Byla 3K-3-539/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“, uždarosios akcinės bendrovės „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Ashburn International“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valdymo grupė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Penki kontinentai“, uždarajai akcinei bendrovei „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, uždarajai akcinei bendrovei „Ashburn International“ dėl netesybų (baudos) priteisimo už esminį taikos sutarties pažeidimą, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Universalios valdymo sistemos“ ir A. S. (A. S.) ir atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valdymo grupė“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Universalios valdymo sistemos“ dėl mokėtinos pagal taikos sutartį sumos sumažinimo ir baudos už esminį sutarties pažeidimą sumažinimo, trečiasis asmuo – A. S.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Kapitalo valdymo grupė“ prašė teismo solidariai iš atsakovų UAB „Penki kontinentai“, UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos ir UAB „Ashburn International“ priteisti sutartines netesybas – 2 000 000 Lt baudą. Šis reikalavimas grindžiamas, nurodant, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtinta 2009 m. gegužės 7 d. sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis). Šia sutartimi UAB „Universalios valdymo sistemos“ (toliau – ir Trečiasis asmuo) ir UAB „Kapitalo valdymo grupė“ įsipareigojo pasiekti, kad UAB „Elektroninės mokėjimo sistemos“ veikla būtų nutraukta, o ši bendrovė būtų prijungta prie kito naujai įsteigto juridinio asmens. Ieškovas apie įsipareigojimo įvykdymą 2009 m. rugpjūčio 21 d. raštu informavo atsakovą UAB „Penki kontinentai“, kuriam pagal taikos sutarties 7.1 punktą atsirado pareiga sumokėti ieškovui 1 761 987 Lt, tačiau atsakovas per taikos sutartyje nustatytą terminą sumokėjo tik 918 500 Lt, padarydamas esminį Taikos sutarties pažeidimą. Likusią 843 487 Lt sumą atsakovas sumokėjo 2010 m. spalio 8 d.

5Atsakovai UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad ieškovas UAB „Kapitalo valdymo grupė“ iš esmės pažeidė taikos sutartį; 2) sumažinti atsakovo UAB „Penki kontinentai“ ieškovui UAB „Kapitalo valdymo grupė“ mokėtiną pagal taikos sutartį sumą 875 530,52 Lt suma bei priteisti iš ieškovo UAB „Kapitalo valdymo grupė“ atsakovo UAB „Penki kontinentai“ naudai permokėtą pagal taikos sutartį 32 043,52 Lt sumą; 3) priteisti solidariai iš UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir UAB „Universalios valdymo sistemos“ atsakovui UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos 2 000 000 Lt baudą, 12,7 procento dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Pagal Taikos sutartį, kuri kartu yra ir UAB „Kriptonika“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, UAB „Kapitalo valdymo grupė“ įsipareigojo perleisti savo turimus 50 proc. UAB „Kriptonika“ akcijų kitam šios bendrovės akcininkui UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos. Atsakovai laikosi pozicijos, kad kartu su parduodamomis UAB „Kriptonika“ akcijomis turėjo būti perduotas įmonės valdymas, turtas, nurodytas UAB „Kriptonika“ balanse, kreditorių ir debitorių sąraše, taip pat įmonės antspaudas bei visi su įmone susiję dokumentai. UAB „Kriptonika“ balanse ir kreditorių–debitorių sąraše apibrėžtos pagrindinės charakteristikos, kurias turėjo atitikti UAB „Kriptonika“ turimas turtas. Pagal šiuos dokumentus įmonės turtą turėjo sudaryti SIA „Kriptonika LV“ akcijos (kurių deklaruojama vertė buvo 75 000 LVL) ir grąžintinas iš valstybės biudžeto pridėtinės vertės mokestis (kurio deklaruota suma buvo 363 213 Lt). Ieškovui 2009 m. liepos 29 d. perleidus visas savo turimas 50 proc. UAB „Kriptonika“ akcijų, susipažinus su 2009 m. liepos 31 d. perduotais UAB „Kriptonika“ dokumentais buvo pastebėta, kad tarp jų nėra UAB „Kriptonika“ dukterinės bendrovės SIA „Kriptonika LV“ dokumentų, neperduotas antspaudas ir kitas turtas. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė grąžinti bendrovei numatytą gauti pridėtinės vertės mokestį už teisines ir kitas paslaugas. Atsakovai šias aplinkybes vertina kaip esminį sutarties pažeidimą. Paaiškėjus, kad bendras UAB „Kriptonika“ turto trūkumas – 875 530,52 Lt, UAB „Penki kontinentai“ sulaikė likusią sumokėti pagal taikos sutartį sumą – 843 487 Lt – ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. raštu bei 2009 m. rugsėjo 3 d. raštu informavo UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir UAB „Universalios valdymo sistemos“ apie tai, jog buvo nustatytas UAB „Kriptonika“ turto trūkumas, atsiradęs dėl aplinkybių, už kurias jos atsako, pareikalavo pašalinti nurodytą trūkumą. Dėl Taikos sutarties vykdymo problemų sprendimo vyko šalių derybos.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino visiškai: ieškovui UAB „Kapitalo valdymo grupė“ solidariai iš atsakovų UAB „Penki kontinentai“, UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, UAB „Ashburn International“ priteisė 2 000 000 Lt baudą.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais.

