Byla 3K-3-441/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Virgilijaus Grabinsko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. J. P. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei A. J. P. dėl pažeistų teisių gynimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. Š. 2006 m. vasario 13 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise jam priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuriame yra penki butai. Visus butus ieškovas įsigijo 1999-2005 metais pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutarčių pagrindu. Ieškovui taip pat asmeninės nuosavybės teise priklauso šiuo adresu esantis 0,0361 ha žemės sklypas, skirtas komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti bei eksploatuoti. Ieškovas pateikė paraišką Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriui dėl minėto gyvenamojo namo rekonstrukcijos į komercinės paskirties patalpas. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2005 m. gegužės 26 d. išdavė projektavimo technines sąlygas, o K. Š. firma parengė rekonstrukcijos projektą, kuris buvo suderintas su visomis reikalingomis institucijomis be jokių pastabų. Tam, kad gautų leidimą vykdyti statybos darbus, ieškovui yra reikalingas atsakovės J. P. sutikimas, nes neišlaikomas trijų metrų atstumas nuo rekonstruojamo statinio iki atsakovės sklypo ribos. Atstumas nuo ieškovui priklausančio ir dabar stovinčio namo iki sklypo su atsakove ribos yra vienas metras. Rekonstrukcija bus vykdoma rekonstruojant esamą namą ir pristatant naują priestatą, kuris jau išlaikys reikalingą trijų metrų atstumą iki atsakovės žemės sklypo. Stacionarių pastatų atsakovė jai priklausančiame žemės sklype neturi, išskyrus neinventorizuotą ir neįregistruotą kioską. Ieškovas nurodė, kad advokatų kontora 2005 m. lapkričio 25 d. išsiuntė atsakovei raštą su pasiūlymu atvykti susipažinti su rekonstrukcijos projektu ir prašymu duoti sutikimą ieškovo rekonstrukcijai. Nors šį raštą J. P. gavo, tačiau jokio atsakymo nedavė. Ieškovo teigimu, nurodytas rekonstrukcijos projektas nepažeidžia atsakovės teisių, todėl jos atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas ir pažeidžia ieškovo teises, nes Kauno rajono savivaldybės įgaliota institucija be tokio sutikimo neišduoda leidimo rekonstrukcijai vykdyti. Ieškovas, remdamasis CK 1.138 straipsniu, Statybos įstatymu, prašė teismą apginti jo pažeistas teises ir pripažinti jam teisę vykdyti pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją pagal K. Š. firmos 2005 m. parengtą ir suderintą su reikalingomis institucijomis projektą be atsakovės J. P. sutikimo.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas pripažino A. Š. teisę vykdyti pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją pagal K. Š. įmonės 2005 metais parengtą projektą be atsakovės J. P. sutikimo ir priteisė iš atsakovės ieškovui 100 Lt žyminį mokestį, 1000 Lt už atstovavimo paslaugas bei 56,60 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas, nes, rekonstruojant pastatą, situacija atsakovės sklypo atžvilgiu išliks ta pati. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių galima būtų manyti, kad rekonstrukcijos metu ir po jos bus pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl priestato statybos atsakovės sutikimo nereikia, nes išlaikomas trijų metrų atstumas.

