Byla e2A-468-368/2019
Dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, institucijos teikiančios išvadą Telšių rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Telšių skyrus

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Linos Muchtarovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės L. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams M. ir I. S. dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, institucijos teikiančios išvadą Telšių rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Telšių skyrus.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus M. S. ir I. S. pašalinti kliūtis ieškovei L. B. patekti iš jai priklausančios patalpos, pažymėtos indeksu II-5, esančios adresu ( - ), į atsakovams priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, esančią komercinės paskirties pastate adresu ( - ). Taip pat prašė įpareigoti atsakovus M. S. ir I. S. pašalinti kliūtis per jiems priklausančio komercinės paskirties pastato, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, ieškovei L. B. patekti į jai priklausančias antrojo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-6, 1-5, 1-4, 1-3, 1-2, 1-1, esančias gyvenamajame name adresu ( - ) Nurodė, kad jai 2017 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 63/95 dalys žemės sklypo ir 4/6 dalys šiame žemės sklype esančio pastato-gyvenamojo namo adresu ( - ). Jai priklausantis pastatas yra pastatytas 1887 metais, o atsakovams – 1900 metais, pastatai yra sublokuoti ir tarpusavyje susisiekiantys. Dėl to į ieškovei priklausančias patalpas antrajame aukšte, galima patekti iš esmės tik vieninteliu būdu – per atsakovams priklausančią iš kiemo pusės esančiame priestate įrengtą laiptinės patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, palipant esamais laiptais į viršų. Praėjimas laiptais į viršų (laiptų sekcijos, vedančios į ieškovės antrą aukštą, pabaigoje), prieš pat prasidedant ieškovei priklausantiems laiptams yra užkaltas medinėmis plokštėmis. Be to, ieškovė remdamasi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 16 fotonuotrauka, teigia, kad yra užkaltos ir durys iš atsakovų pusės į laiptinę 1-2 iš ieškovės patalpų II-5. Ieškovės vertinimu, tai sudaro kliūtis ieškovei pirmiausiai patekti į pačią laiptinę 1-2. 2.

6Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tiek ieškovei, tiek ir jiems priklausantys pastatai yra atskiri, jie nėra bendroji nuosavybė ir jiems nėra nustatyta naudojimosi tvarka. Teigia, kad dėl to jie pažeidimo nepadarė neleisdami vaikščioti ieškovei per jiems nuosavybės teisė priklausančias patalpas. Be to, 2017 m. birželio 5 d. Telšių rajono savivaldybės administracija yra išdavusi leidimą atlikti kapitalinį jiems nuosavybės teise priklausančio pastato remontą. Prie leidimo esantis projektas nenumato jokio įėjimo per jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas. Šis leidimas yra įregistruotas VĮ Registrų centras. Ieškovė turi galimybę įsirengti laiptus iš jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, per kuriuos galėtų patekti į pastato antrąjį aukštą. Pastatas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini) atsakovų įsigytas be jokių apribojimų, todėl jokių ieškovės teisių nepažeidė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83.

9Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. 4.

10Teismo vertinimu, ieškovė, pareiškė negatorinį ieškinį, todėl turėjo įrodyti du dalykus: 1) kad ji yra turto savininkas; 2) kad jos teisės yra pažeistos (CK 4.98 straipsnis). Ir nors ieškovė nurodė, kad ji negali patekti į antrąjį namo aukštą, todėl jos teisės yra pažeistos ir prašė įpareigoti atsakovus juos pašalinti, tačiau teismas laikė, jog ieškovė nenurodė, kokiu būdu turi būti pašalinti tie pažeidimai. Be to, teismas byloje netgi nenustatė, kad atsakovai be teisinio pagrindo būtų uždraudę ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrąjį aukštą. 5.

11Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės nori patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrąjį aukštą per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas ir šis jos reikalavimas visiškai nesuderinamas su atsakovės absoliučia ir Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta bei ginama nuosavybės teise. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovai teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, neleidžia per jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas (pažymėtas plane 1-2) patekti ieškovei į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias antrame aukšte. 6.

12Teismas akcentavo, kad vien tik ieškovės II aukšto plane pavaizduota laiptų dalis nesukuria teisės naudoti kitam asmeniui priklausančia nuosavybės teisės dalimi nesant nustatytų apribojimų, t. y. servitutų ir pan., o esantys daiktinių teisių apribojimai nesusiję su ieškovės teisės praplečiančiu turiniu nagrinėjamos bylos kontekste. Teismo įsitikinimu, ieškovės teisių pažeidimo turinio nesuponuoja ir aplinkybė, kad prieš tai buvę savininkai, minėtais laiptais, patekdavo į antrąjį aukštą. Dėl ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovė kitaip negali patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias antrame aukšte kaip tik naudodamasi laiptais patenkant į atsakovams nuosavybes teise priklausančias patalpas, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas reikšti ne negatorinį ieškinį, o kitais būdais ginti savo teises.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

147.