10Teismai nurodė, kad atsakovai, kaip profesionalūs verslininkai, privalėjo įvertinti visas aplinkybes, sąlygas, galimas rizikas, inter alia susijusias su UAB „Kriptonika“ akcijų perleidimu, apsispręsti, ar sudaryti tokią sutartį. Aplinkybė, jog atsakovai, kaip akcijų pirkėjai, savo rizika ir sąskaita nedarė detalaus UAB „Kriptonika“ turimo turto vertinimo, nenustatinėjo tikrosios bendrovės ir jos akcijų vertės, parodo atitinkamą atsakovų poziciją elgtis tokiu būdu. Ieškovas įvykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl 50 proc. UAB „Kriptonika“ akcijų perleidimo taip, kaip buvo sulygta Taikos sutartimi. Taikos sutarties 3.3 punkte šalys susitarė, jog UAB „Kriptonika“ balansas bei kreditorių ir debitorių sąrašas yra sudaryti tik Taikos sutartyje nustatytų šalių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tikslais, tačiau negali būti šalių vertinami kaip bet kokių su tarp šalių vykusiais ginčais susijusių aplinkybių pripažinimas. Ieškovas šiais dokumentais atsakovams jokių garantijų, patvirtinimų, susijusių su UAB „Kriptonika“ mokestinėmis prievolėmis, esant nebaigtam mokestiniam ginčui, neteikė, todėl taikos sutartyje ir jos prieduose Nr. 4, 5 VMI nebuvo nurodyta kaip besąlyginis UAB „Kriptonika“ kreditorius ar debitorius. 843 487 Lt sumokėjimas buvo vienašališkai sulaikytas, nors pagal Taikos sutartį mokėjimų (sutarties kainos) pakeitimo klausimai sulaikymo ar išskaičiavimo būdu negali būti sprendžiami, esant teismo patvirtintai Taikos sutarčiai. Nagrinėjamu atveju CK 6.58 straipsnyje įtvirtintų sąlygų atsakovų prievolės įvykdymo sustabdymui nebuvo, todėl atsakovai neturėjo teisės kaip nors stabdyti ar sulaikyti lėšų išmokėjimo ieškovui. Teismai sprendė, kad atsakovas iš esmės pažeidė taikos sutartį, todėl turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, priteisiant Taikos sutartyje nustatytas netesybas – 2 000 000 Lt baudą. Atsakovai prašydami sumažinti netesybas, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jų dydis iš tiesų yra neprotingas ir nepagrįstai per didelis. Teismai, pasisakydami dėl atsakovų reikalavimo sumažinti taikos sutartyje sulygtą kainą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovų keliamas ginčas yra ne dėl perleistų akcijų kokybės, o jų kainos, dėl kurios atsakovai, remdamiesi jiems atskleista ir jų pareikalauta informacija, laisva valia apsisprendė, sudarydami Taikos sutartį. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas situacijai, susijusiai su parduodamo daikto kokybe, o ne su daikto kaina, todėl atsakovams pareiškus priešieškinio reikalavimą sumažinti pagal taikos sutartį mokėtiną sumą, remiantis šia nuostata, toks reikalavimas netenkinamas. Be to, pagal Taikos sutarties 7.1 punkto sąlygas sutarties šalys susitarė, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui UAB „Universalios valdymo sistemos“ mokėtinos sumos (4 449 987 Lt) yra galutinės ir nekeičiamos, išsprendžiančios visus tarp šalių ir su jomis susijusių asmenų Taikos sutarties pasirašymo metu egzistuojančius ginčus. Taikos sutartimi buvo susitarta ne dėl UAB „Kriptonika“, kaip turtinio komplekso (įmonės), pirkimo–pardavimo, o dėl bendrovės akcijų už šalių sulygtą kainą pardavimo. Taigi atsakovų nurodomos aplinkybės dėl Taikos sutarties kainos dalies mokėjimo sulaikymo (mažinimo), atsižvelgiant į UAB „Kriptonika“ turto dydį, būtų reikšmingos nebent įmonės, o ne jos akcijų pardavimo atveju. Be to, taikos sutarties tikslas ir dalykas yra kitas - ginčų išsprendimas, o ne akcijų perleidimas. UAB „Kriptonika“ akcijų perleidimas buvo tik viena iš priemonių, kuria buvo susitarta išspręsti ginčus. Teismai padarė išvadą, kad atsakovų reikalavimai sumažinti kitas pagal Taikos sutartį ieškovo naudai mokėtinas sumas, nesusijusias su UAB „Kriptonika“ akcijų perleidimu, prieštarauja esminėms Taikos sutarties 3.5 punkto, 6–7 straipsnių, priedo Nr. 30 nuostatoms, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, pačiam UAB „Kriptonika“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo tikslui bei taikos sutarties 39 punkte įtvirtintoms šalių elgesio taisyklėms ir principams.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12Atsakovai kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus sudaro ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų teisinių argumentų perrašymas. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytų ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių bei teisinių argumentų, kuriais nesutinkama su pareikštu ieškiniu, prašoma sumažinti ieškovo reikalaujamą baudą, tenkinti priešieškinio reikalavimus ir pripažinti, kad ieškovas iš esmės pažeidė Taikos sutartį bei priteisti iš ieškovo ir trečiojo asmens A. S. 2 000 000 Lt baudą. Tai sudaro absoliutų sprendimo be motyvų negaliojimo pagrindą.

