taip pat nustatė, kad ieškovai išplėtė priestatą ir jį paaukštino tiek, kad šlaitinio stogo viršutinė riba iškilo virš atsakovės buto virtuvės grindų virš 40 cm, todėl atsakovė neteko galimybės įsirengti terasą iš savo buto, jai buvo atimta galimybė prižiūrėti ir rūpintis jai priklausančia pastato dalimi, be to, dalis atsakovei priklausančios sienos buvo panaudota priestato praplėtimui. Kadangi priestato šlaitinis stogas yra neeksploatuojamas, todėl priestatą išplėtus atsakovė neteko galimybės prieiti prie virš jo esančios fasadinės sienos ir tvarkyti ten esančių komunikacijų, langų ir jų angokraščių. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad rekonstruojant pastatą buvo užstatyta bendro naudojimo žemės sklypo dalis. Nors teismas nenustatė, kad sienų šiltinimo darbai pažeistų atsakovės interesus, tačiau darė išvadą, kad juos iš esmės pažeidžia savavališka priestato rekonstrukcija. Kadangi visus rekonstrukcijos darbus atspindi vienas projektinis pasiūlymas, pagal kurį reiškiamas reikalavimas, todėl nesant galimybių šių darbų išskirti teismas juos vertino kaip vieną visumą ir ieškinį atmetė visa apimtimi. Teismas konstatavęs, jog dėl ieškovų atliktos savavališkos statybos iš esmės pažeistos atsakovės teisės, kartu padarė išvadą, kad neteisėtos statybos ir jų pasėkoje užstatyta bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis negali būti pagrindu keisti jau nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką, (nustatytą 2003-10-29 sutartimi tarp buvusios dalies namo ir žemės sklypo savininkės B. K. ir atsakovės Z. M.), kuri buvo įregistruota viešame registre. Teismas, nustatęs, kad savavališka statyba atsakovės interesus pažeidžia iš esmės, priešieškinio reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius tenkino pilnai.