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 8 d. nutartimi atmetė atsakovės J. P. apeliacinį skundą ir Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad šalys yra gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkės. Ieškovui priklausančiame sklype yra jam nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, kurį jis ketina rekonstruoti į komercinės paskirties patalpas. Nurodyto namo dalis yra arčiau kaip trys metrai iki atsakovės sklypo ribos, todėl statybos leidimas ieškovui gali būti išduotas tik sutinkant atsakovei (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 192.1 punktas). Atsakovė J. P. atsisako duoti sutikimą motyvuodama tuo, kad rekonstrukcija pažeis jos teises. Kolegija konstatavo, kad pateiktame K. Š. firmos projekte nėra Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytų esminių aplinkybių, galinčių riboti atsakovės teises tinkamai naudotis jai priklausančiu turtu. Gyvenamojo namo rekonstrukcija toje sklypo dalyje, nuo kurios atstumas iki atsakovei priklausančio žemės sklypo yra vienas metras, bus vykdoma pertvarkant esamų sienų konstrukcijas. Dėl to šiuo metu esantis vieno metro atstumas nesikeis. Gyvenamojo namo priestato statyba bus vykdoma trijų metrų atstumu iki atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos. Kolegija pažymėjo, kad atsakovės J. P. žemės sklypas taip pat yra komercinės paskirties, ir atsakovė jai priklausančiame žemės sklype taip pat ketina vykdyti komercinę veiklą. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo gyvenamojo namo rekonstrukcija suvaržys jos galimybes užsiimti jai priklausančiame žemės sklype komercine veikla, atsakovė nepateikė. Kolegija nesutiko su atsakovės J. P. argumentu, kad ieškovas rekonstrukciją jau yra įvykdęs. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius informavo teismą, kad ieškovas yra pakeitęs gyvenamojo namo stogo dangą ir įrengęs švieslangius. Tokiems darbams atsakovės sutikimo nereikia. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ieškovo gyvenamojo namo rekonstrukcijai pažeidžia ieškovo teisę būti statytoju.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovė J. P. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10Apeliacinės instancijos teismas neaiškino ir netaikė CK 4.99 ir 4.103 straipsnių, nors ši byla turėjo būti sprendžiama ir vertinama atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė Statybos įstatymo 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 199 ,,Dėl statybos reglamento“ 9.1.3 punktą, kuriame nurodyta, kad statytojas, projektuodamas statinį, privalo pasirinkti kitus statinio projektavimo būdus, kurie neprieštarautų įstatymams ir kitiems teisės aktams.

11Teismai neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai taikė įstatymus. Kasatorė nurodo, kad tik pusė rekonstruojamo namo bus pagal esamą padėtį, o pateiktame teismui projekte nurodomi nauji pamatai pažeis atstumą iki atsakovės sklypo ribos. Kasatorė nesutinka su teismo argumentu, kad dėl priestato statybos nereikia jos sutikimo, nes išlaikomas įstatymo reikalaujamas atstumas. Ieškovui didinant priestatą į atsakovės sklypo pusę 150 cm nebus išlaikyta trijų metrų atstumo. Be to, bus pažeisti priešgaisrinės statybos reikalavimai, nes atstumas tarp pastatų bus mažesnis nei šeši metrai. Teismai taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas jau atliko namo rekonstrukciją, ir priešingai vertino Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštą, nurodydami, jog tokiems darbams nereikia kasatorės sutikimo.

12Teismas suvaržė kasatorės teises ir pažeidė CPK 178 straipsnį, nes atsisakė apklausti jos nurodytus liudytojus, priimti VĮ Registrų centro pažymą, taip pat pažeidė CPK 185 straipsnį, nes teisiškai neįvertino faktinių bylos aplinkybių.

13Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija ir šias aplinkybes teismai nustatė bei įvertino teisingai. Rekonstrukcija bus vykdoma rekonstruojant senąjį namą ir pristatant jo priestatą. Kadangi iki gretimo sklypo ribos nėra išlaikomas trijų metrų atstumas (nors trijų metrų atstumas nebuvo išlaikytas ir anksčiau, tačiau šalys sutiko su tokiu žemės padalijimu 2001 m.), tai reikalingas atsakovės sutikimas senojo namo rekonstrukcijai vykdyti. Esamo namo priestato statyba bus vykdoma jau išlaikant trijų metrų atstumą iki kasatoriui priklausančio žemės sklypo ribos. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad iš pateiktų detaliojo plano, žemės sklypų schemų, projekto matyti, kad rekonstrukcija bus vykdoma išlaikant įstatymo reikalaujamus atstumus. Kasatorės argumentai dėl šešių metrų privalomo atstumo tarp šalių pastatų yra nepagrįsti. Atsakovės žemės sklype nėra jokių stacionarių pastatų, tik neinventorizuotas ir neįregistruotas laikinas statinys – kioskas. Atsiliepime pažymima, kad nors kasatorė nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas neaiškino ir netaikė CK 4.99, 4.103 straipsnių, Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento nuostatų, tačiau nepateikė jokių išsamių teisinių argumentų tokiam teiginiui pagrįsti. Kasatorė neįrodė savo teisių pažeidimo, todėl teismai pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

16Ieškovas A. Š. pagal 1999-2003 metais sudarytas pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sutartis įsigijo visus penkis butus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). 2001 m. lapkričio 13 d. turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartimi šalys susitarė dėl konkrečių žemės sklypo dalių atidalijimo. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso šiuo adresu esantis 0,0361 ha žemės sklypas. Ieškovas pateikė paraišką Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriui dėl nurodyto gyvenamojo namo rekonstrukcijos į komercinės paskirties patalpas. Tam, kad gautų leidimą vykdyti statybos darbus, ieškovui reikalingas atsakovės J. P. sutikimas, nes nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo iki sklypo su atsakove ribos yra vienas metras. Pagal ieškovo parengtą projektą rekonstrukcija bus vykdoma nurodytame pastate, pristatant priestatą, nuo kurio bus reikalaujamas trijų metrų atstumas iki atsakovės žemės sklypo.