142. Atsakovai prašė teismo šaukti liudyti advokatus Romualdą Mikliušą ir Irmantą Dobilą, kurie galėtų patvirtinti, kokią informaciją, derantis dėl Taikos sutarties sąlygų, jiems teikė ieškovo ir trečiojo asmens atstovai. Nors šaukiami liudytojai yra advokatai, atsakovų nuomone, jiems negali būti taikomas Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas būti apklaustiems kaip liudytojams, nes jie būtų apklausiami dėl aplinkybių, kurias sužinojo, atstovaudami atsakovų interesams derybinėje grupėje dėl Taikos sutarties sudarymo, iš esmės teikdami ne teisines, o tarpininkavimo paslaugas. Sistemiškai aiškinant Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 4 bei 5 punktus, darytina išvada, kad įtvirtintas draudimas yra nustatytas siekiant apginti kliento, o ne advokato interesus. Apeliacinės instancijos teismas netenkino atsakovų prašymo, padaręs niekuo nepagrįstą argumentą, kad nurodytų asmenų parodymai neturi reikšmės bylos aplinkybių nustatymui.

153. Civilinis procesas grindžiamas šalių dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, taip pat – ir teise spręsti, kokia tvarka jiems nagrinėti tarpusavio ginčą, todėl, visiems byloje dalyvaujantiems asmenims prašant nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat atsižvelgiant į tai, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra viena iš pagrindinių teisės į tinkamą procesą garantijų, apeliacinės instancijos teismas turėjo pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

164. Teismai priteisė iš atsakovų neprotingai didelę ir aiškiai neproporcingą neįvykdytos prievolės dydžiui baudą. Tokio dydžio baudos priteisimas nagrinėjamu atveju pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, viešąjį interesą. Nagrinėjamoje byloje neatsižvelgta į tai, kad baudos dydis daugiau kaip du kartus viršija neįvykdytos prievolės dydį, neįvykdyta piniginės prievolės dalis sudarė tik 18,8 proc. mokėtinos sumos, atsakovai, sulaikydami 843 487 Lt, elgėsi sąžiningai, bendradarbiavo su ieškovu ir trečiuoju asmeniu, siekdami išspręsti Taikos sutarties vykdymo problemas, kt. aplinkybes.

175. Pagrindinis tikslas sudarant Taikos sutartį buvo gauti visą įmonę kaip turtinį kompleksą. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Bylą nagrinėję teismai nesivadovavo šiomis taisyklėmis ir neatsižvelgė į Taikos sutarties 3.3–3.5, 3.7, 7, 17 punktų nuostatas, 2008 m. gruodžio 7 d. susitarimo dėl pagrindinių principų 4.4, 4.7, 5 punktų nuostatas, į aplinkybę, kad prie Taikos sutarties buvo pridėtas UAB „Kriptonika“ balansas bei debitorių ir kreditorių sąrašas, PVM deklaracijos ir SIA „Kriptonika LV“ balansai, patvirtinantys UAB „Kriptonika“, kaip įmonės, turto sudėtį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Taikos sutarties dalykas buvo tik UAB „Kriptonika“ akcijų, kaip vertybinių popierių, perleidimas. Siekiant įgyti tik įmonės akcijas, būtų pakakę tik Taikos sutarties 3.9–3.12 punktuose pateiktų garantijų, o nurodytų dokumentų inkorporavimas į Taikos sutartį prarastų prasmę. Priešingai nei sprendė teismai, Taikos sutarties 3.3-3.5, 3.9.6, 4.7, 17 punktai ir prie šios sutarties pridėti įmonės turtinę padėtį patvirtinantys dokumentai sudaro pagrindą spręsti, kad, sudarant šią sutartį, UAB „Kriptonika“ turtas ir įsipareigojimai, nors ir ne profesionaliai, tačiau buvo vertinami.