15Apeliaciniu skundu apeliantė L. B. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

167.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius. Teismas ieškovės reikalavimą vertino per negatorinio ieškinio institutą, kai tuo tarpu turėjo vertinti per posesorinio ieškinio institutą. Teismas pažeidė aiškią CPK 422 str. 1 dalies nuostatą, kad nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Ieškovė įsigijo savo patalpas (adresu: duomenys neskelbtini) penkiais mėnesiais anksčiau, nei atsakovai (adresu: duomenys neskelbtini). Ieškovė ir jos atstovas turėjo faktinę galimybę patekti į jai priklausančias antrojo aukšto patalpas per šiuo metu atsakovams priklausančią patalpą 1-2, tiek iki ieškovams ją įsigyjant, tiek tam tikrą laikotarpį po to ir faktiškai į patalpas pateko. Pats atsakovas teismo 2018‑04‑01 posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės tėvu buvo apžiūrėti ieškovei priklausančių patalpų antrame aukšte, ir kad vėliau būtent jis užkalė duris, motyvuodamas tuo, jog jos yra jo žemėje, jo privačioj nuosavybėj, kad laiptais nevaikščiotų pašaliniai asmenys, taip pat ir į ieškovės nuosavybę, nes jam galėtų kilti atsakomybė dėl savo turto nepriežiūros. Abejų durų užkalimo faktą įrodo ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

177.2. Atsakovų deklaruoti ketinimai, t. y. kad laiptinėje nevaikščiotų pašaliniai asmenys, yra teisiškai nereikšmingi. Bet kokiu atveju atsakovai iš esmės į ieškinį atsikirtinėjo tokio pobūdžio bylose nereikšmingomis aplinkybėmis apie jų nuosavybės teisę ir įformintų nuosavybės apribojimų nebuvimą. Posesorinis ieškinys galėjo būti atmestas, tik ieškovams įrodžius, kad būtent ieškovės faktinio valdymo teisė atsirado neteisėtai iš atsakovų valdymo (CK 4.35 str. 2 d.), tačiau atsakovai tokios aplinkybės neįrodinėjo, be to, pagal bylos aplinkybes, tokia situacija neįmanoma, kadangi atsakovai dabar jiems priklausančias patalpas įgijo praėjus penkiems mėnesiams po to, kai savo patalpas įgijo ieškovė. Byloje buvo įrodytos (taip pat pačių atsakovų pripažintos) būtinos posesorinio ieškinio tenkinimui sąlygos, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šį institutą reglamentuojančias teisės normas ir todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. 8.

18Atsiliepimu atsakovai M. ir I. S. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

198.1. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo pareiškusi posesorinį ieškinį remiantis CPK 422 straipsniu, tačiau posesoriniu ieškiniu yra siekiama ginti teisėto valdytojo ar savininko, kurio valdymą pirmiausia pažeidė ieškovė, interesus. Leidus panaudoti valdymo gynimo procese petitorinio pobūdžio atsikirtimą, teismas neišvengiamai turės nagrinėti ne tik valdymo pažeidimo fakto buvimą ar nebuvimą, bet ir valdymo teisėtumo klausimą. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti dvi aplinkybes: pirma, ar ieškovė yra paskutinis daikto - ginčo patalpų, valdytoja; antra, ar atsakovai pažeidžia ieškovės valdymą. Ieškovės pastatas pastatytas 1887 metais, atsakovų pastatas pastatytas 1990 metais. Tai yra visiškai atskiri pastatai, kurie niekada nebuvo įregistruoti kaip bendra nuosavybė, nei vienam iš pastatų niekada nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka. Iš VĮ Registrų centro išrašo atsakovams priklausantis pastatas buvo rekonstruojamas 2 kartus: 1993 metais ir 2007 metais, niekur neįregistruotas ir galimai savavališkai karo metu įrengtas praėjimas tarp dviejų pastatų pastatams privatizavus buvo panaikintas. Jokių servitutų nei pastatams, nei žemės sklypui niekada nebuvo įregistruota. Beveik neišlikusiais laiptukais atsakovams priklausančio pastato (adresu: duomenys neskelbtini) naudojosi tik pastato buvę savininkai ir tik patekimui į minėto pastato 2-jį aukštą.