6Ieškovai V. T. ir N. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai, o priešieškinį atmesti. Siekiant išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir būtinumą apklausti pačią atsakovę dėl aplinkybių, susijusių su jos valia ginčo statinio statybos metu, prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Nurodo, jog sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, netinkamai aiškinus ir taikius materialinės teisės normas. Skundą grindžia šiais argumentais: 1) Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė, taikytina esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui, o šiuo atveju atsakovės teisės esmingai nėra pažeidžiamos. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atliekant ketinamos pirkti gyvenamojo namo dalies vidaus remontą paaiškėjo avarinė verandos prie esamo gyvenamojo namo būklė, šią aplinkybę patvirtino liudytojai P. J., J. M., A. P. bei KTU Architektūros ir statybos instituto statinio ekspertizės aktas, tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Be to, priestato statybos darbai buvo atlikti galiojant prieš tai nustatytai naudojimosi bendru turtu tvarkai, pagal kurią 87 kv. m žemės sklypo dalis, kurioje yra priestatas, priklausė tuometinei namo dalies savininkei B. K., todėl ir ieškovai, rekonstruodami priestatą, atsakovės teisių nepažeidė, nes užstatė ne bendro naudojimo žemę. Todėl teismo išvada, kad rekonstruojant priestatą buvo užstatyta bendro naudojimo žemės dalis, yra nepagrįsta. 2) Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų teiginį, kad atsakovė davė jiems žodinį sutikimą, kadangi ieškovai, neturėdami teisinio išsilavinimo ir nežinodami, kad bendraturčio sutikimas rekonstrukcijos darbams atlikti turi būti notariškai patvirtintas ir nemanydami, kad atsakovė pakeis nuomonę, neprašė atsakovės šį sutikimą įtvirtinti notariškai. Be to, vykdant priestato rekonstrukciją ieškovai dar nebuvo namo dalies savininkai, todėl negalėjo ir neturėjo teisės gauti reikalingus atsakingų institucijų išduotus leidimus. Atsakovė ilgą laiką neprieštaravo dėl vykdomų darbų, kas iš esmės ir patvirtina bendraturčio sutikimą, o pretenzijas pradėjo reikšti pareiškus ieškinį. Teismas rėmėsi tik atsakovės atstovų paaiškinimais, kurie namo rekonstrukcijos metu negyveno kartu su atsakove, todėl jie neturėjo galimybės žinoti, kokie susitarimai siejo šalis. Be to, atsakovų atstovų parodymai teismo posėdžio metu skiriasi. 2011 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, kad atsakovė tik vėliau suprato rekonstrukcijos mastą, o po to teigė, jog ji visuomet išreiškė nepasitenkinimą dėl vykdomų statybų, tačiau teismas šių prieštaravimų neanalizavo ir nevertino. Liudytojas B. B. taip pat paliudijo, kad atsakovė rekonstrukcijos metu davė pasijungti elektrą, vaišino kava, leido pasidėti baldus, kas patvirtina, kad atsakovės santykiai su ieškovais tuo metu buvo geri. Dėl šių prieštaravimų turėjo būti patenkintas ieškovų prašymas pripažinti atsakovės Z. M. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau teismas rėmėsi tik atsakovės atstovų parodymais ir todėl buvo šališkas bei ignoravo teisėtus ieškovų interesus. 3) Protingais atsisakymo duoti sutikimą motyvais galima pripažinti faktus, specialistų išvadas, kitus patikimus duomenis, patvirtinančius, jog vykdoma statyba pakeis atsakovės gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, tačiau atsakovė jokių įrodymų, kad dėl ieškovų savavališkai įvykdytų statybų pablogės viso namo techninė būklė, nebus galimybės privažiuoti, apvažiuoti ar kitu būdu patekti, kad nesilaikoma sanitarinių normų ar pan., nepateikė. Atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi nesutinka dėl atliktų apšiltinimo darbų vien todėl, kad apšiltinta buvo tik gyvenamojo namo dalis, tai reiškia, kad ji tokiems darbams neprieštarautų, jei būtų apšiltinta ir jos namo dalis. Darbai buvo atliekami tik ieškovams priklausančių statinių dalyje, todėl rekonstrukcija negalėjo pažeisti ieškovės teisės naudotis žemės sklypu. Nors atsakovė teigia, kad nori įsirengti terasą, tačiau duodama žodinį sutikimą to neišreiškė, o tik pageidavo, kad priestato stogas būtų šlaitinis, nes tokiu atveju būtų apšiltinta dalis namo sienos. Be to, atsakovė pati nusipirko virtuvės langus ir pati paprašė užmūryti dalį durų angos nuo priestato pusės, kad vietoje durų galėtų įstatyti plastikinį langą, ką ir padarė, t.y. įsistatė langą, o ne duris. Todėl namo dalies rekonstrukcija nepakeitė atsakovės gyvenimo sąlygų, buvusių iki rekonstrukcijos, dėl ko jos nesutikimas yra nepagrįstas. 4) Teismas neatsižvelgė į VšĮ Kauno Regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio techninės ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog būtina apšiltinti pusrūsio šiaurinės dalies sienas, kad būtų įmanoma normaliai eksploatuoti pusrūsio patalpas. Teismas nenustatė, kad šiltinimo darbai iš esmės pažeis atsakovės teises, todėl nepagrįstai sprendė, kad jos teisės pažeistos iš esmės. 5) Atsakovės nesutikimas su rekonstrukcijos projektu grindžiamas tuo, kad būsimas statinys trukdys ateityje jai įsirengti terasą, nors jos niekada nebuvo, o investuodama į lango vietoje durų įrengimą tik patvirtino, kad ji niekada nežadėjo įsirengti terasos. Teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovės pateiktomis statybinėmis ekspertizėmis ir netenkino ieškovų prašymo skirti ekspertizę. Atkreipia dėmesį į tai, kad prieš tai buvęs priestato stogas buvo dengtas asbestiniu šiferiu, kuris taip pat nepritaikytas įvairiems namo antrojo aukšto statybos -remonto darbams atlikti ar terasai įrengti, todėl apeliantai, pakeisdami stogo dangą, atsakovės gyvenimo ar veiklos sąlygų nepablogino. Teismo išvada, kad statant priestatą atsakovės rūsio patalpose R-4 ir R-9 ventiliacijai skirtos angos bei langai buvo užmūryti iš lauko, nepagrįsta, kadangi jos buvo užmūrytos iki priestato rekonstrukcijos, o natūralų vėdinimą patalpoje Nr. R-4 galima išspręsti atidarant vieną iš penkių esamų natūralaus vėdinimo kanalų, tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo ir nevertino. 6) Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Atsakovė pateikė teismui 2008-08-01 pinigų priėmimo kvitą už advokato G. Č. atstovavimą byloje, apmokėtą A. B., kuris nėra atsakovas šioje byloje, todėl ši suma iš ieškovų priteista nepagrįstai.

7Atsakovė Z. M. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodo, jog konstatavus, kad atsakovės teisės nelegaliomis ieškovų statybomis buvo iš esmės pažeistos, bendros žemės užstatymas negali būti pagrindu keisti jau nustatytą žemės sklypu naudojimosi tvarką, įregistruotą viešame registre. Padaryta teisinga išvada, jog ieškovai, pastatę priestatą ant bendros žemės, nesilaikė tarp šalių susitarimo, o vykdydami savavališką statybą bendro naudojimo sklypo dalyje be bendraturtės sutikimo, nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto, veikė savo rizika, jos neįvertinę, todėl ieškinio reikalavimai atmesti pagrįstai.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti priimtą teismo sprendimą.

9Ieškovai apeliaciniu skundu pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, Kolegija padarė išvadą, kad prašymas netenkintinas, kadangi byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o šalių (arba jų atstovų) paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose. Kolegija nepripažįsta būtinumo apklausti pačią atsakovę dėl aplinkybių, susijusių su jos valia ginčo statinio statybos metu, kadangi ginčo esmę sudaro aplinkybės, ar atlikta savavališka statyba nepažeidžia esminių atsakovės teisių. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis).

10Ieškovai neginčija savavališkos statybos fakto ir būtinybės, siekiant įteisinti savavališkos statybos būdu pastatytus statinius, gauti bendraturtės sutikimą, tačiau mano, kad sprendimas nugriauti statinius šiuo atveju neatitinka bendraturčių interesų derinimo principų ir yra neproporcinga priemonė, be to, ieškovų nuomone, savavališki statiniai nepažeidžia esminių atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Iš tikrųjų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas bendraturčių teisių gynimo klausimus savavališkos statybos atveju, yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kurių esmė yra ta, kad savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė, o teisminės neteisėtos statybos pasekmės turi būti taikomos laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Todėl savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui; jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė šių suformuotos teismų praktikos reikalavimų ir pagrįstai konstatavo esminį bendraturtės – atsakovės Z. M. teisių pažeidimą.