186. Pardavėjas turi pareigą atskleisti visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos kitos šalies apsisprendimui sudaryti sutartį, patvirtinti daiktų kokybę, pareigą perduoti visus su perleidžiamu turtu susijusius dokumentus. Pagal CK 6.317 straipsnio 2 dalį ir 6.333 straipsnio 1 dalį, bet kokia prieš sudarant sutartį pardavėjo pirkėjui pateikta informacija apie parduodamus daiktus yra laikoma pardavėjo įstatymine garantija dėl daiktų kokybės. Tokia garantija ieškovas ir tretieji asmenys prisiėmė atsakomybę už faktinės padėties neatitiktį pateiktoms garantijoms. VMI atsisakius grąžinti A. S. deklaruotą PVM už UAB „Kriptonika“ suteiktas teisines paslaugas ir SIA „Kriptonika LV“ akcijų vertei neatitikus deklaruotosios, atsakovai negavo to, ką jie, remdamiesi jiems pateikta informacija, turėjo gauti pagal Taikos sutartį, todėl ieškovas ir tretieji asmenys iš esmės pažeidė Taikos sutartį, o teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad jie šią sutartį tinkamai įvykdė. Būtent atsižvelgiant į ieškovo ir trečiųjų asmenų deklaruotą gražintiną PVM sumą ir SIA „Kriptonika LV“ akcijų vertę buvo nustatyta atsakovų pagal Taikos sutartį mokėtina galutinė kaina. Taikos sutarties 3.3 punkto nuostata „UAB „Kriptonika“ balansas bei kreditorių ir debitorių sąrašas yra sudaryti tik šioje Sutartyje nustatytų Šalių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tikslais“, patvirtina, kad šiais dokumentais atsakovai pagrįstai remiasi nustatant, ar ieškovas ir Tretieji asmenys tinkamai įvykdė Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

197. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad didžioji Taikos sutartyje nurodytos sumos dalis buvo sumokėta ne už įmonę, o už atsakovams perleistas reikalavimo teises į UAB „Kriptonika“, nes neatsižvelgė į šalių 2008 m. gruodžio 7 d. susitarimo dėl pagrindinių principų 4.4 punktą, kuriame nurodyta, kad 4 480 000 Lt sumos sumokėjimo paskirstymas, būdas ir teisinė forma (skolų apmokėjimas, akcijų pirkimo kaina ar kt.) bus nustatyti Taikos sutartyje, pasirenkant šalims teisiškai ir finansiškai palankiausią variantą. Dėl to nustatant tikrąjį šalių tarpusavio susitarimo turinį vadovautis pažodiniu Taikos sutarties 6–6.4 punktų ir priedo Nr. 30 aiškinimu, sprendžiant, kaip iš tikrųjų ir už ką buvo nustatyta atsakovų ieškovui ir Trečiajam asmeniui mokėtina suma, negalima.

208. Kadangi ieškovas ir Trečiasis asmuo neįvykdė savo prievolės perduoti atsakovams Taikos sutarties sąlygas atitinkantį turtą, tai atsakovai, vadovaudamiesi CK 6.58 straipsnio 1 dalimi ir 6.206 straipsniu, turėjo teisę iš dalies sustabdyti priešpriešinį savo prievolės įvykdymą.

219. Ieškovas ir tretieji asmenys pažeidė Taikos sutarties 36 ir 39 punktų nuostatas dėl kylančių ginčų sprendimo. Jie realiai nebendradarbiavo vykdant Taikos sutartį, siekiant jos tikslų.

22Ieškovas ir tretieji asmenys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovų kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

231. Įstatymas įpareigoja teismą motyvus sprendime išdėstyti glausta forma. Teismas sutiko su ieškovo ir trečiųjų asmenų nurodytais argumentais, o atsakovų argumentus pagrįstai atmetė. Teismo padarytos išvados yra pagrįstos tiek faktiniais, tiek teisiniais argumentais, todėl neegzistuoja teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

242. Teisėjų kolegija nutarė advokatų R. Mikliušo ir I. Dobilo neapklausti kaip liudytojų, nustačiusi, kad jų apklausai nėra CPK 180 straipsnyje įtvirtinto įrodymų sąsajumo kriterijaus. Dėl šių advokatų ir atsakovų pavedimo teisinių santykių yra pagrindas abejoti teiktinų parodymų objektyvumu, nešališkumu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro galimybę spręsti dėl ginčo šalių pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Nurodyti advokatai šalių derybų metu teikė atsakovams teisines, o ne kitokias paslaugas. Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas šaukti liudyti advokatą ir teikti jam paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas, todėl teismas privalo jį taikyti, nepriklausomai nuo pačių advokatų, kuriuos kviečiama šaukti kaip liudytojus, pozicijos dėl parodymų davimo. Šios įstatymo nuostatos kartu reiškia pareigą pačiam advokatui atsisakyti liudyti, kai jis yra šaukiamas tai daryti.

253. Skirti apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra vienintelio subjekto – bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo – prerogatyva. Dalyvaujančių asmenų pageidavimas, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

264. Trūkstama 843 487 Lt dydžio suma ieškovui buvo sumokėta 2010 m. spalio 8 d., t. y. daugiau kaip po vienerių metų nuo Taikos sutartyje nustatyto termino pabaigos. Pagal Taikos sutarties 30 punktą bet kurios iš šios sutarties 7 straipsnyje nustatytų atsiskaitymo sąlygų nevykdymas laikomas esminiu Taikos sutarties pažeidimu, už kurį mokėtina 2 000 000 Lt bauda. Atsakovai faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą mokėti baudą, neginčija.

275. Atsakovai neteisingai interpretuoja Taikos sutarties tikslą, jos šalių prisiimtų įsipareigojimų turinį, pobūdį, paskirtį. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, Taikos sutartimi už 5000 Lt atsakovams buvo perleistos UAB „Kriptonika“ 50 proc. akcijų, o ne įmonė kaip turtinis kompleksas. Šių akcijų perleidimo tvarka detalizuota Taikos sutarties 3, 3.1–3.12 punktuose, o 3.11 punkte nurodyta, kad ši sutartis kartu yra ir UAB „Kriptonika“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis.

286. Bylos faktai ir Taikos sutarties nuostatos nepatvirtina, kad UAB „Kriptonika“ turto, SIA „Kriptonika LV“ akcijų, turto, dokumentacijos, antspaudo, lėšų ir pan. perdavimas sudarė Taikos sutarties dalyką, todėl nebuvo ieškovo ar Trečiojo asmens pareigos perduoti pirmiau nurodytus objektus atsakovams.

297. 843 487 Lt sumos mokėjimo ieškovui pagrindas yra reikalavimo perleidimas, aptartas Taikos sutarties 6, 6.1–6.4 punktuose. UAB „Elektroninės mokėjimo sistemos“ veikla sulygta tvarka buvo nutraukta, taigi ieškovas ir tretieji asmenys įvykdė savo įsipareigojimus pagal Taikos sutartį. Dėl to atsakovo UAB „Penki kontinentai“ veiksmai, vienašališkai sustabdant 843 487 Lt sumos sumokėjimą, ieškovui neturi nei sutartyje, nei įstatyme nustatyto pagrindo.

308. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais nuostoliais, todėl kasatorių argumentas, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, nesudaro pagrindo teigti, kad Taikos sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingo ir neteisingo dydžio. Taikos sutartį sudarė verslininkai, atstovaujami advokatų, jie suprato įsipareigojimų netinkamo vykdymo padarinius. Be to, kasatoriai, pareikšdami priešieškinį, taip pat reikalavo priteisti 2 mln. Lt baudą.

319. Atsakovų prašymu UAB „Kriptonika“ direktoriaus A. S. sudarytas balansas, kreditorių ir debitorių sąrašai, tarpusavio skolų ir atsiskaitymo suderinimo aktai, kiti dokumentai sudaryti, siekiant užkirsti bet kokią ginčų atsiradimo ateityje galimybę. Šie dokumentai atliko kitokią funkciją, nei teigia atsakovai, todėl teismai pagrįstai jų nelaikė ieškovo ar Trečiojo asmens garantijomis ar patvirtinimais. Tokios funkcijos neatliko ir 2008 m. gruodžio 7 d. susitarimas dėl kilusių ginčų išsprendimo pagrindinių principų, nes po Taikos sutarties sudarymo jis neteko galios (Taikos sutarties 40 punktas). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas ar tretieji asmenys būtų raštu ar žodžiu patvirtinę, garantavę dėl UAB „Kriptonika“, jos dukterinių bendrovių turto vertės.

3210. UAB „Kriptonika“ balanse, debitorių sąraše, PVM deklaracijose nurodytos kaip gautinos sumos nėra bendrovės uždirbtos pajamos, bet prognozuojamos (sąlyginės) sumos.

3311. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovas ir tretieji asmenys pažeidė savo pareigas perduoti tinkamos kokybės daiktą, nes jie CK 6.327 ir 6.333 straipsnių taikymui reikšmingų aplinkybių net neįrodinėjo. Akivaizdu, kad atsakovai kelia ginčą dėl parduoto objekto kainos, tačiau CK 6.313 straipsnio taikymui reikšmingų faktinių aplinkybių taip pat neįrodinėja. Taikos sutartyje parduodamo objekto kaina nustatyta ginčo šalių susitarimu.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

37Kasatorių nuomone, kadangi civilinis procesas grindžiamas šalių dispozityvumo principu, proceso dalyviai turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę spręsti, kokia tvarka nagrinėtinas ginčas, visiems byloje dalyvaujantiems asmenims prašant nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, teismas turi tenkinti tokį prašymą.

38CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Iš pacituotos teisės normos turinio matyti, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Pažymėtina, kad teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis). Taigi kasatorių teiginys, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę spręsti, kokia tvarka nagrinėtinas jų ginčas ir toks jų apsisprendimas privalomas teismui, neatitinka įstatymo nuostatų. Šalims nenurodžius aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, kad bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, o teismui tokių aplinkybių nenustačius, byla pagrįstai buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

39Dėl byloje reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

40Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino prašymo šaukti liudyti jų interesams derybinėje grupėje dėl Taikos sutarties sudarymo atstovavusių advokatų R. Mikliušo ir I. Dobilo, kurie galėtų patvirtinti, kokią informaciją, derantis dėl Taikos sutarties sąlygų, jiems teikė ieškovo ir trečiojo asmens atstovai.

41Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą.

42Atsakovai, prašydami apklausti kaip liudytojus jiems atstovavusius advokatus, siekė įrodyti, kad Taikos sutartimi nustatytų sąlygų tikroji prasmė atitinka būtent jų pateikiamą aiškinimą. Teismai, nagrinėjamoje byloje spręsdami dėl šalių prievolių, kilusių iš Taikos sutarties, analizavo šios sutarties nuostatas, taip pat atsižvelgė į šalių santykius prieš sudarant Taikos sutartį, veiksmus jos sudarymo metu. Byloje nustatyta, kad Taikos sutartį po ilgalaikio teisinio konflikto, siekdami pabaigti sudėtingus ginčus keliose bylose, sudarė verslininkai, t. y. subjektai, kuriems keliami didesni rūpestingumo, protingumo reikalavimai. Taikos sutartimi šalys sutarė dėl labai didelės vertės turtinių prievolių vykdymo. Derybose dėl šios sutarties sudarymo ir rengiant jos tekstą, kasatorių interesams atstovavo du kvalifikuoti teisininkai – advokatai. Šalims reikšmingos sąlygos sutartyje aptartos labai detaliai, nurodyta, kaip turi būti vertinami prie jos pridėti dokumentai, priklausomai nuo to, ar įsiteisės Taikos sutartį patvirtinanti teismo nutartis. Ieškovas ir trečiasis asmuo nepareiškė jokių garantijų, patvirtinimų, susijusių su UAB „Kriptonika“ mokestinėmis prievolėmis, bendrovės pajamomis, o atsakovai neatliko UAB „Kriptonika“ turimo turto vertinimo, nenustatinėjo bendrovės ir jos akcijų vertės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, atsižvelgdami į Taikos sutarties šalims, kaip verslininkams, keliamus padidintus rūpestingumo reikalavimus ir nustatytas Taikos sutarties sudarymą apibūdinančias aplinkybes, turėjo pagrindą konstatuoti, kad šios sutarties sudarymas joje išdėstytomis sąlygomis patvirtina atsakovų apsisprendimą elgtis būtent tokiu būdu. Šalys, sudariusios didelės vertės ir apimties Taikos sutartį, į ją įtraukė ir detaliai išdėstė visas joms reikšmingas sąlygas, atitinkamai neįtraukė derybų metu aptartų nereikšmingų sąlygų, taip pat tų, kurių vėliau buvo atsisakyta. Dėl to aiškindami šalių prievoles, kylančias iš Taikos sutarties, teismai pagrįstai rėmėsi šiomis šalių suderintomis ir teismo patvirtintomis sutarties sąlygomis, o ne kitais mažesnio patikimumo įrodymais ir nenustatinėjo derybų metu buvusio šalių pokalbių turinio, kuris nebuvo įtrauktas į Taikos sutarties sąlygas.

43Byloje nustatyta, kad šalys Taikos sutartyje įtvirtino aiškias sąlygas, jog UAB „Kapitalo valdymo grupė“ nuosavybės teise priklausančias 500 paprastųjų vardinių 10 Lt nominalios vertės UAB „Kriptonika“ akcijų perleis bendrovei „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos už šių akcijų nominalią vertę – 5000 Lt. Taikos sutartyje buvo nustatyti konkretūs reikalavimai perleidžiamoms UAB „Kriptonika“ akcijoms, o ieškovas UAB „Kapitalo valdymo grupė“ patvirtino, kad Taikos sutarties sudarymo metu akcijos juos atitinka: akcijos yra visiškai apmokėtos, neareštuotos, turtinės ir neturtinės su akcijomis susijusios teisės nėra perleistos, suvaržytos, jos nėra teisminių ginčų objektas. Sudarius Taikos sutartį, šios UAB „Kriptonika“ akcijų kokybę atitinkančios savybės, suteikiamos teisės neišnyko, nepablogėjo, todėl bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad ieškovas ir tretieji asmenys įsipareigojimus dėl šių akcijų perleidimo įvykdė tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada, pažymėdama, kad, šalims neatlikus ginčo bendrovių turto vertinimo ir Taikos sutartyje nenustačius aiškių garantijų dėl šio turto vertės, teismai apie iš sutarties kylančių prievolių įvykdymo tinkamumą pagrįstai sprendė pagal aiškias sutarties nuostatas ir nesirėmė atsakovų Taikos sutarties sąlygų nevienareikšmėmis interpretacijomis.

44Spręsdamas dėl tikslingumo tirti konkretų įrodymą, šiuo atveju – liudytojų parodymus, teismas privalėjo įvertinti ne tik jau esančių byloje įrodymų pakankamumą, bet ir tai, ar liudytojų parodymai galės būti vertinami kaip patikimas įrodymas, atsižvelgiant į prašomų apklausti kaip liudytojus atsakovams atstovavusių advokatų tikėtiną šališkumą, jiems duodant parodymus apie aplinkybes, susijusias su jų vykdytu pavedimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad byloje pakanka įrodymų išaiškinti ir nustatyti turinčias reikšmės bylai aplinkybes, spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovų interesams atstovavusių advokatų parodymai neturės pakankamos įtakos reikšmingų bylos aplinkybių nustatymui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, atsižvelgiant į jo įvertintas reikšmingas aplinkybes, pripažintina pagrįsta.

45Dėl netesybų dydžio

46Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokia galimybė skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Šalims sutartyje nustačius, kad už esminį Sutarties pažeidimą mokamos netesybos, joms ši nuostata yra privaloma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismai, spręsdami sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, taip pat privalo vadovautis šalių sutarties nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių statusą, turtinę padėtį, sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

47Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys Taikos sutarties 30 punkte sutarė, jog bet kuri šios sutarties šalis sumokės 2 000 000 Lt baudą už kiekvieną esminį sutarties pažeidimą. Esminiu Taikos sutarties pažeidimu šalys, be kita ko, susitarė laikyti bet kurios iš nustatytų atsiskaitymo sąlygų neįvykdymą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, konstatavę atsakovų padarytą esminį sutarties pažeidimą, sprendė, kad turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, priteisiant Taikos sutartyje nustatytas netesybas - 2 000 000 Lt baudą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti šalių sutartą netesybų dydį.

48Minėta, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė mažinti šalių sulygtas netesybas, jei jos yra neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Vadovaudamasis šiais pagrindais, teismas gali mažinti netesybas skolininko prašymu arba savo iniciatyva, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad didžiąją dalį prievolės atsakovai įvykdė tinkamai, likusią dalį įvykdė 2010 m. spalio 8 d., pavėluotai įvykdyta piniginės prievolės dalis sudarė mažiau nei penktadalį visos prievolės sumos. Atsižvelgdama į šiuos duomenis, t. y. kad: atsakovai prievolę įvykdė pavėluotai, tačiau visą; iš dalies ją įvykdė tinkamai; tinkamai įvykdyta prievolės dalis buvo daugiau kaip 4 kartus didesnė nei įvykdyta pavėluotai; prievolės dalies neįvykdymą lėmė kilęs šalių ginčas, teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nenustačius skolininko nesąžiningumo, piktnaudžiavimo prievolės nevykdymu, yra pagrindas iš kasatorių priteistinas netesybas mažinti tiek, kad jos neviršytų pavėluotai įvykdytos prievolės dalies dydžio. Dėl to iš kasatorių priteista bauda mažintina nuo 2 000 000 Lt iki 500 000 Lt.

49Dėl teismo sprendimo motyvavimo

50Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jų nurodytų aplinkybių ir argumentų, kuriais atsakovas nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus, o sprendimo nemotyvavimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio argumento, atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas, kuri iš jų pažeidė anksčiau sudarytą Taikos sutartį ir dėl to turi prievolę sumokėti šioje sutartyje nustatytą baudą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo prievoles pagal Taikos sutartį. Tokia teismo išvada suponuoja kitas išvadas: atsakovas neįgijo teisinio pagrindo sulaikyti savo prievolės įvykdymą; ieškovas neįgijo prievolės mokėti Taikos sutartyje nustatytas netesybas už netinkamą šios sutarties vykdymą. Taigi teismas tais pačiais argumentais motyvavo susijusių ieškinyje ir priešieškinyje iškeltų reikalavimų išsprendimą, todėl kasatorių teiginys, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas.

51Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

52Kasatoriai nurodo, kad ieškovas ir tretieji asmenys pažeidė Taikos sutarties 36 ir 39 punktų nuostatas dėl kylančių ginčų sprendimo, jie realiai nebendradarbiavo vykdant Taikos sutartį, siekiant jos tikslų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kasacinio skundo argumentas yra susijęs su fakto, o ne teisės klausimų nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, kad, vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), dėl šio argumento nepasisakytina.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

54Kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeitęs teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Pakeitus teismo sprendimu tenkintą ieškinio reikalavimo dalį, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Iš visų atsakovų ieškovui priteista 24 000 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme, suma mažintina iki 6000 Lt. Atsakovams iš ieškovo priteistina po 6000 Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme. Įskaičius šias priešpriešinių mokėjimų sumas, atsakovams iš ieškovo priteistina po 4000 Lt žyminio mokesčio. Atsakovams iš ieškovo taip pat priteistina po 6000 Lt žyminio mokesčio, sumokėto kasaciniame teisme.

55Kasatoriai pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už kasacinio skundo parengimą sumokėjo 9680 Lt. Ši suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.13 punkte nustatytą dydį – 2500 Lt. Atsižvelgiant į tenkinamą reikalavimų dalį, iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki 1875 Lt ir paskirstytinas kasatoriams po 625 Lt.

56Kasaciniame teisme patirta 61,28 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš šalių proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 2 dalys). Iš ieškovo valstybės naudai priteistina 45,96 Lt šių išlaidų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Kadangi iš kiekvieno atsakovo tektų priteisti į valstybės biudžetą mažiau nei po 10 Lt, tai šios sumos iš atsakovų nepriteistinos.

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

58Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimas paliktas nepakeistas ir šiuo sprendimu solidariai iš atsakovų UAB „Penki kontinentai“, UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, UAB „Ashburn International“ ieškovui UAB „Kapitalo valdymo grupė“ priteistą 2 000 000 (dviejų milijonų) Lt baudą sumažinti iki 500 000 (penkių šimtų tūkstančių) Lt; pakeisti šalių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose sumokėto žyminio mokesčio paskirstymą ir ieškovui žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo nepriteisti, o atsakovams UAB „Penki kontinentai“, UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, UAB „Ashburn International“ iš ieškovo UAB „Kapitalo valdymo grupė“ priteisti po 4000 (keturis tūkstančius) Lt žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme.

59Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

60Atsakovams UAB „Penki kontinentai“, UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, UAB „Ashburn International“ iš ieškovo UAB „Kapitalo valdymo grupė“ priteisti po 6000 (šešis tūkstančius) Lt žyminio mokesčio, sumokėto kasaciniame teisme.

61Atsakovams UAB „Penki kontinentai“, UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, UAB „Ashburn International“ iš ieškovo UAB „Kapitalo valdymo grupė“ priteisti po 625 (šešis šimtus dvidešimt penkis) Lt išlaidų už kasacinio skundo surašymą.

62Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Kapitalo valdymo grupė“ 45,96 Lt (keturiasdešimt penkis litus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

63Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Kapitalo valdymo grupė“ prašė teismo solidariai iš... 5. Atsakovai UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Penkių kontinentų“... 6. Pagal Taikos sutartį, kuri kartu yra ir UAB „Kriptonika“ akcijų pirkimo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu priešieškinį... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 10. Teismai nurodė, kad atsakovai, kaip profesionalūs verslininkai, privalėjo... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 12. Atsakovai kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 13. 1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus sudaro ieškovo procesiniuose... 14. 2. Atsakovai prašė teismo šaukti liudyti advokatus Romualdą Mikliušą ir... 15. 3. Civilinis procesas grindžiamas šalių dispozityvumo principu, kuris... 16. 4. Teismai priteisė iš atsakovų neprotingai didelę ir aiškiai... 17. 5. Pagrindinis tikslas sudarant Taikos sutartį buvo gauti visą įmonę kaip... 18. 6. Pardavėjas turi pareigą atskleisti visą žinomą informaciją apie... 19. 7. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad didžioji Taikos sutartyje... 20. 8. Kadangi ieškovas ir Trečiasis asmuo neįvykdė savo prievolės perduoti... 21. 9. Ieškovas ir tretieji asmenys pažeidė Taikos sutarties 36 ir 39 punktų... 22. Ieškovas ir tretieji asmenys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį... 23. 1. Įstatymas įpareigoja teismą motyvus sprendime išdėstyti glausta forma.... 24. 2. Teisėjų kolegija nutarė advokatų R. Mikliušo ir I. Dobilo neapklausti... 25. 3. Skirti apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra vienintelio... 26. 4. Trūkstama 843 487 Lt dydžio suma ieškovui buvo sumokėta 2010 m. spalio 8... 27. 5. Atsakovai neteisingai interpretuoja Taikos sutarties tikslą, jos šalių... 28. 6. Bylos faktai ir Taikos sutarties nuostatos nepatvirtina, kad UAB... 29. 7. 843 487 Lt sumos mokėjimo ieškovui pagrindas yra reikalavimo perleidimas,... 30. 8. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad... 31. 9. Atsakovų prašymu UAB „Kriptonika“ direktoriaus A. S. sudarytas... 32. 10. UAB „Kriptonika“ balanse, debitorių sąraše, PVM deklaracijose... 33. 11. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovas ir tretieji asmenys... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 37. Kasatorių nuomone, kadangi civilinis procesas grindžiamas šalių... 38. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio... 39. Dėl byloje reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 40. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino... 41. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo... 42. Atsakovai, prašydami apklausti kaip liudytojus jiems atstovavusius advokatus,... 43. Byloje nustatyta, kad šalys Taikos sutartyje įtvirtino aiškias sąlygas, jog... 44. Spręsdamas dėl tikslingumo tirti konkretų įrodymą, šiuo atveju –... 45. Dėl netesybų dydžio... 46. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais... 47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys Taikos sutarties 30 punkte sutarė,... 48. Minėta, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė mažinti... 49. Dėl teismo sprendimo motyvavimo... 50. Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jų... 51. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 52. Kasatoriai nurodo, kad ieškovas ir tretieji asmenys pažeidė Taikos sutarties... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 54. Kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeitęs teismo... 55. Kasatoriai pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už kasacinio skundo... 56. Kasaciniame teisme patirta 61,28 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 59. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.... 60. Atsakovams UAB „Penki kontinentai“, UAB „Penkių kontinentų“ bankinės... 61. Atsakovams UAB „Penki kontinentai“, UAB „Penkių kontinentų“ bankinės... 62. Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Kapitalo valdymo grupė“ 45,96 Lt... 63. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...