208.2. Ieškovė galėjo teisėtai valdyti atsakovų pastate beveik neišlikusius laiptus tik tuo atveju, jei ji būtų šios patalpos savininkė arba turėtų jų savininkų sutikimą. Tokio sutikimo ieškovė į bylą nepateikė. Kadangi nei atsakovai, nei buvę atsakovams nuosavybes teise priklausančio pastato savininkai ieškovei jokio sutikimo naudotis nei pastate esančiais laiptais, nei kitomis patalpomis suteikę nėra, todėl tai paneigia ir antrąją ieškovės ginčo objekto teisėto valdymo galimybę. Tai implikuoja, kad ieškovė ginčo patalpų valdymą iš atsakovų norėjo atimti neteisėtai, remiantis kuo galima daryti išvadą, jog ieškovės ginčo objekto valdymas nebuvo pažeistas, o tai reiškia, kad nėra vienos iš dviejų būtinųjų sąlygų posesorinio ieškinio patenkinimui.

218.3. Ieškovės nurodomas patekimas į savo pastatą per atsakovų pastatą visiškai neatitinka pastato kapitalinio remonto projekto, kuris dar 2008 metais buvo suderintas su Telšių miesto architektu, bei Telšių rajono savivaldybės administracija, be to toks ieškovės pageidavimas sugadintų atsakovų pastato estetinį vaizdą, kainuotų neproporcingai brangiai, bei neabejotinai sukeltų nepatogumų atsakovams, ženkliai pablogintų jų padėtį, nes priešingai nei yra dabar, atsirastų bendro naudojimo patalpa (laiptinė), sumažėtų naudingas plotas, kas neišvengiamai sukeltų ginčų ir konfliktų ateityje. Ieškovės išsivaizduojamas patekimo būdas į savo pastato 2-jį aukštą per atsakovų pastato patalpas yra neracionalus ir nelogiškas, neatitinka šalių interesų gynimo bei derinimo principų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei visiškai nėra techninių galimybių įrengti laiptus tikslu patekti iš savo pastato 1-jo aukšto į savo pastato 2-jo aukšto patalpas.

22Teismas

konstatuoja:

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

24teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas atmestinas 9.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 10.

27Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus leisti jai netrukdomai naudotis atsakovams nuosavybės teise priklausančia patalpa, kad galėtų pateikti į jai nuosavybės teise priklausančią patalpą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 11.

28Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė savo poziciją grindžia tuo, jog ji pareiškė ne negatorinį, o posesorinį ieškinį, todėl teismas nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, turėjo išsiaiškinti tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Ieškovė teigia, jog ji įsigijo savo patalpas (adresu: duomenys neskelbtini) penkiais mėnesiais anksčiau, nei atsakovai (adresu: duomenys neskelbtini) ir ji bei jos atstovas turėjo faktinę galimybę patekti į jai priklausančias antrojo aukšto patalpas per šiuo metu atsakovams priklausančią patalpą 1-2, tiek iki ieškovams ją įsigyjant, tiek tam tikrą laikotarpį po to ir faktiškai į patalpas pateko. Atsakovės nuomone, byloje buvo įrodytos (taip pat pačių atsakovų pripažintos) būtinos posesorinio ieškinio tenkinimui sąlygos, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šį institutą reglamentuojančias teisės normas ir todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. 12.

29Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų. 13.

30Byloje nustatyta, kad ieškovei priklauso žemės sklypo dalis su pastatais, esančiais (adresu: duomenys neskelbtini) ( e. b. l. 36–37), o atsakovams komercinės paskirties pastatas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini) (e. b. l. 32–33). Kaip matyti iš ieškovei priklausančių I aukšto ir II aukšto patalpų plano (e. b. l. 44–45), laiptai atvaizduoti tik antrame aukšte iš patalpos 1–6. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2019 m. balandžio 1 d. atlikus vietos apžiūrą nustatyta, kad, minėtame plane atvaizduoti laiptai, esantys prie ieškovei priklausančios patalpos 1–6, veda į atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas pažymėtas pirmo aukšto plane 1–2 (e. b. l. 29). 14.

31Ieškovės teigimu, ji negali patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrąjį aukštą, nes patekimas į jį veda per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas. Dėl to ieškovė prašė įpareigoti atsakovus pašalinti kliūtis, kurios trukdo jai patekti į antrąjį aukštą. Apeliantės įsitikinimu, ji pareiškė posesorinį ieškinį, todėl teismas, nagrinėdamas bylą turėjo remtis tik paskutiniu valdymo bei jo pažeidimo faktu, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Su tokiais apeliantės argumentais, teisėjų kolegija nesutinka. 15.