11Apeliantai teigia, kad atsakovė buvo davusi žodinį sutikimą priestato rekonstrukcijai ir sienų apšiltinimui ir tik vėliau pakeitė savo poziciją, taip paneigdama ieškovų teisėtus lūkesčius. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad toks sutikimas nebuvo įrodytas, kadangi jis nebuvo tinkamai įformintas. LR statybos įstatymo 2 straipsnio 92 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Tai reiškia, kad savininko sutikimas turi būti išreikštas įstatyme nustatyta forma – raštu. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Todėl nesant atsakovės rašytinio sutikimo, ir jai neigiant tokį sutikimą buvus, ieškovai iš esmės netenka galimybės įrodyti tokį sutikimą buvus juo labiau, kad bet kuriuo atveju atsakovės valia turėtų būti išreikšta raštu. Atsakovės pozicija ieškinio atžvilgiu ir jos priešieškinio pareiškimas pilnai pagrindžia atsakovės valią nesutikti su savavališkos statybos įteisinimu, todėl ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie tam tikrus neatitikimus atsakovės atstovų paaiškinimuose dėl atsakovės išreikšto prieštaravimo statyboms (reikštą „visuomet“ ar „tik vėliau“) neturi jokios reikšmės, ir atsakovės paaiškinimai šiuo požiūriu nėra esminiai, o liudytojo V. B. parodymai, remiantis CK 1.93 straipsnio 2 dalimi, nevertintini. Neįforminus sutikimo nustatyta forma, negalima nustatyti tokio sutikimo turinio ir jo apimties, t.y., kokiems konkretiems darbams bei kokia apimtimi jis buvo duotas. Patiems ieškovams rekonstrukcijos eigoje nesilaikius įstatymo reikalavimų nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, dėl ko būtų galima atsisakyti jas ginti CK 1.137 straipsnio 2 dalies pagrindu.

12Vertinant teismo padarytas išvadas dėl sutikimo, apeliantų nurodytos aplinkybės, kad jie nežinojo, kokia forma turėjo būti įformintas sutikimas, pasitikėjo atsakovės sąžiningumu ir kad ieškovai rekonstrukcijos metu dar nebuvo namo dalies savininkai, neturi jokios esminės reikšmės. Be to, šios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovai vykdydami rekonstrukciją elgėsi neapdairiai ir neatsakingai, todėl iš esmės patys prisiėmė pasekmių dėl savavališkai atliktų darbų riziką. Ieškovų siekis dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių kuo skubiau pagerinti savo gyvenimo sąlygas ar net patalpų remonto eigoje išaiškėjusi avarinė priestato būklė nepaneigia būtinybės vykdyti rekonstrukcijos darbus, laikantis įstatymo reikalavimų. Netgi nustatyta avarinė priestato būklė negali būti priežastimi ar būtina sąlyga rekonstruoti priestatą jį esmingai padidinant ir darbus atliekant bendro naudojimo žemės sklypo dalyje.

13Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą ir kad ji neįrodė, jog ieškovų vykdoma statyba pakeis jos gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, t.y. neįrodė, kad esmingai pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės Z. M. nesutikimo motyvai yra pagrįsti. Byloje esančių įrodymų pagrindu pagrįstai nustatyta, kad ieškovai rekonstruodami pastato priestatą 2a1/p jį išplėtė ir paaukštino tiek, kad jo šlaitinio stogo viršutinė dalis iškilo virš atsakovės buto (esančio 2 aukšte) virtuvės grindų apie 40 cm, dėl ko atsakovė netenka galimybės ateityje įsirengti balkoną ar terasą su išėjimu iš savo buto patalpų, t.y. apribojama jos teisė ateityje praplėsti ir padidinti turimą bendrąją dalinę nuosavybę (CK 4.77 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė neva duodama žodinį sutikimą rekonstrukcijai nepageidavo įsirengti terasos ir net pati įstatė langą vietoje buvusių durų virš rekonstruoto priestato, atmestini dėl tos priežasties, kad sutikimas nebuvo tinkamai įformintas, o bendraturtis atsisakyti teisės praplėsti ar padidinti savo nuosavybę gali tik tinkamai išreikšdamas tokią savo valią. Be to, šis nustatytas atsakovės teisių pažeidimas (priestato praplėtimas, jo padidinimas ir paaukštinimas) ne tik atima atsakovei galimybę įsirengti terasą (balkoną), bet ir apsunkina ar net atima galimybę prižiūrėti ir remontuoti virš priestato esančią fasadinę sieną, ant jos nutiestų elektros ir dujotiekio įvadų, tvarkyti atsakovei priklausančius langus ir jų angokraščius, kas nustatyta byloje surinktais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai.

14Dėl priestato rekonstrukcijos (jo padidinimo daugiau kaip 2 kartus, nuo 6,6 kv. m iki 16 kv. m) yra užstatyta bendro naudojimo žemės sklypo dalis, kas taip pat pripažintina esminiu atsakovės teisių pažeidimu. Apeliantai teigia, kad priestato statybos darbai buvo atlikti galiojant ankstesnei bendraturčių nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, t.y. priestatas pastatytas ankstesnės bendrasavininkės B. K. naudojamoje sklypo dalyje ir tik vėliau dabartinė žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp buvusių bendraturčių B. K. ir Z. M. buvo nustatyta 2003-10-29 sutartimi (t.1, b.l. 11-15). Tačiau visiškai akivaizdu, kad savavališkai rekonstruotas priestatas yra ant bendro naudojimo žemės, todėl atsakovės teisės neabejotinai pažeidžiamos. Be to, sugretinus 1999 m. ir 2003 m. žemės sklypo planus (t.1, b.l. 15, t 7, b.l. 149), akivaizdu, kad ginčo priestatas tiek anksčiau, tiek dabar buvo ir yra ant bendro naudojimo žemės, todėl apeliantų nurodytas argumentas yra visiškai nepagrįstas.

15Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, o būtent Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006-12-15, 2007-04-12 raštais (t.1, 124, t., b.l. 161-162) bei Kauno technologijos universiteto architektūros ir statybos instituto statinio ekspertizės išvadomis (t.2, b.l. 12-25) taip pat pagrįstai nustatė, kad statant priestatą iš išorės buvo užmūrytos atsakovės rūsio patalpose R-4 ir R-9 esančios ventiliacijos angos ir langai, dėl ko neliko šių patalpų vėdinimo ir patalpose jaučiamas pelėsių kvapas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad rūsio langai buvo užmūryti dar iki rekonstrukcijos, kaip apeliaciniame skunde teigia ieškovai. Ieškovų nurodoma galimybė šią problemą išspręsti atidarant vieną iš penkių patalpoje R-4 esančių natūralaus vėdinimo kanalų, atsižvelgiant į savavališkų statybų eigoje padarytus kitus atsakovės teisių pažeidimus, neturi esminės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

16Remiantis byloje pateiktu 2009 m. balandžio 3 d. statinio būklės įvertinimo aktu (t.3, b.l. 114) gyvenamojo namo sienų apšiltinimas užtikrina esminius statinio reikalavimus ir pagerina bendrą pastato techninę - energetinę būklę. Tačiau remtis šia ekspertize ir daryti nebejotiną išvadą, kad sienų apšiltinimas atitinka esminius statinio reikalavimus, negalima, kadangi byloje pateikti įrodymai (t.4, b.l. 107-123) leidžia abejoti šios ekspertizės tinkamumu. Be to, nors pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovų savavališkai atlikti šiltinimo darbai iš esmės pažeistų atsakovės teises, kolegija daro priešingą išvadą, jog vis tik yra pagrindas pripažinti, kad šiais ieškovų savavališkai atliktais darbais yra pažeidžiamos atsakovės teisės. Pastato sienų apšiltinamas vykdomas tik iš dalies, t.y. tik ieškovams priklausančių patalpų dalyje, dėl ko iš esmės pakeičiamas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo namo vaizdas (t.2, b.l. 19), be to, apšiltinimui panaudojama bendro naudojimo žemės sklypo dalis. Todėl esant tokiai situacijai namo sienų apšiltinimas iš esmės yra galimas tik bendru bendraturčių sprendimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Apeliantų nurodytos VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras statinio ekspertizės akto išvados (t.1, b.l. 154-155), kuriomis nustatyta, kad šiaurinė pastato siena neapsaugota nuo temperatūros ir atmosferos kritulių poveikio, ko pasėkoje gadinamos vidaus patalpos, šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi vertinimas atliktas jau atlikus dalį pastato sienų šiltinimo darbų, kas gali įtakoti nurodytas pasekmes, kurių gal būt nebūtų, jei pastatas iš viso nebūtų apšiltintas arba būtų apšiltinta visa ieškovų namo dalis. Be to, šiuo atveju svarbu, kad ieškovai sienų apšiltinimo darbus pradėjo neturėdami bendraturtės sutikimo ir neparengę projekto, todėl patys yra atsakingi už kilusias pasekmes. Pažymėtina, kad ieškovai, norėdami apšiltinti savo turimas patalpas turi alternatyvią galimybę jas apšiltinti iš vidaus, todėl šią problemą neturėtų spręsti bendraturčio teisių sąskaita. Be to, dėl likusios ieškovams priklausančių patalpų sienų dalies apšiltinimo atsakovė patirtų įvairių kitų nepatogumų ar net žalos, kadangi dėl to negalėtų naudotis įrenginiais, esančiais ant numatytų apšiltinti namo sienų (elektros įvadais, šviestuvu, elektros apskaitos spinta, vandentiekio vamzdžiu ir pan.), kuriuos tektų paliesti darbų atlikimo eigoje.