17V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

19Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo. Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta tiek fizinių, tiek juridinių asmenų teisė būti statytoju. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį tokia teisė gali būti įgyvendinama, kai yra šios sąlygos: statytojas valdo žemės sklypą nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą.

20Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, kad ieškovas, norėdamas gauti statybos leidimą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančio pastato rekonstrukcijai, turi pateikti gretimo žemės sklypo savininkės sutikimą, nes ieškovo gyvenamojo namo dalis yra arčiau kaip trys metrai iki atsakovės sklypo ribos, todėl statybos leidimas ieškovui gali būti išduotas tik sutinkant atsakovei (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 192.1 punktas). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovė atsisako duoti sutikimą, motyvuodama tuo, jog rekonstrukcija pažeis jos teises.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad toks atsakovės atsisakymas duoti sutikimą suprantamas kaip ieškovo teisės į statybą ginčijimas, todėl atsisakymas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais galima pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtintų, kad ieškovo vykdoma namo rekonstrukcija pakeis atsakovės gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techninių dokumentų, teisės normų, reglamentuojančių statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų keliami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti. Atsakovė kaip pagrindinį atsisakymo duoti sutikimą motyvą nurodo tai, kad ieškovo projektas parengtas pažeidžiant Statybos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus statiniui. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę ieškovo pateiktą rekonstrukcijos projektą, konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog bus pažeisti Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti esminiai reikalavimai statiniui.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad projekte turi būti nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys, kurių pakaktų tam, jog galima būtų nuspręsti, ar pagal Statybos įstatymo 4, 6 straipsnius ir kitus teisės aktus nebus pažeisti kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Teismo sprendimas nepakeičia leidimo rekonstrukcijai ir (ar) statybai, tiesiogiai nesuteikia teisės vykdyti šiuos darbus, o turi būti pateikiamas atitinkamai statybos priežiūros įstaigai, sprendžiančiai dėl leidimo rekonstrukcijai ir (ar) statybai išdavimo. Kasatorė nenurodė išsamių argumentų, kurie būtų pagrindas abejoti tuo, kad ieškovo pateiktas projektas neatitinka nurodytų Statybos įstatymo reikalavimų, o pagal byloje esančius duomenis ir žemesniųjų instancijų teismų nustatytas aplinkybes nėra teisinio pagrindo daryti tokios teisinės išvados. Sklypo dalyje, nuo kurios atstumas iki atsakovei priklausančio žemės sklypo yra vienas metras, bus vykdoma esamo gyvenamojo namo rekonstrukcija. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad šiuo metu esantis vieno metro atstumas nesikeis dėl namo rekonstrukcijos, o gyvenamojo namo priestato statyba bus vykdoma per trijų metrų atstumą iki atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos. Teismai pagrįstai nurodė, kad atsakovės argumentai dėl to, jog, ieškovui vykdant gyvenamojo namo rekonstrukciją ir priestato statybą, nebus laikomasi šių atstumų, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Negalima sutikti su kasatorės teiginiu, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 199 „Dėl statybos reglamento“ 9.1.3 punktą, kuriame nurodyta, jog statytojas, projektuodamas statinį, privalo pasirinkti kitus statinio projektavimo būdus, kurie neprieštarautų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomas prieštaravimas suprantamas kaip projekto neatitiktis Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 192.1 punkto reikalavimams, kad pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip trys metrai. Bylos duomenimis, šalys 2001 m. lapkričio 13 d. sutartimi (b. l. 7, 161) atsidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pasidalijo žemės sklypą, pagal nurodytą sutartį atsakovė sutiko su tokiu žemės sklypo ribų nustatymu, kai nuo jos žemės sklypo ribos iki ieškovui priklausančiame žemės sklype esančio namo paliktas vieno metro atstumas. Kasatorė nepateikė pagrįstų argumentų, kad, vykdant ieškovo namo rekonstrukciją pagal pateiktą projektą, bus pažeista esama padėtis. Kasatorė taip pat nurodo, kad, sumažinus atstumą tarp pastatų, bus pažeisti priešgaisriniai reikalavimai. Pažymėtina, kad šiuo metu atsakovei priklausančiame žemės sklype nėra stacionarių pastatų, o rengiant projektą svarstomi įvairūs variantai, kai priešgaisriniai atstumai tarp įvairios paskirties pastatų gali būti neišlaikomi, pakeičiant juos kitomis priešgaisrinės apsaugos priemonėmis ir pan. Kasatorė taip pat nurodo, kad ieškovas jau yra pradėjęs rekonstrukciją, pakeitė gyvenamojo namo stogo dangą ir įrengė švieslangius. Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos priežiūrą vykdo atitinkama institucija, kuri gali imtis teisės aktuose nurodytų priemonių, kai statyba ir (ar) rekonstrukcija yra vykdoma be statybos leidimo. Vien leidimo neturėjimas nėra pagrindas daryti išvadą, kad dėl to pažeistos gretimo žemės sklypo savininko teisės.