32Pagal CK 4.22 straipsnį daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį. CPK 422 straipsnio 1 dalis apibrėžia įrodinėjimo, pareiškus posesorinį ieškinį, ribas. Šioje nuostatoje yra įtvirtinta, kad nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis bei liudytojų Z. J. ir M. Š. paaiškinimais nustatė, kad niekas praėjimu patalpa 1-2 daugiau nei 10 metų nesinaudojo ir jų nevaldė, juo labiau ja nesinaudojo ir pati ieškovė, nes laiptai praktiškai neišlikę. Be to, 2019-04-04 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas atkreipė šalių dėmesį, kad durys (kažkada naudotos praėjimui) net iš ieškovės pastato pusės užkaltos ir uždengtos poliesteroliu. Taigi, nesant nustatyto ieškovės faktinio valdymo fakto, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aišku iš ko ieškovė kildina pažeidimo faktą. Tokiu atveju, apeliacinio teismo nuomone, nėra sąlygų posesoriniam ieškiniui reikšti. 16.

33Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 4.34 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. CK 4.35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą; valdymo pažeidimas gali pasireikšti grasinimais, sukeliančiais realų pavojų valdymui, o CK 4.35 straipsnio 2 dalyje - kad valdymo pažeidimu nelaikomi veiksmai, formaliai atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytus valdymo pažeidimo požymius, jeigu asmuo, nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, įrodo, kad būtent iš jo ir neteisėtai atsirado pareiškėjo valdymas. 17.

34Sistemiškai aiškinant CK 4.35 straipsnio 2 dalį, CPK 422 straipsnio 1 dalies kontekste, laikytina, jog CK 4.35 straipsnio 2 dalies nuostata kuria teisinę fikciją, t. y. numato atvejį, kai valdymo pažeidimo požymiai nustatyti, bet tai valdymo pažeidimu nelaikoma. Įtvirtinus galimybę posesoriniame procese panaudoti atsikirtimą, kad ieškovės valdymas buvo įgytas iš atsakovų neteisėtai, yra siekiama ginti teisėto valdytojo ar savininko, kurio valdymą pirmiausia pažeidė ieškovė, interesus, t. y. ši norma svarbi situacijose, kai savavališkai valdymą atima atsakovas, iš kurio ieškovas pats neteisėtai atėmė valdymą. Teisės doktrinoje akcentuojama, jog leidus panaudoti valdymo gynimo procese petitorinio pobūdžio atsikirtimą, teismas neišvengiamai turi nagrinėti ne tik valdymo pažeidimo fakto buvimą ar nebuvimą, bet ir valdymo teisėtumo klausimą. 18.

35Visgi, kaip ir minėta šios nutarties 15 punkte, nesant nustatyto ieškovės valdymo fakto bei sąlygų posesoriniam ieškiniui reikšti, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovės reikalavimas vertintinas ne per posesorinio, o per negatorinio ieškinio (CK 4.98 straipsnis) institutą, kas reiškia, jog tuo pačiu yra analizuotinas ir valdymo teisėtumo klausimas. 19.

36Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis (ar ketinantis pažeisti) asmuo elgiasi neteisėtai. Šiuo atveju ieškovė turi įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Jeigu savininko teises suvaržęs (ar pageidaujantis/ketinantis suvaržyti) asmuo įrodo, kad jis elgiasi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą 2019 m. balandžio 15 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). 20.

37Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė – asmuo pageidaujantis suvaržyti atsakovų teises, elgiasi teisėtai. Nors ieškovė nurodo, kad ji negali patekti į antrąjį namo aukštą, todėl jos teisės yra pažeistos ir prašo įpareigoti atsakovus juos pašalinti, tačiau pirma, nenurodo, kokiu būdu turi būti pašalinti tie pažeidimai. Antra, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai be teisinio pagrindo būtų uždraudę ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrąjį aukštą. Priešingai, ieškovė iš esmės nori patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrąjį aukštą per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas. Šis jos reikalavimas visiškai nesuderinamas su atsakovų absoliučia ir Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta bei ginama nuosavybės teise. Dėl to konstatuotina, kad atsakovai teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, neleidžia per jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas (pažymėtas plane 1-2) patekti ieškovei į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias antrame aukšte. 21.