17Tokiu būdu apeliacinio skundo argumentai, liečiantys ginčo esmę, pripažintini nepagrįstais ir atmestini, tačiau pripažintinas pagrįstu ieškovų apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų 2 000 Lt sumai priteisimo. Iš byloje pateikto advokato G. Č. pinigų (2 000 Lt) priėmimo kvito Nr. 483851 nuorašo (t.4, b.l. 36) matyti, kad pinigus pagal šį kvitą yra sumokėjęs A. B., kuris pagal byloje esančius duomenis nėra atsakovės įgaliotas asmuo ir aplamai negalima nustatyti, kad jis kaip nors būtų susijęs su atsakove. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei atstovavimo išlaidas, jas nepagrįstai padidino nurodyta 2 000 Lt, dėl ko keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jas sumažinant nurodyta atstovavimo išlaidų suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

19Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei Z. M. ir ją išdėstyti taip: priteisti atsakovei Z. M. (a.k. ( - ) iš ieškovų V. T. (a.k. ( - ) ir N. T. (a.k. ( - ) po 4 422,64 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

20Likusios sprendimo dalies nekeisti.

21Papildomai priteisti iš ieškovų V. T. (a.k. ( - ) ir N. T. (a.k. ( - ) atsakovei Z. M. (a.k. ( - ) po 500 Lt iš kiekvieno atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o valstybei - po 25,15 Lt iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. Ieškovai V. T. ir N. T. patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo... 4. Atsakovė Z. M. patikslintu priešieškiniu prašė teismą įpareigoti... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį... 6. Ieškovai V. T. ir N. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto... 7. Atsakovė Z. M. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti... 8. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine... 9. Ieškovai apeliaciniu skundu pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio... 10. Ieškovai neginčija savavališkos statybos fakto ir būtinybės, siekiant... 11. Apeliantai teigia, kad atsakovė buvo davusi žodinį sutikimą priestato... 12. Vertinant teismo padarytas išvadas dėl sutikimo, apeliantų nurodytos... 13. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė nenurodo protingai... 14. Dėl priestato rekonstrukcijos (jo padidinimo daugiau kaip 2 kartus, nuo 6,6... 15. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, o... 16. Remiantis byloje pateiktu 2009 m. balandžio 3 d. statinio būklės įvertinimo... 17. Tokiu būdu apeliacinio skundo argumentai, liečiantys ginčo esmę,... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 19. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno miesto apylinkės... 20. Likusios sprendimo dalies nekeisti.... 21. Papildomai priteisti iš ieškovų V. T. (a.k. ( - ) ir N. T. (a.k. ( - )...