23Teisėjų kolegija nurodo, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad teismai, spręsdami dėl jos atsisakymo duoti ieškovui sutikimą pastato rekonstrukcijai, nepagrįstai nevertino jos teisių ir interesų pagal CK 4.99 ir 4.103 straipsnių nuostatas. Pažymėtina, kad žemės sklypo savininkas, gindamas savo teises pagal CK 4.99 straipsnį, privalo įrodyti reikalavimo pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y. kaimyniniame žemės sklype statomo naujo statinio neteisėtą poveikį jo žemės sklypui arba sklype esančio pastato stabilumui. Šios aplinkybės turi būti įrodomos kaip įtikinama prielaida. Žemės sklypo savininkas privalo pateikti įrodymus, iš kurių teismas galėtų daryti prielaidą apie neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui arba grėsmę jo pastatų stabilumui. Vien tas faktas, kad netoli sklypo ribos gretimame sklype rekonstruojamas pastatas ar statomas priestatas, nepažeidžiant sklypo ribų, savaime nepatvirtina, kad yra pažeidžiamos gretimo žemės sklypo savininko teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškovo ieškinį, neįrodinėjo, kad gretimame žemės sklype ieškovo ketinama vykdyti pastato rekonstrukcija ir priestato statyba turės neigiamą neleistiną poveikį jos žemės sklypui ar dėl to bus pakenkta žemės sklype esančių pastatų stabilumui, taigi teismai neturėjo pagrindo taikyti CK 4.99 straipsnio. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas teisę kreiptis į teismą turi asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami dėl to, jog kiti asmenys pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą. Atsakovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos, todėl CK 4.103 straipsnio nuostatos pagal esamą padėtį nagrinėjamoje byloje negali būti taikomos.

24Kiti kasacinio skundo argumentai, kad teismai nesiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), atsisakydami apklausti atsakovės nurodytus liudytojus, pažeidė CPK 178 straipsnį, nepagrįsti. Teismai nenustatė teisės aktų pažeidimų, liudytojų parodymų šiuo klausimu vertinimas negalėjo turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui.

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistus.

28Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. Š. 2006 m. vasario 13 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį... 7. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 8. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovė J. P. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės... 10. Apeliacinės instancijos teismas neaiškino ir netaikė CK 4.99 ir 4.103... 11. Teismai neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai taikė... 12. Teismas suvaržė kasatorės teises ir pažeidė CPK 178 straipsnį, nes... 13. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovės kasacinį skundą... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 16. Ieškovas A. Š. pagal 1999-2003 metais sudarytas pirkimo–pardavimo ir... 17. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 19. Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų statybą... 20. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, kad ieškovas, norėdamas... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks atsakovės atsisakymas duoti sutikimą... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad projekte turi būti nurodyti esminiai objekto... 23. Teisėjų kolegija nurodo, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais... 24. Kiti kasacinio skundo argumentai, kad teismai nesiaiškino visų reikšmingų... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 26 d. sprendimą ir Kauno... 28. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...