38Pažymėtina, kad ieškovės teisių pažeidimas turi būti siejamas su priešingos šalies, t. y. atsakovų veiksmų neatitiktimi teisei, tačiau ieškovė tokių veiksmų nenurodė ir jų nebuvo nustatyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vien tik ieškovės II aukšto plane pavaizduota laiptų dalis nesukuria teisės naudoti kitam asmeniui priklausančia nuosavybės teisės dalimi nesant nustatytų apribojimų. Bylos duomenys: 2019-01-22 VĮ Registrų centro išrašas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Telšių skyriaus 2019-03-01 raštas bei Telšių rajono savivaldybės Statybos ir urbanistikos bei Architektūros skyriaus atstovės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus ir VĮ Registrų centro atstovių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovams M. ir I. S. nuosavybės teise priklausančiam turtui, t. y. nei žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), nei komercinės paskirties pastatui, unikalus Nr. ( - ), esančiam (adresu: duomenys neskelbtini), jokių servitutų, kuriais gali naudotis ieškovė, įregistruota nėra. O ieškovės pateiktame VĮ Registrų centro 2017-12-07 duomenų banko išraše apie ieškovės nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ( - ) 6.1 – 6.3 punktuose nurodyti daiktinių teisių apribojimai nesusiję su ieškovės teisės praplečiančiu turiniu nagrinėjamos bylos kontekste. Minėti servitutai papildomų teisių, kurios leistų ieškovei patekti į antrąjį namo aukštą per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, nesuteikia. Paminėtina ir tai, kad nei atsakovai, nei buvę atsakovams nuosavybes teise priklausančio pastato savininkai ieškovei jokio sutikimo naudotis nei pastate esančiais laiptais, nei kitomis patalpomis suteikę nėra, todėl apeliacinio teismo nuomone, ieškovės teiginys, kad yra pažeidžiamas jos teisėtas valdymas ginčo objekte, atmestinas kaip nepagrįstas. Svarbu ir tai, kad ieškovės nurodomas patekimas į savo pastatą per atsakovų pastatą visiškai neatitinka pastato kapitalinio remonto projekto, kuris dar 2008-04-01 buvo pradėtas rengti ir galutinai derintas su Telšių miesto architektu, bei Telšių rajono savivaldybės administracija 2017-06-08 išduodant pastato, esančio adresu ( - ) leidimą, rekonstrukcijai. 22.

39Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nesant byloje įrodymų apie ieškovės teisėtą valdymą ir jo pažeidimą, pripažintina, jog ieškovė egzistuojančio valdymo pažeidimo neįrodė, todėl apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo vertinti padarytų išvadų kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. 23.

40Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 24.

41Atmetus apeliantės L. B. apeliacinį skundą iš jos priteistinos atsakovų I. S. ir M. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos (1000 Eur) apeliacinės instancijos teisme.

42Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti iš ieškovės L. B. (a. k. ( - ) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) turėtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovų I. S. (a. k. ( - ) ir M. S. (a. k. ( - ) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus M. S. ir I. S.... 6. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tiek... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3.... 9. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu... 10. Teismo vertinimu, ieškovė, pareiškė negatorinį ieškinį, todėl turėjo... 11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės nori patekti į jai nuosavybės... 12. Teismas akcentavo, kad vien tik ieškovės II aukšto plane pavaizduota laiptų... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. 7.... 15. Apeliaciniu skundu apeliantė L. B. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių... 16. 7.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai... 17. 7.2. Atsakovų deklaruoti ketinimai, t. y. kad laiptinėje nevaikščiotų... 18. Atsiliepimu atsakovai M. ir I. S. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių... 19. 8.1. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo pareiškusi posesorinį... 20. 8.2. Ieškovė galėjo teisėtai valdyti atsakovų pastate beveik neišlikusius... 21. 8.3. Ieškovės nurodomas patekimas į savo pastatą per atsakovų pastatą... 22. Teismas... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 24. teisiniai argumentai ir išvados... 25. Apeliacinis skundas atmestinas 9.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės... 28. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė savo... 29. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali... 30. Byloje nustatyta, kad ieškovei priklauso žemės sklypo dalis su pastatais,... 31. Ieškovės teigimu, ji negali patekti į jai nuosavybės teise priklausantį... 32. Pagal CK 4.22 straipsnį daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine... 33. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 4.34... 34. Sistemiškai aiškinant CK 4.35 straipsnio 2 dalį, CPK 422 straipsnio 1 dalies... 35. Visgi, kaip ir minėta šios nutarties 15 punkte, nesant nustatyto ieškovės... 36. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo... 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė... 38. Pažymėtina, kad ieškovės teisių pažeidimas turi būti siejamas su... 39. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys... 40. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 41. Atmetus apeliantės L. B. apeliacinį skundą iš jos priteistinos atsakovų I.... 42. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 43. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą... 44. Priteisti iš ieškovės L. B. (a. k. ( - ) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį...